Baudžiamoji byla Nr. e1-4112-716/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29381-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

V. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2024 m. liepos 19 d., apie 23.55 val., garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su A. B. tyčia alkūne sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas A. B. dešinės akies voko žaizdą, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, dešinės akiduobės apatinės – medialinės sienelės/žandinio antčio viršutinės sienelės lūžį su kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

II.        Byloje surinkti duomenys

V. T. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 19 d., apie 18.00 val. jam paskambino A. B. ir pasiūlė užeiti išgerti alkoholio į jo garažą, kur  A. B. gyvena. Jis A. B. pasakė, kad baigęs darbus pas jį užsuks į garažą, (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. nuėjo pas A. B., nusinešė 0,5 l talpos degtinės. Jie dviese išgėrė tą degtinę, nors ir jis jau atėjo būdamas neblaivus, o A. B. buvo dar neblaivesnis. Jokio konflikto išgertuvių metu nebuvo. Tik išgėrus degtinę jie abu buvo gana stipriai neblaivūs, dėl ko jis A. B. pasakė, kad keletą valandų pas A. B. garaže pamiegos ir eis į savo namus. Ir jie abu, sėdėdami ant sofos–lovos, kuri buvo neišskleista, užmigo. A. B. buvo jam iš kairės pusės. Jam miegant apie 23.55 val. jis pajuto, kaip A. B. savo kojomis jį stūmė ir liepė jam išeiti, nes A. B. norėjo miegoti. Jis, būdamas užsimiegojęs, savo kairės rankos alkūne trenkė į A. B. kažkurią kūno vietą. Vėliau pamatė, kad sudavė į dešinės pusės voko sritį. A. B. pasisukus į jį, jis pamatė ant A. B. dešinės pusės voko mėlynę ir nestipriai bėgantį kraują. Tada A. B. telefonu paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, nes norėjo iškviesti greitąją pagalbą. Jis pats sakė, kad A. B. reikia medikų pagalbos. Po kurio laiko į garažą atvyko medikai, o vėliau ir policijos pareigūnai. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Taip pat nori paminėti, kad jis A. B. tik vieną kartą sudavė savo kairės rankos alkūne į veido sritį, kaip vėliau paaiškėjo, norėdamas jį apraminti, kad A. B. savo kojomis jo nestumdytų. Tačiau nenorėjo sukelti jokių pasekmių. Jis nesudavė nė vieno smūgio į šonkaulių sritį ar koją, kur jis susižalojo šonkaulius ir koją, jis nežino. Gali paminėti, kad A. B. dažnai susimuša su kitais asmenimis, bei būdamas neblaivus pats griuvinėja.

Papildomai apklaustas V. T. patikslino, kad jis impulsyviai sudavė su savo kairės rankos alkūne A. B. į dešinės pusės voko sritį neturėdamas tikslo jam sukelti fizinio skausmo, o tik norėdamas jį apraminti, kad A. B. jo nestumtų.

Nukentėjusysis A. B. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 19 d., vakare gėrė alkoholį garaže ir apie 20.00 val. į garažą atėjo jo draugas V. T., kuris atsinešė alkoholinių gėrimų. Su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau draugas jo paprašė pernakvoti, nes buvo labai neblaivus. Jis sutiko ir leido draugui pernakvoti. 2024 m. liepos 20 d., apie 2.00 val., paprašė draugo, kad šis eitų namo. Po šio jo prašymo V. T. pasidarė agresyvus, jie pradėjo konfliktuoti. Su draugu sėdėjo ant sofos ir staiga draugas iš alkūnės jam pradėjo smūgiuoti į galvos sritį, šonkaulių sritį ir į dešinę koją (kiek kartų ir kur jam smūgiavo jo draugas, neprisimena, nes buvo labai neblaivus). Po smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą, jam pradėjo kraujuoti iš antakio srities. Nusprendė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Apžiūrėję medikai jį pristatė į ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas dešiniojo skruostikaulio lūžis, bei kiti sumušimai. Detaliai įvykusio incidento neprisimena, nes buvo labai neblaivus. Dėl įvykio savo draugui pretenzijų neturi, pareiškimo neteiks, jie susitaikė, kalbėjo telefonu. Nenori vykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, šiuo metu jaučiasi gerai, jam nieko neskauda. Konfliktas įvyko dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašas, iš kurio girdėti, kad 2024 m. liepos 20 d. 00.00 val. A. B. pareigūnus kvietė dėl to, kad jį sumušė draugas.

