Administracinė byla Nr. eA-989-502/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07800-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 17.6

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pilaitės kotedžai“ (likviduotos ir išregistruotos), trečiųjų suinteresuotų asmenų P. P., D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Pilaitės kotedžai“ (likviduota ir išregistruota) (tretieji suinteresuoti asmenys: D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Exvero“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Registrų centras), P. P., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Architelio statyba“) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) 2017 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1.                      pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau –
ir Administracija) 2016 m. vasario 5 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui
Nr. RPP-01-160205-00148 (toliau – ir Pritarimas);

1.2.                      panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pilaitės kotedžai“ surašytos 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1
dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)  galiojimą;

1.3.                      panaikinti UAB „Exvero“ surašytos 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), galiojimą;

1.4.                      panaikinti nekilnojamojo daikto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios (butų) paskirties, bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini) )gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2.       Pareiškėjas teigė patikrinimo metu nustatęs, kad Pritarimas buvo duotas statinio projektui, pažeidžiančiam Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 ir pakoreguoto Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 30-3543 (toliau – ir Detalusis planas), sprendinius, pagal kuriuos žemės sklypui (kadastrinis Nr. 0101/0167:2475) numatytas užstatymo tankis – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 0,4, nes, pagal projektinę dokumentaciją ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, šiame žemės sklype (plotas – 668 kv. m) pastatyto statinio, esančio
(273 kv. m) užima 40,9 proc. žemės sklypo ploto, o šio statinio bendro ploto (436 kv. m) santykis su žemės sklypo plotu yra 0,65. Pareiškėjo vertinimu, Administracija tokiais veiksmais netinkamai vykdė teisės aktuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skyriuje, nustatytas funkcijas, dėl ko buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Neteisėto Pritarimo pagrindu buvo pateiktos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2016 m. vasario
19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą patalpos, (duomenys neskelbtini), esančios pastate, (duomenys neskelbtini) patalpos, (duomenys neskelbtini) esančios pastate, (duomenys neskelbtini) bei patalpos, (duomenys neskelbtini) (kartu – ir Deklaracijos), kurios, panaikinus Pritarimą, taip pat turi būti panaikintos kaip neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo materialiniai teisiniai padariniai.

3.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas paaiškino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo rodikliai išdavus Pritarimą nepakito ir yra tokie patys, kaip ir prieš pakeičiant ginčo patalpų paskirtį, kadangi pastato užstatomas plotas ir patalpų plotas Pritarimo pagrindu nesikeičia – keičiama tik patalpų paskirtis iš negyvenamosios į gyvenamąją, kas atitinka šiuo metu teritorijai galiojantį detalųjį planą ir juo numatytą teritorijos naudojimo būdą (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija). Ginčo pastato statyba buvo vykdyta ne Pritarimo, o 2014 m. gegužės 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-01-140527-00497 pagrindu, kuris nėra ginčijamas, statyba baigta 2015 metais, pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nuomone, Pritarimas buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, nes UAB „Pilaitės kotedžai“ jam pateikė visus reikiamus dokumentus, o prašomas patalpų paskirties pakeitimas yra galimas pagal šiuo metu ginčo sklypui galiojančio detaliojo plano sprendinius. Net tuo atveju, jei teismas tenkintų skundą, Inspekcijos nurodoma situacija ir sklypo užstatymo rodikliai (tankis bei intensyvumas) visiškai nepasikeistų, Inspekcija neprašo ginčo pastato griauti ar perstatyti.

5.       Atsakovas UAB „Pilaitės kotedžai“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

6.       UAB „Pilaitės kotedžai“ neneigė, jog galima daryti išvadą, kad Pritarimas išduotas pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius, tačiau, jos vertinimu, reikalavimo pripažinti Pritarimą negaliojančiu tenkinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ir sukeltų neproporcingai sunkius padarinius. Detaliojo plano sprendinių, nustatančių užstatymo tankį bei intensyvumą, pažeidimas yra minimalus, todėl tinkamiausias būdas susidariusiai situacijai spręsti būtų Detaliojo plano sprendinių pakoregavimas.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į prašymą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

8.       VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo, kad tuo atveju, jei deklaracijų galiojimas bus panaikintas, naikintini ir jų pagrindu padaryti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Manė, jog jis neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti, leisti jai gyventi įsigytame bute pagal dabartinę jo paskirtį.

10.       D. V. akcentavo, jog ji butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo praėjus beveik 8 mėnesiams po jo paskirties pakeitimo, Inspekcija veiksmų teisės aktų pažeidimams nustatyti ėmėsi tik praėjus 10 mėnesių (patikrinimą atliko 2016 m. gruodžio 22 d.), o į teismą kreipėsi tik praėjus metams po įvykusio paskirties pakeitimo fakto. Prašymo tenkinimas ir buto paskirties pakeitimo panaikinimas neišspręstų teisės aktų pažeidimo problemos ir nenubaustų teisės aktų pažeidėjų, o tik neigiamai paveiktų įsigyto turto vertę, dėl ko būtų patirta ne tik finansinė (turtinė), bet ir moralinė (neturtinė) žala.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. atsiliepime į prašymą prašė bylą nutraukti ir priteisti jam iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       P. P. nuomone, Inspekcija praleido terminą kreiptis į teismą, nes prašymas dėl Pritarimo panaikinimo turėjo būti pateiktas per 1 mėnesį po to, kai buvo paskelbtos Deklaracijos.

 

II.

 

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 5 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-160205-00148, UAB „Pilaitės kotedžai“ 2016 m. vasario
19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei UAB „Exvero“ 2016 m. vasario 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų, esančių J(duomenys neskelbtini) taip pat panaikino patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (butų) paskirties, bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ( gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

14.       Teismas nustatė, kad ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statyba
buvo vykdoma 2014 m. gegužės 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-01-140527-00497 pagrindu. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. balandžio 20 d. statybos užbaigimo akto
 Nr. SUA-00-150420-00187 pagrindu 2015 m. balandžio 21 d. buvo įregistruotas (100 proc. baigtumas) pastatas – svečių namai, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – svečių namai, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo užstatymo tankis – 40,9 proc., užstatymo intensyvumas – 0,65.

