Civilinė byla Nr. 3K-3-472/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuotas asmuo antstolis V. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 01/08/01686 antstolio V. S. atliekamus vykdymo veiksmus iki skundo išnagrinėjimo, nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Jis nurodė, kad 2008 m. spalio 23 d. internetiniu pavedimu sumokėjo administracinio teisės pažeidimo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimu skirtą 200 Lt baudą; apie tai, kad mokėjimas neužskaitytas, pareiškėjas sužinojo iš antstolio 2008 m. gruodžio 12 d., kai gavo šio siūlymą sumokėti baudą. Kadangi pareiškėjas reagavo į antstolio siūlymą ir tą pačią dieną pakartotinai sumokėjo 200 Lt, tai jis laikė, kad antstolio atsisakymas nutraukti vykdomąją bylą ir reikalavimas sumokėti vykdymo išlaidas yra nepagrįsti; šiuo atveju bauda sumokėta gera valia, todėl antstoliui nepriklauso atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą; jis neatliko išieškojimo veiksmų, t. y. antstolis realiai neišieškojo visos ar dalies skolos pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą; tuo tarpu atlyginimas antstoliui saistomas jo realiai išieškotos sumos (Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu NR. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2005, Nr. 130–4682, toliau – ir Instrukcija) 40 punktas); dėl to atlyginimo antstoliui priteisimas neatitiktų sąžiningumo ir protingumo reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis); be to, antstolio V. S. įgaliojimai buvo sustabdyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas sprendė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai, todėl nėra pagrindų vykdomajai bylai nutraukti; CPK 631 straipsnyje reglamentuojami vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui pagrindai; teismas nenustatė teisinių pagrindų pareiškėjo prašymui tenkinti ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju skolininkas nesumokėjo vykdymo išlaidų per antstolio siūlyme nustatytą terminą, dėl jų išieškojimo iš skolininko turi būti sprendžiama CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė B. P. 2008 m. gruodžio 8 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – administracinio teisės pažeidimo nutarimą dėl 200 Lt baudos išieškojimo; 2008 m. gruodžio 12 d. skolininkui K. M. įteiktas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas; jame pažymėta taip pat dėl skolininko teisės per penkias dienas nuo siūlymo gavimo dienos informuoti antstolį raštu apie galimas kliūtis šiam priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (ATPK 314 straipsnio 1 dalis, CPK 651 straipsnio 1 dalis, 652 straipsnio 1 dalis, 643 straipsnio 6 dalis, 654 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punktas). Kolegija sprendė, kad antstolė B. P. teisėtai priėmė vykdyti pirmiau nurodytą vykdomąjį dokumentą; ji teisingumo ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1R-320 paskirta pavaduoti antstolį V. S. šio įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu, taip pat įpareigota administruoti antstolio V. S. kontorą (bylas), atlikti visas darbdavio ir antstolio funkcijas, perimti antstolio vykdomąsias bylas. Esant tokiai situacijai, kolegija nelaikė, kad antstolė B. P. galėjo perimti iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. antstolio V. S. užvestas vykdomąsias bylas ir kad viršijo įgaliojimus, kai priėmė ginčo vykdomąjį dokumentą; kolegijos vertinimu, antstolė atliko Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas. Teisėtai priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas nesuponavo pagrindo vykdomajai bylai CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutraukti; kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies įstatymo neatitinkančius teiginius dėl skolininko pareigos pranešti antstoliui apie galimas kliūtis priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą; ar antstolė teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą turėjo būti sprendžiama, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kolegija nurodė, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos reglamentuojama CPK 611 straipsnyje; šio straipsnio 1 dalyje nustatytas siūlymas skolininkui pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidas, nėra antstolio atliekamas procesinis veiksmas; jis nesukelia teisinių padarinių skolininkui ir šis neprivalo siūlymo vykdyti. Kai skolininkas atsisako sumokėti siūlyme nurodytas sumas, antstolis turi kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą ir prašyti jas priteisti; skolininkui kyla pareiga sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas, kai teismas patenkina antstolio pareiškimą šiuo klausimu; teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo skundžiama atskiruoju skundu (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo naują reikalavimą, kurio nepareiškė pirmosios instancijos teisme, t. y. jis prašo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus. Atsižvelgdama į CPK 312 straipsnyje nustatytą draudimą, kuris pagal CPK 338 straipsnį galioja atskiriesiems skundas, kolegija laikė būtinu pasisakyti tik dėl antstolės B. P. veiksmų teisėtumo, bet ne dėl kitų neįvardytų antstolio veiksmų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti, įpareigoti antstolį V. S. nutraukti vykdomąją bylą ir įpareigoti ją grąžinti išieškotojui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl antstolio pavadavimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolį V. S. pavaduojanti antstolė B. P. pagrįstai ėmėsi vykdymo veiksmų ir tinkamai užtikrino praktinį sprendimo (šiuo atveju – nutarimo) vykdymą, padaryta pažeidžiant Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalies ir teismų praktikos dėl šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-390/2007); pavaduojančioji antstolė privalėjo tęsti vykdymo veiksmus neužbaigtose, bet negalėjo pavaduojamojo antstolio vardu priimti naujų vykdomųjų bylų; kolegija taip pat netinkamai, pažeisdama CPK 177 straipsnyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 185, 197 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, išaiškino teisingumo ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 1R-320 2.1, 2.2 punktų turinį, iš kurių matyti, kad pavaduojančioji antstolė galėjo perimti tik tas antstolio V. S. bylas, kurios buvo užvestos iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. Šiuo atveju vykdomoji byla dėl skolos iš kasatoriaus išieškojimo užvesta gerokai vėliau, todėl ji negalėjo būti paskirta vykdyti antstoliui V. S. ar jo padėjėjui. Teisingumo ministro įsakymas yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Antstolis privalo atlikti savo funkcijas, vadovaudamasis teisėtumo principu ir veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis); bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
2. Dėl vykdymo išlaidų. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepateikė argumentų dėl Instrukcijos 34.3, 40 punktų, kuriais rėmėsi kasatorius, aiškinimo ir taikymo, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktus, 320 straipsnio 1 dalį. Kasatorius 2008 m. gruodžio 12 d. sužinojo apie tai, kad nebuvo užskaityta jo pirminė įmoka, todėl pakartotinai sumokėjo šią sumą. Taigi kasatoriui paskirta bauda sumokėta gera valia. Vadinasi, antstolis neatliko išieškojimo veiksmų, t. y. jis realiai neišieškojo visos ar dalies skolos pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, todėl jam nepriklauso atlyginimas, kuris saistomas antstolio realiai išieškotos sumos (Instrukcijos 34.3, 40 punktai). Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo reikalauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą; Instrukcijos nuostatas aiškinant sistemiškai su CPK 3 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad atlyginimo antstoliui priteisimas neatitiktų sąžiningumo ir protingumo reikalavimų. Teismo sprendimas nelaikytinas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kai yra priimtas, pažeidžiant ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, kurias kasatorius nurodė šiame ir pirmajame skundo punktuose.
3. Dėl reikalavimo pagrindo. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl kasatoriaus pareigos sumokėti vykdymo išlaidas, taip pat dėl antstolio V. S. veiksmų teisėtumo – reikalavimo sumokėti vykdymo išlaidas – pagrindo, kuriuos kasatorius kvestionavo, pateikęs pirmosios instancijos teismui skundą dėl antstolio veiksmų; dėl nurodytų aplinkybių teismai nevykdė CPK 14, 178, 185 straipsniuose, 270 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Byloje esančio banko sąskaitos išrašo duomenimis patvirtinamas faktas, kad kasatorius geranoriškai sumokėjo paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą, tačiau lėšos dėl nežinomų priežasčių banko 2008 m. spalio 24 d. pavedimu grąžintos į kasatoriaus asmeninę sąskaitą; vadinasi, nėra kasatoriaus veiksmuose kaltės ar piktavališko vengimo sumokėti paskirtą baudą. Kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Asmeniui nereikia įrodinėti sąžiningumo, jeigu įstatymo nepreziumuojamas konkretaus asmens nesąžiningumas. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. Asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis. Antstolis neįrodė fakto, kad bauda nebuvo sumokėta dėl kasatoriaus kaltės, todėl laikytina, jog antstolis neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia atsikirtimą (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepime į kasatoriaus kasacinį skundą antstolis V. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalį dėl antstolio pavadavimo; Teisingumo ministro įsakymu antstolei B. P. pavesta administruoti antstolio V. S. kontorą (bylas), perimti šio antstolio vykdomąsias bylas bei atlikti visas šio antstolio funkcijas, tarp jų ir darbdavio. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamus vykdymo veiksmus atliko tam įgaliojimų neturintis asmuo. Iš Antstolių įstatymo išplaukianti nuostata, kad pavaduojantysis antstolis atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas, reiškia, jog pavaduojančioji antstolė neturi pagrindo nepriimti naujų vykdomųjų dokumentų, taip paneigti antstolio veiklos tęstinumą. Kasatoriaus argumentai dėl vykdymo išlaidų yra nepagrįsti, nes CPK 611 straipsnyje reglamentuojama vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio pavadavimo
Kaip pareiškėjo skundo faktinis pagrindas nurodoma aplinkybė, kad, sustabdžius antstolio V. S. įgaliojimus, negali būti vykdomi tolesni vykdymo procesiniai veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1R-320 buvo sustabdyti antstolio V. S. įgaliojimai ir šio antstolio įgaliojimų sustabdymo laikotarpiui paskirta pavaduoti antstolė B. P. Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta pavaduojančiojo antstolio pareiga administruoti pavaduojamojo antstolio kontorą, atlikti visas darbdavio ir antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Taigi įstatymo aiškiai nustatyta pavaduojančiojo antstolio pareiga tęsti pavaduojamojo antstolio veiklą. Dėl to antstolė B. P. skundžiamus vykdymo veiksmus atliko, turėdama įgaliojimus. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje R. T. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-390/2007, išdėstytais išaiškinimais ir daro neteisingą išvadą, kad pavaduojančioji antstolė galėjo perimti tik iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. užvestas bylas; tokia kasatoriaus pozicija neatitinka Antstolių įstatymo nustatytos pavaduojančiojo antstolio pareigos tęsti pavaduojamojo antstolio veiklą; įstatymo įtvirtintas antstolio veiklos tęstinumo kriterijus nesuponuoja pagrindo pavaduojančiajai antstolei nepriimti naujų vykdomųjų dokumentų.
Dėl vykdymo išlaidų
CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos yra: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimo, kai skolininkas įvykdė prievolę (skolinį įsipareigojimą), nepasibaigus antstolio siūlyme nurodytam terminui. Bylą pagal kasatoriaus skundą nagrinėję teismai pažymėjo, kad nepasisako dėl vykdymo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo, motyvuodami, jog antstolis CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka nesikreipė į antstolio buvimo vietos teismą, prašydamas priteisti jo apskaičiuotas išieškotinas vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis šias teismų išvadas. Skolininkas ginčijo antstolio apskaičiuotas atlygintinas vykdymo išlaidas, todėl teismas privalėjo bylą pagal gautą skundą išnagrinėti vieno posėdžio metu, kaip tai nustatyta CPK 7 straipsnyje. Vykdomosios bylos Nr. 1/08/01686 duomenimis, antstolis 2008 m. gruodžio 8 d. pasiūlė skolininkui K. M. per penkias dienas, skaičiuojant nuo siūlymo gavimo dienos, sumokėti 200 Lt skolą ir 431 Lt vykdymo išlaidų. Skolininkas gavo šį siūlymą 2008 m. gruodžio 12 d. ir tą pačią dieną sumokėjo 200 Lt, įmokos mokėjimo kvitą pateikė antstoliui. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jis sumokėjo skirtą 200 Lt baudą gera valia ir kad nėra pagrindo reikalauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, jog skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą, prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Taigi, jeigu skolininkas gera valia įvykdo antstolio reikalavimą per nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis), bet neatleidžiamas nuo kitų CPK 609 straipsnyje nustatytų vykdymo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas proceso teisės normų taikymas nesaistomas faktinių bylos aplinkybių nustatymo iš naujo, todėl, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, priimtinas naujas sprendimas ir priteistinos iš skolininko antstoliui šio turėtos atskirų vykdymo veiksmų atlikimo vykdymo išlaidos, kurios, kaip nurodyta 2008 m. gruodžio 8 d. siūlyme, yra 100 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 34,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus pareiškėjo kasacinį skundą ir panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš antstolio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies, priteisti iš pareiškėjo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) antstoliui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Lt vykdymo išlaidų.
Priteisti iš antstolio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 34,25 (trisdešimt keturis litus 25 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Birutė Janavičiūtė
Juozas Šerkšnas