Civilinė byla Nr. 2-2945-840/ 2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16481-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5;

2.6.10.5.2.17

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 22 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. J. ir

atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovui P. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinys

1. Ieškovas V. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir 6.246–6.250 straipsniais, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos 824,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3–5).

II. Šalių pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovas P. R. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atsiliepime į ieškovo V. J. ieškinį (t. 1, b. l. 105–108) išreikštą poziciją – su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

III. Ieškovo argumentai

4. Ieškovo V. J. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (t. 1, b. l. 3–5) nurodytais argumentais, kuriuos ieškovas palaikė ir paaiškino teismo posėdžio metu:

4.1. Ieškovas V. J. nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmų, t. y. dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto V. V. pateiktų specialisto išvados paaiškinimų, dėl kurių buvo išteisintas ieškovą sužalojęs asmuo, ieškovas patyrė 824,53 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos.

4.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.246–6.248 straipsniai numato, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: 1) būtų padaryta žala; 2) žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; 3) neteisėtų veikų ir žalos atsiradimą sietų priežastinis ryšys. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovo atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį galėtų būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Valstybės įstaigos atsakomybė dėl valdžios institucijų darbuotojų ar ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų bei teismo neteisėtų veiksmų atsiranda nepaisant kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalis ir 6.272 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos civilinės atsakomybės sąlygos.

Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis nustato, kad: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (1 dalis); įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens – atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto V. V. – veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnio nuostatomis atlyginami tie nuostoliai, kurie nulėmė atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis nustato: civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis); kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis); laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis); jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (4 dalis).

4.3. 2016 m. vasario 2 d. J. M. ties Marijampolės (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtu namu ranka, delno pagrindu, dilbiu, vieną kartą sudavė ieškovui V. J. į veidą – iš ieškovo lūpos ėmė bėgti kraujas, ieškovui labai skaudėjo dešinę akį ir galvą. Policijos iškviestu greitosios medicinos pagalbos automobiliu ieškovas V. J. buvo nuvežtas į Marijampolės ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Apžiūrėjus gydytojams ir atlikus būtinus tyrimus, ieškovas V. J. tą pačią dieną buvo išleistas iš ligoninės gydytis į namus. Tą pačią dieną – 2016 m. vasario 2 d. – Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate ieškovo V. J. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05275-16 dėl J. M. grasinimo ieškovui V. J. peiliu 2016 m. sausio 28 d. ir dėl J. M. ieškovo V. J. sumušimo 2016 m. vasario 2 d. (t. 1, b. l. 12, 33–34, 68). Ieškovas V. J. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 13, 35–36, 69). Ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos pavedimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos ekspertas D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14, 45–46, 70), kur specialisto išvados dalyje „ĮVYKIO APLINKYBĖS“ nurodyta, jog „2016 m. vasario 2 d., apie 8.50 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu J. M. sudavė vieną smūgį į veido sritį V. J.“. Specialisto išvados dalyje „IŠVADA“ nurodyta, kad: l. V. J. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas, ūmi galvos smegenų trauma, žaizdelės viršutinėje lūpoje. 2. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. 3. V. J. konstatuoti kūmo sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nustatytomis aplinkybėmis ir laiku. 4. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip vienu poveikiu“. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05275-16 nutrauktas, o ieškovui V. J. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 15–18, 37–44, 71–74), ką ieškovas ir padarė – 2016 m. pabaigoje kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su skundu dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 10–11, 66–67). 2017 m. ieškovas V. J. privataus kaltinimo baudžiamojo byloje pateikė teismui patikslintą ieškinį – prašė priteisti iš ieškovą sužalojusio J. M. 64,62 Eur turtinės ir 1555,00 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 19–20, 75–76). Prašomą priteisti 64,62 Eur turtinę žalą sudarė dėl J. M. kaltės ieškovo V. J. patirtos 46,02 Eur dydžio kelionių į policiją ir į teismą Marijampolėje bei pas advokatę į Kauną išlaidos, taip pat 18,60 Eur dydžio išlaidos skausmą malšinantiems vaistams. Marijampolės rajono apylinkės teismo privataus kaltinimo tvarka nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ teismo ekspertas V. V. neteisėtai ir visiškai nepagrįstai atsisakė patvirtinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ją ginčijo ir neigė, t. y. neteisėtai ir visiškai nepagrįstai teigė, kad nurodytą išvadą „galėtų patvirtinti tik tokiomis sąlygomis, jei teismas nustatytų ir įrodytų, kad toks smūgis V. J. tikrai buvo suduotas. Kol tai neįrodyta, yra tik prielaidos“. Taip 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje elgęsis atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ teismo ekspertas V. V. pažeidė atsakovės ir specialisto/ teismo eksperto veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nepagrįstai neigė Marijampolės ligoninės gydytojų nustatytus ir aprašytus J. M. ieškovui V. J. padarytus sužalojimus, juos vadino „prielaidomis“, neigė medicininius dokumentus ir įrašus juose, net su jais nesusipažinęs, vadino „prielaidomis“. Toks atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto/ teismo eksperto V. V. elgesys yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatuose įtvirtintą pareigą teikti kokybiškas teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizę/ tyrimą, ir žeminantis ieškovą V. J., besityčiojantis, neigiamai įtakojantis teismą. Atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ teismo ekspertas V. V. visiškai nepagrįstai atsisakė naudoti turimas specialias medicinos žinias specialisto išvadai baudžiamojoje byloje pateikti ir smūgio sudavimo įrodinėjimo pareigą permetė teismui, nes Marijampolės rajono apylinkės teismas ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas nėra medikai, teismo ekspertai ir jiems teisės aktai nesuteikia įgaliojimų įrodinėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir ją patvirtinti. Dėl tokių atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto/ teismo eksperto V. V. paaiškinimų 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ieškovą V. J. sužalojusį J. M. išteisino, ieškovo V. J. pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu ir iš ieškovo V. J. J. M. priteisė 550,00 Eur išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 21–24, 77–80). Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ teismo ekspertas V. V. padėjo ieškovą V. J. sužalojusiam asmeniui J. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir ieškovui V. J. padarė 824,53 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos.

4.4. Prašomą priteisti 824,53 Eur turtinę žalą sudaro 64,62 Eur – tai privataus kaltinimo byloje pareikštame patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 19–20, 75–76) nurodytos ieškovo V. J. išlaidos kelionėms (46,02 Eur) ir vaistams (18,60 Eur), kurios nebuvo priteistos iš jį sužalojusio J. M.); antstolio M. L. 2018 m. spalio 26 d. nurodymu pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. PK-113-416/2017 nurašyta 753,86 Eur suma (t. 1, b. l. 9, 65; skolininkas – V. J.; išieškotojas – J. M.) ir 6,05 Eur – tai ieškovo V. J. 2017 m. išlaidos medicininių dokumentų iš Marijampolės ligoninės kopijoms (t. 1, b. l. 25, 81).

