Civilinė byla Nr. e2A-198-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02874-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.1; 2.6.10.5.1; 2.6.27; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemida“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2638-374/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemida“, trečiajam asmeniui „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Transadria“ 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Nemida“ 13 606,05 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos įmonė UAB „Skuba“ pardavė Olandijos įmonei Auto Robben Bedrijfswaggens B. V. du vilkikus, o minėtų vilkikų pergabenimą iš Lietuvos į Olandiją ekspedijavo ieškovė UAB „Transadria“. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. birželio 10 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį (du vilkikus) iš UAB „Skuba“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovei gabenant krovinį per Lenkiją, krovinys užsidegė ir vienas vilkikas sudegė. Kitas vilkikas liko sveikas ir perkrovus jį į kitą transporto priemonę buvo nugabentas krovinio gavėjui. Sudegęs vilkikas perduotas ieškovei.

3.       Olandijos įmonė Auto Robben Bedrijfswagens B. V. dėl sudegusios krovinio dalies (vilkiko Iveco, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 14 d. pareiškė ieškovei (ekspeditoriui) pretenziją dėl 27 520,00 Eur žalos atlyginimo (sudegęs vilkikas krovinio vežimo metu jau priklausė Olandijos įmonei). Dalį žalos Olandijos įmonei atlygino atsakovės draudimo kompanija, t. y. Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas, sumokėdama 14 500,43 Eur draudimo išmoką, likusią 13 019,57 Eur sumą ieškovė atlygino savo lėšomis. Ieškovės vertinimu, atsakovė, kaip faktinis krovinio vežėjas, yra atsakinga ieškovei, kaip užsakovui, už jos patirtą žalą.

4.       Atsakovei UAB „Nemida“ nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

5.       Atsakovė 2021 m. balandžio 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodė, kad su teismo sprendimu už akių nesutinka, nes ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad UAB „Skuba“ pardavė konkrečias transporto priemones Olandijos įmonei Auto Robben Bedrijfsvvagens B. V. Ieškovės pateiktos sąskaitos tėra buhalteriniai apskaitos dokumentai ir vertintini kaip sutartinius santykius patvirtinantys, bet realaus sutarties vykdymo neįrodantys dokumentai. Nesant pateiktos dvišalės sutarties, tokią pačią nereikšmingą teisinę galią turi ir ieškovės pateiktas vienašalis UAB „Skuba“ pranešimas. Krovinys užsakovui Olandijos įmonei buvo pristatytas 2019 m. liepos 1 d.. o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. suėjus CMR konvencijoje numatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui. Todėl atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį pagal Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies a punktą.

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmė, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir draudimo bendrovė) ir nustatė ieškovei terminą atsiliepimui į pateiktą pareiškimą pareikšti.

7.       Negavęs atsiliepimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 13d. sprendimą už akių ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

8.       Ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. pateikė teismui prašymą (DOK-15528), kuriame nurodė, kad ieškovė, pardavusi sudegusio krovinio likučius, gavo 2 000 Eur, todėl savo dalies reikalavimų atsisakė ir prašė priteisti iš atsakovės 11 606 05 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306 Eur bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad gabendama krovinį atsakovė elgėsi itin nerūpestingai ir nesilaikė teisės aktų dėl transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros reikalavimų. Atsakovė krovinį gabeno transporto priemone, kuri pagal teisės aktų reikalavimus apskritai negalėjo dalyvauti viešajame eisme.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Transadria“ atsisakymą nuo 2 000 Eur sumos priteisimo, kitą ieškinio dalį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Nemida“ 11 606,05 Eur nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 306 Eur žyminį mokestį ir 68,97 Eur bylinėjimosi išlaidas už vertimo paslaugas.

10.       Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų nuo krovinio dalinio praradimo ar sugadinimo dienos. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju taikytina ne paminėta, bet CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. liepos 26 d. parengė ir tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Pretenzijoje yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateiktas reikalavimas atsakovei atlyginti ieškovės patirtą žalą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės pretenzijos pateikimas sustabdė atsakovės nurodyto senaties termino pagal Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį skaičiavimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinys atsakovei pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

12.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. birželio 10 d. sudarė užsakymo kroviniui pervežti sutartį (patvirtinimą). Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį (du vilkikus) iš UAB „Skuba“ teritorijos (duomenys neskelbtini) į Olandijos įmonę (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.9. punkte numatyta, kad vežėjas atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Byloje nebuvo ginčo, kad dalis krovinio žuvo, t. y. sudegė vienas iš gabentų vilkikų tuo metu, kai krovinys buvo atsakovės (vežėjo) žinioje. Todėl teismas sprendė, kad  vežėjas ir yra atsakingas užsakovui (ieškovei) už jo patirtą žalą.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė krovinį vežė transporto priemone MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji pasikrovė 2019 m. birželio 11 d. ir turėjo pristatyti galutiniam užsakovui 2019 m. birželio 14 d. Patikrinęs minėtos transporto priemonės duomenis apie techninės apžiūros galiojimo istoriją, teismas nustatė, kad transporto priemonės privaloma techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. balandžio 21 d. Tai reiškia, kad krovinio pervežimo metu transporto priemonė, kuria atsakovė gabeno krovinį, buvo be privalomos techninės apžiūros.

14.       Teismas nurodė, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 223, 224, 227 punktų reikalavimus, kadangi, būdama minėtos transporto priemonės valdytoja, atsakovė privalėjo užtikrinti, kad ši transporto priemonė atitiktų privalomus techninius reikalavimus. Dėl netinkamos automobilio techninės būklės kilo gaisras ir buvo sugadinta dalis krovinio. Be to, et ir po įvykio atsakovė elgėsi neatsakingai, kadangi nesiėmė jokių veiksmų tam, kad tinkamai būtų įvykdyta bent dalis įsipareigojimų pagal ginčo šalis siejusią sutartį. Ieškovei teko iš naujo organizuoti likusio sveiko krovinio pristatymą jo gavėjui. Jeigu atsakovė būtų pristačiusi gavėjui bent sveiką krovinį, ieškovė nebūtų patyrusi papildomų ir nenumatytų išlaidų.

15.       Kadangi ieškovė, pardavusi sudegusios transporto priemonės likučius, gavo 2000 Eur, todėl šioje dalyje teismas pripažino ieškovės atsisakymą nuo ieškinio pagrįstu. Iš pridėto prie atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo el. laiško teismas nustatė, kad sudegusios gabentos transporto priemonės aukciono būdu nustatyta likutinė vertė yra 1501,00 Eur. Krovinio likučiai draudimo bendrovės buvo įvertinti 1501,00 Eur + PVM suma.

16.       Iš ieškovės pateiktų UAB „Skuba“ PVM sąskaitų faktūrų, Auto Robben Bedrijfsvvagens B. V. mokėjimų pavedimų ir UAB „Skuba“ patvirtinimų teismas sprendė, kad šie dokumentai įrodo, jog UAB „Skuba“ buvo sudariusi su Olandijos įmone minėtų transporto priemonių pardavimo sandorį. Priešingų duomenų ar įrodymų, kurie leistų abejoti šio sandorio sudarymu, atsakovė nepateikė. Todėl teismas, priteisdamas  ieškovei iš atsakovės 11 606,05 Eur nuostolių atlyginimo, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas įstatymu, rašytiniais įrodymais ir visiškai įrodytas (CPK 178 straipsnis).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Nemida“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                       Kaip numatyta CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje, atsakovė negavo iš ieškovės nurodytos pretenzijos ir ieškovė niekaip neįrodė tokios pretenzijos įteikimo atsakovei fakto. Pretenzijų pateikimas pristabdo termino skaičiavimą iki tos dienos, kai vežėjas (atsakovė) raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jo pridėtus dokumentus arba iš dalies pripažįsta pretenziją. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepripažino pretenzijos, taip pat raštu nepateikė atsakymo tenkinti pretenziją, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pristabdytas ir šiuo atveju jis yra praleistas, nes krovinys pristatytas 2019 m. liepos 1 d., o į teismą ieškovė kreipėsi 2020 m. rugsėjo 14 d.

17.2.                       Ieškovės pateikta pretenzija, kuria pareikalauta iš atsakovės sumokėti 28 106,48 Eur, buvo akivaizdžiai nepagrįsta, nes ieškovė, nebūdama krovinio savininke ir nepateikusi įrodymų, kad krovinio savininkui atlygino žalą, neturėjo į atsakovę reikalavimo teisės. Todėl toks ieškovės reikalavimas galėtų būti vertinamas nebent kaip noras nepagrįstai praturtėti, tačiau tokia pretenzija negali būti laikoma pagrįsta dėl žalos atlyginimo, kurios pagrindu atsakovei būtų atsiradusi prievolė atlyginti ieškovei žalą. Todėl akivaizdu, kad ieškovės 2019 m. liepos 26 d. pretenziją buvo teisiškai nepagrįsta, nes ją pateikė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tik 2020 m. vasario 3 d. sumokėjo krovinio savininkui 13 019,57 Eur, tai reiškia, kad pretenzijos pateikimo metu ieškovė nebuvo patyrusi  žalos ir neturėjo reikalavimo teisės.

17.3.                       Atsakovė, kaip vežėjas, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ERGO draudimo kompanijoje. 2020 m. sausio 10 d. ERGO draudimo kompanija priėmė sprendimą pripažinti įvykį draudžiamuoju ir sumokėjo automobilio savininkui draudimo išmoką. ERGO nurodė, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. ERGO nustatė, kad nuostolių suma pagal krovinio svorį yra 17 955,95 Eur, krovinio likutinė (likučių) vertė – 1501,00 Eur, pritaikė 10 proc. nuostolio dydžio franšizę ir sumokėjo nukentėjusiajam 14 695, 35 Eur draudimo išmoką. ERGO atkreipė dėmesį, kad nuostolis dėl sudegusio krovinio yra atlygintas ir krovinio vežėjui (atsakovei) UAB „Nemida“ atsakomybė kyla tik frančizės ribose.

17.4.                       Teismas vertino ERGO pateiktus paaiškinimus, komentavo nustatytą likučių vertę, tačiau sprendime nenurodė, kodėl nusprendė netaikyti CMR konvencijoje įtvirtinto kompensacijos ribojimo. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri gali būti ištaisyta apeliacinėje instancijoje.

17.5.                       Transporto priemonės, kuria buvo gabentas krovinys, techninė apžiūra niekaip nėra susijusi priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo pasekmėmis, nes į bylą nebuvo pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovės pateikta transporto priemonės techninės apžiūros istorija patvirtina, kad paskutinės apžiūros metu, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d., nebuvo nustatyta jokių automobilio trūkumų. Teismas, pervertindamas techninės apžiūros teisinę reikšmę, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, Nr. e3K-3-390-701/2015, suformuotą praktiką.

17.6.                       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės vairuotojo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, kuris buvo nurodęs, kad gabenant krovinį užsidegė ne autovežis, o vežamas IVECO automobilis. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis remiasi, teko ieškovei, tačiau ieškovė neprašė ekspertizės ir kitomis priemonėmis taip pat neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės transporto priemonės netinkamos techninės apžiūros ir įvykio.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Transadria“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, priimti atskirąją nutartį ir išsiųsti ją prokurorui. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                       Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją elektroniniu paštu 2019 m. liepos 26 d.  Minėtą pretenziją ieškovė siuntė atsakovei 2019 m. liepos 30 d. ir registruota pašto siunta ( šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą). Klausimą dėl pretenzijos (ne)įteikimo atsakovė pradėjo kelti tik 2021 m. balandžio 8 d., t. y. kai pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos paštas siuntų pristatymo duomenis saugoja tik 18 mėnesių, todėl internetinėje paieškos sistemoje pagal ieškovės pateiktą lydraštį ir jame nurodytą siuntos numerį jokia informacija nebuvo rodoma.

18.2.                       Kilus žalai, ieškovės atstovas su atsakove bendravo telefonu jau po pretenzijos pateikimo. Atsakovės direktorius žodžiu ne kartą pripažino, kad ieškovės pretenziją yra gavęs, tačiau nuolat prašydavo ieškovę palaukti, sakydamas, kad galimai žalą atlygins atsakovės draudimo bendrovė. Taigi, atsakovės veiksmai iš esmės patvirtina, kad pretenziją ji buvo gavusi.

18.3.                       Kita vertus, atsakovė teigia, kad teisę pateikti pretenziją ieškovė įgijo tik po 2020 m. vasario 3 d. Todėl galima laikyti, kad ir senaties terminas ieškovei turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 3 d. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 14 d., tai reikštų, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Tačiau tokie atsakovės teiginiai yra nelogiški ir nepagrįsti. Daliai krovinio sudegus, ieškovė iš karto patyrė žalą, nes ji buvo atsakinga už tinkamą krovinio pristatymą krovinio gavėjui Olandijos įmonei Auto Robben Bedrijfswagens B.V. Todėl ieškinio senaties terminas, ieškovės nuomone, turėtų būti skaičiuojamas nuo dalies krovinio žuvimo dienos.

18.4.                       Ieškovė yra pateikusi Lenkijos Respublikos Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos užpildytų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Iš 2019 m. birželio 12 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad atsakovės „Mecedes Benz“ vairuotojas pareiškė, jog važiuodamas nuo Varšuvos pusės keliu S8, 340,7 km pastebėjo iš jo automobilio „Mercedes Benz“ variklio kameros sklindančią ugnį. Tuomet jis sustabdė automobilį avarinėje eismo juostoje ir ėmė gesinti automobilį. Taigi, remiantis pačios atsakovės darbuotojo – vairuotojo įvykio vietoje pateiktais paaiškinimais, matyti, kad gaisras pirmiausia kilo krovinį gabenusioje atsakovės transporto priemonėje. Tai matyti ir iš 2021 m. liepos 7 d. trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateiktų nuotraukų. Vėliau pateikti atsakovės vairuotojo paaiškinimai yra nenuoseklūs, todėl jais negalima vadovautis kaip tinkamu įrodymu byloje.

18.5.                       Jeigu atsakovė, prieš priimdama vežti krovinį, būtų atlikusi bent jau privalomą transporto priemonės techninę apžiūrą, žalos atsiradimo rizika būtų gerokai sumažėjusi. Tačiau šiuo atveju atsakovė, priimdama vežti krovinį ir sudarydama sutartį su ieškovu, melagingai deklaravo, kad turi visus leidimus ir kitus reikalingus dokumentus, būtinus tinkamai įvykdyti užsakymą (sutarties 1.3 p. ir kt.). Toks atsakovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu.

18.6.                       Išanalizavus 2021 m. liepos 7 d. teisme iš trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas gautą medžiagą, matyti, kad atsakovė savo draudimo bendrovei yra pateikusi techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 300-0510540, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privaloma techninė apžiūra galioja iki 2020 m. balandžio 1 d. Tačiau iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenų bazės nuorašo matyti, kad minėtos transporto priemonės privaloma techninė apžiūra galiojo tik iki 2019 m. balandžio 21 d. Šie nesutapimai leidžia manyti, jog atsakovė galimai suklastojo techninės apžiūros rezultatų kortelę ir tokį suklastotą dokumentą pateikė savo draudimo kompanijai. Taigi atsakovė, siekdama išvengti pareigos atlyginti žalą, galimai atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje. Todėl teismas turėtų apsvarstyti, ar apie tokius atsakovės veiksmus netūrėtų būti pranešta prokurorui atskirąja teismo nutartimi.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos įmonė UAB „Skuba“ 2019 m. kovo 4 d. pardavė Olandijos įmonei Auto Robben Bedijfswagens B. V. tris naujus vilkikus IVECO, kurių kiekvieno kaina yra 27 520 Eur ir už kuriuos prekės (krovinio) pirkėjas galutinai atsiskaitė 2019 m. birželio 4 d.

21.       Krovinio nuvežimą jo pirkėjui iš Lietuvos į Olandiją organizavo krovinio ekspeditorius ieškovė UAB „Transadria“, pasitelkdama tam faktinį krovinio vežėją  atsakovę UAB „Nemida“.

22.       Šalys (UAB „Nemida“ (vežėjas) ir UAB „Transadria“ (užsakovas)) 2019 m. birželio 10 d. pasirašė Užsakymo kroviniui pervežti patvirtinimą – sutartį Nr. 190610 (toliau – sutartis), pagal kurią vežėjas įsipareigojo savo transporto priemone Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežti du naujus vilkikus IVECO iš krovinio pardavėjo UAB „Klaipėdos skuba“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), krovinio pirkėjui Olandijos įmonei (duomenys neskelbtini). Krovinio paėmimo data – 2019 m. birželio 11d., pristatymo gavėjui data – 2019 m. birželio 14 d.

23.       Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija, Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. 

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 173-195).

25.       Taigi, pagal paminėtas Konvencijos nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju krovinio siuntėjas yra krovinio savininkas – Olandijos įmonė, nes vilkikai IVECO prieš jų pervežimą jau buvo šios įmonės nuosavybė, vežėjas – ieškovė, faktinis vežėjas – atsakovė.

26.       Bylos medžiaga nustatyta, kad vežant krovinį per Lenkijos Respubliką, užsidegė faktinio vežėjo (atsakovės) transporto priemonė. Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Piotrkow trybunalski miesto valdybos 2019 m. lapkričio 28 d. pažymoje nurodyta, kad 2019 m. birželio 12d. Lenkijoje įvykusio gaisro metu visiškai sudegė Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant jo lafeto buvęs automobilis IVECO DAYLI, spėjama gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarija.

27.       Policijos pareigūno 2019 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vilkiko Mercedes Benz vairuotojas A. B. pareiškė, jog važiuodamas nuo Varšuvos pusės keliu S8, 340,7 km pastebėjo iš jo automobilio Mercedes Benz variklio kameros sklindančią ugnį, sustabdė automobilį avarinėje juostoje ir ėmė jį gesinti. Kilusio gaisro metu sudegė Mercedes Benz lafeto kabina kartu su automobilio variklio kamera, priekiniai automobilio Mercedes Benz ratai bei kabina kartu su variklio kamera, priekiniai vežto automobilio IVECO ratai. Taigi, aptartos aplinkybės paneigia apeliantės prielaidas apie žalos atsiradimo priežastį, t. y. kad užsidegė ne jį gabenantis (Mercedes Benz), bet gabenamas (IVECO) vilkikas, nes iš paminėtų ir iš karto po įvykio surinktų įrodymų akivaizdu, kad pirmiausiai užsidegė atsakovės transporto priemonė, o tik po liepsna apėmė (užsidegė) Olandijos įmonės automobilį.

28.       Nors vėliau draudimo bendrovei teiktuose paaiškinimuose atsakovės Mercedes Benz vairuotojas A. B. įvykio priežastį nurodė kitą (pirmiausiai per veidrodėlį pamatė, kad dega automobilis IVECO, tad iššokęs iš autovežio su gesintuvu pradėjo šį automobilį gesinti, tačiau ugnis plito, todėl atkabino priekabą su kitu vilkiku, kad jis neužsidegtų), tačiau teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai tokius įrodymus laikė prieštaringais, nepatikimais ir prieštaraujančiais kitiems įrodymams, todėl jais teisėtai nesivadovavo.

29.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl užsidegusios atsakovės transporto priemonės sugedo (sudegė) dalis krovinio, t. y. vienas vilkikas. Likusią nesugadintą krovinio dalį (kitą vilkiką) vežėjas UAB „Transadria“ pasikrovė 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 1 d. pristatė užsakovui Olandijos įmonei. Dėl to ieškovė patyrė 586,48 Eur papildomas krovinio pristatymo išlaidas. Sudegusi krovinio dalis (sudegęs vilkikas) 2019 m. liepos 1 d. buvo perduota ieškovei.

30.       Olandijos įmonė, vadovaudamasi CMR konvencijos nuostatomis, dėl sudegusios krovinio dalies (vilkiko IVECO, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. birželio 14 d. pareiškė pretenziją krovinio ekspeditoriui (vežėjui) UAB „Transadria“, prašydama atlyginti  27 520 Eur nuostolius.

31.       UAB „Skuba“ (vilkikų pardavėjas) 2019 m. birželio 18 d. raštu patvirtino, kad sudegusio vilkiko, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), kaina buvo 27 520 Eur.

32.       Atsakovė UAB „Nemida“ ir trečiasis asmuo draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas 2019 m. balandžio 2 d. buvo sudariusios Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo išduotas civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-932-595150, kurio galiojimo terminas apėmė laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020m. balandžio 1 d. Draudimo objektas – Krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją.

33.       Po įvykio draudimo bendrovė informavo ieškovę ir Olandijos įmonę, kad priėmė sprendimą atlyginti savo draudėjo (atsakovės) nuostolius tokia tvarka: nuostolių suma – 17 995,95 Eur = 1765 kg × 8,33 × 1,224010 (pristatymo data 2019 m. birželio 11 d.). Aukciono būdu nustatyta likutinė vertė 1 501,00 Eur. Atskaitymai – 1 799,60 Eur. 194,92 Eur suma buvo užskaityta kaip mokėtina draudimo įmoka. Todėl galutinė mokėtina suma yra 14 500,43 Eur. Šią sumą atsakovės draudimo bendrovė pervedė Olandijos įmonei Auto Robben Bedijfswagens B. V.  

34.       Ieškovė 2020 m. vasario 3 d. Olandijos įmonei sumokėjo likusią 13 019,57 Eur nuostolių dalį. Pridavusi sudegusį vilkiką į metalo laužą, ieškovė ir už tai gavo 2 420 Eur (2020 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas). Tokiu būdu faktinė ieškovės patirtų išlaidų dalis dėl turto sunaikinimo yra 11 606,05 Eur (27 520 – 14 500,43 – 2 000 + 586,48).

35.       Sutarties 1.9. punkte šalys nustatė, kad vežėjas (atsakovė) atlygina užsakovui (ieškovei) žalą, atsiradusią dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

36.       CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovės draudimo bendrovė žalos sumą paskaičiavo pagal minėtą CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį.

38.       Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė, kodėl netaikė minėtoje CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto žalos dydžio ribojimo.

39.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto žalos dydžio ribojimo išimtis, t. y. šioje teisės normoje nurodoma, kad  vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (Konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 173-195; kt.).

41.       Ieškovė tvirtino, kad atsakovė, gabendama krovinį, elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai, kadangi nesilaikė teisės aktų dėl transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros reikalavimų. Kitaip tariant, krovinys buvo gabenamas su techniškai nepatikrinta ir galimai netvarkinga transporto priemone.

42.       Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenys patvirtina, kad atsakovės transporto priemonės Mercedes Benz, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į Nyderlandus buvo gabenamas sugadintas krovinys (vilkikas), techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. balandžio 21 d. (tai yra iki 2019 m. birželio 12 d. įvykio). Atsakovės savo draudimo bendrovei pateiktoje techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) dublikate nurodyta, kad minėto automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. balandžio 21 d. Kadangi apeliantė teismui nebuvo pateikusi duomenų, iki kada iš tiesų galiojo transporto priemonės Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, teisėjų kolegija dėl tokios informacijos pateikimo kreipėsi į UAB Marijampolės techninės apžiūros centrą.

43.       Iš UAB Marijampolės techninės apžiūros centras 2022 m. vasario 28 d. teismui pateiktos informacijos matyti, kad įvykio metu sudegusi atsakovės transporto priemonė Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą į UAB Marijampolės techninės apžiūros centrą buvo pristatyta 2018 m. balandžio 23 d. Minėtai transporto priemonei išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 300-0164328 su teigiama išvada ir privalomosios techninės apžiūros galiojimu iki 2019 m. balandžio 21 d. Šiame techninės apžiūros centre 2018 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) keitimas, kadangi pasikeitė automobilio valstybinis numeris, todėl buvo išduota nauja Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 300-0510540. UAB Marijampolės techninės apžiūros centras pažymėjo, kad kortelės keitimas nesuteikia naujo privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino.

44.       UAB Marijampolės techninės apžiūros centras taip pat pateikė teismui Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 300-0164328 ir Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 300-0510540, iš kurių matyti, kad atsakovės transporto priemonės Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. balandžio 21 d.

45.       Tai reiškia, kad aptarti atsakovės transporto priemonės techninės apžiūros rezultatai patvirtina ieškovės teiginius, jog sudarant 2019 m. birželio 10 d. krovinio (vilkikų) pervežimo sutartį, atsakovė žinojo (turėjo žinoti), jog jos transporto priemonė, kuria ruošiamasi gabenti krovinį į kitą šalį, buvo techniškai nepatikrinta, nes neturėjo galiojančios techninės apžiūros. 

46.       Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 223 straipsnyje nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (KET 224 straipsnis). Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (KET 226 straipsnis).

47.       Taigi, pagal minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonei, kuriai negalioja techninė apžiūra, keliais važiuoti yra draudžiama. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokie atsakovės veiksmai, kai buvo eksploatuojama transporto priemonė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neatitiko minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų šios nutarties 40 punkte paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste. Tai reiškia, kad atsakovei CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta žalos dydžio ribojimo išimtis netaikoma (Konvencijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalys). 

48.       Apeliantas savo skunde nurodo, kad techninė apžiūra niekaip nėra susijusi priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo pasekmėmis, nes transporto priemonės techninės apžiūros istorija patvirtina, jog paskutinės apžiūros metu, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d., jokie transporto priemonės trūkumai (gedimai) nebuvo nustatyti. Be to, teismas, be pagrindo sureikšmindamas automobilio techninės apžiūros teisinę reikšmę, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2015.

49.       Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip nustatyta šios nutarties 41,42 punktuose, apeliantės nurodytu laiku 2018 m. gruodžio 5 d. buvo atlikta ne transporto priemonės techninė apžiūra, bet pakeista  transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė, todėl techninės apžiūros galiojimo terminas nuo to nepasikeitė. Antra, apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2015, šiuo atveju precedento galios neturi, nes iš esmės skiriasi kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės bylos aplinkybės ir ginčo santykį reglamentuojančių teisės normų turinys. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų santykio ir (ne)tinkamo jų taikymo, t. y. dėl draudiko (draudimo bendrovės) teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką iš savo draudėjo dviem savarankiškai pagrindais. Be to, kasacinėje byloje ieškovas, kaip ieškinio pagrindu nesirėmė aplinkybėmis, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, bei, jomis nesiremdamas, neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas šios teisės normos taikymo sąlygas, egzistavimo. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios žalos nustatymo tvarką ir jos dydžio ribojimą, ir Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios 23 straipsnio 1 dalies išimtis, taikymo ir aiškinimo klausimai. Be to, priešingai nei kasacinio teismo byloje, ieškovė savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovė vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

50.       Šios nutarties 26-28 punkte aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindine Olandijos įmonei priklausančios transporto priemonės praradimo (sunaikinimo dėl gaisro) priežastimi buvo neteisėti atsakovės veiksmai, kai dėl techniškai netvarkingos ir be privalomosios techninės apžiūros eksploatuojamos transporto priemonės, dėl nenustatytų priežasčių jai užsidegus, buvo nepataisomai sugadinta (sunaikinta) kita transporto priemonė, priklausanti Olandijos įmonei.      

51.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, tai reiškia, kad vairavimas techniškai netvarkingos transporto priemonės tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su įvykiu ir su ieškovei padaryta prašoma priteisti žala.

52.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, būdama transporto priemonės valdytoja, privalėjo užtikrinti, kad transporto priemonė atitiktų privalomus techninius reikalavimus, būtų techniškai tvarkinga, nes dėl netinkamos transporto priemonės būklės kilo gaisras, ir dėl to buvo sugadinta dalis krovinio. Tokie atsakovės veiksmai/neveikimas pripažintini atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymu, minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu ir prilyginami tyčiniams veiksmams, todėl teismas pagrįstai netaikė CMR konvencijoje įtvirtintų kompensacijos ribojimų.

Dėl ieškinio senaties termino

53.       Apeliantė nurodo, kad krovinys Olandijos įmonei buvo pristatytas 2019 d. liepos 1 d., o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 14 d., todėl yra suėjęs CMR konvencijoje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

54.       CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. <...> Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, <...> privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.

55.       Ieškovė į atsakovę su pretenzija dėl 27 520 Eur nuostolių už sudegusį vilkiką atlyginimo ir dėl 586,48 Eur papildomų išlaidų kreipėsi 2019 m. liepos 26 d., išsiųsdama pretenziją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (tokiu, koks nurodytas Juridinių asmenų registre) atsakovės vadovui N. M.. Tikėtina, kad minėta korespondencija atsakovei buvo išsiųsta ir 2019 m. liepos 30 d. registruota pašto siunta, nes šia aplinkybę patvirtina AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašas, tačiau šios korespondencijos (ne)įteikimo galimybės negalima patikrinti, nes tokie duomenys yra saugoji tik 6 mėnesius. Apeliacinio skundo argumentai, kad tuo metu (pretenzijos pateikimo metu) ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės, gali turėti reikšmės sprendžiant pretenzijos (ne)pagrįstumo klausimą, tačiau nėra aktualūs CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies taikymo ir termino skaičiavimo prasme. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovo pretenzijos pateikimas sustabdė apeliantės nurodyto senaties termino pagal Konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatą skaičiavimą. Be to, konstatavus, kad dalis krovinio buvo prarasta dėl neatsargių jį vežusios atsakovės veiksmų, prilyginamų tyčiniams veiksmams, remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis spręstina, jog ieškovės šioje byloje pareikštam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021). Todėl yra pagrindas išvadai, kad senatis terminas šiuo atveju nebuvo praleistas.

Dėl atskirosios nutarties

56.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apsvarstyti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo, kadangi atsakovė savo draudimo bendrovei yra pateikusi Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 300-0510540, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privaloma techninė apžiūra galioja iki 2020 m. balandžio 1 d.

57.       Iš byloje esančios Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 300-0510540, kuri buvo pateikta atsakovės draudimo bendrovei, matyti, jog ji yra patvirtinta antspaudu ir pasirašyta techninės apžiūros konsultanto, dokumentui suteiktas numeris 651083, todėl teisėjų kolegija negali vienareikšmiškai konstatuoti, ar tai yra sąmoningai suklastotas dokumentas, ar padaryta techninė klaida. Todėl ieškovės prašymą priimti nagrinėjamu atveju atskirąją nutartį ir dėl dokumento klastojimo kreiptis į prokurorą teisėjų kolegija atmeta. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta ieškovei galimybės pačiai kreiptis į atitinkamas ikiteismines institucijas dėl galimo dokumento suklastojimo.

Dėl procesinės bylos baigties

58.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60.       Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl tokios išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Gintautas Koriaginas

                                                    Albina Rimdeikaitė

                                                    Egidijus Tamašauskas