Civilinė byla Nr. 2A-1084/2013

                        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00848-2011-0

                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                        21.4.; 21.4.1.4.106.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoramiksas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-872-413/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Autoramiksas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, skolos bei delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Autoramiksas“ kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti apsimestiniais nuo jų sudarymo dienos pirkimo-pardavimo sandorius, sudarytus 2006 m. liepos 26 d. (kontraktas Nr. 2006/07) ir 2007 m. rugsėjo 12 d. (kontraktas Nr. 2007/09) tarp ieškovo UAB „Autoramiksas“ ir kompanijos „Irida World LLC“;

2) pripažinti atsakovą A. K. tikrąja minėtų sandorių šalimi ir perkelti jam sandoriais pirkėjo įgytas teises bei pareigas;

3) priteisti iš atsakovo 982 907,32 Lt skolos ir delspinigių;

4) priteisti iš atsakovo palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Autoramiksas“, atstovaujamas direktoriaus E. P., ir Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijoje registruota kompanija „Irida World LLC“, atstovaujama atsakovo A. K., 2006 m. liepos 26 d. ir 2007 m. rugsėjo 12 d. pasirašė kontraktus Nr. 2006/07 ir Nr. 2007/09. Ieškovo nuomone, šie abu sandoriai pripažintini apsimestiniais, nes buvo sudaryti kitam sandoriui pridengti. Pagal kontraktus prekes faktiškai įsigijo ir jomis disponavo ne JAV kompanija „Irida World LLC“, o tikrasis jų savininkas A. K.. UAB „Autoramiksas“ savo verslą pradėjo 1997 metais. 2005 m. pabaigoje, vienam iš akcininkų nusprendus pasitraukti iš verslo, vienas iš galimų akcijų pirkėjų buvo A. K.. Derybų dėl akcijų pardavimo bei dalyvavime bendrame versle eigoje atsakovas A. K. nusprendė akcijų nebepirkti, o veikti pasinaudodamas ofšorine kompanija - „Irida World LLC“. Pradžioje verslas vyko sklandžiai, A. K. laiku atsiskaitydavo už prekes (pagal 2006 metų kontraktą Nr. 2006/07), tačiau nuo 2007 metų pabaigos mokėjimai pradėjo vėluoti, o vėliau ir visai nutrūko. Dėl to atsakovas liko skolingas beveik vieną milijoną litų. Apie susidariusią skolą A. K. 2008 m. spalio 31 d. buvo informuotas, pasirašė skolų suderinimo aktą, tačiau kitų metų skolų aktus atsisakė pasirašyti. Atsakovas liko skolingas ieškovui 936 102,21 Lt už prekes ir 46 805,11 Lt delspinigių. 2010 m. gruodžio 21 d. per antstolę ieškovas siuntė A. K. pretenziją sumokėti skolą ir delspinigius. Atsakovas su pretenzija susipažino, tačiau priimti ją atsisakė, nurodydamas, jog jis nėra nei įmonės savininkas, nei įgaliotas asmuo ar darbuotojas. Ieškovo teigimu, ginčijamų sandorių apsimestinį pobūdį patvirtina tokie bylos įrodymai: a) atsakovas A. K. yra užsienio kompanijos „Irida World LLC“ benificiaras ir savininkas, kuris tiesiogiai vykdo juridinio asmens sandorių kontrolę. Jis išdavė įgaliojimą veikti kompanijos vardu A. K., o pastarasis, vadovaudamasis šiuo įgaliojimu, 2006 m. liepos 27 d. įgaliojo atsakovą tvarkyti, sudarinėti ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su kompanijos prekybine veikla. Taigi, atsakovas siekė „paslėpti“ save, kaip įmonės ir jos turto savininką, nuo Lietuvos ūkio subjektų; b) 2006 m. birželio - liepos mėn. atsakovas atidarė užsienio banke įmonės „Irida World LLC“ vardu sąskaitą, kur nurodė, kad jis yra tikrasis įmonės ir pinigų savininkas; c) atsakovas, veikdamas pagal paminėtą 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimą, derėjosi dėl ginčijamų sandorių sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises bei pareigas ir iš Šveicarijos banke esančios sąskaitos asmeniškai darydavo pavedimus už prekes tiekėjams, apmokėdavo asmenines savo išlaidas, taigi naudojosi šia sąskaita asmeniškai; d) patikrinus Delavero valstijos įmonių registrą ieškovas nustatė, kad kompanija „Irida World LLC“ neturi registruoto agento, kas reiškia, kad atsakovas nemokėjo kasmetinių mokesčių įmonės veiklai palaikyti, ši įmonė dabartiniu metu yra priverstinio likvidavimo būsenoje. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad tikroji ginčijamų sandorių šalis (pirkėjas) buvo ne įmonė „Irida World LLC“, o atsakovas A. K..

Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir savo poziciją grindė tuo jog jis nėra kompanijos „Irida World LLC“ savininkas, akcininkas ar direktorius. Atsakovo teigimu, iš ieškovo pateikto 2006 m. balandžio 12 d. įgaliojimo matyti, kad įmonės „Irida World LLC“ akcininkai įmonės vardu išdavė įgaliojimą A. K. ir paskyrė jį įgaliotu asmeniu tvarkyti visus su šia bendrove susijusius klausimus, nurodytus įgaliojime. Įgaliojimą įmonės („Irida World LLC“) vardu pasirašė M. J.. Atsakovo vertinimu, šis asmuo veikė kaip akcininkas, įgaliojime nėra jokių duomenų apie tai, kad įmonės akcininku būtų atsakovas, kad jis būtų suteikęs kokius nors įgaliojimus M. J.. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas neįsteigė įmonės „Irida World LLC“, jos neregistravo, nebuvo jos akcininku, savininku ar direktoriumi. Atsakovas veikė 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimo pagrindu, pagal kurį aukščiau minėtas A. K. įgaliojo atsakovą tvarkyti, sudarinėti ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su kompanijos prekybine veikla.

Atsakovo teigimu, jis 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimo pagrindu, kaip „Irida World LLC“ įgaliotas asmuo, pasirašė ginčijamus sandorius, atidarė įmonės sąskaitą Šveicarijos banke, tačiau pagal šiuos kontraktus neatliko jokių veiksmų, kurie yra būdingi pirkėjui pagal šiuos sandorius. Atsakovo funkcijas pagal įgaliojimą apimdavo tik dokumentų, susijusių su prekybine veikla, pasirašymas bei sąskaitos banke atidarymas. Jokiuose tiesioginiuose santykiuose su prekių pardavėjais ir/ar pirkėjais atsakovas asmeniškai nedalyvavo, pagal kontraktus neįgijo jokių prekių (paslaugų). Priešingai nei teigia ieškovas, ne atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu už gautas prekes, o „Irida World LLC“ iš savo sąskaitos Šveicarijos banke pervesdavo pinigus ieškovui. Civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 pagal A. K. ieškinį UAB „Autoramiksas“ akcininkui A. Š. (kaip fiziniam asmeniui) dėl skolos priteisimo, 2011 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu UAB „Autoramiksas“ akcininkas A. Š. patvirtino, kad nuolat dirbo su klientu „Irida World LLC“, kuri buvo tarpininkas UAB „Autoramiksas“ veikloje, susijusioje su prekių gabenimu į Kazachstaną. Tokiu būdu ieškovo atstovas pripažino, kad ginčijamų kontraktų pagrindu ieškovas faktiškai dirba (dirbo) su „Irida World LLC“.