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kaip pareigūnai, atvykę į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aiškinasi įvykio aplinkybes. Pasiteiravus A. B., ar šiam reikalinga medikų pagalba, šis medikų pagalbos atsisako ir prašo tik parvežti namo draugą. A. B. teigė, kad pretenzijų niekam neturi.

Iš specialisto išvados matyti, kad vadovaujantis A. B. medicininių dokumentų duomenimis, A. B. konstatuota dešinės akies voko žaizda, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akiduobės apatinės – medialinės sienelės/žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis su kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, kuris visumoje yra būdingas kito asmens smūgio sudavimui, pavyzdžiui kumščiu, tačiau kategoriškai neatmestina galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajam nugriuvus ar nukritus, krentant ar griūnant atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių. Šiame išvados papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. liepos 20 d.). Kadangi šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu jie vertinami visumoje, dėl dešinės akiduobės apatinės – medialinės sienelės/žandinio ančio viršutinės sienelės lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Atskirai vertinant sužalojimus jie atitinka: kraujosruvos ir odos žaizda – nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinės akiduobės apatinės – medialinės sienelės/žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Daugybiniai dešiniųjų šonkaulių lūžiai su konsolidacijos požymiais (kurių šonkaulių lūžiai, kiek šonkaulių lūžę – medicininiuose dokumentuose nenurodyta) padaryti kietu buku daiktu, ne užduotyje nurodyto įvykio metu, daugiau kaip prieš keliolika parų iki užduotyje nurodyto įvykio. Šonkaulių lūžiai gali būti padaromi tiek pačiam nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, krentant ar griūnant atsitrenkus į kietą buką paviršių ar kietu bukus paviršius. Šonkaulių lūžiai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.

III.        Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje ir patvirtina, kad V. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2024 m. liepos 19 d., apie 23.55 val. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia, asmeninio konflikto metu su A. B., su alkūne sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į nukentėjusiojo A. B. galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas A. B. kūno sužalojimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. T. savo kaltę pripažino ir išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo V. T. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. B. išsamūs parodymai, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl V. T. veiksmų A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas BPC garso įrašas, peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti užfiksuotos aplinkybės iškart po nusikaltimo padarymo.

Įvertinus tai, kad dėl V. T. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. T. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu. Nukentėjusysis A. B. 2024 m. gruodžio 4 d. raštu buvo informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė.

V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką V. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iškart po nusikaltimo padarymo V. T. nebuvo objektyviai nustatytas neblaivumas, tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė įvykio dieną vartoję didelį kiekį alkoholio (pasak kaltinamojo abu būdami neblaivūs išgėrė 0,5 l degtinės), ką patvirtina ir policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai, dėl ko teismui nekyla abejonių, kad nusikaltimo padarymo metu V. T. buvo neblaivus.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

V. T., veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje V. T. buvo teistas tris kartus, tačiau jo atžvilgiu teistumas yra išnykęs. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį V. T. septynis kartus baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. V. T. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. T. paskyrus prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus, kurie priverstų kaltininką kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.        Dėl civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė 164,51 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. V. T. 2024 m. gruodžio 3 d. savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtą 164,51 eurų žalą už nukentėjusiojo A. B. gydymą ir pateikė tai patvirtinantį kvitą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas raštu patvirtino, kad žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginta, todėl civilinio ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala savanoriškai buvo atlyginta, teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, pradėtą Vilniaus teritorinė ligonių kasos įgalioto atstovo pateiktą civilinio ieškinio procesą nutraukia. 

V. T. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ė :

V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, per visą bausmės laiką įpareigoti jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. V. T. per visą bausmės laiką įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nutraukti pradėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgalioto atstovo pateikto civilinio ieškinio procesą dėl 164,51 (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt vieno euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Išaiškinti V. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas                                                            Mindaugas Striaukas