15.       Pagal Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtintą Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą, žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo pastatas, buvo priskirtas komercinei teritorijai, kurio užstatymo tankis – 80 proc., užstatymo intensyvumas – 2. Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 30-3543 buvo patvirtinti pakoreguoti Detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos ginčo teritorijos naudojimo tipas – GG (gyvenamoji teritorija), žemės naudojimo paskirtis – KT (kitos paskirties), žemės naudojimo būdai – G2 (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija), leistinas pastatų aukštis – 8,5 m, užstatymo tankis – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 0,4.

16.       Administracija 2016 m. vasario 5 d. išdavė rašytinį pritarimą UAB „Pilaitės kotedžai“ statinio projektui Nr. RPP-01-160205-00148, kuriuo suteikė teisę atlikti statinio paprastąjį remontą ir statinio, (duomenys neskelbtini) paskirtį iš viešbučių (negyvenamosios paskirties patalpos) pakeisti į gyvenamąją (butų) (gyvenamosios paskirties patalpos), tuo pačiu pakeičiant viso viešbučių (negyvenamosios paskirties) pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – neypatinga, pagal paprastojo remonto projektą, Nr. PB-15-04-02, parengtą 2016 metais. 2016 m. vasario 19 d. buvo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą patalpose ((duomenys neskelbtini)). Šių Deklaracijų pagrindu minėtų patalpų registro duomenys buvo pakeisti ir Nekilnojamojo turto registre.

17.       Teismas pažymėjo, kad ginčo pastato rodikliai (užstatymo tankis 40,9 proc., užstatymo intensyvumas – 0,65) neprieštaravo jo pastatymo metu galiojusiems rodikliams, pagal kuriuos ginčo pastatas buvo priskirtas komercinei teritorijai. Išduodant Pritarimą, ginčo teritorijoje galiojo pakoreguoti Detaliojo plano sprendiniai, todėl ginčo statinio projektas, kuriuo keičiama patalpų paskirtis, atsižvelgiant į pakoreguotus Detaliojo plano sprendinius, turėjo atitikti ir kitus tokio plano rodiklius, t. y. užstatymo tankį – 40 proc., bei užstatymo intensyvumą – 0,4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pati Administracija pripažino, kad, keičiant patalpų paskirtį, ginčo pastato parametrai nebuvo keičiami, taigi, kaip teisingai nustatė Inspekcija, ginčo statinio projektas, kuriuo keičiama patalpų paskirtis, neatitinka teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinių, todėl Administracija neturėjo teisės išduoti Pritarimą. Teismas priėjo prie išvados, kad Pritarimas yra naikintinas, o kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė, atitinkamai naikintinos ir jo pagrindu išduotos Deklaracijos bei ginčo patalpų paskirties ir pastato paskirties registracija.

 

III.

 

18.       Atsakovas UAB „Pilaitės kotedžai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. K., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą.

19.       UAB „Pilaitės kotedžai“ įsitikinimu, Pritarimo ir Deklaracijų panaikinimas, ginčo patalpų ir pastato gyvenamosios paskirties teisinės registracijos panaikinimas yra pernelyg neproporcingi padariniai, lyginant juos su pažeidimo mastu, o tokiu sprendimu pažeidžiami ne tik sąžiningos šalies – UAB „Pilaitės kotedžai“ – interesai, bet ir trečiųjų asmenų interesai, kurie ginčo butus įsigijo turėdami išviešintą informaciją apie jų gyvenamąją paskirtį. Teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, neatsižvelgė į kitus teisės aktų leidžiamus šios situacijos sprendimo būdus, pavyzdžiui, Detaliojo plano sprendinių koregavimas. 
UAB „Pilaitės kotedžai“ pabrėžia, jog jos veiksmuose nėra nieko neteisėto, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
29 straipsnio 1 dalyje, o Patikrinimo išvadą pateikė praėjus 11 mėnesių nuo Pritarimo išdavimo. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas yra ne tik neproporcingas, bet ir neatitinkantis protingumo bei ekonomiškumo standartų, nes tenkinus tokį prašymą ginčo žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas praranda savo vertę. Be to, UAB „Pilaitės kotedžai“ vertinimu, pažeidimas, kai rodikliai yra viršijami tik 0,9 proc. ir 0,25 proc., atitinka mažareikšmio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų ir visuomenės teisės. Statinio parametrai nekelia jokios grėsmės gyvenamųjų patalpų savininkams. UAB „Pilaitės kotedžai“ teigia turėjusi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog jai nepadarius jokių neteisėtų veiksmų ir atlikus visas teisės aktų nustatytas procedūras, gautas Pritarimas ir jo pagrindu patvirtintos Deklaracijos yra ir bus galiojantys (šie dokumentai beveik metus ir nebuvo ginčijami). Pabrėžia, kad užstatymo intensyvumo ir tankio neatitikimas negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, darantis įtaką viso plano teisėtumui, kadangi keičiant pastato paskirtį iš komercinės į gyvenamąją buvo teikiami tie patys dokumentai, kurie pateikti ir nagrinėjamoje byloje, Pritarimo išdavimo metu (nei prieš ar po jo) jokie trūkumai ar neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti.

20.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą.

