Civilinė byla Nr. 2A-425/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00168-2012-5               Procesinio sprendimo kategorija 36.6.1;41.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“, ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2252-345/2013 pagal ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ieškinį atsakovams UAB „Monako produkcija“, UAB „Mano bilietas“ ir UAB „Virtualios pramogos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo sutarties pripažinimo negaliojančia esant actio Pauliana sąlygoms ir restitucijos taikymo.

Ieškovas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas UAB „Bomba“) prašė pripažinti negaliojančia ab initio kaip sudarytą pažeidžiant kreditoriaus teises 2009-01-05 sutartį Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo bei šios sutarties priedus: 2009-01-08 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, 2009-01-09 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2, 2011-03-28 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2, galutinį 2011-04-29 priėmimo – perdavimo aktą prie sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Monako produkcija“; taikyti restituciją:

1. grąžinti ieškovo nuosavybėn ginčijama sutartimi perleistas fonogramų gamintojų teises, nurodytas 2009-01-05 sutarties 2009-01-08, 2009-01-09, 2011-03-28 ir 2011-04-29 priėmimo – perdavimo aktuose;

2. ieškovui iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ priteisti 384 390,73 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo;

3. ieškovui iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ priteisti 176 103,01 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo;

4. ieškovui iš atsakovo UAB „Mano bilietas“ priteisti 7 564,29 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo.

Ieškovo bankroto administratoriaus teigimu, ginčijamu sandoriu ieškovas perleido visas turėtas fonogramas atsakovui UAB „Monako produkcija“ už simbolinį 1 Lt mokestį. Atsakovas UAB „Monako produkcija“ už perleistas ieškovo turtines teises į fonogramas ir audiovizualinius kūrinius iš AGATA gavo 384 390,73 Lt atlyginimo, pagal UAB „Monako produkcija“ prašymą atsakovui UAB „Virtualios pramogos“ (buv. UAB „Intervid pramogos) buvo pervesta 176 103,01 Lt fonogramų gamintojui mokėtino atlyginimo, atsakovui UAB „Mano bilietas“ – 7 564,29 Lt fonogramų gamintojui mokėtino atlyginimo. Ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovui esant faktiškai nemokiam, po sutarties sudarymo ieškovas neteko pajamų šaltinio ir taip pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Yra visos sąlygos tenkinti actio Pauliana ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

pripažino negaliojančiais ab initio 2009-01-05 sutartį Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašų) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo, 2009-01-08, 2009-01-09, 2011-03-28 bei 2011-04-29 priėmimo – perdavimo aktus prie sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašų) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo, sudarytus tarp ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ir atsakovo UAB „Monako produkcija“;

grąžino ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ nuosavybėn 2009-01-05 sutartimi Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo perleistas fonogramų gamintojų teises, nurodytas sutarties 2009-01-08, 2009-01-09, 2011-03-28 ir 2011-04-29 priėmimo – perdavimo aktuose;

priteisė iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ ieškovui BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ 35 789,61 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo;

priteisė iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ ieškovui BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ 18 122,15 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo;

likusioje dalyje ieškinį atmetė;

priteisė iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ valstybei 705,96 Lt žyminio mokesčio ir 37,07Lt pašto išlaidų;

priteisė iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ valstybei 465,77 Lt žyminio mokesčio ir 37,07 Lt pašto išlaidų.

Teismas sprendė, kad 2009-01-05 sutartis Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo tarp UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ir UAB „Monako produkcija“ (toliau taip pat vadinama – Sutartis) iš esmės yra neatlygintinas sandoris, kadangi ieškovas fonogramas (įrašus) ir turtines teises perdavė vos už vieną litą. Nors sutarties pagrindu perleistų teisių rinkos vertė, buvusi sandorio sudarymo metu, nebuvo žinoma, tų teisių iš esmės neatlygintinas perleidimas nėra ekonomiškai pagrįstas, kadangi šių teisių pagrindu ieškovas atsisakė neabejotinos teisės gauti pajamas iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA (toliau taip pat vadinama – AGATA) taip pat atsisakė teisės gauti visas dar neišmokėtas sumas įgyvendinant minėtas teises.

Tiek ginčo sutarties, tiek priėmimo-perdavimo aktų pagal sutartį sudarymo metu (pirmi dveji priėmimo – perdavimo aktai buvo pasirašyti iškart po ginčo sutarties sudarymo, kiti praėjus dvejiems metams po ginčo sutarties sudarymo – 2011 m., kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla) ieškovės finansinė būklė nuolat blogėjo. Ieškovės finansinė padėtis nuo 2009 iki pat 2011 m., kai jai buvo iškelta bankroto byla, nuolat blogėjo: mažėjo turimo turto vertė, augo pradelsti įsiskolinimai. Jau 2009 m. ieškovo įsipareigojimai tapo didesni nei pusė į jo balansą įrašyto turto vertės. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas jau turėjo pradelstų mokėjimų kreditoriams, o toks sandoris dar sumažino ieškovo turto vertę ir pablogino kreditorių padėtį.

Be to, ginčijamas sandoris sudarytas atsakovui UAB „Monako produkcija“ veikiant nesąžiningai. Viena, atsakovas žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, turėjo numatyti neigiamas iš sandorio sudarymo kylančias pasekmes ieškovui ir jo kreditoriams. Antra, taikytina šalių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.), kadangi ginčijama sutartis ir du pirmi jos pagrindu sudaryti priėmimo – perdavimo aktai buvo pasirašyti atsakovo UAB „Monako produkcija“ direktoriaus ir vienintelio akcininko L. L., kuris nuo 2009-06-02 tapo ieškovo direktoriumi. 2011 m. sudarytus priėmimo – perdavimo aktus iš ieškovės pusės pasirašė L. L., o iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ – D. M., kuris nuo 2010-03-05 iki 2010-08-31 buvo ieškovo darbuotojas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandorį sudarė asmenys, kuriems neabejotinai buvo žinoma ieškovo finansinė padėtis, sandorio sudarymas pakenkė ieškovo ekonominei situacijai.

Teismas, nesant byloje duomenų buvus ginčijamos sutarties šalių susitarimą dėl jų veiklos reorganizacijos, neįrodžius glaudaus ekonominio bendradarbiavimo susitarimo fakto, atmetė atsakovo UAB „Monako produkcija“ argumentus, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta siekiant sutarties šalių ekonominio bendradarbiavimo.