Atsakovo teigimu, net jeigu teismas nustatytų, kad atsakovas buvo įmonės „Irida World LLC“ savininkas/direktorius, tai nereikštų, kad įmonės savininkas turi atsakyti už įmonės prisiimtus įsipareigojimus. Įmonė „Irida World LLC“ yra ribotos civilinės atsakomybės bendrovė, kurios turtas yra atskirtas nuo jos dalyvių turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus teigė, jog ginčijamų sandorių šalies (pirkėjo) „Irida World LLC“ steigėjais yra dvi užsienio įmonės („Pacific Merchant Group“ ir „Orient Commerce“), atstovaujamos to paties asmens M. J.. Įmonės turtinių ir neturtinių teisių patikėtiniais pagal šalių pateiktus įrodymus (patikėjimo teisės deklaracijas, išduotas 2006 m. kovo 3 d.) nurodomi atsakovas A. K. ir UAB „Autoramiksas“ darbuotojas A. K. Įvertinęs UAB „Gudžionys“ raštą apie A. K. įgaliojimų vykdymą priimant prekes ir jas atkraunant, teismas sprendė, jog daugiau tikėtina, kad tikruoju „Irida World LLC“ atstovu Lietuvoje buvo ne atsakovas, bet ieškovo darbuotojas A. K.. Todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas buvo vienintelis „Irida World LLC“ savininkas ir atstovas santykiuose su trečiaisiais asmenims. Be to, teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas asmeniškai užsakinėjo prekes, atliko išankstinius mokėjimus, siuntė (pardavė) prekes trečiajai šaliai, gavo už prekes pinigus ir panašiai, todėl nurodytos aplinkybės leidžia daugiau tikėti atsakovo paaiškinimais, kad jo vaidmuo įmonės „Irida World LLC“ veikloje buvo simbolinis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Autoramiksas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, dėl to naikintinas.

2.Priimdamas procesinį sprendimą ir teigdamas, jog įmonės „Irida World LLC“ turtinių ir neturtinių teisių patikėtiniais yra ne tik A. K., bet ir A. K., teismas vadovavosi galimai suklastotais ir abejotiną įrodomąją reikšmę turinčiais atsakovo pateiktais dokumentais – patikėjimo teisės deklaracija. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad tikrasis „Irida World LLC“  savininkas yra atsakovas, netyrė ir nevertino.

3.Ginčijamas sprendimas paremtas kitoje civilinėje byloje vykusio teismo posėdžio protokolu, kuris neturi šioje byloje prejudicinės galios ir juo teismas vadovavosi nepagrįstai.

4. Teismas nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, jog atsakovas ne tik, kad pasirašė ginčijamus sandorius, bet ir derino sutarčių sąlygas, atidarė įmonės vardu sąskaitą ir naudojosi joje esančiomis lėšomis, t.y. veikė kaip tikrasis įmonės savininkas.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Autoramiksas“ apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą 2012 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog teisiniuose santykiuose su ieškovu kaip faktinis pirkėjas ir sandorio šalis dalyvavo „Irida World LLC“, o ne atsakovas. Atsakovas jam suteikto įgaliojimo ribose tik atstovavo įmonę ir jokių turtinių teisių ir pareigų sau nesukūrė.

2. Teismo posėdžio protokolas, kuriuo buvo vadovautasi priimant sprendimą, atitinka oficialų rašytinį įrodymą, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti jame esančia informacija.

3. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog tikrieji „Irida World LLC“ savininkai ir steigėjai yra „Pacific Merchant Group LTD“ ir „Orient Commerce LTD“, o atsakovas jokių sandorių su šiais asmenimis dėl įmonės akcijų įgijimo nėra sudaręs.

4. Net ir nustačius, jog atsakovas yra „Irida World LLC“ savininkas, jam pareiga atlyginti šios įmonės skolų ieškovams nekiltų, nes įmonė yra ribotos atsakomybės ir jos turtas yra atskirtas nuo savininko turto, be to, ieškovas nėra pagrindęs prašomo priteisti skolos pagrįstumo, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Prieš vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, jog pirmiausia būtina įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus bei pagal juos apibrėžti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, saisto ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismą, kadangi pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris savo ruožtu turi būti priimtas neišeinant už ieškinio reikalavimų ribų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Įstatyme numatytą teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, pasirenka asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Vadovaujantis CPK 135 straipsniu, vieni iš esminių ieškinio elementų yra: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei reikalavimai (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008.). Todėl ieškovui savo teisinę poziciją dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindus CK 1.87 straipsnio pagrindu (apsimestiniai sandoriai), pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovo suformuotus reikalavimus bei argumentus ir privalėjo nagrinėti šiuo aspektu. Kadangi apeliaciniame skunde apeliantas išlaiko ieškinyje suformuotą teisinę poziciją, ji saisto ir apeliacinės instancijos teismą, kuris įvertinęs ieškovo reikalavimus bei bylos medžiagą sprendžia, jog šiuo atveju ginčijamų sandorių pripažinti apsimestiniais ir teigti, jog tikrąja sandorių šalimi (pirkėju)yra atsakovas, bei tenkinti kitus ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo.

Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios. Tokiame sandoryje išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorio šalys. Konstatavus, kad sandoris yra apsimestinis, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 str.1 d.). Tam reikia išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus ir motyvus, sudarant konkretų sandorį. Ieškovas ginčijamų kontraktų apsimestinumą įrodinėjo tuo, jog nors kontraktai dėl paruošimo ir dažymo medžiagų, įrankių bei įrangos tiekimo ir pardavimo buvo sudaryti su įmone „Irida World LLC“, realiai prekes įsigijo ir už jas mokėjo atsakovas – A. K., kuris ieškovo teigimu, yra tikrasis įmonės savininkas. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog ginčas byloje iš esmės kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys sudarydamos ginčijamus sandorius, bet dėl sutarties šalies, pirkėjo, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl, vertinant tikrąją šio teisinio santykio subjektinę sudėtį, reikia nustatyti, kas faktiškai prisiėmė ir vykdė pirkėjo funkcijas, nustatytas sutartyse.

Ginčijamų sandorių šalimis buvo nurodyti UAB „Autoramiksas“(pardavėjas), atstovaujamas komercijos direktoriaus E. P. ir kompanija „Irida World LLC“ (pirkėjas), atstovaujama A. K. (t. 1, b. l. 9-11, 12-14). Remiantis kontraktuose esančiais duomenimis matyti, jog A. K. atstovavo kompaniją „Irida World LLC“ 2006 m. liepos 26 d. įgaliojimo Nr. A/07 pagrindu (t. 1, b. l. 9, 12), tačiau pagrįsdamas šiuos atstovavimo santykius į bylą ieškovas pateikė 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimą (t. 1, b. l. 15). Kadangi kitų įrodymų (įgaliojimų), kurių pagrindu atsakovas galimai atstovavo kompaniją byloje nepateikta, ieškovas 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimą pripažino tinkamu ir remiantis juo sudarė sandorius, todėl teisėjų kolegija laiko, jog atsakovą A. K. ir kompaniją „Irida World LLC“ siejo atstovavimo santykiai pagal 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimą.