21.       Administracija tvirtina, kad teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir neišsamiai išanalizavus bylos šalių argumentus, toks sprendimas pažeidžia ginčo pastato gyventojų (savininkų) teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimas sukuria pernelyg neproporcingus padarinius, lyginant juos su tikėtino pažeidimo mastu, todėl neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracijos nuomone, teismas sukūrė ydingą precedentą, kai esant galiojančiam (nenuginčytam) statybą leidžiančiam dokumentui, kurio pagrindu buvo pastatytas esamų parametrų pastatas, bei Inspekcijai nereiškiant reikalavimų šalinti neteisėtos statybos padarinius, buvo panaikintas rašytinis pritarimas statinio paprastojo remonto projektui, kuris niekaip neturėjo įtakos esamiems pastato parametrams (jų nekeitė). Be to, teismas nepagrįstai neanalizavo UAB „Projektų biuras“, rengusios statinio paprastojo remonto projektą bei šiame projekte deklaravusios, kad projekto sprendiniai atitinka Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius bei Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano sklypų sprendinių koregavimo projekto sprendinius, numanomos atsakomybės klausimo, projektuotojas net nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, dėl ko Administracija mano, kad teismas galbūt pažeidė proceso teisės normas. Teismas taip pat nevertino galimų alternatyvių ginčo sprendimo būdų, kuriuos siūlė bylos šalys (galimybės koreguoti Detaliojo plano sprendinius), ir iš esmės sukūrė neapibrėžtą situaciją, kai gyventojai (patalpų savininkai), esant galiojantiems Detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos teritorijoje leidžiama gyvenamųjų namų statyba, bei nenuginčytam pastato statybą leidžiančiam dokumentui – 2014 m. gegužės 27 d. išduotam statybos leidimui Nr. LNS-01-140527-00497, yra priversti gyventi viešbučių (svečių namų) paskirties pastate. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Pritarimu yra pažeidžiamas Detaliajame plane nustatytas užstatymo tankis ar intensyvumas, nes šie rodikliai Pritarimu išvis nebuvo paveikti ar nustatinėjami, o Inspekcija neįvardijo jokių Pritarimo ar ginčo patalpų paskirties keitimo neteisėtumo pagrindų. Administracija pažymi, kad nežymus užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių viršijimas (atitinkamai 0,9 proc. ir 0,25 proc.), atsižvelgiant į tai, kad po Detaliojo plano sprendinių koregavimo jokie nauji statybos darbai nebuvo vykdomi (tik paprastojo remonto darbai: pertvarų butų 1, 5 antruosiuose aukštuose įrengimas, vidinio kiemo dangos pertvarkymas iš dalies, persodinant bei papildomai pasodinant augalus, įrengiant paauglių sporto aikštelę bei ramaus poilsio aikštelę), negali sudaryti prielaidų teismui taikyti tokių neproporcingų pasekmių kaip Pritarimo, Deklaracijų bei patalpų ir pastato teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimas.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą, taip pat išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visą medžiagą dėl galimybės koreguoti detalųjį planą teritorijos, kurioje yra žemės sklypas (kadastrinis Nr. 0101/0167:2475), siekiant panaikinti detaliojo plano prieštaravimus pastato faktiniams rodikliams.

23.       D. V. nuomone, teismo sprendimu buvo pažeisti jos, kaip sąžiningo asmens, teisėti ir pagrįsti interesai. Ji, įsigydama butą, esantį ginčo pastate, buvo apdairi ir sąžininga, patikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre. Dėl tokio teismo sprendimo D. V. patirs neigiamas finansines pasekmes – tokias, kaip nekilnojamojo turto mokestis už komercinės paskirties patalpas ir pan. Teismas sprendime nė neužsiminė apie jos, kaip sąžiningo asmens, neturinčio specialaus teisinio išsilavinimo, teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o tai savaime reiškia, kad jos patirti nuostoliai niekuomet nebus atlyginti. Be to, D. V. teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Detaliojo plano sprendiniai buvo viršyti nežymiai (užstatymo tankis – tik
0,9 proc., užstatymo intensyvumas – tik 0,25), o nė vienas iš ginčo pastate esančių patalpų savininkų nemano, kad šios patalpos negali būti gyvenamosios paskirties, rodiklių viršijimas nepažeidžia jų interesų. Teismas taip pat nebandė išsiaiškinti, ar minėti nežymūs nukrypimai nuo Detaliojo plano negali būti ištaisyti, pavyzdžiui, pakoreguojant Detaliojo plano sprendinius, kas atitiktų visų ginčo šalių interesus.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą, bylą nutraukti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25.       P. P. palaiko anksčiau išdėstytą savo poziciją, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą, ir pažymi, jog pareiškėjas apie Pritarimą turėjo sužinoti tuomet, kai buvo išduotos Deklaracijos (ne vėliau nei 2016 m. vasario 19 d.), tokį argumentą grįsdamas Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atkreipia dėmesį į tai, kad Priežiūros įstatymas kreipimosi į teismą terminą sieja su dokumento, kuriame konstatuojami pažeidimai, surašymo diena, tačiau neapibrėžia per kiek laiko nuo momento, kai pažeidimas turėjo paaiškėti, toks dokumentas turi būti surašytas. Tai laikytina įstatymo spraga, kuri prieštarauja senaties instituto paskirčiai, nes neskatina Inspekcijos operatyviai tirti pažeidimus ir kt., sudaro galimybę piktnaudžiauti savo teise. Ši įstatymo spraga šalintina vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. P. P. vertinimu, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų pažeidimų pobūdį (pažeidimams nustatyti nereikia atlikti jokių sudėtingų darbų ar skaičiavimų), Inspekcija
ex officio (pagal pareigas) turėjo per 2–3 mėnesius nuo sužinojimo apie Deklaraciją, t. y. iki
2016 m. birželio 1 d., o ne 2016 m. gruodžio 22 d., surašyti patikrinimo aktą. Taigi, pareiškėjas praleido senaties terminą kreiptis į teismą, todėl byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

26.       Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

27.       Pareiškėjas pakartoja savo prašyme išdėstytus argumentus. Tvirtina, kad jis nepraleido
2 mėnesių termino kreiptis į teismą, nes, Patikrinimo aktą priėmus 2016 m. gruodžio 22 d., į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 21 d. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pareiškėjas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas terminas kreiptis į teismaą yra ne ieškinio senaties terminas, o procesinis terminas, taip pat – kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Mano, kad kilusio ginčo atveju Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdantis subjektas, gina viešąjį interesą, nes ginčijamu statybos leidimu pažeidžiamos imperatyvios teisės normos. Inspekcija į teismą kreipėsi tada, kai surinko pakankamai duomenų apie padarytą pažeidimą. Be to, pareiškėjo nuomone, teiginiai, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitus problemos sprendimo būdus, yra nepagrįsti, nes teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie inicijuotą Detaliojo plano sprendinių koregavimą, nepaaiškinta, kokie sprendiniai būtų koreguojami ir kaip tai darytų įtaką situacijai.

28.       Pareiškėjas nesutinka su D. V. teiginiais apie pažeistus jos teisėtus interesus bei nenurodytą nuostolių atlyginimo tvarką, nes apeliantė nepateikė jokių duomenų apie patirtus nuostolius ir tokių nuostolių ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Tvirtina, kad detaliojo plano sprendiniai (užstatymo intensyvumas ir tankis) yra privalomi reglamentai ir jokie jų didinimai nėra numatyti teisės aktuose, todėl klausimas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nėra spręstinas.

29.       Pareiškėjo nuomone, Administracijos argumentai, susiję su tuo, kad Pritarimu nebuvo suteikta teisė atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus, yra atmestini, nes būtent pakeitus esamų patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją buvo pažeisti koreguoti Detaliojo plano sprendiniai, kurie yra privalomi. Paaiškina, kad iki 2015 metų ginčo teritorijoje gyvenamosios paskirties statinių statyba nebuvo galima, o tapo galima realizuoti tik pakoregavus Detaliojo plano sprendinius 2015 metais, tačiau kartu buvo nustatyti žymiai griežtesni užstatymo intensyvumo ir tankio reikalavimai, nes gyvenamosios paskirties teritorijoje keliami papildomi reikalavimai automobilių parkavimo vietoms, poilsio vietoms ir pan. Dėl projektuotojo UAB „Projektų biuras“ dalyvavimo byloje pareiškėjas pažymi, jog Administracija turėjo teisę kelti šį klausimą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, bet ja nepasinaudojo, be to, apeliantas nenurodė, kaip šios bylos nagrinėjimas palies UAB ‚Projektų biuras“ teises ir teisėtus interesus, o atsakomybę už tinkamą dokumentų parengimą ir pateikimą statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai teisės aktai numato būtent statytojui, kuris yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą.

30.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos tenkinti, nes, jo vertinimu, visų apeliantų pozicija dėl skundžiamo teismo sprendimo sutampa, o D. V. prašymo teismui išreikalauti papildomą medžiagą netenkinti, nes šis prašymas yra abstraktaus pobūdžio ir nemotyvuotas.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Architelio statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos tenkinti.

32.       UAB „Architelio statyba“ nuomone, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turėjo atsižvelgti į Pritarimo pripažinimo neteisėtu pasekmes, be kita ko, kad Pritarimo, Deklaracijų ir ginčo patalpų, pastato gyvenamosios paskirties teisinės registracijos panaikinimas sukeltų pernelyg neproporcingus padarinius, lyginant su pažeidimo mastu. Toks teismo sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, kadangi juo pažeidžiami ne tik sąžiningo atsakovo (manytina, kad turima omenyje UAB „Pilaitės kotedžai“) interesai, tačiau ir trečiųjų asmenų, kurie, turėdami išviešintą informaciją apie gyvenamosios paskirties butus juos įsigijo, interesai. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į kitus galimus situacijos sprendimo būdus, nesivadovavo ekonomiškumo ir protingumo principais. Išdavus Pritarimą, ginčo žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nepakito, todėl sutiktina su apeliantų argumentu, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimo inicijavimas būtų tinkamiausiais sprendimas susidariusioje situacijoje, tai neprieštarautų teisės aktams. Be to, UAB „Architelio statyba“ atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi beveik po metų, o leidimų panaikinimas turėtų įtakos ne tik nekilnojamojo turto vertės sumažėjimui, bet ir pažeistų atsakovo bei trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus. Pabrėžia, jog nenustačius, kad statybos leidimai buvo išduoti neteisėtai ir kad statyba vykdoma nesilaikant esminių statinių projektų sprendinių, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamos pažymos išduotos neteisėtai.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

33.       Byloje nagrinėjamas Inspekcijos teismui pateiktas (patikslintas) prašymas panaikinti (1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 5 d. rašytinį pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-160205-00148 (toliau – ir Pritarimas), (2) UAB „Pilaitės kotedžai“ 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų (duomenys neskelbtini)ir (3) UAB „Exvero“ 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Deklaracijos) galiojimą, taip pat (4) panaikinti šių patalpų (toliau – ir ginčo patalpos) gyvenamosios (butų) paskirties bei pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas) gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirčių (ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirčių pakeitimų) registraciją Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras).

34.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai – panaikino Pritarimo ir Deklaracijų galiojimą bei panaikino pagal šiuos dokumentus Registre atliktą duomenų apie ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirčių pakeitimus (registraciją).

 

Dėl kai kurių bylos nagrinėjimo (procesinių) aspektų

 

35.       Nustatyta, kad vieną iš apeliacinių skundų pateikęs atsakovas bankrutavusi UAB „Pilaitės kotedžai“ 2019 m. sausio 28 d. buvo likviduotas dėl bankroto bei išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (byloje negauta jokių prašymų dėl šios proceso šalies pakeitimo; Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad šios bendrovės teisės ir pareigos (jų dalis) nebuvo perimtos kitų asmenų). Todėl apeliacinis procesas pagal šio atsakovo apeliacinį skundą yra nutrauktinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d., 103 str. 7 d., 137 str.).

36.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad šios bylos rūšinio teismingumo klausimas jau yra išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. liepos 5 d. teismingumo byloje Nr. T‑68/2017. Todėl šiuo (bylos rūšinio teismingumo) klausimu proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertintini ir dėl jų atskirai nepasisakytina.

37.       Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčijamas joks statinio projektas ir (ar) sprendžiamas klausimas dėl projektuotojo civilinės ar administracinės atsakomybės (pvz., Statybos įstatymo 47 str. (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1194 redakcija), todėl atsakovo Administracijos (tik apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose) išdėstyti argumentai dėl būtinybės į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Projektų biuras“ pripažintini nepagrįstais (išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju suponuotų teismo pareigą šiam asmeniui suteikti proceso šalies statusą).

 

V.

 

38.       Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio ir argumentų, kuriais grindžiamas prašymas (reikalavimas) panaikinti Pritarimą, Deklaraciją bei atitinkamus įrašus Registre, aiškiai matyti, kad Inspekcija iš esmės siekia panaikinti (nuginčyti) ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirčių pakeitimą (atkurti buvusias paskirtis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

 

39.       Nagrinėjamu atveju paminėtinos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp proceso šalių iš esmės nėra ir (ar) kurias objektyviai patvirtina byloje esantys duomenys (įrodymai):

39.1.                      Pagal Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 (toliau – ir 2000 m. detalusis planas), sprendinius žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo pastatas, buvo priskirtas komercinei teritorijai, kurios užstatymo tankis – 80 proc., o užstatymo intensyvumas – 2.

39.2.                      2014 m. gegužės 27 d. buvo išduotas statybos leidimas ginčo pastatui statyti. Statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 20 d. surašius statybos užbaigimo aktą. 2015 m. balandžio 21 d. Registre įregistruotas ginčo pastatas – negyvenamosios (viešbučių – svečių namų) paskirties. Ginčo pastate kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai suformuotos penkios patalpos: (i) Nr. 102 ir 103 – gyvenamosios (butų) paskirties; (ii) ginčo patalpos, t. y. Nr. 101, 104 ir 105 – negyvenamosios (viešbučių – svečių namų) paskirties. Ginčo pastato (naudojimo) paskirtis (svečių namai) bei faktinis žemės sklypo (teritorijos), kuriame jis (pastatas) pastatytas, užstatymo tankis (40,9 proc.) ir užstatymo intensyvumas (0,65) formaliai atitiko tuo metu galiojusio 2000 m. detaliojo plano sprendinius.

39.3.                      Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu buvo patvirtintas Koreguotas detalusis planas (toliau – ir 2015 m. detalusis planas), kuriuo pakeisti 2000 m. detaliojo plano sprendiniai, be kita ko, nustatant ginčo teritorijos naudojimo tipą – „gyvenamoji teritorija“, žemės naudojimo paskirtį – „kitos paskirties“, žemės naudojimo būdą – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“, užstatymo tankį – 40 proc., užstatymo intensyvumą – 0,4.

39.4.                      2016 m. pradžioje UAB „Pilaitės kotedžai“ Administracijai pateikė prašymą pritarti „Negyvenamojo (viešbučių) paskirties pastato – svečių namų (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamąją (daugiabučių namų) paprastojo remonto projektui“ (toliau – ir Projektas). Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 23 d. projektavimo užduoties bei paties Projekto, keičiant (naudojimo) paskirtį numatytos statybos techniniuose reglamentuose daugiabučiams namams nustatytos automobilių parkavimo vietos, vaikų žaidimo, sporto paaugliams bei poilsio aikštelės; Projekte nurodoma, kad juo keičiama ginčo pastato negyvenamųjų patalpų paskirtis, tuo pačiu pakeičiant ir viso pastato paskirtį, išvardyti tam tikri paprastojo remonto statybos darbai.

39.5.                      2016 m. vasario 5 d. Administracija Projektui pritarė išduodama pareiškėjo ginčijamą Pritarimą, kuriuo suteikta teisė pakeisti ginčo patalpų paskirtį iš viešbučių (negyvenamosios paskirties patalpos) į gyvenamąją (butų) (gyvenamosios paskirties patalpos), tuo pačiu pakeičiant viso viešbučių (negyvenamosios paskirties) pastato – svečių namų paskirtį į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).

39.6.                      2016 m. vasario 19 d. surašytos Deklaracijos. Remiantis šiomis Deklaracijomis ir 2016 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuri parengta UAB „Planas“ atlikus kadastrinius matavimus, buvo patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) bei, atitinkamai, pakeisti Registro duomenys apie ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirtį.

39.7.                       2016 m. gegužės 9 d. skolos padengimo sutartimi butas Nr. 101 perduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Architelio statyba“ (2016 m. birželio 10 d. įregistruota hipoteka); 2016 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butą Nr. 104 įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo D. V.(2016 m. spalio 27 d. įregistruota hipoteka); 2017 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butą Nr. 105 įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo P. P..

39.8.                      Atlikusi patikrinimą dėl Pritarimo ir vykdomų statybų teisėtumo, 2016 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte Nr. SLD-100-161222-00076 Inspekcija konstatavo teisės aktų pažeidimus – Projekto sprendiniai neatitiko teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nes užstatymo intensyvumas ir tankis viršija 2015 m. detaliojo plano privalomuosius užstatymo rodiklius. Todėl 2017 m. vasario 22 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Pritarimą ir Deklaracijas, taip pat minėtus Registro duomenų pakeitimus.

40.       Pažymėtina, kad proceso šalys sutaria dėl to, kad ginčo pastatas neatitinka minėtų 2015 m. detaliojo plano sprendinių. Tačiau pastebėtina ir tai, kad atsakovai daro akivaizdžią skaičiavimo klaidą teigdami, kad nukrypimai nuo minėtų sprendinių yra nereikšmingi, t. y. kad užstatymo tankis viršijamas 0,9 proc. (40,9 proc. – 40 proc.), o užstatymo intensyvumas – 0,25 proc. (0,65 – 0,4). Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad žemės sklypo (teritorijos), kuriame yra ginčo pastatas, 2015 m. detaliajame plane numatytas užstatymo tankis viršijamas 2,25 proc. (40,9 proc. vietoj leistinų 40 proc.), o užstatymo intensyvumas – net 62,5 proc. (faktinis koeficientas 0,65 vietoj leistino 0,4).

41.       Akcentuotina ir tai, kad, siekdama atkurti ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirtį, buvusią iki atitinkamų įrašų Kadastre bei Registre pakeitimų, Inspekcija iš esmės nekvestionuoja (nepateikia jokių konkrečių argumentų bei nenurodo jokių objektyviais įrodymais (duomenimis) pagrįstų aplinkybių), kad ginčijama šių nekilnojamojo turto objektų paskirtis neatitinka saugos ir paskirties (normatyvinių) dokumentų reikalavimų. Inspekcijos keliami reikalavimai nėra grindžiami argumentais, susijusiais ir su statinio naudojimo priežiūros santykiais. Todėl abstraktūs pareiškėjo pasvarstymai apie (bendro pobūdžio) reikalavimus gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatams yra nereikšmingi ir nagrinėjamu atveju atskirai nevertintini.

 

Dėl su minėtomis aplinkybėmis susijusio teisinio reguliavimo

 

42.       Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas; tekste remiamasi 2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus), Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Registro įstatymas) ir kiti teisės aktai.

43.        Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalimi (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija), statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. 

44.       Ginčo pastato paskirties pakeitimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (toliau – ir STR:2003 „Statini klasifikavimas“), 6.1 punkte (aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcija), be kita ko, buvo nustatyta, kad pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes – gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipą skirstomi į pogrupius, vienas kurių – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai) (STR:2003 „Statinių klasifikavimas“ 7.3 p. (aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 redakcija). Negyvenamųjų pastatų pogrupiui, be kita ko, priskiriami viešbučių paskirties pastatai, apimantys trumpalaikio (viešbučio tipo) apgyvendinimo pastatų pogrupiui priskiriamus pastatus – svečių namus, kurie apibrėžiami kaip viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti tik apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistams priimti (svečių namai turėjo turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius) (STR:2003 „Statinių klasifikavimas“ 8.1.3 p. (aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 redakcija). Šios paskirtys atitiko (atitinka) nurodytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 3 priede „Pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis“ ir 4 priede „Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis“ (Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija).

45.       Pritarimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) numatė, kad pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas rengiamas keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. To paties straipsnio 3 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII 424 redakcija) aiškiai nustatė, kad statinio projektas, t. y. ir pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas, rengiamas, be kita ko, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.

46.       Įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui (nagrinėjamu atveju – Pritarimas) yra statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija). Prieš išduodant rašytinį pritarimą yra patikrinama statybos projekto sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams (Statybos įstatymo 23 str. 17 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija), t. y., be kita ko, turi būti patikrinta, ar projekto sprendiniai atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) reikalavimą neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams (atitinka šių dokumentų sprendinius). Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymų Nr. D1-826 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ 1.8 punkte (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410 redakcija) buvo eksplicitiškai nurodyta, kad savivaldybės administracijos, be kita ko, tikrina, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

47.       Statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24 str. 4 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija).

48.       Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Šios įvairių paskirčių patalpos formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus (STR:2003 „Statinių klasifikavimas“ 6.1 p. (aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcija). Iš esmės analogiškos taisyklės įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 5.1 punkte (aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. D1-962 redakcija).

49.       Statinio paskirties sąvoką apibrėžiančioje Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija) pateikiamos nuorodos į viešą registrą aspektu paminėtina, kad statinio (naudojimo) paskirtis yra Kadastro duomuo (Kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 4 p.; Registro įstatymo 36 str. 1 d. (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1583 redakcija), kuris nustatomas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu (Kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 10 p.). Patys nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, be kita ko, kai keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 8 str. 1 d. (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija).

50.       Vadovaujantis bendrą taisyklę nustatančia Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-998 redakcija), kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Konkrečiai, kiek tai yra susiję su byloje nagrinėjamu atveju, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą pakeisti statinio (patalpos) kadastro duomenis po statinio (patalpos) paskirties pakeitimo Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą (Kadastro nuostatų 841.2.2 p. (Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija). Paminėtina ir tai, kad atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys Kadastre) tik po to, kai pagal Kadastro nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio Kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir Kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į Kadastrą (Kadastro nuostatų 24 p. (Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija).

 

Dėl kai kurių Inspekcijos teisės kreiptis į teismą aspektų ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų

 

51.       Nagrinėjamo prašymo pateikimo metu Inspekcijos teisę pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo atitinkamai numatė Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis ir 28 straipsnio 8 dalis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-25 redakcija).

52.       Tačiau būtina pastebėti, kad teismas, naikindamas tokių dokumentų galiojimą, be kita ko, turėtų nustatyti tikrąjį nuosavybės teisų ribojimo turinį ir įvertinti, ar šis ribojimas proporcingas (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020 102, 103 ir 117 p.). Todėl Inspekcijos teisės kreiptis į teismą realizavimo aspektu, be kita ko, pastebėtina, kad, kaip minėta, po ginčo patalpų (naudojimo) paskirties pakeitimo statytojai šias (kaip gyvenamosios (butų) paskirties) patalpas (butus) pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė ir tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sutartimi perleido tretiesiems suinteresuotiems asmenims; po pardavimo gyvenamosios (butų) paskirties patalpoms (butams) nustatyta hipoteka; iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad dvi ginčo patalpos (butai) yra (prašymo pateikimo teismui metu buvo) naudojamos kaip įgijėjų ar su jais susijusių asmenų gyvenamasis būstas.

53.       Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad pastato bei kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų suformuotų patalpų (naudojimo) paskirtis iš esmės apibrėžia (nulemia) šio turto naudojimo bei kitų savininko (naudotojo) teisių įgyvendinimo sąlygas (suvaržymus), šių asmenų pareigų naudojantis šiuo turtu turinį (apimtį).

54.       Iš tiesų, vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija), statinio naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį (svečių namų pastatai (patalpos) yra skirti teikti klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas (Turizmo įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. (2019 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIII-1990 redakcija). Kiek susiję su šios pareigos vykdymo užtikrinimu, Statybos įstatymo 59 straipsnis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII‑2573 redakcija) numato, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį juridiniams asmenims gali būti skiriama iki 7 240 Eur dydžio bauda, o fiziniams asmenims, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalimi, – iki 1 500 Eur.

55.       Be to, aptariama paskirtis apsprendžia ir, pavyzdžiui, pastato patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bei prižiūrint jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę–techninę ir kitokią įrangą (Civilinio kodekso 4.82–4.85 str.), ar net pastato (patalpos) savininko mokestinių prievolių apimtį (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 p. (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2653 redakcija). Nėra akivaizdaus pagrindo nesutikti ir su trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais dėl ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirties reikšmės šių nekilnojamojo turto objektų (rinkos) vertei.

56.       Todėl konstatuotina, kad Inspekcijos prašymas yra susijęs ne tik su statytojo (statytojų) teisėmis ir pareigomis, bet ir su reikšmingais ginčo patalpas įsigijusių asmenų interesais – pareiškėjo siekiamas tikslas atkurti buvusią ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirtį tiesiogiai yra susijęs su šių patalpų (butų) įgijėjų teisės naudotis šiuo turtu pagal pirkimo–pardavimo, turto perleidimo sutartyse nurodytą (naudojimo) paskirtį suvaržymu (paneigimu), taip pat pagrįsta manyti, kad toks tikslas (pareiškėjo keliami reikalavimai) gali daryti poveikį hipotekų turėtojų (nagrinėjamu atveju – kredito įstaigų) interesams. Toks įgijėjų nuosavybės ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu tai yra daroma dėl viešojo intereso, šis ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. adekvatus ir būtinas (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020 110 p.).

57.       Savo ruožtu toks Inspekcijos, kaip valstybinės valdžios institucijos, siekis atgaline data įsiterpti į jau susiklosčiusius teisinius santykius, įskaitant reguliuojamus privatinės teisės normų, lemia, kad šioje byloje (pagal analogiją) yra aktuali administracinių teismų jurisprudencija, pagal kurią Inspekcijos kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo, daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas apginti viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020 37 p.; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-124-602/2020 71 p.; 2021 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 24 p.). Kitaip tariant, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, pareiškėjo keliamais reikalavimais turi būti siekiama apginti viešąjį interesą.