Pripažinęs ginčo sutartį bei ją lydinčius priėmimo - perdavimo aktus negaliojančiais, teismas, vadovaudamasis CK 6.151 straipsnio 2 dalimi, taikė restituciją natūra, grąžinant ieškovui perleistas turtines teises į jo bendrą turto masę, taip pat ieškovui iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ priteisiant iš ginčijamu sandoriu perimtų teisių naudojimo gautas pajamas - 35 789,61 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo, o iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ (nesąžiningas įgijėjas, kadangi per valdymo organus yra susijęs su UAB „Monako produkcija“) priteisiant 18 122,15 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo (kaip be pagrindo įgytą turtą pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį).

Ieškinio dalį dėl 7 564,29 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Mano bilietas“ teismas atmetė kaip neįrodytą. Byloje neįrodyta, kad AGATA būtų išmokėjusi šią sumą atsakovui UAB „Mano bilietas“ kaip atlyginimą už ieškovui priklausiusias fonogramų teises.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ apeliaciniu skundu prašo:

1. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2252-345/2013 dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl restitucijos taikymo ir atsisakyta iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ priteisti 348 601,12 Lt dydžio išmokėto atlyginimo už fonogramų gamintojų teises, iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ 157 980,86 Lt dydžio išmokėto atlyginimo už fonogramų gamintojų teises, iš atsakovo UAB „Mano bilietas“ 7 564,29 Lt dydžio išmokėto atlyginimo už fonogramų gamintojų teises;

2. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ visas pajamas ir turtinę naudą, gautas pagal 2009-01-05 sutartį Nr. TT- 2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo, įskaitant, bet neapsiribojant:

UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos” naudai priteisti iš atsakovo UAB „Monako produkcija” 384 390,73 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo;

UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos” naudai priteisti iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos” 176 103,01 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo;

UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos” naudai priteisti iš atsakovo UAB „Mano bilietas” 7 564,29 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovų 514 146,27 Lt dalį atlyginimo už fonogramų gamintojų teises. Teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, rėmėsi tik keliais AGATA raštais apie išmokėtą atlyginimą už fonogramų naudojimą. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateikti duomenys leidžia suabejoti AGATA raštuose pateiktų duomenų teisingumu.

Ieškovas teismui pateikė ieškovo kreditoriaus Warner Music Group Germany Holding GmbH ir AGATA direktorės A. M. 2011 m. birželio mėn. susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad AGATA 2006-2010 m. laikotarpiui priskaičiavo ieškovui ženkliai didesnį atlyginimą (744 418,36 Lt), nei nurodyta AGATA pažymoje. Pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, kad ši didesnioji suma nebuvo išmokėta nei Vokietijos kompanijai, nei ieškovui. Teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš AGATA įrodymus apie AGATA direktorės elektroniniame laiške nurodytas sumas.

Pagal AGATA 2011-10-28 pateiktą pažymą atsakovui UAB „Monako produkcijos“ buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 608 186,46 Lt atlyginimas, kuris savo dydžiu yra itin panašus į tą atlyginimą, kuris buvo priskaičiuotas ieškovui minėtame elektroniniame laiške. Kadangi laiške nurodyta suma nebuvo išmokėta nei minėtam kreditoriui, nei ieškovui ir AGATA nepateikė informacijos, kam ši suma buvo sumokėta, darytina prielaida, kad elektroniniame laiške nurodytos lėšos buvo išmokėtos atsakovui UAB „Monako produkcija“ ginčijamos sutarties, kuria ieškovas atsakovo UAB „Monako produkcija“ naudai atsisakė visų galimų, nepaskirtų ir neišmokėtų sumų, pagrindu.

2. Teismas, nors ir teisingai nustatęs, kad asmuo restitucijos pagrindu privalo grąžinti iš turto gautus vaisius ir pajamas, ignoravo aplinkybę, kad iki pat įsiteisėjant teismo sprendimui pripažįstant ginčo sutartį negaliojančia, atsakovui UAB „Monako produkcija“ ir toliau yra skaičiuojamas atlyginimas už fonogramų naudojimą. Pripažįstant sandorį negaliojančiu, teismas privalo esant reikalui ex officio išspręsti restitucijos taikymo klausimą, taigi teismas privalėjo taikyti CK 6.151 straipsnį pilna apimtimi ir priteisti ieškovui visas gautas pajamas, įskaitant ir gautas po ieškinio pareiškimo.

Atsakovai UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“ apeliaciniu skundu prašo:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2252-345/2013 dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį visiškai;

priteisti iš ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ atsakovų UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“ naudai bylinėjimosi išlaidas, išmokant jas iš ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ administravimui skirtų lėšų;

bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus apie išlaidas, kurias patyrė UAB „Monako produkcija“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 tikslu gauti pajamas iš 2009-01-05 sutartimi Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašų) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo perleistų turtinių teisių naudojimo;

iškviesti ir apklausti byloje liudytoju J. G., kuris patvirtintų išlaidų, siekiant gauti pajamas iš 2009-01-05 sutartimi Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo, patyrimo aplinkybes;

išreikalauti iš ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ dokumentus (jų kopijas) - sąskaitas faktūras, išrašus iš banko sąskaitų ir pan, patvirtinančius kainas, kuriomis ieškovas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ įsigytus muzikos įrašus parduodavo tretiesiems asmenims, taip pat tokio pardavimo išlaidas bei ieškovo, parduodant iš atsakovo UAB „Monako produkcija” įsigytas prekes, gautas pajamas ir pelną.

Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Neįrodyta, kad ginčo sutartis ir ją lydintys aktai pažeidžia ieškovų kreditorių teises. Ieškovo finansinėje atskaitomybėje jo turimos fonograminių gamintojų teisės nebuvo apskaitytos, todėl jas perleidus, ieškovo balansas nepasikeitė ir darytina išvada, kad sudarius ginčijamą sandorį skolininko mokumas nepakito, todėl nėra vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų. 2008-12-31 ieškovo nuosavas kapitalas pagal įmonės balansą sudarė net 2 240 973,00 Lt, todėl ginčijamas sandoris, turėjęs santykinai mažą reikšmę lyginant su ieškovo turimo turto bendra verte, negalėjo pažeisti kreditorių interesų.

2. Perleisdamas teisę gauti atlyginimą už naudojimąsi turtinėmis teisėmis ieškovas taip pat nepažeidė savo kreditorių teisių. Autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau - AGTĮ) įtvirtintos fonogramų gamintojų teisės apima ir teisę gauti atlyginimą, tai – sudėtinė fonogramų gamintojų teisių dalis, tad ši teisė vertintina kartu su kitomis fonogramų gamintojų teisėmis.

3. Ieškovas nesugebėjo paneigti esamų verslo ryšių tarp ieškovo ir atsakovo (taikomų nuolaidų UAB „Monako produkcija“ prekėms ir kt.), o tuo pačiu ir savo suinteresuotumo ginčijamo sandorio sudarymu. Ieškovas nepaneigė rašytinių įrodymų dėl tokio bendradarbiavimo. Taip pat pažymima, kad turtinių teisių perleidimas dar nereiškia pelno, teisės įgyvendinamos pasinaudojant teisių turėtojo verslo patirtimi, žiniomis ir kt., taip pat priklauso nuo kitų asmenų valios. Tam, kad UAB „Monako produkcija“ gautų pelno, turėjo sudaryti sutartis su kūrinių atlikėjais. Ne visi sandoriai turi būti iš karto ekonomiškai naudingi, būtina ginčo aplinkybes vertinti ginčijamos sutarties šalių bendradarbiavimo kontekste. Ginčijamu sandoriu buvo tikimasi gauti ir gauta pelno.

Šalys bendradarbiavo tokiu būdu, kad UAB „Monako produkcija“, kurios veiklos sritis – garso įrašų leidyba, ieškovui, kuris vykdė prekybą, pardavinėjo įrašus dvigubai mažesne nei rinkos kaina. Kadangi prekių ieškovui UAB „Monako produkcija“ 2009-2011 metais pardavė už 250 000 Lt + PVM, tai ir ieškovo pelnas iš ginčo sandorio, kurį sudarydama UAB „Monako produkcija“ įsipareigojo toliau su ieškovu bendradarbiauti – 250 000 Lt. Dėl ginčijamo sandorio ieškovas įgijo ir konkurencinį pranašumą, nes vienintelis turėjo teisę prekiauti UAB „Monako produkcija“ išleistais muzikos įrašais. Be to, šalis siejo ir žodiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo, ieškovas UAB „Monako produkcija“ už mažesnę nei rinkos kaina tiekiamą produkciją atsilygindavo ir kitais sandoriais.

Pažymėtina ir tai, kad iš ginčijamo sandorio ieškovas iš karto gavo naudą – UAB „Monako produkcija“ išleistus įrašus už mažesnę nei rinkos kaina, o UAB „Monako produkcija“ ekonominę naudą gavo tik po tam tikro laiko. 

4. Ginčo sutarties pagrindu įvykęs teisių perleidimas nepažeidė ieškovo kreditorių interesų, tačiau teismas nevertino tai patvirtinančių įrodymų.

5. Ieškovo bankroto administratorius nevykdė teismo nurodymų dėl bylai išnagrinėti reikalingų duomenų apie ginčo sutarties šalių bendradarbiavimą pateikimo, teikė įrodymais pilnai nepagrįstus reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės pilnai įvertinti ginčo išsprendimui svarbių faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad ieškovui neteikiant įrodymų, net neturėdamas galimybės visapusiškai įvertinti ginčo sandorio naudingumą šalių verslo santykių kontekste, teismas ieškovo reikalavimus tenkino tik nedidele apimtimi, o įrodinėjimo naštą nepagrįstai iš dalies perkėlė atsakovui.

Todėl apeliantas pakartotinai prašo išreikalauti iš ieškovo įrodymus, patvirtinančius kainas, kuriomis ieškovas iš UAB „Monako produkcija“ įsigytus muzikos įrašus parduodavo tretiesiems asmenims, taip pat iš šio tiekimo gautas pajamas, turėtas išlaidas.

6. Teismas netyrė, ar tarp ginčo sutarties ir galimo ieškovo kreditorių interesų pažeidimo yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad ieškovo kreditoriai, žinodami apie ginčo sutartį (ji 2009-06-05 registruota AGATA) jos neginčijo, sutarties sudarymo metu ieškovo turtas viršijo skolas daugiau kaip 2,2 mln. Lt, po sutarties sudarymo iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ieškovas sudarė daug kitų sandorių, turėjo milijoninę apyvartą, kurioje dėl ginčo sandorio vykusi apyvarta sudaro tik nedidelę dalį ieškovo apyvartoje.

7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sudarydamos ginčo sutartį, šalys elgėsi nesąžiningai. Nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą. Pirma, ginčijama sutartis ieškovui ir jo kreditoriams buvo naudinga, antra, susijusiais asmenimis sutarties šalys tapo tik 2009-06-02, kai UAB „Bomba“ akcininku tapo UAB „Intervid“, o vadovu L. L., taigi po ginčijamos sutarties sudarymo.

8. Nagrinėjamoje byloje, kadangi ginčijamos sutarties šalys buvo sąžiningos, nebuvo pagrindo taikyti CK 6.151 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai asmuo, taikant restituciją privalantis grąžinti turtą yra nesąžiningas, jis turi grąžinti ir iš turto gautus vaisius bei pajamas, kompensuoti kitą naudą, o kreditorius privalo jam atlyginti iš grąžinamo turto vaisiams ir pajamoms gauti turėtas išlaidas. Be to, šią normą teismas taikė ex officio ir nepaprašė, nesuteikė galimybės atsakovui pateikti įrodymus apie turėtas išlaidas. Šiuos įrodymus apeliantas teikia kartu su apeliaciniu skundu, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti bei apklausti liudytoją J. G. (UAB „Monako produkcija“ darbuotojas), kuris patvirtintų išlaidų, siekiant gauti pajamas iš ginčijama sutartimi perimtų teisių aplinkybes.

