Administracinė byla Nr. eAS-633-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00055-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. K. ir N. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. K. ir N. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) (jo teisių perėmėjai – N. K. ir N. K.) 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) priimti skundą arba atnaujinti skundo padavimo terminus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 16S-226-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui K. K. (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo;

2) patenkinti skundą ir panaikinti NŽT Sprendimą;

3) įpareigoti NŽT pakartotinai kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir prašyti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas: suformuoti žemės sklypus, parengti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Sprendimą kartu su prie jo pridedamais 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 16SD-1076-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ ir 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 16SD-2218-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ gavo tik 2022 m. gruodžio 16 d., kai pats 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti informaciją dėl vykstančio nuosavybės atkūrimo proceso, kadangi iš atsakovo nebuvo gavęs jokios informacijos apie nuosavybės atkūrimo eigą. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas priimtas laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir ribojami susitikimai, kontaktai bei taikomos kitos ribojančios priemonės. Pareiškėjo šeimoje buvo laikomasi papildomų ir griežtų karantino reikalavimų, kadangi pareiškėjo sutuoktinė sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas nurodė neturintis jokių duomenų apie atsakovo tuo metu siųstus dokumentus, nors atsakovo raštuose nurodytas tinkamas pareiškėjo adresas, bei paaiškino, kad jeigu siunčiamus dokumentus reikėjo vykti atsiimti į pašto skyrių, pareiškėjas negalėjo to padaryti dėl rizikingos sutuoktinės būklės. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies pagrindu 30 dienų terminas taikomas nuo įteikimo dienos, skundo pateikimas nėra praleistas. Pareiškėjas teigė, kad jo nurodytos aplinkybės dėl Sprendimo apskundimo termino praleidimo teismo turėtų būti vertinamos svarbios, kadangi net ir turint interesą domėtis nuosavybės atkūrimo procesu karantino metu, buvo sutrikdyta ir valstybinių institucijų, įskaitant NŽT, veikla, buvo sudėtinga susisiekti telefonu su atsakovo darbuotojais, komunikuoti elektroniniu paštu pareiškėjas dėl garbingo amžiaus nėra įpratęs.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. K. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-158-602/2023 atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė skundo padavimo termino eigos pradžios, neįvertino ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjų N. K. ir N. K. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą atsakovui NŽT dėl Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, kad skundai administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas daugiau nei prieš dvejus metus iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, o pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl termino praleidimo nelaikė svarbiais ir objektyviais, sudarančiais pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu, buvo pakankamai pareigingas, rūpestingas, aktyvus ir atidus, bei pažymėjo, kad nuo karantino pabaigos praėjo jau labai daug laiko. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą Sprendimui apskųsti.

Teismas nesutiko su pareiškėjų N. K. ir N. K. atstovo 2023 m. rugsėjo 14 d. teismui pateiktais paaiškinimais, jog aplinkybė, kad 2021 m. balandžio 26 d. atsakovas bandė pakartotinai teikti raštą K. K., tik patvirtina, kad skundžiamas Sprendimas K. K. nebuvo įteiktas; o NŽT 2022 m. gruodžio 7 d. rašto teiginys, kad „sprendimas nerealizuotas“ patvirtina, kad K. K. skundžiamą Sprendimą gavo tik 2022 m. gruodžio 16 d., ir pažymėjo, kad NŽT 2021 m. balandžio 26 d. rašte pareiškėjo buvo prašoma pakartotinai pateikti asmeninės banko sąskaitos numerį, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjui iki šio rašto surašymo pareiškėjui Sprendimas nebuvo įteiktas, bei pažymėjo, kad ir gavęs minimą raštą, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 13 d.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, konstatavo, kad pareiškėjui K. K. skundžiamas Sprendimas asmeniškai įteiktas 2020 m. gegužės 15 d., tačiau į teismą kreipęsis tik 2023 m. sausio 13 d. skundu, jis praleido terminą skundui paduoti dėl nuo jo priklausančių priežasčių, todėl teismas neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Sprendimo paduoti, bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog dėl Covid-19 infekcijos nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. veikė karantino režimas, o nuo 2020 m. birželio 17 d. ilgą laiką galiojo valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygos, ir dėl to buvo apsunkinta įstaigų veikla (atsakovo institucijoje buvo ribojamas suinteresuotų asmenų aptarnavimas, tiesioginiai kontaktai); pašto siuntų pristatymas (jos nebuvo įteikiamos į rankas, bet paliekamos pašo dėžutėse), ir tai patvirtina, jog pareiškėjas K. K. negavo siuntų iš atsakovo, o apie Sprendimo priėmimą jam tapo žinoma tik 2022 m. gruodžio 16 d.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog 2020 m. gegužės 15 d. įteikimo pranešimas apie siuntą nepasirašytas, nenurodyti darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, šios siuntos negalima rasti per internetinę paieškos sistemą, ir tai, pareiškėjų teigimu, patvirtina, jog 2020 m. gegužės 13 d. siunta K. K. nebuvo įteikta; tą patį patvirtina ir aplinkybės dėl K. K. sutuoktinės ligos, patvirtinančios, jog pareiškėjas paskelbto karantino metu griežtai laikėsi nustatytų apribojimų, ir negalėjo asmeniškai atsiimti pašto siuntų.