58.       Inspekcijai yra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kiek tai susiję su statybą leidžiančiu dokumentu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-25 redakcija) antrame sakinyje įstatymų leidėjas eksplicitiškai, be kita ko, numatė, kad jeigu pažeistas viešasis interesas, Inspekcija dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Be to, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija) įtvirtino, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę, nustačius viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

59.       Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad byloje iš esmės yra nagrinėjamas Inspekcijos pareiškimas ginti viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d.), t. y. šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – viešojo intereso gynimas. Šiuo aspektu iš administracinių teismų nuoseklios jurisprudencijos matyti, kad toks pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, be kita ko, turi atitikti šias sąlygas ir reikalavimus:

59.1.                      Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialieji reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 22 p.).

59.2.                      Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas sukeltų realias teisines pasekmes viešajam interesui ginti, pareiškėjo reikalavimas turi būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑1517/2012; 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1559/2013).

59.3.                      Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1076/2011; 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-87/2014; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-124-602/2020 64 p.).

59.4.                      Ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-124-602/2020 72 p.).

 

Dėl Inspekcijos prašymo ginti viešąjį interesą vertinimo

 

60.       Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas neidentifikavo Inspekcijos ginamo viešojo intereso, dėl ko iš esmės ir nevertino, ar pareiškėjo keliami reikalavimai tenkina, be kita ko, šios Nutarties 59.1–59.4 punktuose aptartas sąlygas.

61.       Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad Inspekcija pirmiausia kvestionuoja Pritarimo teisėtumą bei pagrįstumą, o prašymą panaikinti Deklaracijas bei atitinkamus viešų registrų duomenis (duomenų pakeitimus) grindžia ne savarankiškais pagrindais, bet nurodo kaip išvestinį reikalavimą šalinant materialiąsias pasekmes, teismui panaikinus Pritarimą. Pritarimo neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybe, kad jį išduodamas atsakovas neįsitikino, jog Projektas neprieštarauja tuo metu galiojusio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, kaip to reikalauja šios Nutarties 46 punkte aptartos nuostatos. Konkrečiai Inspekcija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti išduotas pritarimas pakeisti ginčo pastato (naudojimo) paskirtį į gyvenamosios (daugiabučių) paskirties, nes nebuvo tenkinami tokios paskirties pastatams nustatyti 2015 m. detaliojo plano sprendiniai dėl užstatymo tankio ir intensyvumo.

62.       Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 29 p.).

63.       Pastebėtina, kad nors Inspekcija akcentuoja teritorijų planavimo dokumento sprendinius, susijusius su teritorijos užstatymo tankiu ir intensyvumu, tačiau nesiekia, kad ginčo pastatas būtų perstatytas taip, kad jo parametrai atitiktų šiuo rodiklius, t. y. net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimus, ginčo teritorijos faktinis užstatymo tankis ir intensyvumas nesikeistų. Be to, kaip jau minėta šios Nutarties 41 punkte ir matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų, Inspekcija nenurodo jokių argumentų, kad ginčo pastatas neatitinka kokių nors kitų norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, be kita ko, keliamų gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatui; nekeliamas ir klausimas dėl Pritarime nurodytų statybos darbų (paprastojo remonto). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirties, o tiksliau – dėl viešojo administravimo subjekto galimos klaidos išduodant Pritarimą šios paskirties keitimui.

64.       Vertinant pareiškėjo keliamų reikalavimų tinkamumą minėtam viešajam interesui apginti, t. y. pašalinti viešojo administravimo subjekto galimai padarytą teisės aktų pažeidimą bei šio pažeidimo pasekmes, pirma, būtina pastebėti, kad, kaip minėta, Registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie ginčo patalpų (gyvenamosios (butų) paskirties) perleidimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims bei šiems asmenims priklausančių butų hipoteką. Todėl, be kita ko, kaip nurodyta šios Nutarties 53 punkte, ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirties pakeitimas iš gyvenamosios į negyvenamąją sukeltų (neigiamas) pasekmes šių patalpų (butų) įgijėjams. Tačiau, reikšdamas reikalavimus, kuriais atgaline data įsiterpiama į jau susiklosčiusius teisinius santykius, pareiškėjas nesiekia ginčijamo administracinio akto bei vienašalių sandorių (Deklaracijų) sukeltų pasekmių pašalinimo – visiškai ignoruoja butų pirkimo–pardavimo, perleidimo sutartis ir kitus civilinius sandorius, sudarytus po aptariamos paskirties pakeitimo.

65.       Pastaruoju aspektu pastebėtina, kad kadangi nacionalinėje teisėje vartojama aptariamų nekilnojamojo turto objektų (naudojimo) paskirtis siejama su viešame registre nurodyta (žr. šios Nutarties 43 p.), pareiškėjo siekis atkurti buvusią ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirtį nagrinėjamu atveju yra neatsiejamas nuo reikalavimo pakeisti atitinkamus Kadastro ir Registro duomenis. Tačiau taip pat būtina pabrėžti, kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo ir perleidimo sutarčių pagrindu Registre yra įregistruota privačių asmenų nuosavybės teisė ne į bet kokios, bet būtent gyvenamosios (butų) paskirties patalpas – tokia šių nekilnojamojo turto objektų paskirtis nurodyta pačiose sutartyse ir ji atitiko šių sandorių sudarymo metu nustatytą (viešame registre nurodytą) šių patalpų paskirtį. Kitaip tariant, Registre nurodyta ginčo patalpų (naudojimo) paskirtis taip pat yra jame (Registre) įregistruotų nuosavybės teisių turinio dalis. Tai lemia, kad aptariamų Kadastro ir, atitinkamai, Registro duomenų pakeitimas pareiškėjo nurodomu būdu nagrinėjamu atveju būtų galimas tik, pirma, pakeitus (panaikinus) atitinkamas minėtų sutarčių nuostatas ir, antra, taip pat išsprendus klausimą dėl dabartinių savininkų nuostolių (žalos) kompensavimo pakeitus šių nekilnojamojo turto objektų (naudojimo) paskirtį.

 Iš tiesų, kadangi Inspekcija nagrinėjamu atveju iš esmės siekia pašalinti viešosios valdžios institucijos (t. y. Administracijos) galbūt padarytą klaidą, nulemtą galimai netinkamo valstybės tarnautojo pareigų vykdymo, riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita (pvz., žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo Tumeliai prieš Lietuvą, 25545/14, 77 p. ir jame nurodytą šio teismo jurisprudenciją).