4.5. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Prašoma atlyginti 1000,00 Eur neturtinė žala, kuri dėl neteisėtų atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmų pasireiškė ieškovo V. J.: patirtu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais dėl procesinių, pilietinių, žmogaus teisių atėmimo; patirtu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmių; ilgalaikiu/ sistemingu pažeminimu ir ieškovo reputacijos pablogėjimu prieš baudžiamajame procese dalyvavusius liudininkus, Marijampolės rajono apylinkės teismo darbuotojus; ilgalaikiu kentėjimu nuo atsakovės veiksmų pasekmių; sukeltais nepatogumais ir trukdymu gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose kaip politiniam kaliniui ir disidentui, trukdymu ginti savo konstitucines teises, tame tarpe ir nuo rusų kolonisto S. N. L. ir Lietuvos valstybės civilinėje byloje Nr. 2-14171-528/2017, nuo ieškovo atžvilgiu Lietuvos valstybės bei jos institucijų vykdomo persekiojimo, diskriminacijos dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų, lietuvių tautybės, dėl Lietuvos valstybės okupacijos, kolonizacijos, sovietinimo teisėtumo neigimo; atsakovės sukelta nuolatine baime bei jaučiama grėsme, ilgalaike emocine įtampa ir nerimu, jog ieškovą kiti asmenys gali nebaudžiami užpulti, žaloti, o atsakovė toliau iš ieškovo viešai tyčiosis, ieškovo kraują laikys tik barščiais; patiriama ilgamete sisteminga diskriminacija bei nuolatiniais išgyvenimais dėl trukdymo gintis nuo Rusijos valstybės neteisėtai įvykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos, aneksijos, kolonizacijos, sovietinimo ir rusinimo pasekmių; sukeltu ilgalaikiu neigiamu savęs vertinimu, veiklumo sumažėjimu, sprendimų lėtumu, neryžtingumu; trukdymu dirbti vertėju iš vokiečių, anglų, rusų, lenkų, italų, lietuvių kalbų ir atvirkščiai pagal verslo liudijimą, pajamų praradimu (t. 1, b. l. 6, 62); ilgalaikiu fiziniu sunkiai traumuotos kairės kojos kelio sąnario skausmu dėl neteisėtos prievartos vaikščioti į teismo posėdžius siekiant apginti savo teises; ilgam dėl didelių išgyvenimų padidėjusiu ir nepagydomu aukštu kraujo spaudimu, stuburo išvaržos ir akių skausmais, kuriuos sukėlė atsakovės prievarta mėnesiais nuolat sėdėti prie kompiuterio bei jo ekrano rašant skundus ir kitus kreipimusis į teisėsaugos įstaigas; žala sveikatai; prarastu laisvalaikiu, bendravimui su šeima ir vaikaite skirtinu laiku; pakirstu tikėjimu teisingumu. Teismui pateikti ieškovo išlaidas vaistams nuo aukšto kraujospūdžio patvirtinantys įrodymai – 2020 m. Benu vaistinės PVM sąskaitos–faktūros ir kasos kvitai (t. 1, b. l. 7–20, 63–64).

4.6. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos ieškovui V. J. priteistinas ne tik 824,53 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės atlyginimas, bet ir 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.7. Ieškovo V. J. ieškinys atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, nes nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžią reikėtų skaičiuoti nuo paskutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymo priimti ieškovo V. J. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017, kas buvo 2018 m. spalį. Nuo tada ieškovui tapo aišku, kad jis išsėmė visas įmanomas galimybes panaikinti jį sužalojusį asmenį išteisinusį nuosprendį. Ieškovas V. J. nurodė teismui, kad teismo eksperto V. V. 2017 m. gegužės 26 d. neteisėtų veiksmų pasekmės – žala – atsirado gerokai vėliau, ne tą pačią dieną

IV. Atsakovės atsikirtimai

5. Atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsikirtimai į ieškovo V. J. ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 105–108) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovės atstovas P. R.:

5.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V. turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, ekspertinio darbo stažą nuo 1997 m., jo kvalifikacija jam suteikia teisę atlikti ir gyvų asmenų ekspertizes. Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir teismo medicinos ekspertą V. V. sieja darbo teisiniai santykiai – teismo ekspertas dirba pagal darbo sutartį. Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas V. V. turėjo galiojančius medicinos praktikos licenciją bei teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę atlikti gyvų asmenų ekspertizes, taip buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-l/teismo-ekspertai), kas įrodo, kad atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba ir vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V. veikė teisėtai ir laikėsi visų norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V., teikdamas paaiškinimus teismui Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje, iš esmės nepaneigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14, 45–46, 70), kad ieškovui „V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nustatytomis aplinkybėmis ir laiku“. Ieškovo V. J. teiginiai, kad vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V. neteisėtai ir nepagrįstai teigė, kad tokią teismo medicinos eksperto D. I. išvadą vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V. galėtų patvirtinti tik tokiomis sąlygomis, jei teismas nustatytų ir įrodytų, kad smūgis ieškovui V. J. tikrai buvo suduotas, kad, kol tai neįrodyta, yra tik prielaidos, neprieštarauja ir nepaneigia teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos tikimybinės specialisto išvados Nr. G 105/2016 (09). Priešingai, vyresnysis teismo medicinos V. V., vykdydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) nustatytą pareigą, šaukiamas atvyko į teismą ir pateikė nešališkus paaiškinimus jam pateiktais klausimais.

Sutiktina su ieškovo V. J. teiginiu, kad tiems asmenims, kurie nėra medikai, teismo ekspertai, teisės aktai nesuteikia įgaliojimų įrodinėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir ją patvirtinti ar paneigti. Ši taisyklė taikytina taip pat ir nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintam ieškovui V. J.. Tik teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 89 straipsnio 3 dalis), kurie šaukiami privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jiems pateiktais klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus (Lietuvos Respublikos BPK 89 straipsnio 8 dalis).

5.2. Atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatai. Pagal šiuos teisės aktus atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, o teismo ekspertizės įstaiga – vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos paskirtis – teikti kokybiškas teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus (ekspertinius tyrimus) (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) pagal teismų, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus, todėl atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba negalėti būti laikoma valstybės institucija viešosios (valstybės) atsakomybės taikymo prasme, nes neatlieka viešojo administravimo funkcijų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 205 straipsnio 1 dalį, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. Objektų tyrimą atlieka specialistai. Specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu (Lietuvos Respublikos BPK 205 straipsnio 3 dalis). Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 89 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 90 straipsnio 1 dalį, atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys, nagrinėjamu atveju – specialisto išvada ir duomenys joje, – laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis 2 dalis). Taigi, kaip vertinti specialisto išvadą, parengtą ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamajame procese yra numatyti ir papildomi saugikliai dėl specialisto išvados pagrįstumo – įtvirtintas eksperto ar specialisto nušalinimo institutas (Lietuvos Respublikos BPK 57–58 straipsniai), taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingos išvados pateikimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS502-356/2014).

Ekspertinės išvados pagrįstumas ir mokslinis teisėtumas negali būti patikrinamas specialia tvarka, nes ekspertinė išvada yra traktuojama kaip savarankiškas įrodymas, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitų įrodymų visumą, nesuteikiant jam jokios pirmenybės ar viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Eksperto išvada bylą nagrinėjančiam teismui nėra privaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Tam, kad pašalintų galimas abejones dėl eksperto išvados kokybės, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau negali panaikinti byloje esančios eksperto išvados ex officio. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, specialių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir panašia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005). Valstybinėje ekspertizės įstaigoje dirbančio asmens parengta ekspertizės išvada netampa administraciniu aktu, kurį teikia viešojo administravimo subjekto statusą turinti valstybinė ekspertizės įstaiga, o lieka procesiniu dokumentu – galimu įrodymų šaltiniu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo teismas gali pasisakyti tik įrodymų vertinimo tvarka.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo 28 ir 29 punktuose numatyta, kad specialisto tyrimą skyręs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą, jeigu jų manymu yra neišsamiai ištirta tyrimui pateikta medžiaga ar atsiranda būtinybė atsakyti į papildomus anksčiau nepateiktus klausimus, neišsamiai, neaiškiai atsakyta į klausimus ir šių neaiškumų neįmanoma pašalinti specialisto apklausoje arba atsiranda papildomų duomenų (tyrimo objektų), kurie specialistui nebuvo pateikti pirminio tyrimo metu, arba tų duomenų pirminio tyrimo metu nebuvo. Darytina išvada, kad visos abejonės dėl specialisto išvados turi būti sprendžiamos ikiteisminio tyrimo metu pagal baudžiamąjį procesą reglamentuojančias taisykles, o Lietuvos Respublikos BPK 57 straipsnyje nukentėjusiajam numatyta teisė ekspertui ir specialistui pareikšti nušalinimą Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais, kuria galėjo pasinaudoti ir ieškovas V. J. Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas teismo eksperto nepriklausomumas. Teismo ekspertas išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos Respublikos Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, asociacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims kištis į teismo eksperto darbą draudžiama. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta teismo eksperto atsakomybė. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal proceso įstatymus, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir (ar) įstatymus, reguliuojančius drausminę ar tarnybinę atsakomybę (numatyta asmeninė eksperto atsakomybė, o ne viešoji). Analogiški principai įtvirtinti ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtintame Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, pagal kurį teismo ekspertas privalo: ekspertinio tyrimo išvadas teikti remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais (4.1. punktas); netoleruoti neteisėto valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijų, pareigūnų ar kitų asmenų kišimosi į profesinę veiklą ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių tokiems veiksmams pašalinti (4.3. punktas); asmeniškai atsakyti už ekspertinių tyrimų išvadų pagrįstumą ir tikrumą (6.2. punktas); elgtis teisėtai, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas savo įgaliojimus naudoti nešališkai (8.2. punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Nenustačius bent vienos iš trijų atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį sąlygų: neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį negalimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, atitiko suformuotą teismų praktiką, todėl, nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo V. J. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

5.3. Be to, ieškovo V. J. ieškinys atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas 2020 m. spalio 16 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė nagrinėjamu atveju prašo teismo taikyti ir ieškovo ieškinį atmesti dar ir šiuo pagrindu.

Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi pagal ieškovą V. J. tariama žala jam padaryta atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmais Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto V. V. pateiktu tariamai neteisėtu paaiškinimu dėl 2016 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. G 105/2016 (09).

V. Liudytojas

6. Teismo posėdžio metu liudytojas – atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas – V. V. nurodė, kad jau daugiau kaip dvidešimt metų yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, yra prisiekęs dorai ir sąžiningai atlikti teismo eksperto pareigas bei yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimų davimą.

Išklausius Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo dalį (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 saugomo 2017 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo dalį nuo tos vietos, kai teisėjas perskaitė/ paskelbė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 val. 21 min. 44 sek. – 1 val. 26 min. 42 sek.) ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs specialistas/ teismo ekspertas V. V. teikė paaiškinimus (1 val. 26 min. 42 sek. – 1 val. 53 min. 34 sek.), teismo ekspertas V. V. paaiškino, kad tąkart nurodytos Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje jis kaip Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos ekspertas teikė paaiškinimus dėl tuo metu jau mirusio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. pateiktos specialisto išvados dėl nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymo masto. Paaiškinimus teisme teismo ekspertas V. V. davė vadovaudamasis nurodyta teismo medicinos eksperto D. I. pateikta specialisto išvada, kurioje buvo aprašyti tyrimui pateikti nukentėjusiojo V. J. medicininiai dokumentai, teisiamojo posėdžio metu pateiktais nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo J. M. paaiškinimais (nukentėjęs teigė gavęs į veidą vieną kaltinamojo smūgį delnu, o kaltinamasis neigė sudavęs nukentėjusiajam), kai kuriais nukentėjusiojo V. J. medicininiais dokumentais (oftalmologo konsultacija) ir turimomis medicinos/ teismo medicinos žiniomis. Pats teismo ekspertas V. V. nukentėjusiojo V. J. medicininių dokumentų iš medicinos įstaigų nereikalavo ir jų netyrė, su nukentėjusįjį įvykio dieną apžiūrėjusiais Marijampolės ligoninės gydytojais nebendravo, nes įprastai visą asmens sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti būtiną medžiagą specialistui/ ekspertui pateikia ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos ar teismas. Teismo ekspertas V. V. teigė, jog tąkart jis nepaneigė ir dabar neneigia teismo medicinos eksperto D. I. pateiktos specialisto išvados, o 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje ją paaiškino pagal tuo metu turėtus duomenis. Įprastai ikiteisminį tyrimą atliekantis policijos pareigūnas ar teismas teismo ekspertui suformuluoja užduotį – pateikia klausimus, į kuriuos nori gauti specialisto/ teismo eksperto atsakymus. Specialisto ir/ ar eksperto išvadoje visada nurodomas išvados pagrindas – užduotis; specialistui/ ekspertui tyrėjo/ teismo užduoti klausimai ir užduotyje nurodytos/ žinomos/ nustatytos įvykio aplinkybės. Tiriamojoje išvados dalyje tyrimą atliekantis specialistas/ ekspertas, pabendravęs su tiriamu asmeniu, nurodo: papildomas tiriamojo nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos specialistui/ ekspertui suformuotoje užduotyje; fiksuoja objektyviai matomus tiriamojo sužalojimus, jei jie yra; aprašo pateiktus medicininius duomenis, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju teismo medicinos eksperto D. I. pateiktoje specialisto išvadoje. Teismo ekspertas V. V. neabejojo ir neabejoja teismo medicinos eksperto D. I. kompetencija, todėl visiškai pasitikėjo jo surašyta specialisto išvada, aprašytais nukentėjusiojo V. J. medicininiais dokumentais ir jų nepertikrinimo. Teismo ekspertas V. V. teigė, kad teismo medicinos eksperto D. I. pateiktos specialisto išvados 2–4-uose punktuose nurodytos išvados yra ne kategoriškos, o tikėtinos, nes išvadoje vartojami žodžiai „galėjo būti“, kas reiškia, jog galėjo ir nebūti. Specialisto išvados 1-ame punkte yra nurodyti nukentėjusiajam V. J. klinikiniais duomenimis konstatuoti sveikatos sutrikdymai, t. y. šie sužalojimai yra fiksuoti nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose, todėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą vertinęs teismo medicinos ekspertas D. I. juos perrašė, tačiau objektyviai medicininiuose dokumentuose šie sužalojimai nėra aprašyti. Atsižvelgęs į tai, teismo ekspertas V. V. teisiamajame posėdyje ir dabar tvirtina, jei teismas nustatytų, būtų nustatęs, kad smūgis V. J. buvo suduotas, tai specialisto išvadoje konstatuotos žaizdelės/ nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti nuo smūgio. Deja, nėra aišku, kokios tos nedidelės žaizdelės: ar jos muštos, pjautos, kąstos, plėštos, – jos neaprašytos: nei jų galai, nei jų kraštai, nei aplink jas esantys audiniai. Be to, negalima pasakyti, kada tiksliai tos žaizdelės atsirado, jos gali būti ir savaitę, ir dvi. Nei V. J. sužalojimo tikslaus laiko, nei tikslaus mechanizmo, kuo jos buvo padarytos, nėra galimybės nurodyti. Specialisto išvada pateikta darant prielaidą, kad V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui suformuluotoje užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Medicininės apžiūros metu išorinių V. J. kūno sužalojimų nenustatyta – neaprašyta. Specialisto išvadoje nurodytas V. J. galvos sumušimas, ūmi galvos smegenų trauma yra objektyviais klinikiniais duomenimis nepagrįsta – tik iš tiriamojo žodžių/ subjektyvaus vertinimo. Atlikus V. J. galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, kaukolės kauluose lūžimo linijų nematyti, galvos smegenyse ūminių trauminių pakitimų taip pat nematyti. V. J. apžiūrėjo ir neurologas, tačiau jis taip pat neparašė/ neaprašė jokių objektyvių galvos traumos požymių. Teismo medicinos specialistas/ ekspertas teikia išvadas dėl asmens sveikatos sužalojimo masto pagal turimus objektyvius duomenis. Asmens sužalojimo faktą/ asmens sužalojimo aplinkybes nustato ne teismo medicinos ekspertai/ specialistai, o nusikalstamas veikas tiriantys pareigūnai/ teismas, teismo medicinos ekspertai/ specialistai vertina asmens sveikatos sužalojimo mastą pagal nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

VI. Faktinės aplinkybės

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:

7.1. Ieškovas V. J. 2016 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė protokolą–pareiškimą dėl J. M. grasinimo peiliu 2016 m. sausio 28 d. ir dėl J. M. smūgio į veidą 2016 m. vasario 2 d. Tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05275-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) 1 dalį ir ieškovas V. J. pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 12–13, 33–36, 68–69), tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2016 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05275-16 J. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti, o nukentėjusiajam/ ieškovui V. J. pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 15–18, 37–44, 71–74).

7.2. Ieškovas V. J. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė 2016 m. gruodžio 26 d. skundą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 10–11, 66–67; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 1–3). Prie skundo ieškovas V. J. pridėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. birželio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05275-16 (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 5–11, 13) ir nurodyto ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos pavedimu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14, 45–46, 70; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 4, 12).

7.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: tyrimas pradėtas 2016 m. vasario 5 d. ir baigtas 2016 m. kovo 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016  m. vasario 4 d. užduoties pagrindu. Tyrimo objektas – ieškovas V. J.. Tyrimo tikslas – sveikatos sutrikdymo masto nustatymas. Tyrimui atlikti pareikalauti papildomi duomenys – Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė. Specialistui pavesta atsakyti į šiuos klausimu: 1. Koks sveikatos sutrikdymas padarytas? 2. Koks sveikatos sutrikdymo laipsnis, pobūdis, lokalizacija, mechanizmas? 3. Ar sužalojimai galėjo atsirasti nustatytomis aplinkybėmis ir laiku? 4. Keliais ir kokiais poveikiais padaryti sužalojimai? Įvykio aplinkybės: „2016 m. vasario 2 d., apie 8.50 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu J. M. sudavė vieną smūgį į veido sritį V. J.“. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad: „Papildomai paaiškino: be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, skaudėjo sumuštą vietą, kraujavo iš lūpos. Med. pagalbos kreipėsi į Marijampolės ligoninės priėmimo sk. Skundžiasi skausmu sumuštoje vietoje. Objektyviai: išorinių kūno sužalojimų nėra. Medicininių dokumentų duomenys: Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje rašoma jog 2016-02-02 buvo apžiūrėtas priėmimo sk.: skundžiasi burnos skausmu, galvos svaigimu, mirguliavimu akyse, dešinės akies skausmu, peršėjimu. Šiandien žinomas asmuo kumščiu trenkė į veidą. Obj.: sąmoningas, orientuotas. Viršutinės lūpos srityje nedidelės žaizdelės. ŠSD 90 k/ min., (duomenys neskelbtini)125mmHg. Konsultuotas neurologo: skundžiasi galvos skausmu, svaigimu. Be sąmonės lyg tai nebuvęs. Akių vyzdžiai lygūs, vienodi, kairės akies obuolys paraudęs. 2016-02-02 atlikta galvos smegenų KT – kaukolės kauluose lūžimo linijų nematyti, galvos smegenyse ūmių trauminių pakitimų nematyti. Dgn.: galvos sumušimas, ūmi galvos smegenų trauma. Padidinto kraujospūdžio liga. Indikacijos hospitalizacijai nėra, išleistas į namus. Išvada: 1. V. J. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas, ūmi galvos smegenų trauma, žaizdelės viršutinėje lūpoje; 2. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; 3. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nustatytomis aplinkybėmis ir laiku; 4. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip vienu poveikiu“.

7.4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo V. J. skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ta pačia teismo nutarti priimtas V. J. ieškinys dėl 1555,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 40–41). Ieškovas V. J. privataus kaltinimo baudžiamojo byloje pateikė teismui patikslintą ieškinį – prašė priteisti iš ieškovą sužalojusio J. M. 64,62 Eur turtinės ir 1555,00 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 19–20, 75–76; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 131–133). Prašomą priteisti 64,62 Eur turtinę žalą sudarė dėl J. M. kaltės ieškovo V. J. patirtos 46,02 Eur dydžio kelionių į policiją ir į teismą Marijampolėje bei pas advokatę į Kauną išlaidos, taip pat 18,60 Eur dydžio išlaidos skausmą malšinantiems vaistams. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas V. J. pateikė teismui 2017 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir kasos kvitą, pagrindžiančius 4,280 l dyzelino įsigijimą, iš viso už 4,06 Eur su PVM (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 134–135). Patikslintas ieškovo V. J. ieškinys kartu su pateiktais jį pagrindžiančiais įrodymais buvo priimtas 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje žodine nutartimi (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 141). Pažymėtina, kad ieškovas V. J. privataus kaltinimo baudžiamojo byloje dar kartą tikslino civilinį ieškinį, pateikė teismui pareiškimą dėl civilinio ieškinio patikslinimo – prašė priteisti iš ieškovą sužalojusio J. M. 83,06 Eur turtinės ir 1555,00 Eur neturtinės žalos (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 155). Prašyta priteisti 64,62 Eur turtinė žala dėl ieškovo V. J. kelionių į teismą Marijampolėje ir pas advokatę į Kauną išlaidų (12,04 Eur + 3,81 Eur) bei procesinių dokumentų kopijų (2,59 Eur) padidėjo iki 83,06 Eur. Kartu su pareiškimu dėl civilinio ieškinio patikslinimo ieškovas V. J. pateikė teismui automobilio registracijos liudijimo kopiją, 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos kvitus, pagrindžiančius 12,540 l ir 4,010 l dyzelino įsigijimą, iš viso už 15,85 Eur su PVM, taip pat išlaidas už dokumentų kopijas patvirtinančius mokėjimus Marijampolės vyriausiajam policijos komisariatui (2,59 Eur) (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 167, 159–161). Ieškovo V. J. pareiškimas dėl civilinio ieškinio patikslinimo kartu su pateiktais jį pagrindžiančiais įrodymais buvo priimtas 2017 m. birželio 5 d. teisiamajame posėdyje žodine nutartimi (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 171). Be to, ieškovas V. J. pateikė teismui papildomas kelionės išlaidas į teismą patvirtinantį įrodymą – 2017 m. birželio 5 d. kasos kvitą, pagrindžiantį 13,700 l dyzelino įsigijimą, iš viso už 13,05 Eur su PVM, – kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 7 d. teisiamajame posėdyje žodine nutartimi (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 181, 184).

7.5. Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V. (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 141–144; Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 saugomas 2017 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: teisėjas perskaito specialisto išvadą: 1 val. 21 min. 44 sek. – 1 val. 26 min. 42 sek.; specialisto V. V. paaiškinimai: 1 val. 26 min. 42 sek. – 1 val. 53 min. 34 sek.), kuris nurodė, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina, jei teismas nustatys, jog smūgis V. J. buvo suduotas. Vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V., apklaustas baudžiamajame procese specialistu, paaiškino, kad teismo nagrinėjama specialisto išvada buvo pateikta remiantis tuo, kad vis tik smūgis V. J. buvo suduotas, kumščiu, kuris turi briaunų, tačiau teisiamajame posėdyje keliamas klausimas, ar apskritai V. J. buvo suduota. Jei teisme bus įrodyta, kad V. J. buvo suduota, tai specialisto išvadoje konstatuotos žaizdelės/ nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti nuo smūgio. Jei smūgis nestiprus, gali būti tik žaizdelės, paviršinės, gleivinės, kraujosruvų gali ir nebūti. Deja, nėra aišku, kokios tos nedidelės žaizdelės: ar jos muštos, pjautos, kąstos, plėštos, – jos neaprašytos: nei jų galai, nei jų kraštai, nei aplink jas esantys audiniai. Juk žaizdelės gleivinėje gali atsirasti kad ir kramtant maistą, pačiam žmogui nubraukiant nagu. Be to, negalima pasakyti, kada tiksliai tos žaizdelės atsirado, jos gali būti ir savaitę, ir dvi. Nei V. J. sužalojimo tikslaus laiko, nei tikslaus mechanizmo, kuo jos buvo padarytos, nėra galimybės nurodyti. Specialisto išvada pateikta darant prielaidą, kad V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui suformuluotoje užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Medicininės apžiūros metu išorinių V. J. kūno sužalojimų nenustatyta – neaprašyta. Įprastai, jei būna – asmenį apžiūrintis gydytojas nurodo, aprašo. Specialisto išvadoje nurodytas V. J. galvos sumušimas, ūmi galvos smegenų trauma yra objektyviais klinikiniais duomenimis nepagrįsta – tik iš tiriamojo žodžių/ subjektyvaus vertinimo. Atlikus V. J. galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, kaukolės kauluose lūžimo linijų nematyti, galvos smegenyse ūminių trauminių pakitimų taip pat nematyti. V. J. apžiūrėjo ir neurologas, tačiau jis taip pat neparašė/ neaprašė jokių objektyvių galvos traumos požymių. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, kas objektyviai užfiksuota V. J. atveju ((duomenys neskelbtini)125mmHg; padidinto kraujospūdžio liga), žmogui gali skaudėti galvą, gali atsirasti drebulys ir baimės. Be to, vyresniajam teismo medicinos ekspertui V. V. teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti V. J. teismui pateikti medicininiai dokumentai, kurių dar nebuvo specialisto išvados teikimo metu – oftalmologo konsultacija (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 60). Vyresnysis teismo medicinos ekspertas V. V. nurodė, kad V. J. diagnozuotas regėjimo aštrumo sumažėjimas ir angiopatija – tai akies obuolio kraujagyslių patologinė būsena. Tokia akies obuolio patologinė būsena gali būti dėl žmogaus amžiaus, vyresnysis teismo medicinos ekspertas nemano, kad dėl V. J. teisiamojo posėdžio metu pademonstruoto sužalojimo pirštais. Jei pirštais būtų užkabintas akies obuolys, gali atsirasti akies obuolio paraudimas. Akies obuolio paraudimas gali atsirasti ir patrynus akį. Jei pirštais sužalojama akis, akies obuolys, galimi ir kiti objektyvūs požymiai – kraujosruva, nubrozdinimai, pažeisti vokai, – bet gali jų ir nebūti. Žmogaus padidintas kraujospūdis taip pat neigiamai veikia akis. Akies obuolio paraudimas nėra sužalojimas. Akies obuolys gali būti paraudęs ir dėl kraujospūdžio. Duomenų apie V. J. akies ar akies obuolio sužalojimą nėra. Smūgis į veidą gali turėti įtakos regėjimo aštrumui – gali jį pabloginti, – bet gali ir neturėti įtakos. Dėl padidėjusio kraujospūdžio gali atsirasti galvos skausmas. Jei smūgis suduotas delnu – tai buku daiktu, bet nebukabriauniu. Kumštis yra bukabriaunis daiktas.

7.6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 J. M. dėl V. J. jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu ir priteisė iš V. J. J. M. 550,00 Eur proceso išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 21–24, 77–80; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 1, b. l. 187–194).

Nuosprendyje nurodyta, kad teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina V. J. J. M. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y. nepatvirtina to, kad J. M. 2016 m. vasario 2 d. apie 08.50 val. prie (duomenys neskelbtini)-o namo, Marijampolėje, konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį V. J. į veidą, dėl ko V. J. buvo konstatuotas galvos sumušimas, ūmi galvos smegenų trauma, žaizdelė viršutinėje lūpoje, kas V. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. M. ir V. J. pateikė teismui skirtingas 2016 m. vasario 2 d. tarpusavio konflikto priežastis, jo eigą ir pasekmes. Teismas nurodė, jog objektyvios tiesos nustatymą nagrinėtu atveju komplikavo tai, kad konfliktas įvyko tik tarp dviejų asmenų, nestebint liudytojams, jo nefiksuojant kokiomis nors priemonėmis, todėl teismas analizavo ir vertino visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus. Siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas ne tik tarpusavyje lygino vienas kitam prieštaraujančius V. J. ir J. M. parodymus, bet ir lygino juos su kitais byloje buvusiais ir ištirtais įrodymais, vertino, kiek jie sutampa ir ar tarpusavyje sudaro vieningą įrodymų grandinę. Atlikęs šią analizę, teismas padarė išvadą, kad negali remtis V. J. parodymais, kadangi jie prieštaringi bei nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai A. B., G. R. G. ir K. B. patvirtino V. J. ir J. M. žodinį konfliktą, tačiau neigė matę žodinio konflikto peraugimą į fizinės jėgos panaudojimą, t. y. šių liudytojų parodymai neįrodė smūgio V. J. sudavimo. Liudytojas K. K., pirmas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas ir iš karto po konflikto bendravęs su V. J., jokių V. J. sužalojimų nepastebėjo – V. J. buvo tvarkingai apsirengęs, ant jo veido ar drabužių nebuvo matyti jokių kraujo žymių. V. J. ant apatinės lūpos parodė jam rausvą dėmę, kurios nebuvo akivaizdžiai matyti – tai nebuvo panašu į sužalojimą, atsiradusį suduodant smūgį į veidą. Policijos pareigūnas yra matęs daugybę muštynėse nukentėjusiųjų asmenų, nėra medikas, bet daug kartų matęs, kad po smūgio į veidą matosi sužalojimas ir veido išorėje, ir vietoje, į kurią smūgiuota, o ne tik taškelis lūpos vidinėje pusėje. Išorinėje V. J. veido pusėje nieko nesimatė: nei kad lūpa prakirsta, nei kad iš jos bėga kraujas. Liudytojas A. B. bendravo su V. J. po V. J. grįžimo iš ligoninės, tačiau taip pat V. J. veide nematė jokių sužalojimų. Skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdisi, kad V. J. teigia, jog „reikalinga ir nereikalinga“ greitoji medicinos pagalba sutvarstyti prakirstą lūpą, tačiau liudytojas, kuris vos prieš kelias minutes bendravo su V. J., jokių jo sužalojimų nematė. Nors V. J. teigė, kad greitąją medicinos pagalbą dėl nuo sumušimo svaigstančios galvos jam iškvietė policija, policijos pareigūnas tą paneigė. Be to, objektyviai skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įraše užfiksuota, kad greitosios medicinos pagalbos prašė pats V. J. ir apie galvos svaigimą nuo sumušimo neužsiminė, net juokavo.