Kontraktais pirkėjas - kompanija „Irida World LLC“, įsipareigojo priimti ir sumokėti už pardavėjo teikiamas prekes (kontraktų 1.1. punktai). Kadangi pardavėjas pirkėjui prekes pristatydavo į muitinės terminalą, kompanija „Irida World LLC“, su atviro tipo muitinės sandėlio savininku UAB „Gudžionys“ sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį, kuri buvo pasirašyta kompanijos įgalioto asmens A. K. (t. 2, b. l. 180).Prekės buvo įsigyjamos, muitinės sandėlyje apskaitomos ir transportuojamos „Irida World LLC“ vardu (t. 3, b. l. 29, 83-85, 88 ir kt.). UAB „Gudžionys“ suteikė informaciją, jog už įmonės paslaugas atsiskaitydavo pati kompanija arba jos įgaliotas asmuo A. K. (t. 3, b. l. 33-34). Šios aplinkybės vienareikšmiškai įrodo, jog tiek sandoriai dėl prekių įsigijimo, tiek ir šiems įgyvendinti skirti sandoriai buvo sudaromi ne apelianto nurodyto fizinio asmens, bet pačios kompanijos „Irida World LLC“, atstovaujamos įgaliotų asmenų. Ieškovo kaip tikrąją sandorių šalimi (pirkėju) įvardijamas asmuo, UAB „Gudžionys“ teigimu, veikė ne kaip savarankiškas fizinis asmuo, prekių savininkas, bet kaip kompanijos atstovas (t. 2, b. l. 180). Be to, apelianto teiginiai, jog A. K., prisidengdamas kompanijos vardu vykdė savo asmeninę veiklą, nesuderinami su byloje esančiais parodymais, jog daugiausiai muitinės sandėlyje prekių priėmimu ir atkrovimu rūpinosi ir dalyvavo A. K., kuris taip pat ir pasiimdavo prekių išsiuntimo dokumentus (t. 2, b. l. 180). Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat ne kartą nurodė, jog bendradarbiavo su kompanija „Irida World LLC“ (t. 3, b. l. 135, 170), o ne su atsakovu, kaip atskiru verslo subjektu. Apeliantas taip pat įrodinėja, jog A. K. pats pervesdavo pinigus už iš apelianto įsigyjamas prekes, bei naudojo juos savo reikmėms. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą nesutinka ir su šiais argumentais. 2006 m. liepos 27 d. įgaliojimu kompanija „Irida World LLC“ suteikė atsakovui A. K. teisę sudaryti ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su kompanijos prekybine veikla (t. 1, b. l. 15). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pernelyg siaurai vertina įgaliojime vartojamą sąvoką „prekybinė veikla“, kadangi įgaliojimo turinys ir bylos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas veikdamas šio įgaliojimo pagrindu ir suteiktų teisių apimtyje, galėjo įmonės vardu atidaryti ir sąskaitą banke, kuri būtų skirta atsiskaitymui su tiekėjais, taigi - prekybinei veiklai plėtoti. Apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog sąskaita buvo atidaryta ir naudojama atsakovo asmeniniams atsiskaitymams. Bankas savo klientu nurodo būtent kompaniją „Irida World LLC“, jos vardu sąskaita ir atidaryta. Atsakovas bendraudamas su banku pasirašo įmonės, o ne savo vardu, naudoja įmonės spaudą (t. 1, b. l. 105-106).Tuo labiau, mokėjimai vykdomi išimtinai „Irida Worl LLC“, o ne atsakovo, kaip teigia apeliantas, nurodymu (t. 1, b. l. 107-120). Šios ir kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog kompanija tebuvo statytinis, o realiai prekes įsigijo ir valdė atsakovas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas asmeniškai užsakinėjo prekes pagal sutartis, atliko savo vardu išankstinius mokėjimus, siuntė prekes tretiesiems asmenimis ar gavo už jas pinigus, todėl neįrodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų ir pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais, nustatant, jog tikrąja sandorių šalimi, pirkėju, buvo atsakovas ir jam tenka visos su sutarties neįvykdymu susijusios pareigos. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovą su kompanija „Irida World LLC“ siejo įprasti atstovavimo teisiniai santykiai, kuriuos apeliantas nepagrįstai sutapatino su atsakovo asmeniniais veiksmais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakovas A. K., sudarydamas su apeliantu 2007 m. rugsėjo 12 d. kontraktą Nr. 2007/09 veikė pagal 2006 m. liepos 26 d. įgaliojimą, kuriuo atsakovui teisė atstovauti kompaniją „Irida World LLC“ buvo suteikta iki 2006 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 15). Todėl akivaizdu, jog 2007 metų kontraktas su apeliantu „Irida World LLC“ vardu buvo sudarytas asmens, neturinčio tam įgaliojimų (CK 2.133 str. 8 d., 2.136 str.), tačiau sandorio šiuo pagrindu ieškovas neginčija, reikalavimų, jog šiuo pagrindu sutartimi priimtas pareigas įvykdytų atsakovas, nereiškia. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Šioje byloje pagrindo peržengti skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl ieškovui neįrodžius sandorių negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu, ieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu buvo netenkinti pagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, tačiau vertindamas byloje kilusį ginčą netinkamai motyvavo teismo sprendimą, nes daugiau analizavo ne sandorio galiojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu klausimą, kuris sudarė ieškinio dalyką, bet atsakovo A. K. vaidmenį kompanijos „Irida World LLC“ valdyme, tačiau šis faktas nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo naikinti ar keisti, kadangi CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais.

Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ir apelianto teiginiai dėl to, jog ginčijamas sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo motyvus, konstatuoja, kad sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės, pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, argumentuotai atsakyta į šalių nurodytas aplinkybes ir nurodytos taikytos teisės normos. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, išvadas apie šalis siejančius susitarimus padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkinamas, o ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistu. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo vaidmens kompanijos „Irida World LLC“ valdyme nevertinami, kadangi jie nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 2 000 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (t. 4, b. l. 13-15). Vadovaudamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teismo kolegija konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas atlygintinos sumos (Rekomendacijų 7 bei 8.11 punktai), todėl iš apelianto atsakovui priteistinos (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autoramiksas“, įmonės kodas 159947328, atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Teisėjos                                                                                   Alė Bukavinienė

                                                                                                  Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                                                                                    Egidija Tamošiūnienė