66.       Kadangi pareiškėjas reikalavimų dėl minėtų sutarčių pakeitimo (dalies panaikinimo) bei su tuo susijusių savininkų praradimų kompensavimo (žalos atlyginimo) nereiškia, jo pateiktas pareiškimas ginti viešąjį interesą, be kita ko, negali būti pripažintas atitinkančiu šios Nutarties 59.3 ir 59.4 punktuose nurodytas sąlygas (reikalavimus).

67.       Antra, reikšdamas reikalavimą panaikinti ginčo patalpų ir pastato (naudojimo) paskirties pakeitimus Registre, pareiškėjas iš esmės siekia nuginčyti atitinkamus (šių nekilnojamojo turto objektų) Kadastro duomenis (žr. šios Nutarties 49 p.). Šio reikalavimo Inspekcija nedetalizuoja ir iš esmės vertina tik kaip išvestinį, t. y. šių Kadastro duomenų pakeitimą vertina tik kaip savaiminę pasekmę, panaikinus ginčijamus Pritarimą ir Deklaracijas.

68.       Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas Pritarimas nėra dokumentas, kurio pagrindu pakeisti (ar gali būti keičiami) aptariami Kadastro duomenys. Be to, ginčijamos Deklaracijos yra susijusios tik su konkrečiomis patalpomis (Nr. 101, 104 ir 105), tuo tarpu pareiškėjas prašo panaikinti ne tik šių patalpų, bet ir viso ginčo pastato paskirties pakeitimą iš negyvenamosios (viešbučio – svečių namų) į gyvenamosios (daugiabučio).

69.       Pastaruoju aspektu byloje, įskaitant Registro išrašus, nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl viso ginčo pastato. Kaip minėta, Registro išrašuose kaip paskirties pakeitimo pagrindas nurodyta kadastro duomenų byla, parengta atlikus kadastrinius matavimus (tai leidžia manyti, jog ginčo pastato (naudojimo) paskirtis pakeista pagal šios Nutarties 48 punkte paminėtas taisykles). Tačiau viešąjį interesą ginantis pareiškėjas nenurodo jokių reikalavimų, susijusių su minėta kadastro duomenų byla (dokumento, kurio pagrindu atliktas Kadastro duomenų ir, atitinkamai, Registro įrašo apie ginčo pastato (naudojimo) paskirtį pakeitimas), nekvestionuoja jos (bylos) ir (ar) atliktų kadastrinių matavimų pagrįstumo, taip pat Kadastro tvarkytojo veiksmų, pakeičiant aptariamus ginčo pastato Kadastro duomenis minėtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Taigi, pareiškėjas net neįrodinėja, kad Kadastro duomenys apie ginčo pastato (naudojimo) paskirtis įrašyti neteisėtų dokumentų pagrindu.

70.        Apibendrinusi tai, kas išdėstyta bei įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcijos prašyme (pareiškime) suformuluoti reikalavimai nėra tinkami ir pakankami viešajam interesui apginti – patenkinus tik pareiškėjo suformuluotus reikalavimus bus sukelta dar didesnė sumaištis, nes iš esmės nebus (tinkamai) pašalinti visi Pritarimo ir Deklaracijų materialiniai teisiniai padariniai bei sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose (be kita ko, įvertinus ir tai, kad žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, naudojimo būdas – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

71.       Paprastai konstatavus pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareiškimo trūkumus turėtų būti pasiūlyta juos (trūkumus) pašalinti (bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atveju – grąžinta pirmosios instancijos teismui išspręsti klausimą dėl pareiškimo trūkumų šalinimo) (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020  41 p.). Tačiau byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių (ypač aptartų šios Nutarties 41, 52, 59.1–59.4 ir 63 p.) kontekste įvertinusi pareiškėjo siekiamą ginti viešąjį interesą (šios Nutarties 62 p.), galimas tinkamas šio intereso gynimo priemones bei su tuo susijusius terminus Inspekcijai kreiptis į teismą (be kita ko, Priežiūros įstatymo 14 str. 13 d., 23 str. 1 d. 4 p. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija), išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant pasiūlyti pareiškėjui patikslinti pareiškimą, yra netikslingas (beprasmis).  Maža to, aplinkybės, kad yra praėjęs ilgas laiko tarpas (daugiau nei 6 metai) nuo ginčijamų santykių susiklostymo, kontekste primintina ir tai, jog spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, 29979/04, 70 ir 71 p.).

72.        Savo ruožtu nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Inspekcijos reikalavimų tenkinimas tokia apimtimi, kokia nurodyta prašyme (pareiškime), viešasis interesas realiai nebus apgintas (šios Nutarties 70), Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

73.       Toks sprendimas eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl kitų proceso šalių argumentų, susijusių tiek su kitais Inspekcijos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo aspektais, tiek su ginčo esme. Tačiau taip pat pabrėžtina, kad toks sprendimas nepaneigia projektuotojo, Pritarimą išdavusio valstybės tarnautojo ir (ar) kitų asmenų atsakomybės už galimus įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimus (pvz., Statybos įstatymo 44, 47 str. (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1194 redakcija), jei (vis dar) yra pagrindas (tenkinamos sąlygos) atitinkamoms poveikio priemonėms taikyti.

74.       Nors šiame baigiamajame teismo akte pateiktas vertinimas iš dalies skiriasi nuo išdėstyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑686‑520/2021, priimtoje nagrinėjant panašaus turinio ginčą (pastebėtina, kad kai kurios ginčo santykių kvalifikavimui reikšmingos (faktinės) aplinkybės skyrėsi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje), tačiau šioje (nagrinėjamoje) byloje, turint tikslą formuoti vienodą administracinių teismų praktiką, ir buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija.

 

VI.

 

75.       Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateiktas 2018 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį bei 0,60 Eur, skirtus mokėjimo įstaigai už aptarnavimą.

76.       Kadangi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. iš pareiškėjo Inspekcijos priteistinas 15,60 Eur minėtų išlaidų atlyginimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. 3 p. 40 str. 3 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsniu, 103 straipsnio 7 dalimi, 137 straipsniu ir 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Apeliacinį procesą pagal likviduoto ir išregistruoto atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pilaitės kotedžai“ apeliacinį skundą nutraukti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų P. P. ir D. V. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. iš pareiškėjo  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 15,60 Eur (penkiolika eurų ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

 

        Artūras Drigotas

 

        Veslava Ruskan

 

        Dalia Višinskienė

 

        Skirgailė Žalimienė