Baudžiamoji byla Nr. 1-137-791/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33764-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

 (S)

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant prokurorams J. V. ir A. B.,

kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei V. P.,

nukentėjusiajam G. L., jo atstovei advokatei O. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, susituokęs,  nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),  teistas:

         1. 2017 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

        2.  2018 m. spalio 3 d. lytaus apylinkės tesimo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 5 d., turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

        Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis V. S. 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 13.00 val. savo gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo, o būtent: minėto namo kieme, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia lazda sudavė nukentėjusiajam G. L. ne mažiau kaip du kartus, vieną kartą į nugarą, o kitą kartą į kairę ranką ties pirštais ir taip mušdamas padarė nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaštakos bei III-IV-V pirštų srityse, paviršinės muštinės žaizdelės kairės plaštakos IV piršto srityje su nago pakraujavimu, kairės plaštakos IV ir V pirštų galinių falangų lūžių, ir dėl ko sveikatą nukentėjusiajam G. L. sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jie su L. yra sodybos bendraturčiai, kadangi L. įsigijo jo broliui priklausančią sodybos dalį. Turto dalys nebuvo atidalintos. Šiuo metu vyksta civilinis ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos. Teisme jį atstovauja jo žmona. Ginčai su L. vyksta jau ketveri metai. Brolis G. L. savo dalį pardavė už penkis tūkstančius. Naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. L. yra konfliktiški asmenys. Šio įvykio dieną teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas. Žmona su dukra buvo teisme, o jis buvo likęs namuose. Būdamas namuose, išgėrė alaus. Į namus sugrįžus žmonai su dukra, visi pietavo. Tuo metu atvažiavo L., kurie nuėjo prie jo garažo. Kadangi anksčiau iš garažo buvo pavogtas akumuliatorius, todėl jis pakilo ir nuėjo pažiūrėti. Išėjęs paklausė „ką čia paliko“. O nukentėjusysis pasakė „tu, seni, tylėk, tau jau mažai liko gyventi“, ir kaimynas jį stumtelėjo. Tuomet ir jis G. L. pastūmė. Prasidėjo muštynės, G. L. pradėjo jį spardyti. Pamatė, jog neapsigins, todėl pastvėrė  pagalį ir juo kirto G. L.. Įvykio vietoje buvo jo dukra I. S., žmona D. S.. Garažas nuo namo nutolęs apie 50 metrų. Nuo savęs G. L. nusistūmė ranka. Kai G. L. jam spyrė, jis nukrito ant žemės. Kai pastūmė G. L., tuomet  jis šoko muštis, spyrė jam, neatsimena, kur pataikė, įvykį matė žmona ir dukra. Neprisimena, į kurią vietą įspyrė, tačiau jam visur skaudėjo. Kai spyrė, nugriuvo, tuomet dar kartą G. L. spyrė. Po to nuo jo išsilaisvino. Vėliau  G. L. jį pargriovė ant statinės su vandeniu. Statinė stovėjo prie pat namo verandos. Prie statinės atsidūrė, kadangi bėgo nuo G. L.. G. L. jį atsivijo. Jo žmona filmavo. Prie statinės su vandeniu vėl susikibo. Šalia verandos buvo statinė, ant jos viršaus indas su vandeniu. L. iš jo šaipėsi, todėl jis juos apipylė ant statinės inde esančiu vandeniu. Neprisimena, ar G. L. iš jo rankų atėmė dubenį. G. L. jį  pargriovė ant statinės, išbėgo vanduo. Tuomet vėl ištrūko. Būnant prie verandos, juos skyrė žmona ir duktė. Tuo metu G. L. kirto jo žmonai per ranką. Prie lauko virtuvės viduje prie durų buvo medinis kotas, jį pastvėrė ir G. L. galimai sudavė iš  to karščio. G. L. atėmė iš jo rankų pagalį ir juo sudavė jam, kirto į nugarą. Tuo metu jis buvo suklupęs ant žemės. Negali nurodyti, kiek kartų ir į kurias vietas sudavė G. L. pagaliu. Kirto, kur pataikė. Galimai du kartus sudavė G. L.. Norėjo apsiginti nuo G. L.. Atėjusi žmona jį parvedė namo. Tuo konfliktas baigėsi. Per visą konfliktą G. L. daugiau sudavė smūgių jam, nei jis G. L.. Jam (V. S.) buvo sumušta nugara ir galva. Galvą galėjo susižaloti krisdamas. G. L. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Jam nustatytas nedarbingumo lygis. Šiais metais sukaks senatvės pensijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona D.. Minėto namo dalį jo brolis H. pardavė jeigu neklysta 2017 metais. Tą dalį nusipirko V. ir G. L.. Į minėtą sodybos dalį L. atvažiuoja maždaug į savaitę kartą. Šiuo metu vyksta teismai, jie dalinasi sklypą ir ant jo esančius pastatus, tai yra, namų valdą. Kol kas niekas nėra padalinta. Namų valda priklauso po vieną antrąją, tik nėra numatyta, kuri vieta kam priklauso. Naudojimosi tvarka nenustatyta. Vienas kambarys priklauso L. jis yra jų nusipirktas. 2021-09-28 apie 13.00 val., jiems būnant namuose kartu su žmona D. ir dukra I. adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas jį į kiemą V. ir G. L.. Atėję į kiemą jie vaikštinėjo, apžiūrinėjo kažką. Jie vaikštinėjo aplink lauko virtuvę ir garažą. Jiems atėjus į kiemą, jis tai pat išėjo į kiemą ir jiems pasakė, ką jūs čia palikote. Jie atsakė ką jie nori, tą jie daro. Ir tuomet, jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Jie abudu susistumdė, G. L. jį pastūmė pirmas. Tuomet, jis atbula ranka atsikirto. Dabar tiksliai visko papasakoti negali kas po ko sekė, nes jis buvo šoke ir visko gerai nepamena. Vienu momentu, jis buvo nukritęs ant žemės ir L. jį spardė. Tuomet, ištrūkęs iš G. L. rankų atsikėlė nuo žemės ir nubėgo į lauko virtuvę iš kur pasiėmė ten buvusį medinį kotą. Pasiėmęs kauptuko kotą, jis užsivijo G. L. ir pasivijęs jam sudavė su mediniu kauptuku du kartus, kur tiksliai sudavė pasakyti negali, bet žino kad pataikė. Galimai galėjo pataikyti į tas vietas kur nurodyta pranešime apie įtarimą. Po jo suduotų smūgių G. L. atėmė iš jo pagalį ir sudavė su juo jam, kiek kartų sudavė pasakyti negali, nepamena, bet žino, kad pataikė į nugarą. G. L. už jį yra jaunesnis, tvirtesnio kūno sudėjimo, o jis turi invalidumą todėl nuo jo jis gynėsi. Su L. santykiai yra konfliktiški, todėl jiems atvykus jis kiekvieną kartą jaučia iš jų provokaciją ir negali adekvačiai į tai reaguoti. Vandenį pylė ant L. todėl, kad buvo labai supykęs. Tai yra, jis G. L. sudavė du kartus su lazda, bet gindamasis, nes jis tvirtesnio būdo, o jis turi invalidumą. Jie mušėsi tik dviese, niekas tarp jų nesikišo. Kiekvieną kartą jam atvykus jis iš jo jaučia provokaciją, kaip ir šį kartą. G. L. tai pat jį sužalojo, dėl to pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, jam tai pat yra nustatyti sužalojimai. Jis jį vijo nuo kiemo, nes prieš tai jam jau jis buvo sudavęs smūgius. Jis jį vijosi siekdamas, kad viskas pasibaigtų ir jis pasišalintų iš kiemo, ir jų konfliktas kuo greičiau pasibaigtų. Akistatoje atsisako dalyvauti, kadangi laikysis savo parodymų ir jų nekeis (2 t., b.l. 50–52, 58–59).

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 141–152).

        Nukentėjusysis G. L. parodė, jog 2017 metais pavasarį iš H. S. nusipirko dalį sodybos, kita dalis priklausė V. S.. Iš pradžių bendravo draugiškai. V. S. žadėjo duoti žemės ūkio paskirties žemės, o jis žadėjo duoti ūkinius pastatus. Vėliau vyko ginčai dėl turto dalių. Sutarti geranoriškai nepavyko, todėl kreipėsi į teismą. Jiems atvykus, prasidėjo koliojimai, grasinimai. Siūlė atidalinimo įvairius variantus, braižė schemas, tačiau siūlomi variantai V. S. netiko. Šiai dienai byla teisme yra išnagrinėta, nustatyta naudojimosi tvarka. Po teismo posėdžio dėl taikos sutarties sudarymo atvyko į sodybą. Norėjo pasitarti su S., kaip protingai išspręsti susidariusią situaciją. Jiems atvykus išėjo neblaivus V. S.. Pradėjo juos keikti, įžeidinėti, priekaištavo, kad vaikščioja po jo žemę. Jie vaikščiojo po visą sklypą. Garažas yra sklypo gale prie pat ūkinių pastatų, kurie faktiškai priklauso jam (G. L.). Buvo priėję šalia visų pastatų. Jiems būnant prie garažo, atėjo G. L., kuris ant jų šaukė. Prie garažo tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau jokio susistumdymo nebuvo. Tuomet nuo garažo priėjo iki namo verandos. Jo žmona (V. L.) paprašė pakelti kambario lango žaliuzes, kadangi norėjo pažiūrėti, ar kambarys yra tuščias. Jis atsisakė tai padaryti. Dėl to vyko ginčai. V. S. supyko, griebė indą su vandeniu ir juos apipylė. Tas indas buvo šalia namo ant statinės lietaus vandeniui surinkti. Dar užsimojo tuo indu trenkti jo žmonai, tačiau dubenį atėmė iš V. S. rankų. Mano, kad V. S. paslydo, neišlaikė pusiausvyros, pargriuvo, kadangi buvo neblaivus. Išvirto statinė su vandeniu, buvo šlapia. Tuomet V. S. žmona D. S. iš nugaros griebė jam (G. L.) už striukės, jį tempė. D. S. bandė juos skirti, šaukė ant jo. Juos atskyrė. Skiriant I. S. pastūmė savo motiną, ji  atsitrenkė į duris. Tuomet V. S. pastūmė savo žmoną su dukra, nubėgo į verandą, paėmė pagalį. Jo žmona (V. L.) liepė jam bėgti. Pamatęs, jog V. S. atbėga su pagaliu rankose, pradėjo nuo jo bėgti. V. S. jį pasivijo ir du kartus sudavė lazda. Smūgiai buvo stiprūs. Jis nuo smūgių dengėsi ranka. Vienas smūgis buvo suduotas per rankos pirštus, kitas į nugaros sritį. Pajuto skausmą. Iš didelio įkarščio iš V. S. rankų ištraukė lazdą. Tuo momentu V. S. susvyravo ir pargriuvo. Skausmo pasėkoje jis lazda sudavė V. S.. Atbėgo dukra ir konfliktas tuo užsibaigė. Jo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas. V. S. sudavė lazda gindamasis. Viskas įvyko spontaniškai. Šiuo metu yra teisiškai nustatyta naudojimosi tvarka žeme ir pastatais. Po konflikto atvyko medikai, jam suteikė pagalbą. Pirštai buvo kruvini. Ligoninėje jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Kairės rankos pirštai buvo sužaloti, kruvini. Ligoninėje darė rentgeno nuotraukas, tačiau lūžių nenustatė. Pirštus subintavo ir išleido į namus. Tris savaites po sužalojimo kentėjo didelius skausmus. Šiuo laikotarpiu dirbo. Jis yra (duomenys neskelbtini), vežioja prekes. Po trijų savaičių kreipėsi į specialistą. Buvo pagamintos langetės, pirštai įmobilizuoti. Nedarbingas buvo nuo spalio 25 dienos iki gruodžio 3 dienos. Dėl to prarado dalį pajamų. Šio įvykio pasekmes jaučia ir dabar. Pirštai yra kreivi, nusimato pirštų operacija, kadangi tik operacijos metu gali būti pirštai ištiesinti. Mano, jog pirmosios pagalbos metu gydytojai tinkamai neatliko savo darbo. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

Panašius parodymus nukentėjusysis G. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 1–7,  16–18, 129–140). 

        Liudytoja V. L. teisme parodė, jog G. L. yra jos sutuoktinis. Jie yra įsigiję dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 28 d. teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šio teismo metu ji su vyru pasiūlė ginčą išspręsti taikiai, sudarant taikos sutartį. Reikėjo sudaryti naudojimosi turtu schemą. Jie S. pasiūlė pasirinkti turto dalies pusę, kuria jie norėtų naudotis. Po teismo su vyru nuvyko į sodybą. Užėjo į bendrą sklypą. Ji norėjo nufilmuoti ir nufotografuoti dėl atidalinimo plano sudarymo. Pradėjo filmuoti. Kieme kitų asmenų nebuvo. Juos pamatė V. S.. Pradėjo juos vyti iš sklypo, šaukė  „ką tu čia palikai? Dinkit iš čia“. V. S. buvo labai piktas. Tokio elgesio nesitikėjo. Pradėjo visaip įžeidinėti. Ji paprašė V. S., kad jis jų nesekiotų, trauktųsi nuo jos, kadangi anksčiau yra gavusi smūgį nuo V. S.. Suprato, jog susitarti nepavyks. Taip pat V. S. žmonos paprašė, jog pakeltų roletą nuo jiems priklausančio kambario lango.  Norėjo įsitikinti, kad šis kambarys yra atlaisvintas nuo daiktų. Iš to kambario juos iškraustė antstolis. Jai paprašius pakelti roletą, jai pasakė, kad tavo lova yra kapuose. Prasidėjo grasinimai, užgauliojimai. V. S. keikėsi, ir tai darė girdint mažamečiui vaikui. Grasino ją nušauti. Liepė jos negąsdinti.  Šalia stovėjo tokia bačka (statinė) su lietaus vandeniu. Ant statinės buvo plastmasinė balėja. V. S. paėmė tą balėją ir vandenį išpylė ant jos ir vyro. Taip pat užsimojo balėja. Tuo metu jos vyras sureagavo ir balėją atėmė iš V. S. rankų. V. S. šiuo metu neišsilaikė ir pargriuvo. Tuo metu V. S. žmona puolė ant jos vyro. Pradėjo jį stumdyti. Vyras, norėdamas išvengti konflikto, atbėgo iki jos, ji tuo metu viską filmavo. V. S. pakilo nuo žemės, jis buvo labai įpykęs. Įbėgo į lauko virtuvę, paėmė ilgą pagalį ir bėgo link jos vyro. Sušuko „G., bėk“. Vyras pradėjo bėgti. Gavo smūgį į nugarą, išgirdo duslų garsą. Vyras ranka dengėsi, gavo antrą smūgį. Jeigu būtų ranka nesiengęs, tikriausiai ir kaukolė būtų skilusi. V. S. buvo stipriai užsimojęs, be to neblaivus. Matė kraują ant vyro rankos. Jos vyras gynėsi nuo V. S., iš jo rankų atėmė lazdą ir lazda sudavė V. S.. Kai sudavė V. S. buvo pargriuvęs ant žemės. Liepė vyrui palikti V. S.. Pribėgo V. S. dukra, vis kartojo „ką jūs darote?“. Iškvietė medicininę pagalbą. Vyras buvo išvežtas į ligoninės priėmimą. Ranką peršvietė, tačiau lūžių medikai nematė, tik subintavo pirštus. Tačiau vyro būklė kiekvieną dieną blogėjo. Pirštai buvo ištinę, pamėlę. Vėliau specialistas nustatė, jog pirštai yra lūžę. Norint pirštus ištiesinti, bus reikalinga plastinė operacija. Policijos pareigūnams pateikė vaizdo įrašas. Vienas įrašas darytas kambaryje įrengta filmavimo įranga, kitas įrašas filmuotas mobiliuoju telefonu.

Panašius parodymus liudytoja V. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 158–160, 116–126).

        Liudytoja I. S. parodė, jog įvykio dieną abu tėvus iš teismo parvežė namo. Papietavo. Į sodybą atvažiavo L.. V. L. atėjo į jų bendrą kiemą ir pradėjo filmuoti. Nesikišo, toliau pietavo. L. visur vaikščiojo, apžiūrinėjo pastatus. Abu nuėjo link tėvo nuosavo garažo.  Garažas buvo atrakintas, jame sudėti tėčio asmeniniai daiktai. Tuomet jos tėtis išėjo į lauką. Lauke girdėjosi balsai. Vyko ginčas. Kai jie pareidinėjo atgal, netoli verandos vyko žodinis konfliktas. Jos su mama išėjo iš verandos. G. L. matyt suerzino tėtės žodžiai, todėl G. L. prie lauko virtuvės tėtei kelis kartus iš nugaros pusės sudavė  į sprando sritį. Tuomet tėtė iš inercijos atbėgo link mūsų kambario įėjimo, blaškėsi, ir pagriebė kampe stovintį „bliūdą“ su vandeniu. Tuo metu, kai tėtis kėlė indą su vandeniu, G. L. sudavė jam į veido sritį. Tėtis pargriuvo ant žemės, jis buvo visas šlapias. Tada G. L. užsimojo jai suduoti kumščiu į veido sritį, ji pasitraukiau, ir smūgis buvo suduotas jos motinai. Mama susigriebė už veido. Mama iš išgąsčio suriko. Tėtis kėlėsi nuo žemės, blaškėsi. Tuomet tėtis nubėgo prie lauko virtuvės, griebė  pagalį ir pradėjo vytis G. L.. Pasivijo G. L. ir jam iš inercijos pagaliu sudavė vieną kartą. Tuomet pamatė, kad G. L. atėmęs pagalį juo kelis kartus sudavė tėtei per šoną. Atbėgusi tėtę parvedė namo. Mama buvo šoko būsenoje, skaudėjo ranką. Iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto metu skyrė savo tėtę ir G. L.. Vaizdo įrašą matė. Mano, kad jis yra iškirptas,  nes yra labai daug dalykų nenufilmuota, pavyzdžiui, kaip G. L. suduoda tėčiui. Mano, jog tėtis buvo nepatenkintas, kad G. L. ėjo į jo garažą. Tėvas gynė savo nuosavybę.

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b.l. 177).

        Liudytoja D. S. parodė, jog įvykio dieną buvo teisme, ji pagal įgaliojimą atstovavo savo vyrą V. S. civilinėje byloje. Bylos nagrinėjimo metu teisėja pasiūlė sudaryti taikos sutartį. V. S. teisme nedalyvavo, su anūku buvo namuose.  L. laimėjo bylą. Jie visas bylas laimi. Po teismo grįžo namo, pietavo. Į sodybą atvyko  S.. Pastebėjo, jog V. S. vaikšto po sodybą ir filmuoja. Tačiau dėmesio nekreipė, toliau pietavo. Pastebėjo, kaip abu L. nuėjo prie garažo. Garažas buvo atrakintas, anksčiau iš jo buvo dingęs akumuliatorius. Vyras pakilo nuo stalo ir išėjo į lauką. Paklausė, ką veikia jo garaže. Kilo žodinis konfliktas. Vienas kitą koliojo. Prie lauko virtuvės G. L. kirto jos vyrui. Negali pasakyti, į kurią vietą sudavė. V. L. filmavo, jų neskyrė. Jie patys išsiskyrė. V. S. atėjo arčiau namų. G. L. stovėjo šalia V. L.. Vėl įvyko žodinis konfliktas. G. L. pribėgęs prie namo, kirto V. S.. Įvyko grumtynės. Pajuto, kad G. L. kirto jai per galvą. Užsidengė ranką. Kai užsidengė ranka, pataikė į ranką. Šalia buvo mažametis vaikas, jis pradėjo verkti. Paėmė vaiką ir įėjo į verandą. Tuo metu V. S. iš įkarščio paėmė pagalį. Tačiau kas vyko toliau, nematė, kadangi buvo su vaiku. Prie statinės V. S. parkrito ant žemės. Tikrų detalių negali nurodyti, tačiau jį pargriovė G. L.. V. S. buvo visas šlapias ir purvinas. V. S. gynėsi nuo G. L.. Nematė, kokius veiksmus šioje vietoje atliko V. S.. Nematė, kas paėmė dubenį su vandeniu.  

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b.l. 172).

Liudytojas M. R. teisme parodė, jog jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Vyko į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl muštynių. Sodyboje vyko bendraturčių ginčas. Viena moteris filmavo. Tarp tos moters ir V. S. įvyko žodinis konfliktas. Moters ginti atėjo jos vyras. Tarp vyrų kilo muštynės. Muštynių metu buvo panaudota medinė lazda. Abu vyrai vienas kitam turėjo pretenzijų. Vienam vyrui buvo sužalotas rankos pirštas. Taip pat vyras nurodė, kad lazdą atėmė iš kito vyro. Moteris parodė vaizdo įrašą. Vaizdo įraše buvo labai aiškiai matyti epizodas, kai V. S. pasiima lazdą, puola G. L. mušti, G. L. lazdą atima ir suduoda V. S.. Abiejų pusių parodymai buvo prieštaringi. Apžiūrėjo įvykio vietą, paėmė lazdą. Abi konfliktuojančios pusės rašė pareiškimus. V. S. buvo nustatytas lengvas girtumas.

Panašius parodymus M. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 109–111).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. R. 2021 m. spalio 13 d.ir 2021 m. lapkričio 29 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog  Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33764-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuriame nukentėjusiuoju pripažintas G. L., o įtariamuoju V. S., ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33824-21, kuriame įtariamuoju pripažintas G. L., o nukentėjusiaisias V. S. ir D. S. (1 t., b.l. 107–112).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. lapkričio 26 d. apie 14.20 val. telefonu ((duomenys neskelbtini)) bendravo su kaimynystėje gyvenančia L. P.. Pastaroji kategoriškai atsisakė būti apklausta liudytoja ir pasakyti ar matė kažką įvykio dieną. Moteris motyvavo tuo, kad ji laukiasi, nenori patirti jokio streso ir jai reikia gyventi kaimynystėje su V. S., kuris yra konfliktiška asmenybė. O su minėtu kaimynu moteris konfliktuoti nenori. Daugiau moteris nepanoro bendrauti ir kažką pasakyti (1 t., b.l. 180).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta (gyvenamojo namo teritorija ir namas), esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26–32).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog kaip daiktinis įrodymas apžiūrėta nukentėjusiojo G. L. pateikta medinė lazda, kuri yra 105 cm ilgio ir 3 cm skersmens (1 t., b.l. 33–39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto išvados Nr. G 542/2021 (06) matyti, jog nukentėjusiajam G. L. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaštakos bei III-IV-V pirštų srityje, paviršinė muštinė žaizdelė kairės plaštakos IV piršto srityje su nago pakraujavimu. Sužalojimai padaryti veikiant kairę ranką kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 54–55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto išvados Nr. pG 600/2121 (06) matyti, jog nukentėjusiajam G. L. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaštakos bei III-IV-V pirštų srityje, paviršinė muštinė žaizdelė kairės plaštakos IV piršto srityje su nago pakraujavimu, kairės plaštakos IV ir V pirštų galinių falangų lūžiai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos IV-V pirštų falangų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialisto 2021-10-01 išvados G 542/2021(06) akte duotos išvados 1 punktą, aptariant teismo medicininę diagnozę bei išvados 5 punktą, aptariantį sveikatos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją, laikyti negaliojančiais, kadangi išvada buvo duota nesant duomenų apie nukentėjusiojo tolimesnį ištyrimą ir gydymą (1 t., b.l. 56–60).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytoja V. L. pateikė CD-R diską su įvykio metu įrašytu vaizdo įrašu (1 t., b.l. 162).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas liudytojos V. L. CD-R diske pateiktas vaizdo įrašas. CD-R diske yra vienas failas, kuris pavadintas 3A66E3D0-3E1A-4153-B6B2-D5A9130CBE(1).MOV-VLC leistuvė“. Failas yra vaizdo įrašas MP4 formatu. Vaizdo įrašas paleidžiamas per kompiuterinę programą „Windows Media Player“. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra su garsiniu fonu. Vaizdo įrašo trukmė 3.54 min. Vaizdo įrašas filmuotas sodybos kieme, dienos metu adresu (duomenys neskelbtini). Prasidėjus vaizdo įrašui, matosi kiemas, jame esantys pastatai, ant žolės sudėti įvairūs rakandai. Vėliau matosi susitinkantys du vyrai. Vienas iš jų (nugara stovintis į kamerą, tamsiai apsirengęs) nukentėjusysis G. L.. Kitas vyras - tai įtariamasis V. S.. V. S. G. L. sako „eik iš čia“. Pasigirsta moters balsas, kuri filmuoja, tai V. L., kuri savo „V. eik iš čia, nekabink mes tavęs nekalbiname“. Ji liepia V. S. baigti koliotis. O V. S. sako „eik, eik“. V. L. sako, kad ji neis praleis čia visą dieną. Tarp jų vyksta žodinio pobūdžio konfliktas. Vėliau pasigirsta dar vienos moters balsas, tai D. S.. Kuri sako, kad išvažiavimo jiems nėra. Ir jie dar vis konfliktuoja dėl vaikščiojimo minėtame kieme. Toliau vaizdo įrašė girdisi, kad konfliktuoja vyrai, vienas kitą įžeidinėja. V. L. prašo pas D. S. pakelti roletus ir parodyti, kas yra viename iš kambarių. Tačiau, D. S. to daryti nesutinka. Toliau girdisi, kaip konfliktuoja V. L. su V. S., jis veja vis moterį nuo kiemo, tačiau ji nesutinka išeiti. 2.15 min. vaizdo įraše matyti, kaip V. S. nuo statinės ima indą ir pila iš jo vandenį ant V. L. ir G. L.. Matosi, kaip po to tuščias indas nukrenta ant žemės ir vanduo pasipila kieme ant žemės. Paskui tarp minėtų asmenų prasideda grumtynės, bet aiškiai nėra nufilmuota, kas ką pastumia. Vaizdo įraše matosi moteris (I. S.), kuri asmenis bando skirti. 2.34 min. vaizdo įraše matosi,  kaip V. S. nubėga į namo prieangį ir pasiima medinę lazdą. Išbėgęs iš prieangio su medine lazda rankoje 2.41 min. keliuku nusiveja G. L. ir jam su minėta lazda suduoda du smūgius. Vėliau G. L. bando atimti iš jo lazdą ir jie galynėjasi. Fone girdimas moters balsas (I. S.), kuri šaukia „tėte“. Kita moteris (V. L.) sako gerai policiją iškviesiu. 2.51 min. G. L. atima iš V. S. medinę lazdą ir jam suduoda su minėta lazda du kartus. Vieną per ranką, kitą į nugarą. Moteris (V. L.) sako „G. nelysk, paleisk“. V. L. šaukia invalidas su lazda. 3.20 min. vaizdo įraše girdisi, kaip V. L. konfliktuoja su I. S. ir D. S.. Tuo vaizdo įrašas ir baigiamas (1 t., b.l. 164–169).