9. Teismas nesiaiškino, kiek ieškovo turto trūksta ieškovo kreditorių reikalavimams patenkinti. Tik tokia apimtimi iš ginčo sandoriu perleisto turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Pagal UAB „Bomba“ 2011-11-03 balansą, ieškinio padavimo dieną ieškovo turimo turto (3 050 910 Lt) visiškai pakako atsiskaityti su visais ieškovo kreditoriais (1 880 812,83 Lt).

10. Taikydamas CK 6.151 straipsnio 2 dalį ex officio teismas neteisėtai peržengė ieškinio ribas (dalyką ir pagrindą).

11. Restitucija dar labiau pablogintų UAB „Monako produkcija“, kuri yra vienas didžiausių UAB „Bomba“ kreditorių, turtinę padėtį, todėl teismas turėtų netaikyti restitucijos CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu.

12. CK 6.151 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, kai asmuo, taikant restituciją privalantis grąžinti turtą yra nesąžiningas, jis turi grąžinti ir iš turto gautus vaisius bei pajamas, kompensuoti kitą naudą o kreditorius privalo jam atlyginti iš grąžinamo turto vaisiams ir pajamoms gauti turėtas išlaidas, netaikytina UAB „Virtualios pramogos“, nebuvusio ginčijamos sutarties šalimi, atžvilgiu. Priešingu atveju, į bylą įtrauktini visi asmenys, su kuriais UAB „Monako produkcija“ atsiskaitinėjo iš lėšų, gautų naudojant ginčijama sutartimi perimtas turtines teises. Nėra pagrindo iš UAB „Virtualios pramogos“ priteisti pagal UAB „Monako produkcija“ 2009-07-01 prašymą Nr. 0701L teisėtai iš UAB „Monako produkcija“, o ne iš ieškovo gautas 18 122, 15 Lt pajamas.

13. Ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris prasidėjo 2009-06-05 įregistravus ginčijamą sutartį, todėl ieškovas negalėjo ginčyti sandorio CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepasisakė.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovų UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Mano bilietas“ apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Sprendimas, apimtyje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iš esmės neatlygintinos ginčo sutarties sudarymas nėra ieškovei ekonomiškai pagrįstas (yra naudingas tik UAB „Monako produkcija“). Ieškovui turint ilgalaikių finansinių sunkumų ir faktiškai jau esant nemokiam turtinių teisių perleidimas ginčijama sutartimi už 1 Lt pažeidė ieškovo teises. Pažymėtina ir tai, kad 2011-03-28 ir 2011-04-29 priėmimo perdavimo aktais (ieškovas jau buvo nemokus) prisiimta daugiau įsipareigojimų nei buvo numatyta ginčijama sutartimi, taigi priėmimo-perdavimo aktais toliau buvo didinamas ieškovo nemokumas.

2. Gretutinės teisės (nematerialus turtas) apskaitytinos ir buvo apskaitytos ieškovo balansuose prie ieškovo nematerialaus ilgalaikio turto.

3. Byloje neįrodytas nei ieškovo veiklos perorganizavimas, siekiant nepelningą veiklos sritį perleisti UAB „Monako produkcija“, nei glaudus ieškovo ir atsakovo UAB „Monako produkcija“ bendradarbiavimas.

4. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovų argumentai, kad dėl ginčo sandorio ieškovas gavo 250 000 Lt naudos iš UAB „Monako produkcija“ mažesne nei rinkos kaina tiekiamos produkcijos realizavimo.

Pagal ieškovo 2009-2011 didžiosios knygos duomenis, UAB „Monako produkcija“ ieškovui 2009 metais pateikė prekių už 77 439,85 Lt, 2010 metais už 69 365,16 Lt, o 2011 metais už 22 321,84 Lt (tai sudaro vos 1,5-2 procentus ieškovo apyvartos), be to, 2010-2011 metais UAB „Monako produkcija“ atsiiminėjo prekes iš ieškovo.

UAB „Monako produkcija“ pagamintų įrašų pardavimai ieškovui 2009-2011 metais siekė vos 118 167,28 Lt. Reali nauda dar mažesnė dėl patirtų sąnaudų.

Kad ieškovas garso įrašų neplatino per mažmeninį tinklą (tą konsignacijos pagrindu vykdė mažmeninės prekybos bendrovės) patvirtina A. Š. skundo ieškovo bankroto byloje turinys.

5. Taikytina atsakovo UAB „Monako produkcija“ nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 4 punktas (sandorio šalių įsipareigojimų disproporcija) ir 7 punktas (sandorio šalių sąsaja), be to, atsakovas žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių interesus.

6. Actio Pauliana ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi jo eiga prasideda nuo bankroto administratoriaus sužinojimo apie ginčijamą sutartį (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

7. Teismas neperžengė ieškinio, kuriuo buvo reikalaujama tiek ginčijama sutartimi perleistų gretutinių teisių į fonogramas (įrašus) grąžinimo, tiek AGATA išmokėto atlyginimo priteisimo, ribų.

8. Kadangi atsakovas buvo pripažintas nesąžiningu, teismas pagrįstai taikė restituciją pagal CK 6.151 straipsnio 2 dalį.

9. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai apie išlaidas turi būti nepriimti, nes nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Be to, šie įrodymai nepagrindžia išlaidų dydžio.

10. Restitucija UAB „Virtualios pramogos“ atžvilgiu taikyta pagrįstai, kadangi priteista suma yra UAB „Monako pramogos“ naudai priskaičiuota, tačiau UAB „Virtualios pramogos“ neatlygintinai pervestos lėšos (CK 6.153 str. 2 d.).

Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir tenkinti atsakovų apeliacinį skundą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas, pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliaciniu skundu kelia naujus reikalavimus - ieškiniu buvo reikalaujama taikant restituciją priteisti konkrečias sumas, o apeliaciniu skundu jau visą gautą bei dar gautiną naudą, įskaitant ir dar neišmokėtą atlyginimą (jo dydis dar ir neįrodytas). Be to, ieškiniu iš trijų atsakovų prašytas priteisti sumas jau prašo priteisti iš vieno atsakovo – UAB „Monako produkcija“. Šie reikalavimai kaip nauji atmestini CPK 306 straipsnio 2 dalies, 312 ir 313 straipsnių pagrindu.

2. Byloje nebuvo ginčijami sandoriai, kurių pagrindu UAB „Monako produkcija“ atsiskaitė su UAB „Virtualios pramogos ir UAB „Mano bilietas“. Nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų atsakovams UAB „Virtualios pramogos“ ir UAB „Mano bilietas“.

3. Teismas duomenų iš AGATA pagrindu pagrįstai sprendė UAB „Monako produkcija“ už naudojimąsi ginčijamu sandoriu perimtomis teisėmis gavus 51 266,76 Lt plius PVM. Šių duomenų nepaneigia ieškovo kreditoriaus Warner Music Group Germany Holding GmbH ir AGATA direktorės A. M. 2011 m. susirašinėjimas. Šis susirašinėjimas nepatvirtina ir to, kokio dydžio sumos išmokėtos UAB „Monako produkcija“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Atsakovai UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“ apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Teismo nuomone byla gali būti išnagrinėta remiantis byloje esančia medžiaga, papildomai neišklausant žodinių šalių paaiškinimų.

UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“ apeliacinis skundas netenkinamas             

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (šios sąlygos, kai ginčijamas bankrutuojančios įmonės sandoris, taikymas turi ypatumų – pritaikius restituciją visas bankrutuojančiai įmonei tenkantis turtas ar lėšos naudojamos visų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka).

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo, o iš esmės dėl ginčijamo sandorio naudingumo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, t.y. ar ginčijamu sandoriu pažeisti BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių teisėti interesai, dėl ieškinio senaties termino, sutarties šalių nesąžiningumo ir netinkamo restitucijos taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių actio Pauliana sąlygų taikymo.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad 2009-01-05 sutartis Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašų) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo tarp UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ir UAB „Monako produkcija“ iš esmės yra neatlygintinas sandoris, kadangi ieškovas fonogramas (įrašus) ir turtines teises perdavė vos už vieną litą. Tokia kaina, įvertinus tai, jog iš šių turtinių teisių neabejotinai buvo galima gauti pajamų iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA (ir jas realiai gavo UAB „Monako produkcija“), neatitiko protingumo kriterijaus ir verslo logikos, buvo ekonomiškai nenaudinga teisių perleidėjui. Šios sutarties pagrindu buvo pasirašyti 2009-01-08 priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, 2009-01-09 priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2, 2011-03-28 priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2, 2011-04-29 galutinis priėmimo – perdavimo aktas. Ieškovo finansinė padėtis nuo 2009 iki pat 2011 m., kai jam buvo iškelta bankroto byla, nuolat blogėjo: mažėjo turimo turto vertė, augo pradelsti įsiskolinimai, todėl 2009-01-05 sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo ir jos pagrindu pasirašytų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymas pažeidė UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių interesus, kuriems dėl šios sutarties, UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ už vieną litą perleidus turtines teises, kurios suteikė realią galimybę gauti pajamas, pasirašymo sumažėjo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš finansinių sunkumų turinčios UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“. Šių išvadų nepaneigia argumentai, kad ginčo sutartimi perleistos turtinės teisės nebuvo apskaitytos UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ balanse. Turto neapskaitymas balanse nepaneigia fakto, jog ginčijamas sandoris UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ir jos kreditoriams nenaudingas, o UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ mokumą rodo ne vien formalus kriterijus: pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis (ĮBĮ 2 str. 8 d.), bet ir realus faktinis gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Be to, Ieškovo bankroto administratorius teigia, kad šių teisių vertė atsispindėjo bendrovės balanse kaip nematerialusis turtas. Su tokia nuomonė nėra pagrindo nesutikti. Pagal 13 verslo apskaitos „Nematerialusis turtas“ standartą „nematerialusis turtas - identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos“. Sandorio nenaudingumo ieškovui nepaneigia ir aplinkybė, kad jis sudaro tik santykinai nedidelę dalį ieškovo apyvartos, todėl neturėjo esminės reikšmės ieškovo nemokumui, negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Monako produkcija“ iki ginčijamos sutarties sudarymo pajamos iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA buvo ženkliai mažesnės (t. 2, b.l. 193) nei po ginčijamos sutarties sudarymo, kas taip pat rodo ginčijamo sandorio naudingumą UAB „Monako produkcija“ ir tai, kad dėl ginčijamo sandorio UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ prarado realią galimybę gauti pajamas.

