Civilinė byla Nr. 2-988/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 106.4; 106.2; 94.2
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės
Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“
ir R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų G.
Š., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ ir R. D. ieškinį
atsakovui „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl prievolių pažeidimo, atsisakymo
patvirtinti restruktūrizavimą pripažinimo negaliojančiu ir restruktūrizavimo
bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. 2-1567-264/2010).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį
skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovai G. Š., UAB
„Gutra“ ir R. D. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti
atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles, sustabdyti prievolių
pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir
kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymą,
pripažinti negaliojančiu atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą,
iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“, jos administratoriumi paskiriant
UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 29
d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. Š., UAB „Gutra“ ir
R. D. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB. Teismas nurodė,
kad reikalavimai pripažinti atsakovą
„Swedbank“, AB pažeidusiu prievoles bei sustabdyti prievolių pagal kredito
sutartis vykdymą, nors ir kildinami iš kredito sutarčių, tačiau yra neturtinio
pobūdžio, nes ieškovai neprašo priteisti pinigų ar turto. Minėti reikalavimai
nei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nei CPK 85 straipsnio 1 dalies prasme
nėra turtiniai, todėl nėra teismingi Kauno apygardos teismui, o nagrinėtini pagal
bendrąsias taisykles – atsakovo buveinės vietos apylinkės teisme. Teismas
pažymėjo, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (ĮRĮ) 19 straipsnį, teisę
apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus turi
teisę kreditoriai tik tuomet, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Gutra“ restruktūrizavimo byla nutarties
priėmimo dieną nėra iškelta, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu
atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą, kol neiškelta restruktūrizavimo byla, nenagrinėtinas teisme. ĮRĮ siūlymo
restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su
kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip 3 mėnesius po termino, nustatyto
įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės
įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus
(kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse
terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui. Tuo atveju, kai
pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos teismui pateikia įmonės kreditorius,
prie pareiškimo turi būti pridėti ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai (tarp jų pirmojo
kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę). Kadangi UAB „Gutra“
pagrindinių kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 17 d. nepriėmė nutarimo
kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Gutra“, konstatuota,
kad reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas teismui
neturint įstatymo nustatyto pagrindinių bendrovės kreditorių pritarimo ir jį atsisakyta
priimti.
Ieškovai G. Š., UAB
„Gutra“ ir R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo
2010 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais
:
1.
Teismo
nutartis prieštarauja imperatyvioms CPK normoms, reglamentuojančioms
teismingumo taisykles. Bylas dėl restruktūrizavimo nagrinėja apygardos teismai,
kaip pirmosios instancijos teismai. Jeigu vienas iš reikalavimų teismingas
apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.
Teismas, išskaidydamas reikalavimus, pažeidė imperatyvias teisės normas dėl
teismingumo. Visi reikalavimai yra susiję ir negali būti nagrinėjami atsietai.
2.
Teismas
nepagrįstai nustatė, kad kreditorius turi teisę apskųsti teismui kreditorių
susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus tik kai įmonei iškelta
restruktūrizavimo byla. Ieškovų reikalavimas yra dėl UAB „Gutra“ vienintelio
kreditoriaus veiksmų. Nors atsakovas yra kreditorius, kuris turi didžiausią
reikalavimo sumą, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad jis yra vienintelis
kreditorius, balsavęs „prieš“ UAB „Gutra“ restruktūrizavimą. Visas UAB „Gutra“
turtas įkeistas atsakovui. Atsakovas pažeidė prievoles, tačiau nepatvirtindamas
UAB „Gutra“ restruktūrizavimo ir siekdamas iškelti jai bankroto bylą, siekia
išvengti atsakomybės.
3.
Teismas,
atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė pagrindinius CPK principus ir tikslus:
kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisingumo, ginti asmenų, kurių
materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar
ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas,
priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę
taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.
4.
Reikalavimas
dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismo įvertintas formaliai. Atsakovas yra
vienintelis kreditorius, kuris nusprendė nepatvirtinti restruktūrizavimo. Jo
atsisakymas pritarti restruktūrizavimui turi būti vertinamas nagrinėjant bylą
iš esmės kartu su kitais ieškinio reikalavimais, įvertinant pateiktus
įrodymus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar
pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio
reikalavimus atsakovui „Swedbank“, AB laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis
klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų (ieškovų) skundo faktiniu ir
teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo
nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą,
kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos
įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos
nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir
administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Asmuo, kreipdamasis į teismą
turi laikytis teisės aktais nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad ieškovai ieškinyje suformulavo keturis reikalavimus: 1)
pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu prievoles, kylančias iš kredito
sutarčių su UAB „Gutra“; 2) sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d.
kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr.
08-001206-IN vykdymą; 3) pripažinti atsakovo atsisakymą patvirtinti
restruktūrizavimą negaliojančiu; 4) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“.
Iš ieškovų ieškinio matyti, kad jie apjungė pirmąjį su antruoju bei trečiąjį su
ketvirtuoju reikalavimus. Įstatymas numato, kad ieškovas turi teisę sujungti į
vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.),
tačiau teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai,
turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad
tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 2 d.).
Teisėjų
kolegija, įvertindama ieškovų pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų
pagrindą ir dalyką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos
reikalavimus išskyrė bei sprendė dėl kiekvieno iš jų priėmimo galimybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tarpusavio ryšį turi pirmasis su antruoju bei
trečiasis su ketvirtuoju ieškinio reikalavimu, tačiau tarpusavyje visi keturi
reikalavimai nėra susiję. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad
pirmasis ir antrasis ieškovų reikalavimai turi būti išskirti ir nagrinėjami
atskiroje byloje. Šiuo atveju visiems keturiems ieškovų reikalavimams nesant
tarpusavyje susijusiems, o tik dirbtinai sujungtiems į vieną ieškinį, nėra
pagrindo taikyti CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad jeigu vienas iš ieškinio
reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų
nagrinėtinas apygardos teisme. Teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo
skundo argumentu, jog teismas, išskirdamas dalį pareikštų reikalavimų ir
spręsdamas dėl jų priėmimo, pažeidė imperatyviąsias teisės normas dėl
teismingumo, esą visi reikalavimai tarpusavyje susiję ir negali būti
nagrinėjami atsietai. Skunde išdėstytas aiškinimas dėl visų reikalavimų
sujungimo ir jų nagrinėjimo kartu, tiems reikalavimams nesant tarpusavyje
susijusiems, pažeistų teismingumo (bylų paskirstymo teismams) taisykles bei
neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos
įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismingumą
reglamentuojančiomis CPK normomis, pagrįstai nusprendė, jog ieškiniu pareikšti
reikalavimai - pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu sutartines
prievoles bei sustabdyti prievolių pagal kredito sutartis vykdymą (pirmasis ir
antrasis ieškinio reikalavimai), nagrinėtini skyrium nuo kitų pareikštų
reikalavimų, jie nėra turtinio pobūdžio, todėl neteismingi Kauno apygardos
teismui, o turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles – apylinkės
teisme pagal atsakovo buveinės vietą (CPK 26 str., 137 str. 2 d. 2 p.). Dar
kartą pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos
reikalavimus išskyrė iš kitų pareikštų reikalavimų, teisėtai atsisakė juos priimti
ir nurodė, į kokį teismą ieškovai turi kreiptis su tokiais reikalavimais (CPK
137 str. 3 d.).
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitus ieškiniu pareikštus reikalavimus (trečiasis
reikalavimas – pripažinti atsakovo atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą
negaliojančiu, o ketvirtasis reikalavimas - iškelti restruktūrizavimo bylą UAB
„Gutra“) ieškovai siejo su bylos dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimu.
Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis restruktūrizavimo procesą, yra
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ). Teisėjų
kolegija, vertindama trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio reikalavimus, nesutinka su
pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu atsisakyta šiuos
reikalavimus priimti ir nagrinėti teisme. CPK 27 straipsnio 4 punktas numato,
jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines
bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta,
kad pareiškimas teismui dėl įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo vietovės, kurioje yra įmonės buveinė,
apygardos teismui pateikiamas raštu CPK nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų
matyti, kad UAB „Gutra“ buveinė yra Kaune, todėl siekiant įmonei iškelti
restruktūrizavimo bylą pareiškimas dėl šio klausimo teiktinas Kauno apygardos
teismui. ĮRĮ 3 straipsnio nuostatos reglamentuoja įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo
sąlygas; 4 straipsnio
nuostatos numato siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą reikalavimus; 5
straipsnio nuostatomis reglamentuojama pareiškimo teismui dėl įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka.
Teisėjų
kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu kreditoriaus
atsisakymą pritarti įmonės restruktūrizavimui nenagrinėtinas teisme, kol
neiškelta restruktūrizavimo byla, o dar
tik inicijuojamas tokios bylos iškėlimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad
2009 m. gruodžio 17 d. pagrindinių kreditorių susirinkime nebuvo priimtas
nutarimas pritarti UAB „Gutra“ restruktūrizavimui ir šios įmonės restruktūrizavimo
plano metmenims. Pažymėtina tai, kad kreditorių nepritarimas restruktūrizuoti
įmonę, kreditorių nutarimo restruktūrizuoti įmonę nepriėmimas (ĮRĮ 4 straipsnio
nuostatos) iš esmės apriboja restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę.
Pavyzdžiui, priimant nurodyto pobūdžio procedūrinius sprendimus gali būti
padaryti tam tikri pažeidimai (pvz. pažeistas įstatyme nustatytas balsavusiųjų
skaičius, pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ir pan.), o tai gali
lemti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo, su kuriuo siejami restruktūrizavimo
bylos iškėlimo pagrindai ar sąlygos, priėmimą (ĮRĮ 4 str. 7 d.). CPK 22
straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta
tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš restruktūrizavimo santykių. Ieškovų reikalavimas dėl pripažinimo
negaliojančiu (neteisėtu) kreditoriaus atsisakymą pritarti restruktūrizavimui
yra tiesiogiai susijęs su restruktūrizavimo teisiniais santykiais, todėl yra
nagrinėtinas teisme. Teismas nepagrįstai vadovavosi ĮRĮ 19 straipsnio nuostata,
kuri taikytina jau iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, nors šiuo atveju
sprendžiamas tik klausimas dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Teisėjų
kolegija sutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be
pakankamo teisinio pagrindo pripažino įmonės skolininkės restruktūrizavimu
suinteresuoto kreditoriaus ar pačios įmonės, siekiančios restruktūrizuoti
veiklą, teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus tik tais
atvejais, kai įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Išdėstytos aplinkybės
patvirtina, kad reikalavimą pripažinti neteisėtu kreditoriaus (kreditorių)
atsisakymą pritarti įmonės restruktūrizavimui suinteresuoti asmenys turi teisę
reikšti apygardos teismui pagal įmonės, kurią ketinama restruktūrizuoti,
buveinę.
ĮRĮ 5
straipsnio 3 dalyje išvardinti dokumentai, kurie pateikiami teismui prie
pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tarp jų: pirmojo kreditorių
susirinkimo nutarimas; įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti
įmonę; įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai
kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas, ir kt. Pirmosios instancijos
teismas, pažymėdamas, jog UAB „Gutra“ pagrindinių kreditorių susirinkimas 2009
m. gruodžio 17 d. nepriėmė nutarimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo
bylos iškėlimo UAB „Gutra“, konstatavo, kad reikalavimas dėl restruktūrizavimo
bylos iškėlimo pateiktas teismui neturint įstatymo nustatyto pagrindinių
bendrovės kreditorių pritarimo, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti. Su tokia
išvada teisėjų kolegija nesutinka. Nepateikimas tam tikrų įstatyme nurodytų būtinųjų dokumentų
(procesinės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos) nesudaro pagrindo
atsisakyti priimti reikalavimą (ieškinį) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
tuo labiau skundžiamoje nutartyje nurodytu teisiniu atsisakymo pagrindu. Pagal
faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį
ieškovų reikalavimą, neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto
nuostatą, motyvuodamas, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo
tvarkos. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą,
jeigu teismui nepateikti visi šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse
nurodyti dokumentai. Taigi tam tikrų būtinų dokumentų nepateikimas yra teisinis
pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, o ne apskritai atsisakyti priimti
reikalavimą (ieškinį) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Skundo argumentai,
kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti trečiąjį ir ketvirtąjį
ieškinio reikalavimus, pažeidė CPK principus ir tikslus, tarp jų kreipimosi į
teismą teisminės gynybos, asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar
įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimo, laikytini
pagrįstais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes
darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina.
Nutarties dalis atsisakyti priimti ieškovų ieškinio dalį dėl reikalavimų
pripažinti atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą negaliojančiu (neteisėtu)
bei iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“, yra neteisėta, priimta
netinkamai aiškinant ir taikant ĮRĮ normas. Ši nutarties dalis naikintina, o
klausimas dėl nurodytos ieškinio reikalavimų dalies priėmimo perduotinas
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio nuostatos).
Kita nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimus -
pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles bei
sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr.
07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymą, laikytina
pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m.
sausio 29 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kurią
atsisakyta priimti šiuos ieškovų G. Š., uždarosios akcinės
bendrovės „Gutra“ ir R. D. ieškinio reikalavimus: 1. pripažinti
negaliojančiu kreditoriaus atsisakymą patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės
„Gutra“ restruktūrizavimą; 2. iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei
bendrovei „Gutra“. Klausimą dėl šios ieškinio dalies priėmimo perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis