Civilinė byla Nr. e2A-511-643/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09281-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo užsienio juridinio asmens ERGO Insurance SE, atstovaujamo filialo Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granulita energy“ ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui ERGO Insurance SE, atstovaujamam filialo Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Granulita Energy“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo filialo Lietuvoje, 288,00 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. sausio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą iš pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Granulita“. UAB „Granulita“ subnuomojo automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui.
3. Teigia, kad automobilis Škoda Octavia buvo apgadintas eismo įvykio metu, o kaltojo asmens privalomoji civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą. Automobilis Škoda Octavia buvo remontuojamas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d., dėl to ieškovė išsinuomojo pakaitinį automobilį Toyota Corolla iš uždarosios akcinės bendrovės „Autotūzai“ pagal 2018 m. sausio 30 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. TUZ-05-0032, nuomos kaina 288 Eur.
4. Atsakovas iš pradžių sutiko apmokėti nuomos kainą, tačiau vėliau atsisakė, pradėjo reikalauti įrodymų, kad pradiniam kreditoriui buvo reikalingas pakaitinis automobilis. Ieškovės manymu, atsakovas privalo atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas kaip būtinąsias išlaidas, patirtas dėl eismo įvykio.
5. Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas filialo Lietuvoje, atsiliepime ieškinį prašo atmesti.
6. Nurodo, kad automobilio nuomos išlaidos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudiko gali būti atlyginamos tik įrodžius tokio automobilio nuomos būtinumą, siekiant išvengti realių negautų pajamų, didesnių nei automobilio nuomos kaštai. Numatomas pajamas būtina tiksliai apskaičiuoti ir įrodyti, jog buvo realios galimybės jas gauti. Jos negali būti tik planuojamos, t. y. galėjusios būti, bet galėjusios ir nebūti. Duomenys apie kreditoriaus negautas pajamas turi būti patvirtinti patikimais įrodymais. Jei nuostoliai dėl negautų pajamų nėra įrodyti, išlaidos kito automobilio nuomai vertintinos kaip nepagrįstos.
7. Byloje nėra įrodymų, jog pradinis kreditorius realiai patyrė nuomos išlaidas, kadangi nėra automobilio priėmimo-perdavimo akto, atsakovui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys negautas pajamas dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio, o pradinis kreditorius pakaitinį automobilį išsinuomojo be išankstinio suderinimo su atsakovu.
8. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudarytą automobilio subnuomos sutartį, pradinis kreditorius ieškovei subnuomojo automobilį už 265,24 Eur be PVM per mėnesį, kas sudaro 8,84 Eur per parą, taigi atsakovė daro prielaidą, kad UAB „Granulita“ iš subnuomos sutarties kiekvieną mėnesį galimai galėjo gauti 265,24 Eur pajamų (1 para/8,84 Eur). 2018 m. balandžio 3 d. „Pranešime žalos byloje Nr. 4600112-2850-1001“ atsakovė nurodė, jog siekiant gauti pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimą, būtina pateikti įrodymus dėl automobilio nuomos būtinumo, taip pat pagrįsti, kad siekiama išvengti realių negautų pajamų, didesnių nei automobilio nuomos kaštai. Tačiau nei žalos administravimo metu, nei bylos procesiniuose dokumentuose nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Granulita“ pakaitinio automobilio nuomos išlaidos buvo būtinos ir/ar siejamos su negautomis pajamomis.
9. Atsakovė, pasisakydama dėl automobilio nuomos kainos, atkreipė dėmesį, jog byloje teikiamoje UAB „Autotūzai“ sąskaitoje faktūroje Nr. TUZ-05-0032 nurodoma, kad transporto priemonės nuoma sudarė 9 paras po 28 Eur, taigi 252 Eur ir automobilio pristatymas/atsiėmimas 2 vnt.=38 Eur. Su tokia kaina nesutiktina, kadangi Automobilio nuomos sutarties 2.1 p. nurodoma, jog automobilio pristatymas/atsiėmimas 18 Eur, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsiranda 2 vnt. ir suma dvigubinama. Pagal remonto sąmatą, transporto priemonės remontas užtruko 51 DV, tai atitinka 1 val., t. y. automobilio remonto trukmė yra 5,1 valandos. Taigi, transporto priemonės remontas ilgiausiai galėjo trukti 1 darbo dieną (apgadinimai nežymūs, neturintys įtakos transporto priemonės eksploatacijai), todėl pakaitinio automobilio nuoma net 9 paras yra perteklinė ir nepagrįsta.
10. Atsiliepime akcentuota, kad nei žalos administravimo metu, nei vėliau nebuvo derinami jokie veiksmai su atsakovui, neteikiami jokie žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, nebuvo imtasi priemonių galimai žalai sumažinti; nepateikti įrodymai, kad UAB „Granulita“ pakaitinio automobilio nuomos išlaidos buvo būtinos siekiant išvengti realių negautų pajamų, didesnių nei automobilio nuomos kaštai, buvo protingos ir adekvačios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nusprendė tenkinti UAB „Granulita Energy“ ieškinį ir priteisti ieškovei UAB „Granulita Energy“ iš atsakovo užsienio juridinio asmens ERGO Insurance SE 288 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (288 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019 m. balandžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat nusprendė priteisti ieškovei UAB „Granulita Energy“ iš atsakovo užsienio juridinio asmens ERGO Insurance SE 15 Eur žyminio mokesčio bei 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
12. Teismas nurodė, kad asmuo, nukentėjęs dėl eismo įvykio, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, turėtas dėl pakaitinio automobilio nuomos, kurios laikomos žala (tiesioginiais nuostoliais), atsiradusia kaip eismo įvykio padarinys, jei tokios išlaidos atitinka teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
13. Įvertinęs sprendime nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo UAB „Granulita“ negalėjo naudotis automobiliu, sugadintu eismo įvykio metu, mažiausiai nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d., kuomet jis buvo remontuojamas servise. Nukentėjęs per eismo įvykį asmuo patvirtino pakaitinio automobilio būtinybę. Vadinasi, uždaroji akcinė bendrovė „Granulita“, netekusi galimybės naudotis automobiliu (bei suteikti jį ir toliau naudoti susijusiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Granulita Energy“), buvo priversta patirti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas.
14. Teismas konstatavo, kad pakaitinis automobilis buvo nuomotas 9 paras nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d. iš viso už 288 Eur kainą, kuri susidėjo iš 28 Eur 1 paros kainos (9 x 28 Eur) ir 18 Eur automobilio pristatymo/atsiėmimo mokesčio (2 x 18 Eur). Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš nuomos sutarties sąlygų, buvo taikomas 18 Eur automobilio pristatymo ir 18 Eur automobilio atsiėmimo mokestis, kuris iš viso sudarė 36 Eur.
15. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė nuomojosi automobilį tik iki 2018 m. vasario 6 d., nes Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, jog pakaitinis automobilis buvo grąžintas 2018 m. vasario 7 d. 18.00 val., taip pat nesutiko su tuo, kad automobilio remontas turėjo trukti tik 1 darbo dieną. Įvertinęs UAB „Migras“ paaiškinimus apie automobilio remonto eigą, teismas konstatavo, kad automobilis buvo pristatytas į servisą 2018 m. sausio 30 d., kur buvo pradėti atlikti remonto darbai, detalė iš parduotuvės užsakyta 2018 m. vasario 1 d., gauta parduotuvėje kitos darbo dienos pabaigoje (2018 m. vasario 5 d.), detalė paimta 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. vasario 7 d. baigti remonto darbai, automobilis nuplautas ir grąžintas savininkui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. ERGO Insurance SE, atstovaujamo filialo Lietuvoje, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
17. Apeliantas nurodo, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Įstatymo, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Bendrosios teisės normos įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia besąlyginės nukentėjusiojo teisės į bet kokių patirtų išlaidų atlyginimą. Teisinis reglamentavimas taip pat įpareigoja šalis laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų.
18. Apeliantas nurodo, kad byloje nepateiktas joks įrodymas, kad žalos administravimo metu A. U. buvo įgaliotas atstovauti UAB „Granulita“, turėjo teisę sudaryti sutartis UAB „Granulita“ vardu, teikti ir pasirašyti susitarimus, bet kokius prašymus, priimti ir pasirašyti finansinius dokumentus. Ieškovės advokato pateiktas procesinis dokumentas „UAB „Granulita“ 2018-01-01 įgaliojimas“ neapima byloje aktualaus laikotarpio, kadangi jo galiojimo terminas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Teismas nepasisakė dėl šio įrodymo.
19. Apeliantas nurodo, kad UAB „Granulita“ nebendradarbiavo, savo veiksmų visiškai nederino su draudiku. Nors įvykis įvyko 2018 m. sausio 27 d., atsakovui 2018 m. sausio 31 d. el. laišku konstatuojami faktai: pakaitinis automobilis pradedamas nuomotis dar neregistravus/nepranešus apie įvykį (2018 m. sausio 30 d. Automobilio nuomos sutartis Nr. TUZ-05-0032), tuo tarpu apgadinimai fiksuojami 2018 m. sausio 31 d. Transporto priemonės apžiūros defektų aktu, o apie įvykį pranešama 2018 m. sausio 31 d. 2019 m. balandžio 3 d. atsakovas informavo UAB „Granulita“, jog siekiant gauti pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimą, reikia pateikti tam tikrus dokumentus, įrodančius, kad dėl transporto priemonės sugadinimo buvo sutrikdyta ūkinė veikla, kad dėl negalėjimo naudotis automobiliu susidarė realios negautos pajamos, kurios atitinkamai yra didesnės nei pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Draudžiamojo įvykio administravimo metu, atsakovui nebuvo pateikta jokių duomenų dėl pakaitinio automobilio numos būtinumo. Ieškovės pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, kad tik iškėlus civilinę bylą teisme pateikti duomenys, kad UAB „Granulita“ savo kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje automobilio nenaudojo, o buvo sudariusi Transporto priemonės subnuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį su UAB „Granulita Energy“. UAB „Granulita“ atstovas nurodė, kad A. U. automobilis reikalingas, nes jis vadovauja UAB „Traidenis“, kuris randasi Alytuje, todėl kasdien tenka vykti į darbą Alytuje, be to, jis yra UAB „Granulita Energy“ vadovas; ši įmonė vykdo investicinį projektą Baltarusijoje, todėl 2 kartus per mėnesį vyksta į komandiruotę Baltarusijoje, tačiau tokie teiginiai nėra patvirtinti. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė Škoda Octavia, v/n FHC 324, buvo naudojama visai nesusijusios įmonės UAB „Traidenis” kasdienėje veikloje.