Vaizdo įrašas peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, jis atitinka Apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus G. L. pateiktą vaizdo įrašą, matyti, jog filmuojama iš patalpos. Žiūrinti vaizdo įrašą, matosi du vyrai. Pirmas vyras (G. L.) bėga, o paskui jį atbėga kitas vyras (V. S.), dešinėje rankoje laikydamas medinę lazdą. Vaizdo įraše matyti, kaip V. S. lazda suduoda vieną smūgį, pataiko į pakeltą ranką. Tuomet suduoda antrą smūgį. G. L. bando lazdą atimti iš V. S., vyksta grumtynės. Kas vyksta toliau, nesimato. Vaizdo stebėjimo lauke pasirodo dvi moterys, kurios eina link vyrų. Viena moteris rankose laiko mobilųjį telefoną. V. S. grįžta į tą pusę, iš kurios atbėga, kiti trys asmenys tarpusavyje barasi.

Iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir teismo nutarčių matyti, jog 2022 m. sausio 20 d. ikiteisminis tyrimas G. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, o 2022 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo ir 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimis pareiškėjo V. S. skundai atmesti (2 t., b.l. 169–181, 183–189, 3 t., b.l. 11–20). 

Veikos kvalifikacija ir motyvai

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina V. S. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. S. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo G. L. sveikatai dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaštakos bei III-IV-V pirštų srityse, paviršinės muštinės žaizdelės kairės plaštakos IV piršto srityje su nago pakraujavimu, kairės plaštakos IV ir V pirštų galinių falangų lūžių, ir dėl ko sveikatą nukentėjusiajam G. L. sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis V. S. teisme iš esmės pripažino, jog medine lazda sudavė G. L., tačiau tai padarė gindamasis nuo G. L. anksčiau jo ir D. S. atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų, taip pat tai padarė iš įkarščio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad dėl šio įvykio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, įtarimai buvo pareikšti tiek V. S., tiek ir G. L.. 2022 m. sausio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33824-21 G. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (2 t., b.l. 169–181). Aplinkybės dėl V. S. sužalojimo buvo nagrinėjamos ir teisme pagal V. S. skundus. 2022 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo ir 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimis V. S. skundai buvo netenkinti, kaip nepagrįsti, buvo konstatuota, jog G. L. veiksmuose yra būtinosios ginties požymių (2 t., b.l. 183–189, 3 t., b.l. 11–20).

Įvertinus visus šios baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. S. pirmas pradėjo konfliktą, žodžiu konfliktavo su V. L. ir G. L., vėliau juos apipylė vandeniu, po to pasiėmęs lazdą nusivijo G. L. ir sudavė lazda du kartus G. L.. Po smūgių sudavimo tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu G. L. atėmė iš V. S. lazdą ir ja pastarajam taip pat sudavė du smūgius. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo G. L., liudytojos V. L. parodymai, iš dalies paties kaltinamojo V. S. parodymai bei liudytojos I. S. parodymai. Be to, nukentėjusiojo G. L. ir liudytojos V. L. parodymus patvirtina vaizdo įrašai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Todėl abejoti nukentėjusiojo G. L. ir liudytojos V. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. S. ir liudytojų D. S. bei I. S. parodymus, jog smurtą V. S. atžvilgiu pirmasis panaudojo nukentėjusysis G. L., kadangi šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Be to, kaip nurodyta aukščiau, šios aplinkybės buvo nagrinėjamos teisme pagal V. S. skundus. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. S. smurtinius veiksmus teismas nevertina, kaip atliktus esant būtinosios ginties situacijai, kadangi nenustatyta, jog V. S. sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė. Todėl teismas vertina, jog kaltinamasis V. S., tyčia suduodamas smūgius, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Tarp kaltinamo V. S. tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje  numatyto nusikaltimo požymiai.

 Civiliniai ieškiniai

Byloje pareikštas civilinis ieškinys (1 t., 85 – 86), ginant Vilniaus teritorinės ligonių kasos interesus už nukentėjusiojo G. L. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.283 straipsnių reikalavimais, žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. L. sveikata, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteikta skubi pagalba ligoninėje, gydymo išlaidos sudaro 94,90 eurų suma, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti.

        Nukentėjusysis G. L. civiliniu ieškiniu (2 t., b.l. 107–120) prašo priteisti iš V. S. 564,17 eurų turtinės,10 000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau baigiamojoje kalboje nukentėjusiojo atstovė advokatė O. K. paprašė priteisti 687,51 eur turtinės žalos, kadangi buvo pateikti papildomi dokumentai. 

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnis numato, jog ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnis numato, jog ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką (reikalavimą) arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas. Todėl toks nukentėjusiojo atstovės ieškinio reikalavimo pakeitimas, prašant žodžiu priteisti didesnę turtinės žalos sumą, nei nurodyta pačiame ieškinyje, neatitinka įstatymo reikalavimų. 

Taip pat ieškiniu nukentėjusysis G. L. prašo priteisti 558,32 eur negautų pajamų, atsiradusių dėl jo laikino nedarbingumo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (2 t., b.l. 113). O iš Sodros duomenų matyti, jog G. L. sirgo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Sužalojimas G. L. padarytas 2021 m. rugsėjo 28 d. Todėl teismui turi būti  pateikti duomenys iš G. L. darbovietės apie jam per paskutinius tris mėnesius iki 2021 m. rugsėjo 28 d., kada buvo padarytas sužalojimas, dėl kurio buvo laikinai nedarbingas, apskaičiuotą darbo užmokestį, faktiškai dirbtų dienų skaičių per nurodytą laikotarpį, taip pat, atskaičius privalomus mokesčius, išmokėtą darbo užmokestį. Atsižvelgusi į tai, kad negavus papildomos medžiagos dėl turtinės žalos dydžio nustatymo bei ieškinio reikalavimo tikslinimo, neatidėjus bylos nagrinėjimo to padaryti negalima, siekiant baudžiamojo proceso operatyvumo, civiliniam ieškovui G. L. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis  G. L. prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad dėl šio įvykio patyrė skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl pirštų lūžimo kentė didelį fizinį skausmą. Nurodo, jog po įvykio Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, atliktas dilbio ir plaštakos rentgeno tyrimas. Tačiau gydytoja radiologė nepamatė pirštų lūžimo, todėl kairės rankos IV ir V pirštai nebuvo įmobilizuoti. Kentė skausmą, o pirštų galinės falangos buvo keistai užlinkusios. Šiuo metu liko sąnario deformacija, dėl to kairės rankos plaštaka dėl IV ir V pirštų distalinių falangų lūžimo tinkamai nefunkcionuoja. Jo gyvenimo kokybė pablogėjo. Prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies  nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų  nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus. Nukentėjusiajam G. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kairės plaštakos IV ir V pirštų galinių falangų lūžių, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaštakos bei III-IV-V pirštų srityse, paviršinės muštinės žaizdelės kairės plaštakos IV piršto srityje su nago pakraujavimu, vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 54–55, 56–50). Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam po 2021 m. rugsėjo 28 d. padaryto sužalojimo nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, neteisingai nustatyta diagnozė, dėl ko atsirado tam tikros ilgalaikės pasekmės. Nukentėjusysis G. L. sirgo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Pripažintina, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius ir fizinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, bendravimo ir darbinių galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Įvykio pasekmės jaučiamos ir šiuo metu, po įvykio praėjus beveik metams laiko. Tačiau pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 2 600 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, 2 600 Eur suma nukentėjusiajam yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, šis žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. prašo jam atlyginti 800 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (3 t., b.l. 38).  

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į pakankamai didelę baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, nustatinėjant faktines aplinkybes,  į tai, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas ne sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis savo kaltę neigė, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti išlaidų už atstovavimą teisme dydžius. Įvertinus šias aplinkybes, G. L. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, pripažįstant pagrįstomis proceso išlaidomis už civilinio ieškinio parengimą bei nukentėjusiojo atstovavimą teisme 800 eurų ir jas priteisiant iš kaltinamojo V. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lazda, saugojama Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą AVPK Nr. 005129 (1 t., b.l. 33–39), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinama;

-CD laikmenos su vaizdo medžiaga paliekamos saugoti prie bylos medžiagos.

Bausmės skyrimo klausimai

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje teistas du kartus už smurtą artimoje aplinkoje, baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b.l. 24–27, 28–31, 34–39).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu. Iš teistumo pažymos matyti, jog praeityje V. S. yra du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šiuo metu teisiamas už naujo smurtinio nusikaltimo padarymą. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Kaltinamasis nedirba, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo pensiją (3 t., b.l. 138, 139). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam V. S. kaip teistam asmeniui skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui, tikint, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis). Prokuroras prašo skirti kaltinamajam V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 722 straipsnis numato, jog teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę skiria asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Todėl šiuo atveju teismas skiria ne baudžiamojo poveikio priemonę, o BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama  galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b.l. 61–63).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,  paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams ir įpareigoti V. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lazdą, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą AVPK Nr. 005129, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

-CD laikmenas su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos medžiagos.

        Priteisti iš V. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,90 Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

        Priteisti iš V. S. nukentėjusiajam G. L. 2 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 800 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti civiliniam ieškovui G. L. teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                           V. D.