Administracinė byla Nr. ATP-774-245/2012
Proceso Nr. 4-40-3-00221-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
79.1; 45.4.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Šakių rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nutarimu J. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad jis 2012 m. gegužės 8 d. 22 val. 20 min. Šakių rajone, Bliukiškių kaimo ribose, vairavo transporto priemonę – automobilį Land Rover Freelander, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,48 promilių (lengvas) neblaivumo laipsnis, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
J. A. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą taikant ATPK 30¹ str. nuostatas paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Marijampolės apskrities policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau - Institucija) skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė J. A. švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. Kadangi J. A. įvykdytas eismo pažeidimas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, o tai yra labai grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina įvertinti šio pažeidimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Šioje administracinėje byloje nustatytos lengvinančios aplinkybės - nuoširdus gailėjimasis, tai, kad J. A. yra I grupės invalidas, serga onkologine liga, negali būti įvertintos kaip išimtinės aplinkybės skirti švelnesnę nuobaudą skiriant 1000 litų baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi liga ir invalidumas negali būti siejami su alkoholio vartojimu.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Institucijos skundas tenkintinas.
J. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius inkriminuojamą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, jog pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, nepagrįstai taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir nepaskirta papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. J. A. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nustatytos dvi J. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad jis turi I grupės neįgalumą (31 str. 1 d. 1 p. ir 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, serga onkologine liga ir kitomis sunkiomis sąnarių ir odos ligomis. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, pažeidėjui pagrįstai skirtina minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Tačiau nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti pagrįstos bei teisėtos išvados, kad ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda pažeidėjo atžvilgiu yra per griežta, yra neadekvati padarytam pažeidimui ir turėjo būti švelninama. Tai, kad pažeidėjas realaus pavojaus aplinkiniams nesukėlė ir, remiantis jos parodymais, alkoholį vartojo kaip vaistą, nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą už itin grubaus administracinio teisės pažeidimo padarymą.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taigi, visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas J. A. atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 301 str. nuostatas, neskirdamas jam ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo.
Institucija prašo nutarimą panaikinti, tačiau dėl to, kad yra griežtinama paskirtoji nuobauda, apylinkės teismo nutarimas ne naikinamas, o tik pakeičiamas sugriežtinant nuobaudą - paskiriant J. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams (minimaliam terminui, numatytam ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Marijampolės apskrities policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą pakeisti, J. A. už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Dargužis