Pareiškėjų teigimu, K. K. negavo atsakovo siųstų 2020 m. gegužės 13 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. raštų, nes jie pareiškėjui nebuvo įteikti; o aplinkybė, kad atsakovas 2021 m. balandžio 26 d. bandė pakartotinai teikti raštą K. K. tik patvirtina, kad 2020 m. gegužės 13 d. raštas K. K. nebuvo įteiktas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų N. K. ir N. K. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundą atsakovui NŽT dėl Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; ir kt.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti atsakovo Sprendimo įteikimo pareiškėjui K. K. aplinkybes, įvertino atsakovo 2023m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 16SD-1536-(14.16.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytą informaciją, kad Sprendimas pareiškėjui teiktas 2020 m. gegužės 15 d., bei tą patvirtinantį pranešimą apie siuntos įteikimą, taip pat aplinkybes, kad informacija apie priimtą Sprendimą pareiškėjui pakartotinai buvo siųsta 2021 m. balandžio 26 d. atsakovo raštu Nr. 16SD-898-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiškėjas K. K. apie priimtą Sprendimą sužinojo vėliausiai 2021 m., kadangi pareiškėjai nepaneigė 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjui K. K. atsakovo siųsto laiško su Sprendimu bei 2021 m. balandžio 26 d. siųsto rašto įteikimo aplinkybių. Pareiškėjas patvirtino, jog atsakovo laiškai buvo siunčiami jo adresu, bet nepateikė įrodymų, kad pašto dėžutėje paliekamų laiškų negauna (viena vertus, pareiškėjas pažymėjo, kad karantino laikotarpiu jis nevykdavo atsiimti laiškų į pašto skyrių; kita vertus, pareiškėjas teigė, jog laiškai karantino laikotarpiu buvo paliekami pašto dėžutėse); o aplinkybė, jog Sprendimas iki šiol nėra realizuotas, nepatvirtina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie Sprendimo priėmimą, kadangi nagrinėjamu atveju Sprendimo realizavimui nebuvo pateikti reikalingi duomenys (pareiškėjo bando sąskaitos numeris).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas K. K. Sprendimo apskundimo termino praleidimą grindė sudėtinga situacija dėl jo sutuoktinės sveikatos būklės iki 2021 m. liepos 14 d., tačiau pažymėtina, jog informacijos dėl Sprendimo priėmimo į atsakovą pareiškėjas kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, ribojusių jo galimybes bendrauti su atsakovu, pasibaigimo, o toks pareiškėjo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamas kaip atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų atstovo pateikti duomenys apie tai, jog karantino laikotarpiu valstybinės institucijos (tarp jų – ir atsakovas) ribojo asmenų aptarnavimą atvykus į instituciją, nepatvirtina aplinkybės, kad taip pat buvo apribotos asmenų galimybės konsultuotis telefonu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų N. K. ir N. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.