20. Apeliantas, pasisakydamas dėl išlaidų proporcingumo, teigia, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad UAB „Granulita“ automobilį Škoda Octavia, v/n FHC 324, naudojo savo kasdienėje ūkinėje veikloje. Priešingai, byloje pateikta 2014 m. rugsėjo 29 d. Transporto priemonės subnuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (subnuomos sutartis) patvirtina, kad UAB „Granulita” automobilio savo tiesioginėje kasdienėje veikloje nenaudojo, o automobilis buvo skirtas pajamoms iš subnuomos gauti.
21. Subnuomos sutarties 4.1 p. įtvirtinta, jog subnuomininkas (UAB „Granulita Energy“) subnuomotojui (UAB „Granulita“) moka kasmėnesinį nuomos mokestį, kuris yra lygus 915,81 litų per mėnesį neįskaitant PVM (265,24 Eur be PVM). Taigi, UAB „Granulita“ iš subnuomos sutarties kiekvieną mėnesį galimai galėjo gauti 265,24 Eur (be PVM) (1 para/8,84 Eur) pajamų. Vertinant, ar patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai atitinka protingų išlaidų kriterijų, lygintini du dydžiai: pagal subnuomos sutartį už remonto laikotarpį gautinas nuomos mokestis būtų 79,56 Eur, o pakaitinio automobilio nuomos išlaidos yra 288 Eur. Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos kelis kartus viršija gautinas pajamas už tą patį laikotarpį. Pažymėtina, kad patirtą žalą atlyginti turi būti siekiama kuo ekonomiškesniu būdu, todėl patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai beveik 4 kartus viršijančios gaunamas pajamas iš automobilio subnuomos, neatitinka ir negali atitikti patirtų išlaidų protingumo kriterijų.
22. Ieškovė nurodė, kad pakaitinį automobilį išsinuomojo tam, kad įvykdytų sutartinę pareigą subnuomininkui. Vadovaujantis transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartimi, nėra draudžiami nukentėjusiojo trečiojo asmens išvestiniai sutartiniai santykiai, o tik deliktinė atsakomybė. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį ir atsižvelgiant į sudarytą subnuomos sutartį, subnuomos sutartyje numatytą mokestį, UAB „Granulita“ gali reikalauti žalos atlyginimo tokio dydžio, kiek būtų negauta nuomos mokesčio pagal sudarytą subnuomos sutartį (9 paros x 8,84 Eur = 79,56 Eur). Taigi, draudimo išmoka negali būti didesnė už patirtą nuostolį, ir ją gali gauti tik nuostolį patyręs asmuo.
23. Apeliaciniame skunde, pasisakant dėl automobilio nuomos kainos ir trukmės, nurodoma, kad UAB „Autotūzai“ sąskaitoje faktūroje Nr. TUZ-05-0032 nurodoma, kad transporto priemonės nuoma sudarė 9 paras po 28 Eur (viso 252 Eur) ir automobilio pristatymas/atsiėmimas 2 vnt. (38 Eur), bendra pakaitinio automobilio nuomos suma 288 Eur, tačiau apeliantas su tuo nesutinka, kadangi nuomos laikotarpis nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d. sudaro 8 paras. UAB „Granulita“ ir UAB „Autotūzai“ sudarytos automobilio nuomos sutarties Nr. TUZ-05-0032 2.1 punkte nurodyta, jog nuomininkas moka nuomotojui 28 Eur automobilio nuomos mokestį už 1 parą tol, kol bus suremontuotas automobilis. Para susideda iš 24 val., todėl automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuotas netiksliai.
24. Iš 2018 m. sausio 30 d. UAB „Migras“ užsakymo priėmimo akto-sutartyje Nr. 0001896 nurodyta, kad A. U. automobilį iš remonto įmonės atsiėmė 2018 m. vasario 6 d., tai patvirtino savo parašu, bei nurodė, kad automobilį atsiėmė, pretenzijų neturi, tačiau pakaitinis automobilis buvo nuomojamas dar iki 2018 m. vasario 7 d. (tą patvirtina UAB „Autotūzai“ Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas), todėl apeliantui nėra suprantama, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad automobilis iš serviso buvo atsiimtas 2018 m. vasario 7 d.
25. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal remonto sąmatą, transporto priemonės remontas užtruko 51 DV = 1 val, t. y. automobilio remonto trukmė yra 5,1 valandos, todėl transporto priemonės remontas ilgiausiai galėjo trukti 1 darbo dieną (apgadinimai nežymūs). Įrodymai patvirtina, jog keičiama transporto priemonės detalė dešinės pusės galinis žibintas buvo gauta per 1 darbo dieną (2019 m. birželio 5 d. UAB „Rimtoma“ el. laiškas), pateikti išrašai ir fotografijas iš Audatex sistemos, kad transporto priemonės remontas vyko tik 2018 m. vasario 2 d., todėl pirmosios instancijos teismo skaičiavimai bei išvados, jog automobilis buvo pristatytas į servisą 2018 m. sausio 30 d., kur buvo pradėti atlikti remonto darbai, detalė iš parduotuvės užsakyta 2018 m. vasario 1 d., gauta parduotuvėje kitos darbo dienos pabaigoje (2018 m. vasario 5 d.), nėra pagrįsti. Teismo sprendime pateiktos nelogiškos išvados, kad 2018 m. vasario 1 d. (ketvirtadienį) užsakyta detalė gauta parduotuvėje kitos darbo dienos pabaigoje ir tai yra 2018 m. vasario 5 d. (pirmadienis). Byloje yra pateikti įrodymai, paneigiantys ieškovės ir UAB „Migras” teiginius, kad automobilis apžiūrėtas ir pradėtas remontuoti 2018 m. sausio 30 d, kadangi fotonuotraukos patvirtina, kad 2018 m. sausio 30 d. automobilis nepradėtas remontuoti.
