Administracinė byla Nr. N63-380/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 45.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties J. A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. rugsėjo 20 d. J. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 117 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 20 d. laivu „Olga“ išplaukė į jūrą, pažeisdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.32, 77.33, 77.34 punktų reikalavimus.
2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nutarimu J. A. L. už ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 litų bauda, nurodant, kad jis pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 74, 118.26, 118.30 punktų reikalavimus.
J. A. L. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam skyrimo panaikinti. Nurodė, kad būdamas jachtos „Olga“ savininko R. S. paskirtas jachtos vadu, surinko įgulą ir 2008 m. rugsėjo 20 d. išplaukė į pramoginį reisą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 74 punkto nepažeidė, nes jachta „Olga“ nėra laikytina laivu ir plaukė ne laivybos kanalu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - ir KVJU) laivybos taisykles, kurios nustato laivų įplaukimo į KVJU, švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir reiduose, plaukiojimo uosto akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarką ir reikalavimus, jos galioja visoje uosto teritorijoje bei akvatorijoje ir yra privalomos visiems uoste esantiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Laivo apibrėžimas pateiktas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje. Pažymėta, kad pagal galiojančius įstatymus laivu laikytinas bet kokio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. Laivo techninės priežiūros reikalavimai numatyti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, 4 straipsnyje, 9 straipsnyje, 10 straipsnyje, 27 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 9 straipsnis numato, kad tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone pripažįstamas laivas, suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktų nustatytų techninių, navigacinių, ekologinių, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, kai laivo valdytojas turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus, išduotus administracijos ar įgaliotos kvalifikacinės bendrovės. Kadangi laivas „Olga“ neturėjo galiojančių kvalifikacinės bendrovės išduotų dokumentų, buvo techniškai netvarkingas, teigiama, jog vadovaujantis KVJU laivybos taisyklių 118.26 punktu jis negalėjo plaukioti po uosto akvatoriją. Be to, KVJU laivybos taisyklių 118.30 punktas draudžia plaukioti uosto akvatorijoje ir (arba) išplaukti į jūrą, neįforminus uosto priežiūros skyriuje terminuoto išplaukimo, skirto laivo dokumentų bei įgulos kontrolei (toks teisinis reglamentavimas suteikia galimybę atsakingai tarnybai patikrinti laivo ir laivo įgulos dokumentus; nevykdant šio reikalavimo, išvengiama kontrolės ir dokumentų patikros). Pažymėta, jog faktą, kad laivas „Olga“ buvo netvarkingas, patvirtino aplinkybė, jog laivui išplaukus pro uosto vartus, jis sugedo ir buvo partemptas, ją patvirtina įrašai budėjimo žurnale bei pareigūno Č. Š. tarnybinis pranešimas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi skundo netenkino.
Teismas vadovavosi ATPK 297 straipsniu, 260 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog ATPK 117 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą - KVJU laivybos taisykles - kurio reikalavimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto pažeidimo esme laikytinas KVJU laivybos taisyklių pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo aplinkybės, kad laivas „Olga“ neturėjo kvalifikacinės bendrovės išduoto galiojančio dokumento, nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę uosto akvatorijoje vadovauti arba vesti laivą, ginčijo, kad savo veiksmais pažeidė KVJU laivybos taisyklių 74 punktą (šiame punkte nurodyta, kad LET valdo laivų eismą visoje uosto akvatorijoje ir laivybos kanale iki plūduro Nr. 1, bet koks laivų judėjimas leidžiamas tik su LET leidimu).
J. A. L. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 117 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12, 13), LET vyr. operatoriaus Č. Š. tarnybiniu pranešimu (b.l. 25), budėjimo žurnalo įrašu (b.l. 26, 27). Kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. laivas „Olga“ turėjo LET leidimą išplaukti į jūrą, laikyta, jog pagrįstai nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KVJU laivybos taisyklių punktą, įpareigojantį tokį leidimą turėti. Nepagrįstu laikytas ir skundo argumentas, kad jachta nelaikytina laivu, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje reglamentuota, kad laivu laikytinas bet kokio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. Nors nuo pažeidimo padarymo iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo pasikeitė KVJU laivybos taisyklių redakcija, KVJU laivybos taisyklių numeracijos pasikeitimas nelaikytas turinčiu esminės reikšmės pažeidimo kvalifikacijai ir nuobaudos už padarytą pažeidimą skyrimui. Konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nuobaudos skyrimo tvarkos.
III.
