Civilinė byla Nr. e2A-178-464/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00033-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.6; 3.2.4.11

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Interjero projektų studijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Interjero projektų studijos ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Interjero projektų studija kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuris pagal teismingumą buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo P. U. 272 332,17 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Nurodė, kad atsakovas P. U. nuo 2013 m. lapkričio 26 d. buvo paskirtas ieškovės vyr. finansininku, nustatant, kad jo darbo dienos trukmė yra 2 val. per dieną ir 10 val. per savaitę, o darbo užmokestis – 72,40 Eur (250 Lt). Akcininkų 2015 m. sausio 5 d. sprendimu atsakovas nuo 2015 m. sausio 7 d. buvo paskirtas ieškovės direktoriumi, pakeičiant darbo sutartyje nurodytas jo pareigas iš vyr. finansininko į direktoriaus, tačiau nekeičiant nei jo darbo laiko, nei darbo užmokesčio. Kilus įtarimų dėl netinkamo ir nesąžiningo vadovavimo bendrovei, ieškovės akcininkų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu atsakovas nuo 2022 m. gruodžio 16 d. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. 

3.       Ieškovės teigimu, tik atšaukus atsakovą iš direktoriaus pareigų jai paaiškėjo, kad atsakovas be akcininkų žinios ir sutikimo 8 kartus keitė savo darbo sutartį, pasididindamas jam mokėtiną darbo užmokestį bei nustatydamas papildomų priedų ir (ar) premijų mokėjimą už darbo rezultatus. Atsakovas kiekvieną mėnesį priimdavo įsakymus, kurių pagrindu jam buvo išmokami nuo 325 Eur iki 4 205,83 Eur priedai. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2022 m. spalio 31 d. priimtų savavališkų sprendimų, susijusių su premijų sau išsimokėjimu, ieškovė patyrė 272 332,17 žalą, kurią sudaro neteisėtai išmokėtos sumos, mokesčiai ir įmokos, ir kurią turi atlyginti atsakovas, pažeidęs bendrovės vadovo fiduciarines pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės UAB Interjero projektų studijos ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui P. U. 5 112,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, panaikino 2023 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB Interjero projektų studija buvo įsteigta 2013 m. lapkričio 26 d., o jos steigėjais tapo atsakovas P. U., kuriam priklauso 40 proc. bendrovės akcijų, E. M., kuriam priklauso 40 proc. akcijų, ir E. M., kuriam priklauso 20 proc. akcijų. Bendrovės įsteigimo metu jos steigėjai vienas kitą gerai pažinojo, juos siejo artimi santykiai, grindžiami pasitikėjimu ir draugyste. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad E. M. yra E. M. tėvas, o atsakovas P. U. ilgą laiką draugavo su E. M. dukra ir E. M. seserimi. Be to, nuo 2012 m. balandžio 4 d. atsakovas vadovavo ir UAB „Termopalas“, kurios vienintelis akcininkas (nuo 2015 m. priklauso 100 proc. akcijų) yra E. M.. Visi trys ieškovės steigėjai artimai ir dažnai bendravo – kelis kartus per savaitę kartu lankydavosi baseine, kartu vakarieniaudavo ir pan. 

6.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės direktoriumi nuo jos įsteigimo dienos iki 2015 m. sausio 6 d. buvo E. M., o atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 28 d. ėjo bendrovėje vyr. finansininko pareigas. Tačiau ieškovės akcininkų 2015 m. sausio 5 d. sprendimu nuo 2015 m. sausio 7 d. ieškovės vadovu buvo paskirtas atsakovas, atšaukus iš vadovo pareigų E. M.. Su atsakovu sudarytą darbo sutartį pakeitė buvęs direktorius E. M.. Darbo sutarties pakeitimuose buvo nurodyta, kad nuo 2015 m. sausio 7 d. atsakovo pareigos keičiamos į antraeiles direktoriaus pareigas, o jo darbo laikas nustatomas pagal direktoriaus pareigų darbo poreikį. Kitos darbo sutarties sąlygos, be kita ko, ir dėl darbo užmokesčio dydžio, nebuvo keičiamos. Atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas, jo darbo sutartis buvo kelis kartus pakeista vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais dėl atitinkamai tais metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio keitimo. Atsakovas iš ieškovės vadovo pareigų atšauktas nuo 2022 m. gruodžio 16 d.

7.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vadovavimo ieškovei metu jis įsakymais kas mėnesį pasiskirdavo sau priedą už gerus darbo rezultatus – ginčas kilo dėl šių atsakovo veiksmų teisėtumo. 

8.       Visų pirma kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovo argumentus dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų taikymo, atkreipęs dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio ginčuose. Kai yra sprendžiama dėl bendrovės vadovo veiksmų, be akcininkų susirinkimo sprendimo pasididinus sau atlyginimą (nagrinėjamu atveju išsimokėjus sau priedus), kyla vadovo civilinės atsakomybės klausimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovui reiškiami reikalavimai yra grindžiami jo, kaip vadovo, o ne kaip darbuotojo pareigų netinkamu vykdymu, todėl tokiam ginčui išnagrinėti taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.      

9.       Ieškovės įstatų 12 ir 13 punktuose yra nurodyta, kad bendrovė turi du valdymo organus, t. y. visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – vadovą. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia ar atleidžia iš pareigų, nustato jam atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Teismas konstatavo, kad atsakovo, kaip ieškovės vadovo, atlyginimo ir (ar) skatinimo klausimai priklauso išimtinai akcininkų susirinkimo kompetencijai.         

10.       Iš į bylą pateiktų įrodymų – nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 31 d. kiekvieno mėnesio pabaigoje atsakovo pasirašytų įsakymų dėl priedų už gerus darbo rezultatas prie darbo užmokesčio sau paskyrimo, elektroninio susirašinėjimo su ieškovės buhaltere, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, liudytojos A. S., kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, paaiškinimų teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesį atsakovas elektroniniu laišku informuodavo buhalterę, kokį darbo užmokestį su priedu į rankas jis turėtų gauti, o buhalterė parengdavo atitinkamą įsakymą, įrašydama į jį jai nurodytą sumą su visais būtinais sumokėti mokesčiais; darbo apskaitos žiniaraštyje nurodyta suma buvo išskaidoma į darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį ir priedą bei atitinkamus mokėtinus mokesčius. Taigi, priedai atsakovui buvo išmokami nesant rašytinio visuotinio akcininkų sprendimo.

11.       Kita vertus, byloje esančių įrodymų visuma leido teismui padaryti ir tokią išvadą, kad apie tai, jog atsakovui kas mėnesį buvo mokamas dar ir priedas prie darbo užmokesčio, kitiems dviem akcininkams buvo žinoma ir jie tam neprieštaravo. Todėl vien tokia aplinkybė, kad nebuvo priimtas rašytinis akcininkų sprendimas dėl priedų atsakovui mokėjimo, nesudarė pagrindo teismui atsakovo atliktų veiksmų įvertinti kaip neteisėtų.

12.       Iš liudytojo E. M. paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovės įsteigimo idėja kilo būtent atsakovui. Vadovaudamas E. M. priklausančiai bendrovei UAB „Termopalas“, kurios pagrindinė veikla buvo baldinių žaliavų (išpjautų ir užlaminuotų baldinių plokščių) pardavimas, atsakovas pasiūlė praplėsti šios bendrovės veiklą ir pradėti gaminti baldus, o tam, kad nebūtų konkuruojama dėl klientų (žaliavų pirkėjų), sugalvojo įsteigti kitą bendrovę – ieškovę UAB Interjero projektų studija, kaip UAB „Termopalas“ padalinį, prekiaujantį UAB „Termopalas“ pagamintais baldais. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Be to, liudytojas E. M. pripažino, kad, steigiant ieškovę, visas know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės) priklausė atsakovui, jis viską žinojo, todėl naujos bendrovės (ieškovės UAB Interjero projektų studija) įsteigimas buvo patikėtas jam. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovės bendrovės veiklai pradėti reikėjo įsigilinti į naujas – baldų projektavimo sritis, reikėjo naujų programų bei išmokti su jomis dirbti, taip pat reikėjo naujų įgūdžių bendraujant ne tik su klientais, bet ir dizaineriais, priimant užsakymus iš klientų, reikėjo juos įtikinti dėl užsakomų baldų gamybos būtent iš UAB „Termopalas“ medžiagų. Tokių atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė ir ieškovė.  

13.       Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad po ieškovės įsteigimo tiek jos buvęs vadovas E. M., tiek ir atsakovas, kaip bendrovės vyr. finansininkas, bendrovėje dirbo po 2 val. per dieną; laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė turėjo visą darbo dieną dirbančią administratorę; daugiau jokių kitų darbuotojų nebuvo. Nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. liepos 1 d. bendrovėje dirbo tik atsakovas, o nuo 2015 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti dar vienas darbuotojas – T. A., tačiau ir jis į bendrovę buvo priimtas dirbti 2 val. per dieną antraeilėse pareigose. Bendrovėje dirbo tik minėti du darbuotojai iki pat atsakovo atšaukimo iš vadovo pareigų 2022 m. gruodžio 16 d.

14.       Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su naujai įsteigtos bendrovės tikslais bei užduotimis, taip pat faktą, kad visą bendrovės veiklą turėjo organizuoti ir vykdyti du bendrovės darbuotojai, dirbantys po 2 val. per dieną, teismas pagrįstais pripažino atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentus, jog jo darbo valandų trukmė, nurodyta darbo sutartyje, ir realiai dirbtas laikas nesutapo, jam teko dirbti ir viršvalandžius, ir savaitgaliais, susitinkant su klientais. Tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas ir atsakovo darbas pirmaeilėse pareigose UAB „Termopalas“ neleido į su ieškove sudarytą darbo sutartį įrašyti ilgesnes darbo valandas. Todėl teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovo darbo užmokestis (su išmokėtais priedais) turėtų būti vertinamas kaip gautas už 2 darbo valandas per dieną ir 10 valandų per savaitę užmokestis.    

15.       Pagrįstais teismas pripažino ir tokius atsakovo argumentus, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo praktika, kuri buvo įvesta E. M. vadovavimo ieškovei metu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nuo pat jos įsteigimo momento iki atsakovo atšaukimo iš vadovo pareigų darbuotojams mokėjo priedus prie darbo užmokesčio: E. M. vadovavimo laikotarpiu tokius priedus gaudavo ne tik tuometinis vadovas ir atsakovas, formaliai bendrovėje dirbę po 2 val. per dieną, tačiau priedai buvo išmokami ir visą darbo dieną dirbusiai administratorei E. K.; atsakovo vadovavimo metu priedus gavo ir atsakovas, ir darbuotojas T. A.. Taigi, dirbdamas vyr. finansininku ir gaudamas priedus prie atlyginimo, atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad tokius priedus gaus ir tapęs vadovu, nes 2015 m. sausio 5 d. akcininkų sprendimu buvo pakeistos tik jo pareigos, bet ne faktiškai gautas darbo užmokestis su priedais.   

16.       Teismas aktualia pripažino dar ir tokią aplinkybę, kad tiek E. M., tiek ir atsakovui priedai buvo mokami oficialiai, nurodant jų dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant visus privalomus mokesčius valstybei, todėl bet kuriam iš akcininkų pareiškus norą susipažinti su vadovui mokamu darbo užmokesčiu, jokių abejonių dėl mokamų priedų ir jų dydžio neturėjo kilti. Akcininkas E. M. galėjo ir privalėjo numatyti, kad tokius priedus sau mokės ir atsakovas, o nesutikdamas su jų mokėjimu ar dydžiu bet kuriuo metu galėjo tam paprieštarauti. Juo labiau kad akcininkui E. M. priklauso 40 proc. bendrovės akcijų, o kartu su tėvu E. M. – 60 proc. akcijų, t. y. jie abu turėjo balsų daugumą, būtiną sprendimams dėl su bendrovės veikla susijusiems klausimams priimti. Teismo vertinimu, šiam akcininkui buvo žinoma apie atsakovui mokamus priedus.    

17.       Pasisakydamas dėl kito akcininko – E. M. – galėjimo žinoti apie atsakovui mokamus priedus, teismas pažymėjo, kad šis akcininkas atsakovui patikėjo vadovavimą UAB „Termopalas“, vėliau atsakovui leido išplėsti minėtos bendrovės veiklą iš prekybinės į gamybinę ir įsteigti naują bendrovę produkcijos realizavimui, visiškai juo pasitikėdamas. Ieškovės biuras buvo UAB „Termopalas“ nuomojamose patalpose, tame pačiam pastate, kuriame mažiausiai kelis kartus per mėnesį lankėsi UAB „Termopalas“ konsultantu dirbęs E. M., o apsilankymo metu buvo su atsakovu viename kabinete, aptardavo, kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu, visus atsakovui rūpimus klausimus. E. M. teisme pripažino, kad atsakovas pristatydavo metinius bendrovės rezultatus, nors detaliau jo nieko ir neklausdavo, nes jokių įtarimų neturėjo, be to, tuomet vadovavęs 5–6 bendrovėms ir neturėjo laiko gilintis į mažos bendrovės reikalus.   

18.       Įvertinęs akcininkų E. M. ir E. M. paaiškinimus bei elgesį nuo pat ieškovės įsteigimo iki 2022 m. gruodžio 16 d., teismas konstatavo, kad dėl akcininkus siejusių draugiškų, visišku pasitikėjimu grįstų santykių, kiti du akcininkai patikėjo atsakovui visus su ieškovės įsteigimu susijusius klausimus ir pritarė visiems jo sprendimams, taip pat ir dėl mokamo užmokesčio su priedais, nesigilindami ir nesiaiškindami, kodėl ir koks konkretus priedas kurį mėnesį buvo išmokėtas. Tai, kad akcininkai pritarė visiems atsakovo sprendimams, t. y. toleravo per 7 metus susiklosčiusią priedų mokėjimo praktiką, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog visus šiuos 7 metus atsakovas sau išmokėdavo priedus prie darbo sutartyje numatyto atlyginimo be akcininkų žinios ir pritarimo.   

19.       Kitokios teismo pozicijos nelėmė nei aplinkybė, kad po šios bylos iškėlimo akcininkas E. M. 2023 m. gegužės 18 d. grąžino ieškovei visus jo vadovavimo metu sau išsimokėtus priedus, nei tai, kad šiuo metu vykdomas ne vienas atsakovo P. U. veiklos patikrinimas dėl, kaip nurodė akcininkai, prarasto jų pasitikėjimo buvusiu vadovu. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų – vienos iš sąlygų vadovo civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškovės ieškinį pripažino nepagrįstu. Teismas pritarė atsakovui ir tuo aspektu, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą daliai reikalavimų pareikšti. Dalis ieškinio dalyku esančių priedų buvo išmokėti daugiau nei prieš 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 16 d.), todėl net ir nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas ieškinio reikalavimai negalėtų būti tenkinami visa apimtimi dėl praleisto ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Ieškovė UAB Interjero projektų studija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

20.1.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino selektyviai, kiekvieną atskirai, netyrė jų kaip visumos, neatskleidė bylos esmės. Teismas nenustatė konkrečių rašytiniais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių. Todėl sprendime padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o pats sprendimas grindžiamas vien prielaidomis ir tikimybėmis.    

20.2.                      Konstatuodamas, kad atsakovas faktiškai dirbo ilgiau nei 2 val. per dieną ir 10 val. per savaitę, teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2015 iki 2022 metų turinys patvirtina, kad atsakovas dirbo po 2 val. per dieną, o už šio dokumento pildymą buvo atsakingas pats atsakovas. Atsakovo paaiškinimai, kad į žiniaraštį nebuvo įrašomi viršvalandžiai, nes ieškovė neturėjo lėšų jiems apmokėti, teismo turėjo būti įvertinti kritiškai, nes atsakovo atlikti veiksmai, kuomet buvo išsimokamos premijos, paneigia tokius deklaratyvius jo teiginius. Teismui konstatavus, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra netikri, jis turėjo priimti atskirąją nutartį dėl dokumentų klastojimo. 

20.3.                      Teismas netyrė ir nevertino 2017 m. gegužės 11 d. atsakovo su UAB ,,Termopalas“ sudarytos darbo sutarties, kurios 5 punkte nurodyta, kad nustatoma 8 val. darbo diena. Pagal DK 114 straipsnio 1 dalį atsakovas, visą darbo dieną dirbdamas UAB ,,Termopalas“, neturėjo teisės kitoje bendrovėje dirbti daugiau nei 2 val. per dieną. Todėl nėra realu, kad atsakovas faktiškai dirbo ilgiau nei buvo nurodyta su ieškove sudarytoje darbo sutartyje.

20.4.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad akcininkams buvo žinoma ir priimtina priedų mokėjimo praktika. Akcininkas E. M., apklaustas kaip liudytojas, teismo posėdyje nurodė, kad faktiniu ieškovės vadovu visada buvo atsakovas, kuris jam mokėjo atlyginimą. Jokių įsakymų dėl priedų išmokėjimo akcininkas nesurašydavo, o jų surašymo praktika atsirado tik atsakovą paskyrus vadovu. Tai, kad akcininkui E. M. nebuvo žinoma ir nebuvo priimtina priedų mokėjimo tvarka, patvirtina toks faktas, kad jis visus jam išmokėtus priedus yra grąžinęs ieškovei.     

20.5.                      Teismas nepagrįstai nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su atsakovui mokėtu darbo užmokesčiu UAB ,,Termopalas“. Atsakovui dirbant UAB ,,Termopalas“, kurios vienintelis akcininkas yra E. M., darbo užmokestis jam buvo padidintas 5 kartus ir visada akcininko rašytiniu sprendimu. Atsakovas kreipdavosi į akcininką su prašymu dėl darbo užmokesčio padidinimo, kurį akcininkas išspręsdavo priimdamas rašytinį sprendimą. Taigi, atsakovui buvo žinoma darbo užmokesčio didinimo tvarka ir procedūros, o E. M. pagrįstai tikėjosi, kad atitinkama praktika yra taikoma ir kitoje bendrovėje.    

20.6.                      Nepagrįsta ir teismo išvada, kad akcininkai pritarė visiems atsakovo, kaip ieškovės vadovo, sprendimams. Nė vienas iš akcininkų, teikdamas paaiškinimus teismui, nenurodė ir nepatvirtino tokių aplinkybių. Vien tai, kad akcininkai pasitikėjo atsakovu, nereiškia jų pritarimo visiems jo sprendimams. Be to, atsakovo veikimą prieš ieškovės interesus patvirtina ir tokios aplinkybės, kad, pradėjus ieškovės veiklos tyrimą, jis ėmė naikinti dokumentus, elektroninį susirašinėjimą. Tyrimo metu buvo nustatyta ir daugiau pažeidimų – netinkamas finansinės apskaitos tvarkymas, apskaitos politikos neturėjimas, inventorizacijos neatlikimas ir kt.

20.7.                      Nepagrįsta taip pat teismo išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą daliai reikalavimų pareikšti. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po to, kai buvo nutraukta darbo sutartis su atsakovu ir buvo atliktas vidinis tyrimas, kurio metu ir paaiškėjo atsakovo savavališki neteisėti veiksmai, kuriais buvo padaryta žala.

21.                      Atsakovas P. U. atsiliepime į ieškovės UAB Interjero projektų studijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:    

21.1.                      Teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, kadangi teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo buvo logiškai bei nuosekliai pagrįstos bylos duomenimis, be kita ko, ir rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais ir kt. Teismas išanalizavo byloje įrodinėtas aplinkybes, nesivadovavo jokiomis prielaidomis ir tyrė rašytinius įrodymus, jų selektyviai neatrinkdamas, neinterpretuodamas, todėl atskleidė bylos esmę, jos neiškraipant.

21.2.                      Atsakovas, dirbdamas ne vienoje darbovietėje, buvo saistomas DK 144 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo dėl darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo trukmės. Todėl darbo sutartyje su ieškove ir negalėjo būti nurodytos ilgesnės darbo valandos. Šios aplinkybės nuo pat darbo sutarties sudarymo dienos iki darbo santykių pabaigos buvo žinomos ieškovės akcininkams, kadangi atsakovo abi darbovietės, kuriose jis atliko pirmaeiles ir antraeiles pareigas, buvo ir tebėra susijusios per akcininką E. M.. Be to, ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė, kad atsakovas faktiškai galėjo ir dirbo ilgiau nei buvo nurodyta darbo sutartyje.

21.3.                      Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė neturėjo lėšų darbo užmokesčiui sumokėti, todėl ir darbo sutartyje buvo nurodytas trumpesnis darbo laikas. Priešingai, atsakovas visada nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovės akcininkai puikiai suprato ir žinojo, jog, plečiantis ieškovės veiklai, plėtėsi ir atsakovo darbo apimtys ir atsakomybė, o siekiant ir toliau išlaikyti tokias apimtis bei pelningumą, kuo buvo suinteresuoti ieškovės akcininkai, 2 darbo valandų per dieną jo darbo nepakako. 

21.4.                      Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovės akcininkai žinojo apie atsakovui mokamą darbo užmokestį ir priedus prie jo, tai nurodyta ir atsakovo darbo sutartyje. Priedai atsakovui ir kitiems darbuotojams buvo mokami nuo pat atsakovo darbo pradžios, taigi, kaip teisingai konstatavo ir teismas, bendrovėje buvo nusistovėjusi priedų mokėjimo praktika. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai, 2020 m. birželio 12 d. akcininkų sprendimas dėl dividendų paskyrimo ir 2019 metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo – taip pat leidžia įsitikinti, kad ieškovės akcininkai, kuriems buvo teikiama atitinkama informacija, negalėjo nesuprasti ir nežinoti apie išmokamus priedus. Tai, kad ieškovės akcininkai besąlygiškai pasitikėjo atsakovu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas veikė be jų žinios.

21.5.                      Aplinkybę, kad atsakovas nuo pat ieškovės įsteigimo buvo faktinis vadovas, ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Šios naujos aplinkybės nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko, todėl jomis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas.

21.6.                      Teismas pagrįstai nevertino UAB „Termopalas“ susiklosčiusios praktikos dėl darbo užmokesčio didinimo, kadangi nagrinėjamam ginčui aktualios tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su ieškovėje susiklosčiusia darbo užmokesčio mokėjimo praktika.

21.7.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio reikalavimai negalėtų būti tenkinami visiškai dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bendrovės vadovo veiksmų, be akcininkų rašytinio sprendimo išsimokant didesnį nei darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestį, teisėtumo vertinimo

 

22.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

23.                      Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ; redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.        

24.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė siekė byloje įrodyti, kad atsakovas, nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. ėjęs jos vadovo pareigas, atliko aptartose teisės normose draudžiamus veiksmus, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2022 m. spalio 31 d., nesant akcininkų sprendimo ir pritarimo, akcininkams apie tai nežinant, savavališkai pasiskyrė ir sau išsimokėjo su darbu susijusių išmokų, kurių bendra suma yra 272 332,17 Eur. Pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas nebuvo įrodytas, apeliantė kvestionuoja argumentais, jog jos ir atsakovo ginčą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

25.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

26.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Išvados dėl tam tikrų byloje esančių aplinkybių konstatavimo turi būti padarytos išsamiai ištyrus ir įvertinus su įrodinėjama aplinkybe susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 51–53 punktai).

27.                      Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, jų paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas nuo pat jo paskyrimo apeliantės vadovu pradžios kiekvieną mėnesį priimdavo įsakymus (3 t., b. l. 26–120), kuriais už gerus darbo rezultatus paskirdavo sau darbo užmokesčio priedą, jam sumokamą kartu su atitinkamo mėnesio darbo užmokesčiu, nustatytu darbo sutartyje. Abi šalys sutinka, kad darbo užmokesčio ir (ar) jo priedų nustatymas priklausė išimtinei bendrovės akcininkų kompetencijai, kurie rašytinio sprendimo dėl darbo užmokesčio padidinimo atsakovui nebuvo priėmę, tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Visgi pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu ir tokį faktą, kad kiti akcininkai apie išmokėtus atsakovui priedus neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti nuo pat pradžių, ir tokiai darbo užmokesčio savo vadovui mokėjimo formai jie pritarė.

28.                      Nagrinėjamam klausimui aktualioje kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami analogiški ginčai dėl galimybės taikyti bendrovės vadovui civilinės atsakomybės institutą už išsimokėtą didesnį nei darbo sutartyje numatytas darbo užmokestį, jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad vien rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks akcininkų sprendimas iš viso nebuvo priimtas. Priešingai, buvusio bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas, jeigu iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad akcininkai žinojo apie vadovo atlyginimo dydį, o akcininkų atitinkamą žinojimą gali patvirtinti tokios aplinkybės, kaip: akcininkų ir vadovo ryšys ir susiklosčiusi praktika, sprendžiant su bendrovės valdymu susijusius klausimus; bendrovės veiklos perspektyvos ir pagrindo darbo užmokesčio didinimui buvimas; ar padidintas atlyginimas buvo apskaitomas buhalterinėje apskaitoje, ar buvo sumokami privalomi mokesčiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

29.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantės akcininkams neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinoma bei suprantama, jog atsakovas visus septynerius vadovavimo bendrovei metus dirbo už didesnį atlygį, nei liko įrašytas darbo sutartyje, t. y. už 72,40 Eur (250 Lt), pakeitus jo pareigas iš vyr. finansininko į direktoriaus. Tokia apeliantės keliama versija visiškai neįtikinama. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji (kiti du jos akcininkai) apie direktoriui kas mėnesį sumokamą premiją (priedą) už gerus bendrovės darbo rezultatus nežinojo, o jeigu būtų žinojusi, būtų tam prieštaravusi, nes atsakovas negalėjo skirti daugiau laiko darbui pas apeliantę, nei nurodyta su juo sudarytoje darbo sutartyje, nes vadovavęs ir kitai bendrovei (UAB „Termopalas“). Šiam kontekste pažymėtina, kad teisme vienas iš apeliantės akcininkų E. M. yra pripažinęs pats vadovavęs 5–6 bendrovėms.

30.                      Kaip pagrįstai nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju aktualūs yra teismo nustatyti ir pačių šalių neginčijami bendrovės vadovą ir jos akcininkus sieję asmeniniai ryšiai bei faktiškai susiklosčiusi bendrovės valdymo praktika. Bet kokios kitos aplinkybės, susijusios su atsakovo elgesiu po darbo sutarties nutraukimo ar apeliantės argumentai dėl pasitikėjimo atsakovu, kaip vadovu, praradimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes vertintina faktinė situacija, egzistavusi atsakovo vadovavimo apeliantei metu, t. y. bendrovėje faktiškai susiklosčiusi atlyginimo darbuotojams mokėjimo tvarka ir įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti, kad ir akcininkams ši tvarka buvo žinoma.    

31.                      Kaip nustatyta byloje, apeliantės akcijos priklausė trims fiziniams asmenims, t. y. 40 proc. E. M., 20 proc. – E. M. ir 40 proc. – atsakovui P. U. (3 t., b. l. 13–14). Nors vieno atsakovo turimų akcijų skaičius nebuvo pakankamas tam, kad būtų galima pripažinti rašytinio akcininko sprendimo dėl priemokų už darbą jam mokėjimo priėmimo faktą, visgi nei apeliantė, nei atsakovas neginčija to, jog visi trys akcininkai gerai vienas kitą pažinojo, buvo kaip šeimos nariai, nes tuo metu atsakovas palaikė asmeninius santykius su kitų dviejų akcininkų dukra ir seserimi. Būtent tokie jų tarpusavio ryšiai galėjo lemti ir tam tikrų formalių procedūrų, susijusių su bendrovės valdymu, atsisakymą (netaikymą). Byloje nėra ir tokių objektyvių duomenų, kad kiti ABĮ numatyti sprendimai (nesusiję su bendrovės vadovo darbo užmokesčio dydžiu), kuriuos galėjo ir turėjo priimti tik akcininkai, bendrovėje buvo priimami rašytiniais akcininkų sprendimais.

32.                      Iš apeliantės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovas ne tik kiekvieną mėnesį priimdavo įsakymus dėl darbo užmokesčio priedų, bet ir šią informaciją pateikdavo apeliantės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,,Buhalterių kontora“ darbuotojai, kuri premijas nurodydavo kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose (1 t., b. l. 1–174; 2 t., b. l. 1–167). Vadinasi, po darbo santykių su atsakovu nutraukimo apeliantės pradėti ginčyti atsakovo sprendimai bei jų pagrindu atlikti mokėjimai buvo fiksuojami ir įtraukiami į apeliantės buhalterinę apskaitą, atitinkamai, sumokami privalomi mokesčiai valstybės biudžetui. Tokia aplinkybė, kaip buvo nurodyta pirmiau (žr. nutarties 29 punktą), kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip leidžianti pripažinti akcininkų žinojimą apie mokamą direktoriui atlyginimą (jo dydį), juolab kad apeliantės akcininkai dėl mokamo atlyginimo viešo deklaravimo turėjo galimybę susipažinti su šiais apskaitos dokumentais.

33.                      Bylą nagrinėjusio teismo padarytą išvadą, kad akcininkai turėjo ir galėjo žinoti apie atsakovo sprendimus kiekvieną mėnesį išsimokėti premijas prie darbo užmokesčio bei tam pritarė, patvirtina ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančio išrašo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad apeliantė nuo 2014 metų iki atsakovo atleidimo 2022 metais vykdė jai pavestą pareigą registro tvarkytojui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus bei jų aiškinamuosius raštus (8 t., b. l. 3). Iš registrų tvarkytojui teiktų apeliantės pelno (nuostolių) ataskaitų už 2015–2021 metus (8 t., b. l. 62, 64, 68, 70, 74, 76, 79) akivaizdu, kad visose šios ataskaitose, be kita ko, buvo numatytos veiklos ir (ar) bendrosios ir administracinės sąnaudos bei nurodytas jų dydis, kartu pateikiant ir finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus (8 t., b. l. 7–48).

34.                      Apeliantės akcininkams, kurie nurodė valdantys ir kitų bendrovių akcijas, taigi neabejotinai turi atitinkamos patirties ir žinių, turėjo ir galėjo būti žinoma, kad bendrovės veiklos sąnaudos – tai tiesiogiai su gamyba nesusiję kaštai, administracijos darbuotojų atlyginimai, marketingo išlaidos, ofiso išlaidos ir pan. Apeliantė net neginčija tokio fakto, kad jos akcininkams buvo žinomas finansinės atskaitomybės dokumentų turinys, be to, į bylą yra pateiktas ir atitinkamas visų akcininkų pasirašytas sprendimas dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo (5 t., b. l. 58). Duomenų, kad akcininkai būtų nesutikę su jiems pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose užfiksuotomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovui išmokėtu darbo užmokesčiu bei premijomis, byloje nėra. Todėl objektyviai negalima apeliantės įrodinėjama išvada, kad akcininkai nebuvo susipažinę su atsakovui mokamu darbo užmokesčio dydžiu ar nežinojo jam mokamų priedų (premijų) dydžio. Atitinkamai, nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad akcininkai žinojo ir pritarė kasmėnesinių priedų (premijų) mokėjimui atsakovui.

35.                      Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, aplinkybė, kad ir ankstesniam apeliantės vadovui bei akcininkui E. M., kuris nuo apeliantės įsteigimo iki 2015 m. sausio 6 d. buvo paskirtas jos direktoriumi, kartu su darbo užmokesčiu, nesant rašytinio akcininkų sprendimo, buvo mokamos ir premijos, ne tik patvirtina būtent tokią susiformavusią nuo pat bendrovės įsteigimo atlyginimų darbuotojams mokėjimo praktiką, bet ir tai, kad akcininkams ši praktika buvo žinoma ir priimtina. Faktas, kad E. M. 2023 m. gegužės 18 d. grąžino apeliantei jam daugiau nei prieš 8 metus išmokėtus priedus (7 t., b. l. 158), kitokio vertinimo dėl akcininkų žinojimo ar jų pritarimo tokiai darbo užmokesčio mokėjimo formai (praktikai) nesuponuoja.

36.                      Apeliacinio skundo argumentai, kad nuo apeliantės įsteigimo momento faktiniu jos vadovu buvo atsakovas P. U., todėl de jure (teisiškai) vadovas E. M. nežinojo apie jam be akcininkų sprendimo mokamą priedą prie atlyginimo, taip pat stokoja pagrįstumo. Tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų apeliantė į bylą nėra pateikusi, dar daugiau, kaip nurodo atsiliepime atsakovas, to pirmosios instancijos teisme net ir neįrodinėjo. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu akcininkas E. M. nebuvo faktiniu vadovu, tai nereiškia, jog jam buvo nežinoma apie gaunamą darbo sutartyje nenurodytą darbo užmokestį, kuriam raštu turėjo pritarti ne tik jo tėvas E. M. ir atsakovas P. U., bet ir jis pats kaip apeliantės akcininkas. Kitaip tariant, E. M. negalėjo nežinoti, kad tokio sprendimo priėmime (dėl darbo sutartyje nenurodytų priemokų jam mokėjimo) jis pats nedalyvavo ir nėra dėl jo balsavęs.

37.                      Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, konstatuoja, kad tiek atsakovo darbo sutartyje nurodytas darbo užmokesčio dydis, tiek apeliantės darbuotojų skaičius, tiek bendrovės veiklos rodikliai galėjo turėti įtakos tam, jog darbo sutartyje nurodytas darbo užmokesčio dydis nebuvo adekvatus atsakovo atliekamam darbui (neatitiko darbo laiko sąnaudų), o akcininkams apie tai buvo žinoma. Kaip ne kartą minėta pirmiau, pagal darbo sutartį atsakovo darbo užmokestis sudarė vos 72,40 Eur (250 Lt). Iš byloje esančių finansinės apskaitos dokumentų matyti, kad apeliantė 2014 metais gavo 24 746 Eur, 2015 metais – 39 302 Eur, 2016 metais – 23 428 Eur, 2017 metais – 31 239,68 Eur, 2018 metais – 17 763,50 Eur, 2019 metais – 1 537 Eur, 2020 metais – 33 159,25 Eur, 2021 metais – 7 790,34 Eur pelną. Pardavimo pajamos aptartu laikotarpiu siekė nuo 161 285 Eur iki 514 691,60 Eur. Akivaizdu, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu apeliantės vykdoma veikla buvo pelninga, tokius gerus veiklos rezultatus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, pavyzdžiui, 2020 metais akcininkams išmokėtų dividendų faktas (5 t., b. l. 31–35).  

38.                      Atsižvelgiant, be kita ko, ir į gerus bendrovės veiklos rezultatus, generuojamus pardavimus bei pelno dydį, atsakovui darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis neatitiko nei darbo rinkoje mokamo darbo užmokesčio, nei atsakovo indėlio į bendrovės veiklą, o to apeliantės akcininkai negalėjo nematyti ar nežinoti. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad akcininkams buvo žinoma premijų mokėjimo tvarka ir ši tvarka juos tenkino, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

39.                      Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantės akcininkų žinojimą apie priedų mokėjimą ir pritarimą tam paneigia kitokia atsakovo buvusioje darbovietėje – UAB ,,Termopalas“ – susiklosčiusi priedų mokėjimo tvarka, teisiškai neaktualūs. Viena vertus, iš apeliantės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2007 m. gegužės 11 d. darbo sutarties, sudarytos atsakovo su UAB ,,Termopalas“ (7 t., b. l. 51–53), 2019 m. kovo 1 d., 2020 m. spalio 1 d., 2022 m. sausio 2 d. UAB ,,Termopalas“ akcininko E. M. sprendimų (7 t., b. l. 56–58) matyti, kad darbo užmokesčio klausimai toje bendrovėje buvo sprendžiami rašytiniais akcininkų sprendimais. Kita vertus, pati apeliantė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad darant vienokias ar kitokias išvadas turi būti vertinami ne pavieniai įrodymai, o jų visuma. Todėl šie pavieniai įrodymai, susiję su kitoje bendrovėje susiklosčiusia priedų nustatymo praktika, nepaneigia prieš tai šioje nutartyje aptartų įrodymų visumos bei juose užfiksuotų faktinių aplinkybių.   

40.                      Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliantei ir jos akcininkams buvo žinoma bei jie pritarė priedų išmokėjimui, taigi, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra ir jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo proceso taikymo. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senatimi, neturi reikšmės teisingam šio ginčo išnagrinėjimui ir dėl jų nepasisakoma. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, o ne dėl praleistos ieškinio senaties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

41.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42.                      Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Tačiau apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, tenka pareiga atlyginti atsakovo dėl pradėto apeliacinio proceso patirtas išlaidas. Pagal atsakovo į bylą pateiktus įrodymus jis patyrė 1 179,75 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.

43.                      Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros (buvęs Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus maksimalų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius procesinių veiksmų atlikimo metu Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur x 1,3).

44.                      Taigi, atsakovo prašomas kompensuoti atstovavimo išlaidų dydis (1 179,75 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingas bylos apimčiai ir ginčo sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš apeliantės priteisiama 1 179,75 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Interjero projektų studijos, juridinio asmens kodas 303195398, atsakovui P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                                Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                Vigintas Višinskis