26. Ieškovė UAB „Granulita energy“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
27. Pasisakydama dėl argumentų, susijusių su UAB „Granulita energy“ vadovu A. U., ieškovė teigia, kad ši aplinkybė žalos administravimo procedūros metu apeliantei problemų ir klausimų nesukėlė, net gi pati patvirtino, jog už UAB „Granulita“ priklausančios transporto priemonės apgadinimą, kurią subnuomos sutarties pagrindu naudojo UAB „Granulita Energy“ (konkrečiai, jos vadovas A. U.), ji draudimo išmoką sumokėjo. Nors visą žalos bylos administravimo laikotarpį dėl šio įvykio žalos administravimo ji bendravo išimtinai tik su UAB „Granulita Energy“ atstovu A. U.. Tuo metu iš nurodyto asmens nebuvo reikalaujamas joks įgaliojimas ir tinkamo ir/arba netinkamo atstovavimo klausimas niekaip nebuvo keliamas (nebuvo abejojama jo įgaliojimas sudaryti sutartį su automobilio remonto darbus atlikusia UAB „Migras“, kreiptis dėl draudimo išmokos ir t. t.). Be to, UAB „Granulita Energy“ ir UAB „Granulita“ yra susijusios įmonės, ir automobilis UAB „Granulita“ buvo įsigytas su vieninteliu tikslu – suteikti jį naudotis susijusios įmonės, UAB „Granulita Energy“, vadovui A. U. jo veiklos vykdymui.
28. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus dėl nebendradarbiavimo su draudiku ieškovė nurodo, kad teisės aktai veiksmų derinimo su draudiku pareigos nukentėjusiam asmeniui nenumato. Apie pakaitinio automobilio nuomos sudarymą ši buvo informuota nedelsiant po tokios sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2018 m. sausio 30 d., ir apie tai apeliantė informuojama tos pačios dienos el. laišku). Tačiau iki pakaitinio automobilio nuomos pabaigos apeliantė neatliko nei vieno veiksmo, kuris nors kaip nors parodytų jos poziciją dėl pakaitinio automobilio nuomos. Pažymėta, kad būtent apeliantas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, kadangi savo poziciją išreiškė tik praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po pakaitinio automobilio nuomos pabaigos.
29. Nurodo, kad įmonė patyrė išlaidas, kurias patvirtina sutartis ir sąskaita, kurie iš karto po jų gavimo buvo pateikti apeliantei. Apeliantės niekada nebuvo prašoma atlyginti dėl automobilio apgadinimo prarastas pajamas. Apeliantei buvo pateiktos dėl transporto priemonės apgadinimo patirtos išlaidos, susijusios su pakaitinio automobilio nuoma, ir buvo prašoma jas atlyginti, o ši apeliantės versija, jog ieškovė turi įrodinėti savo negautas pajamas ir dėl jų atlyginimo kreiptis į apeliantę, atsidaro tik pateikus 2018 m. balandžio 3 d. pranešimą. Nors apeliantui pakartotinai buvo nurodyta, kad nėra prašoma negautų pajamų, tačiau apeliaciniame skunde tokios pajamos tebėra minimos.
30. Pasisakydama dėl pakaitinio automobilio nuomos poreikio ieškovė nurodo, kad draudikui UAB „Granulita“ 2018 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, buvo išvardintos visos aplinkybės, kurios pagrindė pakaitinio automobilio nuomos poreikį. Apeliantė 2018 m. balandžio 19 d. rašte neužsiminė, jog jai trūksta informacijos apie pakaitinio automobilio nuomos būtinumą ir/ar pateiktą informaciją pagrindžiančių įrodymų. Tik apeliaciniame skunde yra dėstoma, kad šios išlaidos nebuvo atlygintos dėl to, kad apeliantei pritrūko įrodymų, kurie pagrįstų 2018 m. balandžio 13 d. prašyme nurodytas aplinkybes.
31. Nurodo, kad automobilio būtinumas teismų praktikoje visų pirma siejamas su faktu, jog konkretus subjektas jį turi, ir, priešingai nei visiškai nepagrįstai nurodo apeliantė, nėra reikalaujama, kad šį būtinumą konkretus subjektas įrodytų kažkokiais papildomais įrodymais. Juolab, kad minėtuose apeliantės raštuose nėra nurodoma, kokie įrodymai, jos nuomone, pagrįstų automobilio turėjimo būtinybę (jau nekalbant apie tai, kaip minėta, jog ši žalos administravimo procese iš vis nenurodė bei nepaprašė pateikti jokių įrodymų).
32. Atsikirsdama į argumentus dėl išlaidų pakaitinio automobilio nuomai ieškovė nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog automobilis nebuvo būtinas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis tiek UAB „Granulita“, tiek ir UAB „Granulita Energy“ yra būtinas. Automobilis UAB „Granulita“ buvo įsigytas su vieninteliu tikslu – perduoti jį naudotis susijusios įmonės UAB „Granulita Energy“ vadovui, kuris šį naudojo ir naudoja kasdienei įmonės veiklai užtikrinti. Priešingu atveju viena įmonė nebūtų jo pirkusi, o kita – išsinuomojusi.
33. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog ieškovė siekė gauti, tačiau neįrodė negautų pajamų. Be to, šiuo atveju UAB „Granulita“ ir UAB „Granulita Energy“ subnuomos sutartyje nurodytų nuomos kainų lyginti su UAB „Autotūzai“ sudarytos nuomos sutarties kainomis negalima dėl to, kad: subnuomos sutartis sudaryta tarp susijusių juridinių asmenų ir bet koks kitas fizinis ir/ar juridinis asmuo tokia kaina automobilio iš UAB „Granulita“ išsinuomoti neturėtų galimybės; subnuomos sutartis sudaryta 2014 m. rugsėjo 29 d.; subnuomos sutartimi automobilis nuomotas ilgam laikui, o UAB „Autotūzai“ teikia trumpalaikės nuomos paslaugas, kas lemia nuomos kainas.
34. Pasisakydama dėl argumentų, susijusių su automobilio nuomos kaina ir trukmė, ieškovė nurodo, kad pagal Draudimo įstatymo nuostatas, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Apeliantės pareiga tirti įvykio aplinkybes bei įrodyti aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo arba leidžiančių ją sumažinti, egzistavimą, yra pripažįstama ir teismų praktikoje.
35. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog automobilio pristatymo ir atsiėmimo kaina apskaičiuota neteisingai. Sutarties 2.1. punkte nurodoma, kad nuomininkas moka 18 Eur pristatymo/atsiėmimo mokestį už vieną kartą Vilniaus mieste Buvo užsakytas tiek automobilio pristatymas, tiek ir atsiėmimas, sąskaitoje ir nurodyta šių paslaugų kaina 36 Eur.
36. Be to, apeliaciniame skunde neteisingai nurodomas nuomos laikotarpis. Ieškovė, pateikdama skaičiavimus, nurodo, kad 2018 m. vasario 7 d. 7 val. 5 min. suėjo 8 nuomos paros, tačiau automobilis grąžintas 2018 m. vasario 7 d. 18 val. Nuomos sutarties 4.6. punkte nurodoma, kad „Vėluojant automobilį grąžinti daugiau nei vieną valandą, Nuomininkas privalo sumokėti vienos paros mokestį“. Taigi, įvertinus tai, kad automobilis buvo grąžintas paskutinę dieną ne 7 val. 05 min., o tik po beveik 11 valandų (t. y., 18 val.), buvo skaičiuojamas papildomos paros nuomos mokestis. Dėl šios priežasties sąskaitoje nurodoma, kad automobilis buvo nuomojamas 9 paras.
37. Nurodo, kad apeliantė nutyli, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad rašant datą ant automobilio atsiėmimo akto, kurį sudarė remonto įmonė UAB „Migras“, buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant ne tą automobilio atsiėmimo datą (nurodyta 2018-02-06, nors automobilis faktiškai buvo atsiimtas 2018-02-07). Pastebėtina, kad be paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, automobilio atsiėmimo faktą patvirtina UAB „Migras“ 2019 m. gegužės 28 d. paaiškinimas, kuriame yra smulkiai detalizuota visa remonto trukmė, ir kuriame nurodoma, kad remonto darbai buvo pabaigti tik 2018 m. vasario 7 d., kuomet automobilis buvo nupoliruotas, nuplautas ir grąžintas savininkui. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad pakaitinis automobilis buvo grąžintas UAB „Autotūzai“ taip pat tik 2018 m. vasario 7 d., ką apeliaciniame skunde nurodo ir apeliantė.
38. Apeliantės minimi Audatex sistemos išrašai įrodo vienintelę aplinkybę, t. y., kad juose nurodytą dieną – 2018 m. vasario 2 d. – buvo atliekami kai kurie remonto darbai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė automobilio galinio žibinto pristatymo aplinkybes. Kaip nurodyta UAB „Migras“ rašte, žibintas buvo užsakytas 2018 m. vasario 1 d., pristatymo terminas yra viena darbo diena. Šis terminas prasidėjo kitą dieną, kuri yra penktadienis, ir baigėsi po jos einančią pirmą darbo dieną, t. y., 2018 m. vasario 5 d. Be to, iš apeliantės minimų nuotraukų nėra niekaip įmanoma nustatyti, kada jos buvo padarytos ir kur jos buvo padarytos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
39. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl draudimo išmokos iš draudiko priteisimo.
41. Nustatyta, kad UAB „Granulita“ finansinės nuomos sutarties pagrindu valdė lengvąjį automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), kurį, esant lizingo davėjo sutikimui, subnuomojo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Granulita Energy“ (b. l. 7-9, 11-12). Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės subnuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis. Pagal sutarties 4.1. punktą, nuomos mokestis sudaro 915,81 Lt per mėnesį.
42. Automobilis Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 27 d. pakliuvo į eismo įvykį, dėl kurio buvo kaltas kitos transporto priemonės vairuotojas, apdraudęs savo kaip valdytojo civilinę atsakomybę pas atsakovą ERGO Insurance SE, atstovaujamą filialo Lietuvoje (b. l. 66–67).
43. Kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Migras“ ataskaitos apie automobilio remonto servise eigą, automobilis buvo remontuojamas servise nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (b. l. 119). Tą patvirtina 2018 m. sausio 30 d. užsakymo priėmimo aktas-sutartis (b. l. 22) bei 2019 m. gegužės 28 d. UAB „Migras“ paaiškinimai.
44. UAB „Granulita“ 2018 m. sausio 30 d. Automobilio nuomos sutartimi Nr. TUZ-05-0032 išsinuomojo pakaitinį automobilį Toyota Corolla iš uždarosios akcinės bendrovės „Autotūzai“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (b. l. 13-14, 122). Automobilis paimtas 2018 m. sausio 30 d. 17 val. 05 min., grąžinimo data numatyta 2018 m. vasario 7 d., 18 val.
45. UAB „Granulita“ 2018 m. sausio 30 d. pateikė prašymą draudikui, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio neteko galimybės naudotis įmonei UAB „Granulita“ priklausančiu automobiliu, nurodyta, kad automobilis atiduotas remontuoti 2018 m. sausio 30 d., remonto metu būtina nuomotis pakaitinį automobilį, nurodoma, kad pakaitinis automobilis išnuomotas iš UAB „Autotūzai“ (b. l. 52).
46. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pranešimas apie įvykį registruotas 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 62).
47. 2018 m. vasario 1 d. buvo surašyta pretenzija draudikui, kurioje nurodytas ginčo autoįvykis (b. l. 65).
48. UAB „Migras“ 2018 m. vasario 2 d. sąmatoje nurodyta, kad remonto darbai truko 51 DV, kas atitinka 5,1 val. (b. l. 55–59).
49. UAB „Granulita“ už automobilio nuomą 2018 m. vasario 7 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. TŪZ 258 288 Eur sumai (b. l. 15).
50. 2018 m. vasario 7 d. prašymu UAB „Granulita“ kreipėsi į draudiką dėl pinigų už automobilio nuomą sumokėjimą įmonei UAB „Autotūzai“ (b. l. 16).
51. 2018 m. balandžio 3 d. draudikas pranešimu informavo UAB „Granulita“, kad negavo prašymo dėl išlaidų, susijusių su negalėjimu naudotis sugadintu automobiliu, atlyginimo. Pranešime nurodyta, kad nėra pateikta įrodymų dėl negautų pajamų, dėl negalėjimo naudotis automobiliu, nenurodyta, kiek įmonė turi automobilių ir ar buvo galimybė panaudoti kitą bendrovei priklausančią transporto priemonę (b. l. 18).
52. 2018 m. balandžio 13 d. UAB „Granulita“ pateikė prašymą draudikui ir nurodė, kad automobilis reikalingas kasdienių poreikių tenkinimui, nes bendrovė vykdo investicinį projektą Baltarusijoje; be to, atstovas vadovauja investicinei įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Granulita Energy“ (b. l. 20).
53. 2018 m. balandžio 19 d. draudiko pranešime nurodyta, kad pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimas yra siejamas su jų būtinumu ir negautomis pajamomis, kadangi tokių duomenų nebuvo pateikta, nuomos išlaidos neatlygintinos (b. l. 19).
54. Apeliantas kelia esminį klausimą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog UAB „Granulita“ patyrė išlaidas, neįrodė pakaitinio automobilio nuomos būtinumo, žalos administravimo procedūroje UAB „Granulita“ atstovavo neįgaliotas asmuo.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip draudiko atlygintinos išlaidos. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, eismo įvykio žala – tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra įtvirtinta ribojimų atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su eismo įvykiu. Situacija, kuomet negalėtų būti atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl su eismo įvykiu susijusios automobilio nuomos, paneigtų tiek Įstatyme, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisės atlyginti dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, atitinkančius teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus.
56. Teismų praktikoje tokios aplinkybės, kaip šalies neapaiškinimas, kokiu tikslu automobilis buvo reikalingas nepertraukiamą laikotarpį, kodėl nebuvo galima į darbą vykti su kitais darbuotojais bei panašios aplinkybės, nelemia reikalavimo atlyginti nuostolius netenkinimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-400-577/2019). Iš esmės panašios aplinkybės keliamos ir šiame apeliaciniame skunde. Apeliantas teigia, jog ieškovė nepagrindė automobilio kasdieninėje veikloje būtinybės, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Kaip nustatyta, UAB „Granulita“ finansinės nuomos sutarties pagrindu valdė lengvąjį automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį subnuomojo dukterinei įmonei ieškovei UAB „Granulita Energy“, taigi, būtent jai egzistuoja automobilio naudojimo būtinybė, o po eismo įvykio UAB „Granulita“ išsinuomojo pakaitinį automobilį, kurį perdavė naudoti UAB „Granulita Energy“ direktoriui A. U., kadangi automobilio būtinybė objektyviai egzistavo. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip subnuomininkė, mokėjo subnuomotojui nuomos mokestį už galimybę naudotis automobiliu Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau, šiam pateikus į eismo įvykį, būtent ieškovė laikytina nukentėjusiu asmeniu, taigi turi teisę į nuostolių atlyginimą už negalėjimu naudotis automobiliu Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
57. Grindžiant automobilio naudojimo būtinybę ieškovė nurodė, kad automobilis reikalingas kasdienių poreikių tenkinimui, nes bendrovė vykdo investicinį projektą Baltarusijoje, atstovas vadovauja investicinei įmonei „Granulita Energy“, kuri yra dukterinė UAB „Granulita“ įmonė, be to, nurodyta, kad kasdien tenka vykti į darbą Alytuje, o taip pat du kartus per mėnesį į komandiruotę Baltarusijoje UAB „Traidenis“ ir UAB „Granulita energy“ darbo reikalais, taigi ieškovės vadovas be automobilio negali atlikti tiesioginių darbinių funkcijų Lietuvoje bei užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė pakankamai detaliai ir pagrįstai paaiškino, kam yra būtinas tiek pradinis, tiek pakaitinis automobilis, juo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio būtinybei pagrįsti pakankama yra ir jau vien tai, kad iki įvykio automobilis buvo turimas ir naudojamas. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, jog ieškovė nepagrindė, koks investicinis projektas yra vykdomas Baltarusijoje, kad automobilis buvo naudojamas nesusijusios įmonės veikloje, o be to, kad nebuvo pateikta duomenų, ar nebuvo galimybės naudotis kitu automobiliu, nepanaikina draudiko pareigos sumokėti draudimo išmoką padengiant turėtus nuostolius dėl negalėjimo naudotis automobiliu.
58. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė apie tai, jog žalos administravimo metu A. U. nebuvo įgaliotas atstovauti UAB „Granulita“, neturėjo teisės sudaryti sutartis UAB „Granulita“ vardu, teikti ir pasirašyti susitarimus, bet kokius prašymus, priimti ir pasirašyti finansinius dokumentus.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykyje su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-473/2014). Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes išreiškia įgaliotojo valią būti atstovaujamam įgaliotinio, tačiau vidiniams atstovavimo santykiams reikalinga abiejų – atstovaujamojo (įgaliotojo) ir atstovo (įgaliotinio) – valia.
60. Byloje yra pateiktas 2018 m. sausio 1 d. UAB „Granulita“ įgaliojimas UAB „Granulita energy“ direktoriui A. U. atstovauti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūra ir eksploatavimu, kuris galiojo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (b. l. 114). Apeliantas pagrįstai teigia, kad įgaliojimo laikotarpis neapima viso ginčo laikotarpio. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Granulita“ direktoriumi nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. yra G. P.. UAB „Granulita energy“ įregistruota 2012 m. lapkričio 19 d., A. U. yra įregistruotas UAB „Granulita energy“ direktoriumi nuo 2012 m. lapkričio 19 d. Šios įmonės akcininku nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d. taip pat buvo G. P.. Darytina išvada, kad šios įmonės yra susijusios, jas sieja, šiuo atveju, tiek teisiniai automobilio subnuomos, tiek pasitikėjimu grįsti santykiai, ką patvirtina A. U. suteiktas įgaliojimas, nors formaliai ir neapimantis viso ginčo laikotarpio, veikti UAB „Granulita“ vardu, kiek tai susiję su automobilio Škoda Octavia priežiūra bei eksploatavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad įgaliojimu buvo leista, be kita ko, pildyti dokumentus, pateikti juos, taip pat prašymus, sutartis UAB „Granulita“ vardu.
61. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK yra įtvirtinti įrankiai gintis nuo įgaliojimus viršijusio asmens veiksmų sudarant sandorius. Pavyzdžiui, įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gynybos priemonės yra taikomos tuomet, kai įgaliotinis, viršydamas savo įgaliojimus, sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis. Šiuo atveju įgaliotinis UAB „Granulita energy“ direktorius A. U. jokių sandorių su apeliantu nesudarė, o tik teikė prašymus, vykdė susirašinėjimus kiek tai susiję su draudimo išmokos gavimu, taigi, kiek tai buvo susiję su jam suteiktu įgaliojimu. Be to, žalos administravimo metu draudikas, administruodamas žalos išmokėjimą, nesikreipė dėl, to, kad būtų pateikti įgaliojimai, žalos administravimo metu jam tokių abejonių nebuvo kilę. Apeliantas neprašo A. U. draudikui teiktų dokumentų pripažinti negaliojančiais, todėl šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kad buvo vykdoma komunikacija su asmeniu, kuriam pasibaigė įgaliojimo terminas, nesudaro pagrindo teigti, jog draudimo išmoka neturi būti mokama.
62. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė žalos administravimo metu nebendradarbiavo. Nurodo, draudikas buvo informuotas 2018 m. sausio 31 d., nebuvo pateikta duomenų dėl automobilio naudojimo būtinumo. Pažymėtina, kad pirmasis prašymas draudikui buvo pateiktas 2018 m. sausio 30 d., pranešimas apie įvykį registruotas 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 1 d. buvo surašyta pretenzija draudikui. Nei Įstatymas, nei Taisyklės nenurodo, per kiek laiko turi būti kontaktuojama su draudiku dėl išmokos išmokėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su draudiku. Kaip nustatyta, UAB „Granulita“ 2018 m. sausio 30 d. informavo draudiką apie tai, jog dėl autoįvykio neteko galimybės naudotis automobiliu, todėl išsinuomojo pakaitinį, 2018 m. vasario 7 d. prašymu UAB „Granulita“ kreipėsi į draudiką dėl pinigų už automobilio nuomą sumokėjimą įmonei UAB „Autotūzai“, ieškovė tiek 2018 m. sausio 30 d., tiek 2018 m. balandžio 13 d. raštuose nurodė, kodėl jai būtinas pakaitinis automobilis. Teisės aktai neįtvirtina jokios detalizuotos tvarkos, kaip dar draudikas turėtų būti informuojamas apie nukentėjusio asmens patiriamas išlaidas, taip pat nenumatyta pareiga gauti draudiko sutikimą, todėl laikytina, kad ieškovė pakankamai įgyvendino bendradarbiavimo pareigą, taigi apelianto nurodomi papildomai pateikti įrodymai laikytini pertekliniais, o bendravimo pareiga nepažeista.
63. Apeliantas taip pat nesutinka su automobilio nuomos kaina ir trukme bei nurodo, kad pakaitinis automobilis buvo nuomojamas 8, o ne 9 paras, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, be to, nesutinka su tuo, jog, pagal nuomos sutartį, automobilio pristatymas/atsiėmimas įkainotas 18 Eur, tačiau ši suma yra dvigubinama.
64. Visų pirma, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl automobilio nuomos laikotarpio skaičiavimo. Kaip nustatyta iš transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto, pakaitinis automobilis paimtas 2018 m. sausio 30 d. 7 val. 05 min., grąžintas 2018 m. vasario 7 d. 18 val. Nors sutiktina, kad laikotarpis iki 2018 m. vasario 7 d. 7 val. 05 min. sudaro 8 paras, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal automobilio nuomos sutarties 4.6 punktą, vėluojant grąžinti automobilį daugiau nei vieną valandą, mokamas papildomas vienos paros mokestis. Priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad pakaitinis automobilis grąžintas 18 val., taigi, buvo vėluojama daugiau nei vieną valandą, todėl pagrįstai nuomos mokestis paskaičiuotas už 9 paras. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis grąžintas darbo dienos pabaigoje, negalima daryti išvados, kad pakaitinis automobilis buvo naudojamas nepagrįstai ilgai, o tikėtina, naudojant darbo reikmėms, todėl pagrįstai ir ši para laikytina ieškovės patirtais nuostoliais, kuriuos atlyginti tenka pareiga draudimo bendrovei. Apeliantas atkreipia dėmesį į 2018 m. sausio 30 d. UAB „Migras“ užsakymo priėmimo aktą-sutartį Nr. 0001896, kurioje nurodyta, kad pataisytas automobilis atsiimtas 2018 m. vasario 6 d., tačiau tokį dokumentą paneigia kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai. Iš UAB „Migras“ paaiškinimų (b. l. 119) matyti, kad remonto darbai truko iki 2018 m. vasario 7 d. imtinai, kadangi pastarąją dieną remonto darbai buvo pabaigti, automobilis nupoliruotas, nuplautas ir grąžintas savininkui, be to, buvo paaiškinta, kad atsiimant automobilį per klaidą buvo pažymėta, jog atsiimama 2018 m. vasario 6 d.
65. Atskirai pasisakytina dėl pakaitinio automobilio nuomos kainos, kadangi apeliantas nurodo, jog automobilio pristatymas/atsiėmimas įkainotas 18 Eur, tačiau ši suma yra dvigubinama. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi, kaip pats apeliantas nurodė, Automobilio nuomos sutarties 2.1 punkte nurodoma, jog mokamas 18 Eur pristatymo/atsiėmimo mokestis už vieną kartą Vilniaus mieste. Šiuo atveju automobilis buvo ir pasiimtas ir atsiimtas, taigi pagrįstai 18 Eur mokestis buvo dvigubinamas ir sąskaitoje nurodyta 36 Eur suma. Be to, apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad UAB „Granulita“ gali reikalauti žalos atlyginimo tokio dydžio, kiek būtų negauta nuomos mokesčio pagal sudarytą subnuomos sutartį (9 paros x 8,84 Eur = 79,56 Eur), taigi, draudimo išmoka negali būti didesnė už patirtą nuostolį, ir ją gali gauti tik nuostolį patyręs asmuo. Šiuo atveju ieškovė yra ne UAB „Granulita“, o UAB „Granulita energy“, be to, patirta žala negali būti siejama su pajamomis pagal subnuomos sutartį, kadangi, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Įstatymas nedraudžia ir neatsako už šalių sutartinius santykiu.
66. Apeliantas skunde kelia klausimus dėl automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Skunde nurodo, kad pagal UAB „Migras“ sąmatą, remonto darbai galėjo trukti tik vieną darbo dieną, kadangi automobilio remonto trukmė yra 5,1 val. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad sąmata sudaryta naudojant Audatex sistemą, ši sistema naudojama vertinimo tikslais, vertinant transporto priemonės vertę ir transporto priemonės atstatymo vertę, tačiau programa nėra susijusi su konkretaus autoserviso darbu tvarkant automobilį ir kiek tai užtrunka laiko. Įvertinęs tokius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia programa sudaryta sąmata neatspindi realios automobilio tvarkymo trukmės, kuri, be kita ko, priklauso nuo autoserviso eilės, užsakytų detalių trukmės bei kitų objektyvių aplinkybių. Aplinkybę, kad vien šia sąmata vadovautis negalima, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, susiję su automobilio remontu, kuriuos teisingai ir pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad detalė iš parduotuvės užsakyta 2018 m. vasario 1 d. (ketvirtadienis), kurios pristatymo terminas yra viena darbo diena (2019 m. birželio 5 d. UAB „Rimtoma“ el. laiškas, b. l. 102), detalė gauta parduotuvėje 2018 m. vasario 5 d. (pirmadienis), detalė paimta 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. vasario 7 d. baigti remonto darbai, automobilis nuplautas ir grąžintas savininkui. Tokie automobilio remonto darbai laikytini adekvačiais, įprastai atliekamais, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su remonto trukme, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
67. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, taigi apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
68. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaita už teisines paslaugas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirta 600 Eur išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas koeficientas yra 1,3. Maksimalus priteistinas dydis sudarytų 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur x 1,3). Prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, laikytina proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš apelianto.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Ieškovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE (į. k. 10017013) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Granulita Energy“ (į. k. 302916482) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė