Civilinė byla Nr. 2-2844-866/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26067-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 21.4.1.1.(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,

sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant ieškovui T. S. ir jo atstovui advokatui V. P.,

atsakovui V. L. ir jo atstovui advokatui A. M.,

trečiojo asmens VĮ „Regitra“ atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovams UAB „Zoloto“, V. L., UAB „Autobanga“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje VĮ „Regitra“,

n u s t a t ė :

patikslintu ieškiniu (t. I, b. l. 90-94) ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais sekančius automobilio S. L., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. VIN4S3BMCC60B3210730, pirkimo – pardavimo sandorius:

2013 m. liepos 5 d. tarp V. L. ir UAB „Autobanga“;

2013 m. liepos 7 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“;

2013 m. liepos 8 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“;

2013 m. liepos 9 d. tarp T. S. ir UAB „Zoloto“.

Taip pat, ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „Zoloto“ ieškovui sumokėtą automobilio kainą 25 000 Lt, priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad užsiima daiktų pirkimu, bei jų perpardavimu, todėl nuolat talpina skelbimus interneto portaluose. 2013 m. liepos mėnesį pagal ieškovo skelbimą jam paskambino V. L. ir pasiūlė įsigyti automobilį. Šalys suderėjo dėl 25 000 Lt kainos. Nuvykus į VĮ „Regitra“ V. L. nurodė, kad automobilis yra registruotas UAB „Zoloto“ vardu, todėl sutartis turės būti sudaroma su šiuo asmeniu. Tuo tikslu buvo atvykęs UAB „Zoloto“ direktorius N. M.. Kaip ieškovas suprato iš pokalbio V. L. perleido automobilį UAB „Zoloto“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal lombardo sutartį. Kadangi automobilis buvo registruotas UAB „Zoloto“ vardu, jokių apribojimų nebuvo įregistruota, ieškovui jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo nekilo. Ieškovas sumokėjo UAB „Zoloto“ 25 000 Lt už automobilį, ir pirkimo – pardavimo sutartis be jokių kliūčių buvo įregistruota.

2013 m. liepos 30 d. su ieškovu susisiekė policijos pareigūnai bei pareikalavo pristatyti automobilį., nurodydami, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl automobilio vagystės pagal UAB „Autobanga“ pareikšimą. Nurodyta įmonė automobilį buvo perdavusi V. L. nuomos sutarties pagrindu, o šis suklastojęs UAB „Autobanga“ atstovo parašą 2013 m. liepos 5 d. įgaliojime įregistruoti automobilį, bei 2013 m. liepos 5 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, įregistravo automobilį savo vardu. Vėliau, 2013 m. liepos 7 d. ir 2013 m. liepos 8 d. sutartimis automobilį V. L. pardavė UAB „Zoloto“ nurodant skirtingas kainas, t. y. atitinkamai 50 000 Lt ir 25 000 Lt. Neteisėto automobilio užvaldymo aplinkybes V. L. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovas prašo panaikinti sandorius.

Dėl 2013 m. liepos 9 d. sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas nurodo sekančius teisinius argumentus. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę parduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybė teisę (CK 4.37 straipsnio 2 dalis, 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.321 straipsnio nuostatas, pardavėjas privalo patvirtinti apie trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvimą į daiktą, be to, tokia garantija (patvirtinimas) privalomas pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dar iki automobilio pardavimo ieškovui, atsakovai sudarydami sandorius nuosavybė teisės neturėjo, todėl sudarant sandorius buvo pažeistos nurodytos imperatyvios teisės normos. CK 6.307, 6.323 straipsniuose nustatytos teisinės pasekmės, kuomet daiktas parduodamas neturint nuosavybės teisės, t. y. tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, o pardavėjas šiuo atveju turi  grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti patirtus nuostolius.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad nustačius parduoto automobilio pagrobimo iš teisėto savininko faktą, leidžia sandorį pripažinti negaliojančius CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, ieškovas prašo pripažinti sandorius negaliojančiais ir  CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytus dėl suklydimo. Ieškovas teigia, kad jam sudarant sutartį, suklydimas pasireiškė tiek dėl sandorio dalyko (automobilio, t. y. kad niekas daugiau už pardavėją neturi į jį teisių), tiek dėl atsakovo civilinio teisinio statuso (t. y. dėl UAB „Zoloto“ kaip teisėto savininko teisių). Toks suklydimas įvyko dėl atsakovo pateiktų tikrovės neatitinkančių garantijų. Anot ieškovo, akivaizdu, jog vidutiniškai rūpestingas ir atidus pirkėjas, žinodamas, kad jam parduodamas daiktas pardavėjui neprikalsto, tokios sandorio nebūtų sudaręs, dėl ko pripažintina, kad buvo suklysta iš esmės. Ieškovas pažymi, kad suklydimas laikomas esminiu ir tuo atveju jei klydo abi šalys (CK 1.90 straipsnio 4 dalis), o šio teisinio pagrindo taikymą panašių ginčų atvejais taikymas grindžiamas ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).

Prašydamas taikyti vienašalę restituciją, ieškovas teigia, kad sumokėtą daikto kainą jam turi grąžinti būtent pardavėjas UAB „Zoloto“, kuris turės teisę išsiieškoti patirtus nuostolius iš V. L.. Nors atsakovas neigia pinigų gavimo faktą, tačiau ieškovas, jog tokie teiginiai yra paneigti ikiteisminio tyrimo metu V. L. paaiškinimais. Ginčijamoje sutartyje jokių atidėjimo sąlygų nėra, atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl nesumokėtos kainos nereiškė, kas akivaizdžiai patvirtina pinigų gavimo faktą. Ieškovas negalėjo įtakoti, kad jis teisingai apskaitytų gautus pinigus įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Atsakovas UAB „Zoloto“ atsiliepimu (t. I, b. l. 28-31, 107-111) su ieškiniu nesutiko. Atsakovas sutiko su ieškovo argumentu, kad sandoris gali būti pripažintas, kaip sudarytas dėl suklydimo. Tačiau, anot atsakovo, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, nėra pagrindas teigti, jog automobilis buvo pagrobtas, bei, kad V. L. nebuvo teisėtas automobilio savininkas. Atsakovas pažymi, sutartis buvo sudaroma VĮ „Regitra“, jis nebuvo informuotas, kad V. L. nėra savininkas, juolab pastarojo savininko teisė buvo išviešinta. Atsakovas taip pat nesutinka su vienašalės restitucijos taikymo, teigdamas, jog sutartyje nurodytos pinigų sumos jis nėra gavęs. Ieškovą į atsakovo valdomą lombardą atsivedė V. L., teigdamas, jog nori atpirkti automobilį, kas rodo galimą šių asmenų sukčiavimą. Atsakovas pažymi, kad neva gauta pinigų suma ne tik kad nėra apskaityta įmonės buhalterijoje bet ir pačioje sutartyje nėra įrašo apie pinigų gavimo faktą.   

Atsakovas UAB „Autobanga“ atsiliepimu (t. I, b. l. 105-106) su ieškinio reikalavimais pripažinti sandorius negaliojančiais sutiko, pažymėdamas, jog automobilio nuosavybės teisės jis niekada niekam neperleido.  Nurodė, kad V. L. išsinuomojo UAB „Autobanga“ nuosavybės teise priklausantį ginčo automobilį, tačiau pasibaigus nuomos laikotarpiui jo negrąžino. Netrukus iš V. L. mamos sužinojo, kad šis suklastojęs įgaliojimą bei automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, įregistravo nuosavybė teises į automobilį, o vėliau jį perleido ir tretiesiems asmenims. Sužinojęs tokias aplinkybes, atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio trimo pradėjimo.

Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime (t. II, b. l. 138-140) nurodė, kad transporto priemonės registravimas nesuponuoja nuosavybės teisės nustatymo pagrįstumo. Pagal teisinį reglamentavimą trečiasis asmuo atlieka, atlikdamas pasikeitusių duomenų registravimą, remiasi asmenų pateikiamais duomenimis, kurie privalo užtikrinti duomenų teisingumą.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. V. L. atstovas nurodė, iš esmės neturintis pagrindo prieštarauti pareikštiems reikalavimams, tačiau juo nuomone, dėl pakankamai prieštaringų šalių paaiškinimų, apie skolintas ir grąžintas sumas, kylą abejonių ar ieškovui turėtų būti prieitas visa sutartyje nurodyta suma.    

Teismo posėdžio metu V. L. patvirtino aplinkybes, kad jis išsinuomojo automobilį iš UAB „Autobanga“, vėliau suklastojo įgaliojimą, prikimo – pardavimo sutartį, įregistravo nuosavybės teises ir pardavė automobilį UAB „Zoloto“, kuris vėliau buvo parduotas ieškovui. Nurodė, kad vėliau ketino automobilį atpirkti. Ieškovui pasiūlė pirkti automobilį siekdamas išspręsti skolinius įsipareigojimus tarp jo UAB „Zoloto“, bei ieškovo.

L. T. K.teismo posėdžio metu paaiškino aptariamu laikotarpiu dirbusi UAB „Zoloto“ administratore, patvirtino, mačiusi V. L., kuris buvo atėjęs į lombardą ir siekdamas gauti paskolą, užstatant automobilį, tačiau visos sandorio aplinkybės buvo derinamos su direktoriumi.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. L. mama S. L. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoju apklaustas UAB „Autobanga“ darbuotojas V. S. patvirtino, kad V. L. nuomojosi automobilį, kurio pasibaigus nuomos laikotarpiui negrąžino.     

Ieškinys tenkintinas iš dalies.     

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. nuomos sutarties pagrindu V. L. išsinuomojo automobilį iš UAB „Autobanga“ 21 dienai (t. I, b. l. 48), kuriam automobilis priklausė nuosavybės teise (t. I, b. l. 49-50). 2013 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo automobilį iš UAB „Zoloto“ sumokėdamas 25 000 Lt (T. I, b. l. 7). 2013 m. liepos 30 d. poėmio protokolu automobilis paimtas iš ieškovo (t. I, b. l. 8-9). Automobilis grąžintas teisėtam savininkui UAB „Autobanga“.

V. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (t. II, b. l. 1), pagal UAB „Autobanga“ pareiškimą. 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas T. S. atžvilgiu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių visumos (t. I, b. l. 122-123).

Automobilis ieškovo vardu įregistruotas 2013 m. liepos 9 d. (t. II, b. l. 5), 2013 m. liepos 5 d. nuosavybės teisę buvo įregistravęs V. L., o 2013 m. liepos 8 d. UAB „Zoloto“ (t. II, b. l. 24).

Prašymą registruoti nuosavybės teises į automobilį 2013 m. liepos 9 d. pateikė ieškovas ir UAB „Zoloto“ pateikdami 2013 m. liepos 9 d. sutartį (t. II, b. l. 30-32),  2013 m. liepos 8 d. buvo pateiktas UAB „Zoloto“ ir V. L. prašymas dėl nuosavybės teisių įrašo pakeitimo, pateikiant 2013 m. liepos 8 d. sutartį, kurioje nustatyta automobilio kaina 25 000 Lt (t. II, b. l. 36-38), V. L. duomenis apie nuosavybės teises pakeitė, pateikęs prašymą 2013 m. liepos 5 d., kartu pateikdamas 2013 m. liepos 5 d. sutartį bei tos pačios dienos UAB „Autobanga“ įgaliojimą (t. II, b. l. 40-42), prašyme nurodydamas, jog automobilio dokumentai yra pavogti.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Autobanga“ direktorius A. S. nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį (t. II, b. l. 43-46), papildomai nurodydamas, jog teik sutartyje tiek įgaliojime ne įmonės antspaudai, bei tai, jog automobilio dokumentų originalai saugomi įmonėje, tuo tarpu V. L. kartu su automobiliu buvo perduotos tik kopijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Autobanga“ darbuotojas A. S. patvirtino automobilio nuomos aplinkybes, bei tai, jog šis nebuvo įmonei grąžintas pasibaigus nuomos laikotarpiui (t. II, b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. L. mama S. L. (t. II, b. l. 60-62) nurodė, kad 2013 m. liepos 18 d. kažkam paskambinus sūnus išėjo iš namų, ir įsėdo į T. S. automobilį. Ji ėjo kartu su sūnum. Kartu nuvyko į autoservisą kur buvo remontuojamas sūnaus automobilis, kurio remontu domėjosi T. S., dėl kokių aplinkybių jai nebuvo paaiškinta. 2013 m. liepos 19 d. sūnus buvo paguldytas į psichiatrijos kliniką, kur 2013 m. liepos 20, 22 d.,  sūnų aplankė Nikolajus iš  UAB „Zoloto“. Būdamas ligoninėje sūnus pasakė, kad yra išsinuomojo automobilį kurį reikia grąžinti, ir kuris yra pas T. S.. Ji ėmėsi aiškintis aplinkybes. Skambindama įmonėms nuomojančioms automobilius sužinojo, kad sūnus automobilį išsinuomojo iš UAB „Autobanga“, kreipėsi į advokatą, kuris pareikalavo T. S. grąžinti automobilį, tačiau šis atsisakė, bei pareikalavo pinigų, tarėsi su juo dėl susitikimo, tačiau jis neįvyko. Tuomet ji 2013 m. liepos 22 d. paskambino UAB „Autobanga“ vadovui ir papasakojo visas jai žinomas aplinkybes, ko pasekoje buvo nuspręsta kreiptis į policiją.

V. L. 2013 m. spalio 4 d. pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (t. II, b. l. 70), kuris apklausiamas (t. II, b. l. 72-73) nurodė suklastojęs įgaliojimą, sutartį, UAB „Autobanga“ spaudą, tokiu būdu įregistruodamas nuosavybės teise į automobilį. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negalėjo, mano dėl paūmėjusios ligos, t. y. šizofrenijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ieškovas patvirtino iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir nurodė ieškinyje (t. II, b. l. 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus Teismo psichiatrijos ekspertizę, padarytos tokio esminės išvados:  V. L. sandorių sudarymo laikotarpiu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (dalinėje medikamentinėje remisijoje), dėl dabartinės psichikos būklės jis negali pilna apimtimi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; V. L. dėl dabartinės psichikos būklės negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, savarankiškai realizuoti procesinių teisių ir pareigų; esant būtinumui jo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti tik pasyvus, jis gali nurodyti faktines įvykių aplinkybes bei konkrečius veiksmus (t. II, b. l. 192-201).      

Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į V. L. paaiškinimus, apie tai, jog jis išsinuomojęs automobilį, suklastojo įgaliojimą bei pirkimo – pardavimo sutartį neteisėtai įregistravo nuosavybės teises į automobilį, vėliau jį perleido, ikiteisminio tyrimo medžiagą, S. L. paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, į tai, kad automobilis grąžintas teisėtam savininkui, daro išvadą, jog V. L. neturėdamas nuosavybės teisės į automobilį jį perleido. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Zoloto“, ar ieškovas būtų žinoję, jog V. L. automobilį valdo neteisėtai.    

Aukščiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad esant iš esmės tokioms aplinkybėms, kokios nustatytos šioje byloje, leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau ( CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė.

Teismas sutinka su ieškovo argumentu ir dėl ieškovo sudaryto sandorio su UAB „Zoloto“ pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Akivaizdu, kad normaliai atidus bei rūpestingas asmuo, žinodamas, kad įsigyja daiktą iš pardavėjo, kuriam šis nepriklauso nuosavybės teise, tokio sandorio nebūtų sudaręs. Byloje nėra nustatyta, kad nurodytos aplinkybės ieškovui buvo žinomos, todėl tai laikytina esminiu suklydimu. Byloje nustatyta, kad V. L. gydantis ligoninėje psichikos sutrikimus pas jį lankėsi UAB „Zoloto“ direktorius, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nors byloje ir nėra nustatyta, kad UAB „Zoloto“ buvo žinoma apie neteisėtą automobilio užvaldymą, tačiau akivaizdu, kad buvo žinoma apie atitinkamus V. L. sveikatos sutrikimus, dėl ko turėjo ypač atidžiai įvertinamas asmens elgesys, sudaromi sandoriai ir pan., todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu klydus abiem sandorio šalims. 

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. liepos 7 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“, bei 2013 m. liepos 8 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ sudarytus sandorius. Tačiau teismas sprendžia, kad negaliojančiu pripažintinas tik 2013 m. liepos 8 d.  sandoris, nes būtent šios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruota UAB „Zoloto“ nuosavybės teisės į ginčo automobilį.  

Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2013 m. liepos 5 d. sandoris tarp V. L. ir UAB „Autobanga“, bei 2013 m. liepos 8 d. sandoris tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio  pagrindu, o 2013 m. liepos 9 d. sandoris tarp T. S. ir UAB „Zoloto“, pripažintina negaliojančiu CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio pagrindu.

Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Kaip nurodyta aukščiau, pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką ieškovas šiuo atveju gali rinktis iš ko reikalauti grąžinti  patirtus nuostolius. Atsakovas UAB „Zoloto“ nesutiko su restitucijos taikymu, apeliuodamas į tai, kad pinigų negavo. Teismas šiuo atsakovo argumentus laiko deklaratyviais, ir sutinka su ieškovo argumentais, kad tai, jog atsakovo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaityti gauti pinigai, nereiškia, jog pinigai nebuvo perduoti. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 25 000 Lt automobilio kaina, jokių įrašų apie atidėtus mokėjimus ar negautą pinigų sumą nėra, kaip ir nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl negautų pinigų. Todėl, teismas daro išvadą, kad pinigai buvo sumokėti perduodant daiktą, todėl taiko vienašalę restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „Zoloto“ 25 000 Lt automobilio įsigijimo išlaidų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, 1.5 straipsniu iš atsakovo UAB „Zoloto“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šiuo atveju teismas procesines palūkanas priteisia ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvertinus tai, kad automobilio nuosavybės faktas buvo bylos nagrinėjimo dalykas, byloje neįrodyta, kad UAB „Zoloto“ buvo žinoma, kad V. L. automobilis nepriklauso nuosavybės teise. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovui prievolė grąžinti ieškovui sumokėtą kainą kyla nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovo patirtas išlaidas  sudaro sumokėtas žyminis mokestis 750 Lt (t. I, b. l. 13), bei advokato išlaidos 2000 Lt (t. I, b. l. 119-121), kurios vadovaujantis CPK 93 straipsniu priteistinos iš UAB „Zoloto“.

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu iš UAB „Zoloto“ valstybės naudai priteistina 57, 42 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.        

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiomis sutartis nuo jų sudarymo momento:

2013 m. liepos 5 d. automobilio S. L., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Autobanga“, į. k. 126230739;

2013 m. liepos 8 d. automobilio S. L., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį,  tarp V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Zoloto“, į. k. 302706854;

2013 m. liepos 9 d. automobilio S. L., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, tarp T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Zoloto“, į. k. 302706854.

Priteisti iš atsakovo UAB „Zoloto“, į. k. 302706854, ieškovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 25 000 Lt automobilio įsigijimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. 

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Zoloto“, į. k. 302706854, valstybės naudai 57, 42 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Asta Pikelienė