J. A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu, 2008 m. rugsėjo 20 d., galiojo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. Nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. neteko galios ankstesnė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių redakcija. Apeliantas remiasi ATPK 8 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad sprendžiant jo atsakomybės klausimą, taikytina 2008 m. rugsėjo 20 d. galiojusi KVJU laivybos taisyklių redakcija. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog buvo tik numeracijos pasikeitimas ir jis neturi esminės reikšmės pažeidimo kvalifikacijai bei nuobaudos skyrimui. Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti 77.34, 77.32 ir 77.33 KVJU laivybos taisyklių punktų pažeidimai, o nutarime nurodyti jau kitų taisyklių punktų pažeidimai. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, jog administracinė byla nagrinėjama tik dėl administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme). Bet koks kaltinimo pakeitimas nutarimu laikytinas esminiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimu. Nustačius tokį pažeidimą, nutarimas turi būti panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-789-06). Apeliantas pastebi, jog tokios pačios pozicijos laikėsi ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti, tačiau toleravo aiškius pažeidimus, pažeisdamas jo teisę žinoti aiškią ir tikslią kaltinimų esmę, taip pat suvaržydamas galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Apeliantas nesutinka su kaltinimu pažeidus KVJU laivybos taisyklių 77.32, 77.33, 77.74 punktus, pažymi, kad esant teisiniam reglamentavimui, jog KVJU laivybos taisyklės galioja nustatytoje teritorijoje, kuri neapima jūros teritorijos, akivaizdu, jog šios taisyklės negalėjo būti taikomos už pažeidimus padarytus toje teritorijoje, kurioje jos negalioja, t. y. plaukimą ir vairavimą Baltijos jūros teritorijoje. Apeliantas teigia nesąs kaltinamas už pažeidimus, padarytus KVJU teritorijoje (kad pažeidimai padaryti uosto akvatorijoje, nenurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole). Nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog jis buriuodamas jachtą „Olga" perkrovė ar plaukė su didesniu keleivių kiekiu nei nurodyta laivo dokumentuose (visi jachtoje buvę asmenys buvo įgulos nariai, byloje nenustatyta, kiek žmonių (keleivių) viršijo leistiną jachta plaukti žmonių (keleivių) kiekį, taip pat nenustatyta, kiek buvo pakrauta jachta, koks svoris viršijo leistiną jos pakrovimo lygį ir pan.). Apeliantas pažymi, kad KVJU laivybos taisyklių 74, 118.26, 118.30 punktų pažeidimu jis negalėjo būti kaltinamas, nes protokolo surašymo metu negaliojo tokios teisės normos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, jog tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo padarymo galiojo ta pati ATPK norma, numatanti atsakomybę už uosto laivybos taisyklių pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir taikoma tik po to, kai konstatuojamas poįstatyminiame teisės akte numatytų uosto laivybos taisyklių pažeidimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodo, kad taisyklių redakcijos pakeitimas nepanaikino atsakomybės už veikas, dėl kurių apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jis nei pasunkino, nei palengvino atsakomybę už padarytus taisyklių pažeidimus, todėl skundą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad iš esmės pasikeitė tik taisyklių numeracija, kuri neturi esminės reikšmės pažeidimo kvalifikacijai ir nuobaudos skyrimui, tai negali būti pagrindas išvengti administracinės nuobaudos taikymo. Atsiliepime remiamasi ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, nurodoma, jog šioje teisės normoje aptarta teise pasinaudojo pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą. Pastebėjus, kad neteisingai nurodytas pažeidimo padarymo metu galiojusių taisyklių 77.34 punktas ir vietoj šio punkto turėjo būti duodama nuoroda į 77.35 punktą, numatantį atsakomybę už plaukiojimą uoste ir į jūrą neįforminus Uosto priežiūros skyriuje terminuoto išplaukimo, įvertinus byloje surinktus įrodymus (įrašai budėjimo žurnale bei LET vyr. operatoriaus Č. Š. tarnybinis pranešimas), nutarime skirti administracinę nuobaudą pakeista nuoroda į atitinkamą taisyklių punktą. Atsiliepime paaiškinama, kad institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas prašė nutarimą ne panaikinti, o, jei teismui kyla abejonių dėl kvalifikacijos, pakeisti kvalifikaciją, t y. pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teismo teise (kadangi pažeidimo veika visiškai įrodyta). Pažymima, jog tai, kad apeliantas plaukiojo po uosto akvatoriją, patvirtina įrašai budėjimo žurnale bei LET vyr. operatoriaus Č. Š. tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad apeliantas laivu „Olga" pajudėjo nuo uosto akvatorijoje esančios Malkų įlankos krantinės Smiltynės jachtklubo link, nesilaikė uosto priežiūrą ir laivų eismo kontrolę atliekančių tarnybų draudimo išplaukti iš uosto ir nepateikė išplaukimui bei laivo naudojimui būtinų duomenų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašoma priimti naują sprendimą, kadangi byloje pakanka duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo padarymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 117 straipsnio 1 dalis numato, kad uosto laivybos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 500 litų, o pareigūnams – nuo 500 iki 1000 litų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. A. L. pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.32, 77.33, 77.34 punktų reikalavimus, o nutarime dėl administracinės nuobaudos jam skyrimo – kad buvo pažeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 74, 118.26, 118.30 punktų reikalavimai. ATPK 8 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius pažeidimo padarymo metu ir pažeidimo padarymo vietoje. Iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paaiškinimų matyti, kad 2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nutarime dėl administracinės nuobaudos J. A. L. skyrimo jo pažeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių punktai nurodyti pagal minėtų taisyklių redakciją, įsigaliojusią 2008 m. rugsėjo 24 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu pažeidimo padarymo metu galiojusios minėtų taisyklių redakcijos 77.32, 77.33, 77.34 punktai draudė uosto akvatorijoje vadovauti arba vesti laivą, neturint atitinkamo laipsnio diplomo arba kvalifikacinio liudijimo; eksploatuoti laivą pasibaigus laivo tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimo terminui; plaukioti perkrautais laivais arba su didesniu žmonių (keleivių) skaičiumi nei nurodyta laivo dokumentuose. Tačiau padaryto pažeidimo esmė, esminiai jo sudėties požymiai administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo išdėstyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, jame turi būti užfiksuoti įrodymai ir kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neišdėsčius pažeidimo esmės, nurodžius tik pažeistus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių punktus, aiškiai neišdėstant esminių pažeidimo požymių, jo objektyviosios pusės, nenurodant pažeidimo padarymo vietos ir tuo apribojant asmens galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to kaip pagrindo dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų grąžinti bylą institucijai, surašiusiai šį protokolą, trūkumams pašalinti. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis bei 2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nutarimas naikintini, o bylos medžiaga perduotina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
J. A. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį bei 2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nutarimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas