Civilinė byla Nr.2S-444-392/2015

         (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40626-2014-4)

                    Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. B., atstovaujamo A. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas V. B., atstovaujamas A. B., pateikė teismui ieškinį atsakovais nurodydamas kriminalinę Lietuvą, atstovaujamą kriminalinės Lietuvos teisingumo ministerijos, kriminalinę instituciją Vilniaus apygardos teismą ir pseudoteisėjas A. K. ir R. K., kriminalinės Lietuvos aukščiausiąjį teismą ir pseudoteisėjus D. A., G. K., R. N., kriminalinę instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą ir pseudoteisėjus J. V., R. K. ir S. J. dėl kriminalinės Lietuvos pseudoteismų pseudoteisėjų rimtais protiniais sveikatos sutrikimais vykdomo teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi įeškinį priimti atsisakė LR CPK 137 str. 2 d. 1 ir 8 p. pagrindu.

Nutartyje nurodė, kad įstatyme numatyti reikalavimai pateikiamam ieškiniui, pagal kuriuos ieškinys turi atitikti tiek  bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tiek ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Įstatyme reglamentuojamas baigtinis asmenų,  galinčių būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašas (CPK 56 straipsnio 1 dalis), tarp kurių  numatyta, jog  fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovo V. B. vardu ieškinį pasirašė jo atstovas A. B., kuris pateikė ir 2013-05-06 įgaliojimą, tačiau ieškovo atstovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Be to, teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas dokumentas yra įžeidžiančio pobūdžio, juo žeminama Lietuvos Respublika, jos institucijos bei pareigūnai, todėl tokio pobūdžio procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme. Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas taip pat ir neegzistuojantiems atsakovams. Taigi dėl nurodytų priežasčių ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Ieškovas V. B., atstovaujamas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad 1) jeigu padaroma išvada, jog ieškinys adresuotas neva neegzistuojantiems atsakovams, įžeidžiančio kriminalinę Lietuvą ir jos institucijas pobūdžio, bet nustatoma, kad nenagrinėtinas teismuose, tai privaloma motyvuotai nurodyti į kurią instituciją kreiptis. 2) klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas,teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus. 3) nutartimi ieškoma būdų kaip vilkinti ir neišnagrinėti ieškinio iš esmės. Nepateiktas aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomas yra tik formalus teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. 4) nutartį priėmė šališkas ir priklausomas kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas pats prieš save.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Ieškovas atskirąjame skunde nurodė, kad nepateiktas aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomas yra tik formalus teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Kadangi kartu su atskiruoju skundu teismui ieškovo atstovo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomas pateiktas, iš ginčijamaos nutarties šalintinas šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Ieškovo atstovas skunde nurodo, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, t.y. ieškinį priimti, o jeigu padaroma išvada, jog ieškinys adresuotas neva neegzistuojantiems atsakovams, yra įžeidžiančio kriminalinę Lietuvą ir jos institucijas pobūdžio, bet nustatoma, kad nenagrinėtinas teismuose, tai privaloma motyvuotai nurodyti į kurią instituciją kreiptis. Su tokia ieškovo atstovo pozicija nesutiktina. Įprastai ieškovui, ar jo atstovui netinkamai formuluojant ieškinį yra nustatomas terminas jo trūkumams pašalinti. Ieškinio  trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrini proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, įvardindamas atsakovus, ne per klaidą, o sąmoningai nurodė ,,kriminalinė Lietuva“, ,,kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „Kriminalinės Lietuvos aukščiausias teismas“ ir kt. Tokios pozicijos jis laikosi ir atskirajame skunde. Duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat patvirtina šią išvadą, nes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose pareiškėjo atstovui ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.).

Taigi esant tokioms aplinkybėms, apelianto atstovo teiginiai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis priimti ieškinį, o atsisakydamas priimti ieškinį teismas privalėjo nurodyti į kurį teismą su tokiu ieškiniu jis gali kreiptis atmetami, kaip nepagrįsti ir vertinami kaip nesąžiningas veikimas (CPK 42 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad V. B. ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti.

Kiti teismo neaptarti atskirojo skundo argumentai šio ginčo baigties neįtakoja, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė :

Skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                         Virginijus Kairevičius