Apeliantas nurodo, kad 2009-01-05 sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 naudingumas UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ pasireiškė tuo, kad dėl bendradarbiavimo su atsakovu UAB „Monako produkcija“ dėka UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ gaudavo mažesne nei rinkos kaina platinimui kompaktinius diskus. Apeliantai apeliaciniu skundu siekia įrodyti, kad bylos šalių verslo santykiai buvo ekonomiškai naudingi abejoms šalims. Šie apeliantų argumentai vertinami kritiškai. Bylos duomenys leidžia daryti prielaidą, kad ginčijamos sutarties šalys versle bendradarbiavo (tą rodo ir po ginčo sutarties sudarymo išryškėjusi šalių sąsaja), tačiau nurodomos aplinkybės apie tikėtinai atsakovo UAB „Monako produkcija“ Ieškovui parduotus garso įrašus su nuolaida savaime neįrodo ginčijamos Sutarties ekonominio naudingumo. Apeliantų argumentai, kad dėl ginčijamos Sutarties sudarymo Ieškovas įgijo konkurencinį pranašumą, nes tik vienintelis Ieškovas galėjo platinti atsakovo UAB „Monako produkcija“ išleistus muzikos įrašus ir, kad iš šių įrašų platinimo gavo apie 250 000 Lt turtinę naudą, nepagrįsti įrodymais. Pareiga įrodyti bendradarbiavimo faktą ir pobūdį tenka atsakovui, atsikirtimuose į ieškinį ir apeliaciniame skunde besiremiančiam šia aplinkybe (CPK 12, 178 str.). Apeliantų nurodyti pardavimo žurnalas (1 t., b. l. 173-174) ir sąskaitos-faktūros (2 t., b. l. 78-179) bei duomenys apie galimas muzikos įrašų pardavimo kainas galutiniam vartotojui (5 t., b. l. 26-30) nepatvirtina nei Ieškovui suteikto konkurencinio pranašumo, nei gautos turtinės naudos. Priešingai, teismo nuomone, atsakovo pateikti duomenys patvirtina tik kainas, už kurias buvo parduodami garso įrašai galutiniam vartotojui, tačiau ši kaina negali būti vertinama kaip Ieškovo gauta turtinė nauda, kadangi jų pagrindu galima daryti išvadas tik apie galutinę garso įrašų pardavimo kainą, kurią vartotojas sumoka pardavėjui, bet ne garso įrašo platintojui. Nesant rašytinių įrodymų apie ginčo sutarties šalių susitarimus dėl glaudaus bendradarbiavimo, kritiškai vertintini atsakovo UAB „Monako produkcija“ argumentai, kad bendradarbiavimas buvo vykdomas žodinių susitarimų pagrindu, kad buvo įprasta ginčijamos sutarties šalims atsilyginti už tarpusavio bendradarbiavimą. Teismo nuomone, tai, kad garso įrašų leidėjo garso įrašų platintojui perleistų prekių vertė skiriasi nuo galutiniam vartotojui siūlytų įsigyti prekių vertės atitinka įprastą verslo praktiką. Tokių veiklų atskirumą ir specifiškumą apeliaciniu skundu įrodinėja ir apeliantai. Teismo nuomone, mažai tikėtina, kad tokio masto bendradarbiavimas (kai UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ iš esmės neatlygintinai perduoda turimas turtines teises, o UAB „Monako produkcija“ UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ jų teigimu tiekia neįprastai maža kaina įrašus platinimui) galėjo būti numatytas tik žodiniais susitarimais ir nefiksuotas rašytinėmis sutartimis. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad bylos medžiaga nepatvirtina buvus UAB  „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ir UAB „Monako produkcija“ susitarimą dėl glaudaus ekonominio bendradarbiavimo, dėl UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ veiklos reorganizavimo po 2009-01-05 sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 sudarymo ir šios sutarties pagrindu.

Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Šiais argumentais apeliantai išreiškia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia kaip teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo yra nuosekliai išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai siekdamas įrodyti ieškinio nepagrįstumą atsakovas UAB „Monako produkcija“ procesiniuose dokumentuose įrodinėjo ginčijamo sandorio ekonominį naudingumą, teigdamas, jog Ieškovui buvo suteikiamos didelės nuolaidos įsigyjant iš atsakovo garso įrašus, Ieškovui taip pat buvo suteiktos išskirtinės teisės platinti atsakovo muzikos įrašus. Tačiau kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent atsakovui (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į įrodinėtinų aplinkybių pobūdį, teismas pripažįsta, jog įrodymais, patvirtinančiais nuolaidas, suteiktas parduodant muzikos įrašus Ieškovui ir išskirtinių teisių suteikimą, turėjo disponuoti būtent atsakovas UAB „Monako produkcija“. Todėl pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui net ir nusprendus tokį atsakovo prašymą tenkinti, tačiau šių įrodymų neišreikalavus, įrodinėjimo taisyklės nebuvo pažeistos, kadangi šie įrodymai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Net ir išreikalavus iš Ieškovo įrodymus, patvirtinančius kainas, kuriomis Ieškovas iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ įsigytus muzikos įrašus parduodavo tretiesiems asmenims, taip pat tokio tiekimo išlaidas ir Ieškovo gautas pajamas, būtų galima spręsti tik dėl pasirinktos Ieškovo verslo strategijos ir jos pelningumo, bet ne dėl ginčo sandorio ekonominio naudingumo. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, juose išanalizuotus teisiškai reikšmingus faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančių teismų praktikos taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, teismas tyrė šalių į bylą pateiktus ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus. Dėl to nurodyti apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

Teismas, pripažinus, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, teisiškai nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp Sutarties sudarymo ir galimo Ieškovo kreditorių interesų pažeidimo nebuvimo.

Dėl ieškinio senaties

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai neišsprendė prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl ieškinio senaties termino šioje byloje, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog jis būtų suėjęs. Apeliantai ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su sutarties įregistravimu Lietuvos gretutinių teisių asociacijoje AGATA 2009 m. birželio 5 d. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai.

Šiuo atveju byloje actio Pauliana ieškinio senaties terminas aiškinamas atsižvelgiant į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimą, nes ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiškė BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ bankroto administratorius. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų, apie šių sandorių sudarymą, gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Bylos ir LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto byla BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi). Ieškinys Vilniaus apygardos teismui nagrinėjamoje byloje pareikštas 2012 m. sausio 24 d., t. y. praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ bankroto administratorius ieškinį pareiškė nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ginčo sandorio šalių nesąžiningumą konstatavo atsižvelgdamas į 1) atsakovo pareigos įvertinti kokias pasekmes sukels ginčijamo sandorio sudarymas ir įsitikinti, jog ginčo sutarties sudarymas nepažeis trečiųjų asmenų – ieškovo kreditorių, ar paties ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nevykdymą; 2) ieškovo ir atsakovo UAB „Monako produkcija“ valdymo organų narių ryšius. Nesutikdami su tokiomis teismo išvadomis apeliantai apeliaciniu skundu įrodinėja Sutarties ekonominį naudingumą ieškovui bei neigia egzistavus valdymo organų ryšius ginčijamos Sutarties sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu pastarąjį apeliantų argumentą ir konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie valdymo organų ryšius ginčijamos Sutarties sudarymo metu, t. y. 2009 m. sausio 5 d., tačiau ši aplinkybė nepaneigia Sutarties šalių nesąžiningumo.

Remiantis kasacinio teismo praktika turto pardavimas už kelis kartus mažesnę kainą taip pat priskirtinas prie kreditoriaus teisių kitokių pažeidimų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; kt.). Be to, tokiu atveju, kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jų rinkos vertė, taikytinas CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Remiantis šia teisės norma yra pagrindas konstatuoti actio Pauliana ieškiniu ginčijamo sandorį sudariusios šalies nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Tokiu atveju sandorį su skolininku sudariusiai šaliai tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą ir apsiginti nuo reiškiamo ieškinio (CPK 178 straipsnis).

Aplinkybė, kad Sutartis sudaryta bendrovei aiškiai nenaudingomis sąlygomis ir yra nuostolinga, turėjo būti žinoma sandorio šalims jo sudarymo metu ir tokio sandorio sudarymo negalima pateisinti bendrovės normalia ūkinės–komercinės veiklos rizika. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jo rinkos vertė, taikytinas CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).

Akivaizdu, kad ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė (1 Lt be PVM), atsižvelgiant į iš tokios Sutarties pagrindu įgytų teisių gautos naudos (atlyginimo už teisių naudojimą, gauto iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos) ir Sutarties kainos santykį, neatitiko realios šių teisių rinkos vertės, kas leidžia pripažinti ginčijamos Sutarties šalis buvus nesąžiningomis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir tinkamai motyvuotą išvadą, kad BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ sudarant ginčo Sutartį, buvo pažeisti kreditorių interesai ir egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos.

Dėl restitucijos taikymo

Prašymas netaikyti restitucijos CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu nepagrįstas. Atsakovas UAB „Monako produkcija“, kaip jau konstatuota, ginčijamą sandorį sudarė veikdamas nesąžiningai, žinodamas apie ieškovo padėtį ir tai, kad sandoris ieškovui nenaudingas. Be to, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Monako produkcija“ grąžinus iš ginčijamu sandoriu perimtų turtinių teisių gautas pajamas, UAB „Monako produkcija“ padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, ypač, turint omenyje, kad atsakovas neįrodė perimtų teisių aptarnavimui turėtų sąnaudų (finansinių ir žmogiškųjų išteklių). UAB „Monako produkcija“ teigia pajamas iš perleistų teisių gavusi pati turėdama tam investicijų, kurias įrodinėjo UAB Monako produkcija“ darbinės atskaitomybės lentele už 2009-01-01-2011-12-31 laikotarpį (t.7, b. l. 46-61). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai pernelyg abstraktūs, iš jų matyti tik darbuotojams mokamas atlyginimas, tačiau neįmanoma įvertinti, ar šie darbuotojai vykdė funkcijas, susijusias su 2009-01-05 sutartimi Nr. TT-2009/01/05-3 perleistų teisių aptarnavimu. Be to šios veiklos vykdymo specifika pasižymi ir tuo, kad reikiamus duomenis apie fonogramų ir audiovizualinių teisių turėtojams priklausančių teisių panaudojimą ir atlyginimą už tokį panaudojimą kaupia Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, kuri veikia atlikėjų bei įrašų kompanijų vardu ir rūpinasi, kad šie asmenys gautų jiems įstatymo garantuotą atlyginimą už muzikos įrašų panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-11 nutartimi įpareigojo UAB „Monako produkcija“ pateikti teismui išsamią, su paaiškinimu ir įrodymais grįstą dėl 2009-01-05 sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 pagrindu perimtų teisių naudojimo turėtų išlaidų detalizaciją, kurioje būtų nurodyta, kokie darbuotojai ir kokias funkcijas atliko tam, kad būtų naudojamos ginčijamu sandoriu perimtos teisės, kokį atlyginimą būtent už šių funkcijų atlikimą atsakovas mokėjo darbuotojams ir kokias kitas išlaidas turėjo atsakovas dėl perimtų teisių naudojimo. Atsakovas UAB „Monako produkcija“ šių duomenų teismui nepateikė, taigi neįrodė UAB „Monako produkcija“ dėl 2009-01-05 sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 pagrindu perimtų teisių aptarnavimo tikslu gauti pajamas turėtų sąnaudų (CPK 12, 178 str.), todėl teismas negali taikyti CK 6.151 straipsnio, numatančio kreditoriaus pareigą atlyginti taikant restituciją grąžinamo turto vaisių ir pajamų gavimui turėtas išlaidas. Nors atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pelnas iš perimtų fonogramų nebuvo gaunamas savaime, buvo reikalinga sudaryti sutartis su kūrinių atlikėjais (tą neabejotinai gali patvirtinti rašytiniai įrodymai), kaip jau minėta, UAB „Monako produkcija“ nepasinaudojo pasiūlymu įrodyti perimtų fonogramų ir turtinių teisių aptarnavimo išlaidas, taip pat žmogiškųjų išteklių sąnaudų faktą ir apimtis.

Pažymėtina, kad kai actio Pauliana pagrindu nuginčijami bankrutuojančios bendrovės sudaryti sandoriai, netaikoma CK 6.66 straipsnio 4 dalis, numatanti teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kadangi BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė, pripažinus negaliojančia Sutartį, pasekmės taikomos ne tik pagal CK, bet ir pagal Įmonių bankroto įstatymą. Kadangi bankroto procese kreditoriai turi teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (eiliškumas, proporcijos), actio Pauliana pagrindu panaikinus įmonės sandorį ir pritaikius restituciją visas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei ir naudojamas bankroto procese visų kreditorių interesų tenkinimui. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu bankroto procese, kuris be kita ko reiškia visų tos pačios eilės kreditorių teisę proporcingai gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės realizuoto turto. Toks aiškinimas atitinka ir nuoseklią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1280/2013). Restituciją nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo taikyti nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas taikyti restituciją buvo pareikštas, ar ne (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas taip pat atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1038/2012 ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad restituciją, kaip sandorių negaliojimo padarinius, teismas taiko ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismams teisę veikti ex officio. Tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Šie kasacinio teismo išaiškinimai leidžia teismui bylose pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius ex officio taikyti restituciją, todėl apeliantų argumentai dėl peržengtų ieškinio ribų atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Ieškovas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ apeliacinis skundas netenkintinas

Ieškovas ieškiniu prašė, pripažinus 2009-01-05 sutartį negaliojančia (šioje dalyje ieškinys tenkintas) ir taikant restituciją priteisti iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ - 384 390,73 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo; iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ - 176 103,01 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo; iš atsakovo UAB „Mano bilietas“ - 7 564,29 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (AGATA pažymas) reikalavimus tenkino iš dalies: iš UAB „Monako produkcija“ priteisė 35 789,61 Lt, iš UAB „Virtualios pramogos“ – 18 122,15 Lt. Ieškovo vertinimu, teismas turėjo įvertinti byloje esančių įrodymų visumą. Kaip svarbų, ieškovo nuomone, teismo papildomai vertintiną įrodymą nurodė ieškovo kreditoriaus Warner Music Group Germany Holding GmbH ir AGATA direktorės A. M. 2011 m. birželio mėn. susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad AGATA 2006-2010 m. laikotarpiui priskaičiavo ieškovui ženkliai didesnį atlyginimą (744 418,36Lt), nei nurodyta AGATA pažymoje. Pagal AGATA 2011-10-28 pateiktą pažymą atsakovui UAB „Monako produkcijos“ buvo priskaičiuotas 608 186,46 Lt atlyginimas, kuris savo dydžiu yra itin panašus į paminėtą elektroniniame laiške, o AGATA nepateikė informacijos, kam ši suma buvo sumokėta.

Teismas iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ ieškovui priteisė 35 789,61 Lt. Apskaičiuodamas šią sumą rėmėsi AGATA 2011-10-28 raštu apie UAB „Bomba“ išmokėtą atlyginimą (t. 1, b.l. 70), 2011-11-29 raštu Nr. 2-570/11 apie AGATA UAB „Monako produkcija“ arba jos prašymu kitiems juridiniams asmenims išmokėtą atlyginimą (t.1, b.l. 177). Tai oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais nesivadovauti nėra pagrindo. Nesutiktina ir su ieškovo argumentais, kad šį įrodymą paneigia kiti byloje esantys įrodymai - kreditoriaus Warner Music Group Germany Holding GmbH ir AGATA direktorės A. M. 2011 m. birželio mėn. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad AGATA 2006-2010 m. laikotarpiui priskaičiavo ieškovui ženkliai didesnį atlyginimą (744 418,36 Lt), nei nurodyta AGATA pažymoje. 2011-10-28 pažymoje (t. 1, b.l. 70) bendra priskaičiuota suma – 67 642,51 Lt už laikotarpį nuo 2008-07-09, taigi apima ir laikotarpį iki ginčo sutarties sudarymo 2009-01-05, į ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė. Tuo tarpu kreditoriaus Warner Music Group Germany Holding GmbH ir AGATA direktorės A. M. 2011 m. birželio mėn. susirašinėjimas (t. 5, b.l.  34-36) nėra oficialus įrodymas ir jis atspindi ilgesnio laikotarpio (2006-2010 m.) apskaičiuotas sumas, be to, jis nėra toks detalus (neiškirtos teisės, įgytos ginčijamos Sutarties pagrindu) kaip kiti AGATA į bylą pateikti duomenys (2012-07-23 raštas Nr. 2-367/12 su priedais, t. 3, b.l. 32- 198, t.4, t. 5, b.l. 1-22, t.5, b.l. 59-60), kuriais teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą. 

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, taikydamas restituciją, turėjo atsižvelgti į tai, kad iki įsiteisėjant teismo sprendimui pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, atsakovui UAB „Monako produkcija“ ir toliau yra skaičiuojamas atlyginimas už fonogramų naudojimą, todėl šis atlyginimas pagal CK 6.151 straipsnį pilna apimtimi priteistinas ieškovui, įskaitant ir pajamas, gautas po ieškinio pareiškimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas apeliaciniame skunde kelia ir naujus reikalavimus (prašo priteisti nebe konkrečias sumas, o visas pajamas, be to, keičia atsakovą pagal šį reikalavimą, nurodydamas jau tik UAB „Monako produkcija“), o tokie (nauji) reikalavimai apeliacinės instancijos teisme negalimi (CPK 312 str.), todėl teismas dėl naujų reikalavimų nepasisako ir apeliacinį skundą nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme reikštų reikalavimų ribose, be to, kiek tai reikalinga taikant sandorio negaliojimo pasekmes (restitucijos taikymas ex officio) ir atsižvelgiant į tai, kad neatsiejamai su ieškiniu susiję reikalavimai nelaikomi naujais (CPK 312 str.). 

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2009-01-05 sutartį ir jos pagrindu pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais, taikydamas restituciją kaip iš 2009-01-05 sutarties gautas pajamas atitinkamas sumas (pagal duomenis apie AGATA apskaičiuotas bei išmokėtas sumas) priteisė ne tik iš 2009-01-05 sutarties šalimi buvusios UAB „Monako produkcija“, bet ir iš UAB „Virtualios pramogos“.  18 122,15 Lt ieškovui iš 2009-01-05 sutarties šalimi nebuvusios UAB „Virtualios pramogos“ teismas priteisė kaip be teisėto pagrindo gautas pajamas (CK 6.237 str. 1 d.), kadangi šią sumą UAB „Virtualios pramogos“ gavo iš UAB „Monako produkcija“ nesant (neįrodyta buvus) tam sutartinio pagrindo. Nors taikant restituciją viena kitai, ką yra gavusios pagal sandorį, įprastai grąžina sandorio šalys, nagrinėjamu atveju iš UAB „Virtualios pramogos“ priteista suma AGATA buvo paskaičiuota kaip mokėtina UAB „Monako produkcija“, kuri jas be sutartinio pagrindo perleido susijusiam nesąžiningam įgijėjui UAB „Virtualios pramogos“. Taigi pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją ir ieškovui priteisdamas sumas, kurios buvo paskaičiuotos išmokėti 2009-01-05 sandorio šaliai UAB „Monako produkcija“, pagrįstai į šią sumą įtraukė UAB „Monako produkcija“ priskaičiuotą ir jos pavedimu susijusiai UAB „Virtualios pramogos“ be sutartinio pagrindo pervestą sumą. UAB „Virtualios pramogos“ nėra sąžiningas trečiasis asmuo, pagal atlygintinį sandorį įgijęs taikant restituciją ieškovui grąžintiną sumą, todėl vadovaujantis CK 6.153 straipsnio 2 dalimi negali 18 122,15 sumos įgijimo iš UAB „Monako produkcija“ fakto panaudoti prieš ieškovą (asmenį, reikalaujantį restitucijos pripažinus 2009-01-05 sutartį negaliojančia).

Apeliacinius skundus atmetus bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 str.).

Šių motyvų visuma yra pakankama, kad skundžiamą sprendimą pripažinti teisėtu bei pagrįstu ir apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.