Kadangi teismui pateiktą specialisto išvadą dėl V. J. sveikatos sutrikdymo masto rengęs teismo medicinos ekspertas D. I. mirė, teisiamojo posėdžio metu buvo išklausytas kitas teismo medicinos ekspertas – V. V., – kuris nurodė, jog teismui pateikta specialisto išvada buvo duota pagal klinikinius duomenis, t. y. pagal medicininėje dokumentacijoje užfiksuotus duomenis. Iš medicininės dokumentacijos į specialisto išvadą buvo perkeltas įrašas apie V. J. galvos sumušimą, ūmią galvos traumą ir žaizdelę viršutinėje lūpoje. Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad jie galėjo būti padaryti kietais bukabriauniais daiktais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat daroma prielaida, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nustatytomis aplinkybėmis ir laiku. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad teismui pateikta specialisto išvada yra tipiška išvada, kuri surašoma tokiomis sąlygomis. Ji galėtų būti neginčijamu kaltės įrodymu tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad toks smūgis V. J. tikrai buvo suduotas. Kol tai neįrodyta, yra tik prielaidos, kad klinikiniais duomenimis nustatyti duomenys galėjo atsirasti nukentėjusiojo nurodomu būdu, todėl specialisto išvadoje ir vartojama sąvoka „galimai“. Išvada gali būti laikoma neginčytina tik tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad smūgis buvo suduotas. Tik įrodžius aplinkybę, kad nukentėjusiojo nurodytas smūgis jam buvo suduotas, galima neginčytinai konstatuoti, jog žaizdelė nukentėjusiojo lūpoje atsirado nuo to smūgio. Iš tų duomenų, kurie pateikti specialisto išvadoje, negalima pasakyti, kada tiksliai smūgis buvo suduotas. Galvos smegenų traumos nebuvo, nes medicininėje dokumentacijoje yra tik nuoga diagnozė, įrašyta pagal subjektyvius nukentėjusiojo nusiskundimus. Jokių objektyvių klinikinių duomenų apie galvos traumą nėra. Ir dėl padidėjusio kraujospūdžio gali skaudėti galvą ir svaigti galva. V. J. padidėjęs kraujospūdis užfiksuotas klinikiniuose duomenyse. Žaizdelės lūpoje kilmės nustatyti negalima. Tokia žaizdelė gali atsirasti ir nuo smūgio, tokią žaizdelę gali padaryti ir kieto maisto valgymas, kaip duonos pluta. Akies trauma išvadoje nekonstatuota. Akies paraudimas nėra sužalojimas. Teismo medicinos ekspertas nemano, kad paraudimas galėjo būti nuo nukentėjusiojo nupasakoto sužalojimo pirštais, nors teoriškai įmanoma, kad pirštais paveikus akį ji parausta. Padidintas kraujospūdis taip pat veikia akis. Medicininėje dokumentacijoje, kurią bylai pateikė nukentėjusysis, nurodyta akies angiopatija nėra akies trauma – tai akies obuolio patologinė būsena. Žaizdelė lūpoje išvadoje tik konstatuota, nes toks įrašas yra medicininėje dokumentacijoje. Kadangi pirminę apžiūrą atlikęs gydytojas jos neaprašė, nieko daugiau pasakyti apie ją negalima. Neaprašyti ir kokie nors kiti, be žaizdelės, suduotam smūgiui būdingi gretutiniai sužalojimai. Tokių sužalojimų išvadą davęs specialistas nenustatė, jų nėra ir pirminėje medicininėje dokumentacijoje. Teismo medicinos ekspertas tvirtina išvadoje konstatuotą sužalojimo mastą – tai nežymus sveikatos sutrikdymas, bet tik su ta sąlyga, jei bus įrodyta, kad smūgis V. J. kaltinamojo buvo suduotas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad teismo medicinos eksperto prašymu teismo salėje V. J. pademonstravo mechanizmą, kaip jam buvo suduotas smūgis. Buvo pademonstruota, kaip dešiniarankis J. M. jam delno pagrindu suduoda į smakrą. Toks mechanizmas verčia abejoti V. J. nurodytomis aplinkybėmis. Oponentams konflikto metu stovint veidu vienas prieš kitą ir dešiniarankiam kaltinamajam smūgiuojant į smakrą, toks smūgis tektų kairei nukentėjusiojo veido pusei bei ištiesti rankos pirštai turėtų sužaloti kairią akį, tačiau V. J. teigia, kad sužalota buvo dešinė akis bei žaizdelė lūpos vidinėje pusėje konstatuota taip pat dešiniau nuo nosies linijos. Teismo medicinos ekspertas nurodė, kad mažai tikėtina, jog akis galėjo būti sužalota nukentėjusiojo nurodomu būdu.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad teismui pateikta specialisto išvada dėl V. J. sveikatos sutrikdymo masto nėra neginčytinas įrodymas, jog kaltinamasis J. M. sudavė smūgį V. J. ir sukėlė jam skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis V. J. pokalbis su Bendruoju pagalbos centru dėl greitosios medicinos pagalbos taip pat nepatvirtina V. J. nurodytų aplinkybių. Jis operatoriui teigė, kad greitoji jam „reikalinga ir nereikalinga“. Vėliau teigia, kad reikalinga sutvarstyti lūpą, tačiau dar iki atvykstant greitajai liudytojai K. B. ir K. K. V. J. sužalojimų nematė ir nepatvirtino poreikio jį tvarstyti. Be to, V. J., kalbėdamas dėl greitosios medicinos pagalbos poreikio, Bendrojo pagalbos centro operatoriui neužsiminė, kad jam nuo smūgio svaigsta galva ar kad jam buvo sužalota akis, nors vėliau šiuos simptomus nurodė kaip kaltinamojo J. M. veiksmų sukeltas pasekmes. Kad V. J. sužalojimas buvo padarytas būtent kaltinamojo J. M., nepatvirtina ir V. J. pateiktos kitą dieną po įvykio darytos nuotraukos. Jose fiksuoti tie patys duomenys, kaip ir teismo medicinos specialisto išvadoje, todėl jie teismo vertinami tik kaip būklės konstatavimas, bet ne įrodymas, jog tai padarė būtent kaltinamasis. Iš teismui pateiktos V. J. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matosi, jog jis greitosios medicinos pagalbos pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių nurodė, kad jam pažįstamas asmuo kumščiu trenkė į veidą, tačiau teisme jau pateikė kitokias aplinkybes, kad buvo smūgiuota delno pagrindu, o rankos pirštai traumavo jo dešinę akį.

Ištyręs visus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad kaltinimai J. M. ranka sudavus smūgį nukentėjusiajam V. J., dėl ko šis jautė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neįrodyti ir nepasitvirtino. Teismas nenustatė buvus bet kokį fizinį kontaktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė ranka smūgį į veidą nukentėjusiajam, liudytojų parodymais nepatvirtinta. To patvirtinimui teismo medicinos specialisto išvados taip pat nepakanka, nes ji yra tik tikėtina. Gali būti kilusių pasekmių įrodymu tik tuo atveju, jei būtų įrodyta priežastis – pats smūgio sudavimo faktas. To pagrindimui vien paties nukentėjusiojo V. J. nenuoseklių ir prieštaringų parodymų nepakanka. Todėl įrodymų visetas kaltinamojo J. M. kaltės nepagrindžia.

Apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti privatus kaltintojas V. J., negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, teismas laikėsi nuomonės, jog nagrinėjant bylą teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog J. M. V. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nenustatyta.

7.7. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-327/2018 atmetė privataus kaltintojo/ nukentėjusiojo/ ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 (t. 1, b. l. 160–162; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 2, b. l. 2–6), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą atsisakė priimti privataus kaltintojo/ nukentėjusiojo/ ieškovo V. J. kasacinius skundus, paskutinį kartą – 2018 m. spalio 19 d. nutartimi, kuri ieškovui buvo išsiųsta paštu 2018 m. spalio 23 d. lydraščiu Nr. 2P-839. Duomenų apie nutarties įteikimą ieškovui nėra (t. 1, b. l. 163–167; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 3, b. l. 10–22, 24–26, 28–32).

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-327/2018 nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nesutiko su V. J. apeliacinio skundo argumentais ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis, išsamiai ištyrė ir visapusiškai įvertino bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai aptarė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. J. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktą įvykio versiją, todėl skundžiamu nuosprendžiu J. M. pagrįstai ir teisėtai išteisino dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių. Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iš esmės tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kurie nesutampa su jokia byloje surinkta medžiaga, ir sužalojimais, kurie galėjo atsirasti esant įvairioms aplinkybėms (valgant kietą maistą, pakilus kraujo spaudimui, t. y. nesant nusikaltimo), esant blogiems V. J. ir J. M. santykiams, šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos pobūdį, neįmanoma pašalinti abejonių ir negalima teigti, kad įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant aptartoms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

7.8. Įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017, Marijampolės rajono apylinkės teismas išteisintam J. M. 2018 m. birželio 25 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 550,00 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš V. J.. Vykdomasis raštas jį įvykdžius grąžintas teismui 2019 m. gegužės 13 d. antstolio M. L. 2019 m. gegužės 10 d. patvarkymu (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 3, b. l. 9, 34–35). Ieškovas V. J. yra pateikęs teismui antstolio M. L. 2018 m. spalio 26 d. nurodymą nurašyti iš skolininko V. J. 753,86 Eur sumą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. PK-113-416/2017 (t. 1, b. l. 9, 65; išieškotojas – J. M.).

VII. Ginčo esmė

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto V. V. pateiktų paaiškinimų dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių pasak ieškovo V. J. buvo išteisintas ieškovą sužalojęs asmuo ir dėl ko ieškovas patyrė 824,53 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos, t. y. dėl atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio ir 6.246–6.250 straipsnių nuostatas.

VIII. Teisinis vertinimas

9. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

10. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Lietuvos Respublikos CK 6.271–6.272 straipsniai numato viešųjų subjektų griežtąją civilinę atsakomybę, kas reiškia, kad valstybės ar savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Pažymėtina, kad nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012 ir kitos).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. pareiškė civilinį ieškinį atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsniu, t. y. reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal kurį: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis); šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. (4 dalis).

12. Atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba, atsikirsdama į ieškovo V. J. ieškinį, nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatai. Pagal šiuos teisės aktus Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, o teismo ekspertizės įstaiga – vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos paskirtis – teikti kokybiškas teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus (ekspertinius tyrimus) (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) pagal teismų, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus, todėl atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba negalėti būti laikoma valstybės institucija viešosios (valstybės) atsakomybės taikymo prasme, nes neatlieka viešojo administravimo funkcijų (šio teismo sprendimo 5.2. punkto 1-a pastraipa). Be to, Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir teismo medicinos ekspertą V. V. sieja darbo teisiniai santykiai – teismo ekspertas dirba pagal darbo sutartį (šio teismo sprendimo 5.1. punkto 1-a pastraipa), – o Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta teismo eksperto asmeninė atsakomybė: teismo ekspertas atsako už savo surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą (1 dalis); už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal proceso įstatymus, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir (ar) įstatymus, reguliuojančius drausminę ar tarnybinę atsakomybę (šio teismo sprendimo 5.2. punkto 5-a pastraipa)

13. Sutiktina, kad atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau yra biudžetinė įstaiga ir atlieka jai pavestą valstybės funkciją – teikia teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus. Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir teismo medicinos ekspertą, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka įtrauktą į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, V. V. sieja darbo teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad iki šiol nėra valstybės funkciją atliekančių teismo ekspertų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kaip kad yra valstybės funkcijas atliekančių notarų ir antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (Lietuvos Respublikos notariato įstatymas ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai taikytinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatos. 

14. Atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba į ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsikirtinėja ir ieškinio senatimi bei prašo teismo ją taikyti (šio teismo sprendimo 5.3. punktas). Atsakovė nurodo, jog ieškovo ieškinys jai yra pareikštas 2020 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 3), t. y. praleidus Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi pagal ieškovą V. J. tariama žala jam padaryta atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmais Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto V. V. pateiktu tariamai neteisėtu paaiškinimu dėl 2016 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. G 105/2016 (09).

15. Ieškovas V. J. teismo posėdžio metu teigė, kad ieškinys atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, nes nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžią reikėtų skaičiuoti ne nuo teismo eksperto V. V. paaiškinimų davimo Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje dienos, t. y. ne nuo 2017 m. gegužės 26 d., o nuo paskutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymo priimti ieškovo V. J. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017, kas buvo 2018 m. spalį, t. y. nuo tada, kai ieškovas išsėmė visas įmanomas galimybes panaikinti jį sužalojusį asmenį išteisinusį nuosprendį. Ieškovas V. J. nurodė teismui, kad teismo eksperto V. V. 2017 m. gegužės 26 d. neteisėtų veiksmų pasekmės – žala – atsirado gerokai vėliau, ne tą pačią dieną (šio teismo sprendimo 4.7. punktas). 

16. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad iš tiesų ieškovas V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė teismui/ pareiškė 2020 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 3). Taip pat nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d. Įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017, Marijampolės rajono apylinkės teismas išteisintam J. M. 2018 m. birželio 25 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 550,00 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš V. J.. Vykdomasis raštas jį įvykdžius grąžintas teismui 2019 m. gegužės 13 d. antstolio M. L. 2019 m. gegužės 10 d. patvarkymu (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 3, b. l. 9, 34–35). Ieškovas V. J. yra pateikęs teismui antstolio M. L. 2018 m. spalio 26 d. nurodymą nurašyti iš skolininko V. J. 753,86 Eur sumą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. PK-113-416/2017 (t. 1, b. l. 9, 65; išieškotojas – J. M.). Be to, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą atsisakė priimti privataus kaltintojo/ nukentėjusiojo/ ieškovo V. J. kasacinius skundus (t. 1, b. l. 163–167; Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017, t. 3, b. l. 10–22, 24–26, 28–32), paskutinį kartą – 2018 m. spalio 19 d. nutartimi, kuri ieškovui buvo išsiųsta paštu 2018 m. spalio 23 d. lydraščiu Nr. 2P-839. Duomenų apie nutarties įteikimą ieškovui nėra (šio teismo sprendimo 7.7.–7.8 punktai). 

17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato tik šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, t. y., pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 ir kitos), t. y. teisės į ieškinį atsiradimas siejamas su subjektyviu momentu. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

19. Teismas, įvertinęs ieškovo V. J. teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes (šio teismo sprendimo 15–16 punktai), daro išvadą, kad nagrinėju atveju ieškinio senaties terminas nepraleistas. Sutiktina, kad ieškovas V. J. tik išnaudojęs visas procesiniame įstatyme įtvirtintas galimybes panaikinti jį netenkinantį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017, t. y. kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi, kuri ieškovui buvo išsiųsta paštu 2018 m. spalio 23 d. lydraščiu, sužinojo/ suvokė apie galimai neteisėtų teismo eksperto V. V. 2017 m. gegužės 26 d. nurodytos baudžiamosios bylos teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų kilusias pasekmes ieškovui – turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pagal ieškovo V. J. paaiškinimus jam padaryta neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio ir daroma iki šiol, o turtinė žala iš esmės sietina su antstolio M. L. iš ieškovo V. J. išieškotomis sumomis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu išteisintam J. M.. Teismo išduotas vykdomasis raštas antstolio M. L. grąžintas teismui jį įvykdžius tik 2019 m. gegužės 13 d.

20. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovas V. J. teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmų, t. y. dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto V. V. pateiktų specialisto išvados paaiškinimų, dėl kurių buvo išteisintas ieškovą sužalojęs asmuo, ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertas V. V. neteisėtai ir visiškai nepagrįstai atsisakė patvirtinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ją ginčijo ir neigė, t. y. neteisėtai ir visiškai nepagrįstai teigė, kad nurodytą išvadą „galėtų patvirtinti tik tokiomis sąlygomis, jei teismas nustatytų ir įrodytų, kad toks smūgis V. J. tikrai buvo suduotas. Kol tai neįrodyta, yra tik prielaidos“. Taip 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje elgęsis atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ teismo ekspertas V. V. pažeidė atsakovės ir specialisto/ teismo eksperto veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nepagrįstai neigė Marijampolės ligoninės gydytojų nustatytus ir aprašytus J. M. ieškovui V. J. padarytus sužalojimus, juos vadino „prielaidomis“, neigė medicininius dokumentus ir įrašus juose, net su jais nesusipažinęs, vadino „prielaidomis“. Toks atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto/ teismo eksperto V. V. elgesys yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatuose įtvirtintą pareigą teikti kokybiškas teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizę/ tyrimą, ir žeminantis ieškovą V. J., besityčiojantis, neigiamai įtakojantis teismą. Atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas/ teismo ekspertas V. V. visiškai nepagrįstai atsisakė naudoti turimas specialias medicinos žinias specialisto išvadai baudžiamojoje byloje pateikti ir smūgio sudavimo įrodinėjimo pareigą permetė teismui, nes Marijampolės rajono apylinkės teismas ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas nėra medikai, teismo ekspertai ir jiems teisės aktai nesuteikia įgaliojimų įrodinėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir ją patvirtinti (šio teismo sprendimo 4.1. ir 4.3. punktai).

22. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas V. J. 2016 m. pabaigoje Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Prie skundo ieškovas V. J. pridėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. birželio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05275-16 ir nurodyto ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos pavedimu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo V. J. skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje (baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017). Kadangi ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs teismo medicinos ekspertas D. I. mirė, Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas V. V. (šio teismo sprendimo 7.2., 7.4.–7.5. ir 6. punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

23. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą teismo ekspertas yra nepriklausomas ir savo išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais bei atsako už jų tikrumą ir pagrįstumą. Už melagingos išvados pateikimą teismo ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (17–16 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalis). Teismo eksperto/ specialisto dalyvavimą baudžiamajame procese (ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje) reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – Lietuvos Respublikos BPK; 84–90, 180, 205–210, 236, 284–286 ir kiti straipsniai).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. neginčija ir niekada neginčijo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas V. V. neatliko ieškovo/ nukentėjusiojo V. J. tyrimo ir nenustatinėjo jo sveikatos sutrikdymo masto – teismo ekspertas nei iš ikiteisminio tyrimo įstaigos ar ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno, nei iš ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jį kontroliavusio prokuroro, nei iš baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nebuvo gavęs užduoties atlikti tokį tyrimą. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertas V. V. teismo šaukimu buvo pakviestas į Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamąjį posėdį kaip specialistas paaiškinti tuo metu mirusio teismo medicinos eksperto/ specialisto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o tiksliau – atsakyti į teismui rūpimus klausimus, ką šios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino teismo ekspertas V. V. ir nurodyto teisiamojo posėdžio protokolas bei garso įrašas (šio teismo sprendimo 6., 7.3. ir 7.5. punktai; Lietuvos Respublikos BPK 284 straipsnis). Šios bylos nagrinėjimo teisme metu teismo ekspertas V. V. nurodė, kad paaiškinimus teisme davė vadovaudamasis nurodyta teismo medicinos eksperto/ specialisto D. I. pateikta specialisto išvada, kurioje buvo aprašyti tyrimui pateikti nukentėjusiojo V. J. medicininiai dokumentai, teisiamojo posėdžio metu pateiktais nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo J. M. paaiškinimais (nukentėjęs teigė gavęs į veidą vieną kaltinamojo smūgį delnu, o kaltinamasis neigė sudavęs nukentėjusiajam), kai kuriais nukentėjusiojo V. J. medicininiais dokumentais (oftalmologo konsultacija) ir turimomis medicinos/ teismo medicinos žiniomis. Pats teismo ekspertas V. V. nukentėjusiojo V. J. medicininių dokumentų iš medicinos įstaigų nereikalavo ir jų netyrė, su nukentėjusįjį įvykio dieną apžiūrėjusiais Marijampolės ligoninės gydytojais nebendravo, nes įprastai visą asmens sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti būtiną medžiagą specialistui/ ekspertui pateikia ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos ar teismas (šio teismo sprendimo 6. punkto 2-a pastraipa). Šiuo atveju akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 3 dalį teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagos, kuri jam nepateikta proceso įstatymų nustatyta tvarka.

24. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo V. J., atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovo P. R. ir liudytojo – teismo eksperto – V. V. paaiškinimus bei ištirtus įrodymus, teismas daro šias išvadas:

24.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus teismo medicinos ekspertas V. V., teikdamas paaiškinimus teismui Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje, nepaneigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo/ nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymo masto, o paaiškino vadovaudamasis turimomis medicinos/ teismo medicinos žiniomis, teismo ekspertui/ specialistui teismo pateiktais duomenimis, t. y. specialisto išvada ir po specialisto išvados pateikimo V. J. pateiktais medicininiais dokumentais (oftalmologo konsultacija) bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo J. M. pateiktais paaiškinimais, ką patvirtina teismo ekspertas V. V. ir nurodyto teisiamojo posėdžio protokolas bei jo garso įrašas (šio teismo sprendimo 6., 7.3. ir 7.5. punktai). Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnį teismo ekspertas teikia išvadas ir paaiškinimus remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, t. y. nagrinėjau atveju – medicinos/ teismo medicinos žiniomis. Tiek teismo medicinos eksperto D. I. specialisto išvadoje pateiktos išvados, tiek ir teismo eksperto V. V. teisiamajame posėdyje pateikti paaiškinimai dėl teismo medicinos eksperto D. I. pateiktų išvadų nėra kategoriški, o tikėtini – abu teismo medicinos ekspertai pripažino, kad ieškovo/ nukentėjusiojo V. J. sveikata sutrikdyta nežymiai ir jam konstatuotas sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos teismo ekspertui/ specialistu suformuluotoje užduotyje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku, jei, išnagrinėjus baudžiamąją bylą būtų objektyviai nustatyta, t. y. konstatuota, jog ieškovui/ nukentėjusiajam vis tik buvo suduotas smūgis į veidą. Sutiktina su atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir liudytojo – teismo eksperto – V. V. pozicija, kad sveikatos sutrikdymo mastą nustatantis teismo ekspertas vertina galimai priešingos teisei veikos sukeltas ar galimas pasekmes vadovaudamasis ikiteisminį tyrimą atliekančių įstaigų pareigūnų, prokurorų ar teismo jam pateiktais objektyviais duomenimis. Patį asmens sužalojimo faktą/ veiką ir asmens sužalojimo aplinkybes nustato ne teismo medicinos ekspertai/ specialistai, o nusikalstamas veikas tiriantys pareigūnai ir jas konstatuojantis teismas, t. y. teismo medicinos ekspertai/ specialistai asmens sveikatos sužalojimo mastą vertina pagal baudžiamajame procese nustatytas faktines aplinkybes.

24.2. Ieškovo V. J. teiginys, kad dėl atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo eksperto V. V. veiksmų, t. y. dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje jo pateiktų paaiškinimų, buvo išteisintas ieškovą V. J. sužalojęs J. M., iš esmės yra nepagrįstas ir paneigtas šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytomis aplinkybėmis. Iš tiesų Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 išteisino J. M. dėl V. J. jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (šio teismo sprendimo 7.6. punkto 1-a pastraipa). Tokią išvadą baudžiamąją bylą išnagrinėję teismas padarė ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, ne tik teismo eksperto V. V. paaiškinimus, bet ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nukentėjusiojo V. J., kaltinamojo J. M. ir liudytojų A. B., G. R. G. ir K. B. paaiškinimus, nukentėjusiojo V. J. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo medicinos eksperto D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad kaltinimai J. M. ranka sudavus smūgį nukentėjusiajam V. J., dėl ko šis jautė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neįrodyti ir nepasitvirtino. Teismas nenustatė buvus bet kokį fizinį kontaktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė ranka smūgį į veidą nukentėjusiajam, liudytojų parodymais nepatvirtinta. To patvirtinimui teismo medicinos specialisto išvados taip pat nepakanka, nes ji yra tik tikėtina ir gali būti kilusių pasekmių įrodymu tik tuo atveju, jei būtų įrodyta kilusių pasekmių priežastis – pats smūgio sudavimo faktas. To pagrindimui vien paties nukentėjusiojo V. J. nenuoseklių ir prieštaringų parodymų teismui nepakako (šio teismo sprendimo 7.6. punktas). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-327/2018 atmetė privataus kaltintojo/ nukentėjusiojo/ ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatomis, išsamiai ištyrė ir visapusiškai įvertino bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai aptarė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. J. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktą įvykio versiją, todėl skundžiamu nuosprendžiu J. M. pagrįstai ir teisėtai išteisino dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių. Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iš esmės tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kurie nesutampa su jokia byloje surinkta medžiaga, ir sužalojimais, kurie galėjo atsirasti esant įvairioms aplinkybėms (valgant kietą maistą, pakilus kraujo spaudimui, t. y. nesant nusikaltimo), esant blogiems V. J. ir J. M. santykiams, šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos pobūdį, neįmanoma pašalinti abejonių ir negalima teigti, kad įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendis nepanaikintas ir paliktas nekeistas (šio teismo sprendimo 7.7. punktas).

24.3. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo V. J. išsakyti teiginiai dėl teismo eksperto V. V. šališkumo ieškovo V. J. ir palankumo kaltinamojo J. M. atžvilgiu, yra deklaratyvaus ir subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

24.4. Ieškovo V. J. teiginiai, kad teismo ekspertas V. V. Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, atsisakė naudoti turimas specialias medicinos žinias išvadai dėl ieškovo/ nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymo masto pateikti, pažeidė teismo ekspertų/ specialistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini.

24.5. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjau atveju nenustačius pagrindinės valstybės civilinis atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygos – neteisėtų valdžios institucijos/ atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos – jos specialisto – teismo eksperto V. V. veiksmų/ neveikimo, – ieškovo V. J. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Ieškovo V. J. subjektyvios įvykių, dokumentų tyrinio ir kitų asmenų pasakytų žodžių interpretacijos nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas viešųjų subjektų griežtajai civilinei atsakomybei atsirasti.

IX. Bylinėjimosi išlaidos

25. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovui V. J. iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 55,00 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas (t. 1, b. l. 94–95).

Atmetus ieškovo V. J. ieškinį, iš ieškovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 55,00 Eur žyminio mokesčio, 19,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo ir 17,35 Eur liudytojo atvykimo į teismą išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88–89, 93, 96 ir 98 straipsniai).

Atsakovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba nepateikė teismui jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        V. J. ieškinį atmesti.

        Priteisti iš V. J., gimusio 1959 m. lapkričio 8 d., valstybei 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 19,85 Eur (devyniolika eurų 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo ir 17,35 Eur (septyniolika eurų 35 ct) liudytojo atvykimo į teismą išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                          Joana Kvaselytė