Administracinė byla Nr. A502-2465/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02481-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Bložei,

atsakovo atstovei Irutei Osičnienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Rasai Račkytei ir Gintarui Venskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja I. N. skundu (t. I, b. l. 1-4), kurį patikslino (t. I, b. l. 31-34) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2010 m. birželio 21 d. potvarkio Nr. 4D-85 7 dalį ir įpareigoti atsakovą grąžinti projektą „Vėjo energijos naudojimas elektros energijai gaminti“ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Projektų vertinimo skyriui pakartotiniam vertinimui.

Paaiškino, kad NMA 2010 m. vasario 11 d. pateikė paraišką projektui „Vėjo energijos naudojimas elektros energijai gaminti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Priemonė). NMA Projektų vertinimo skyrius 2010 m. kovo 26 d. pareiškėjai pateikė paklausimą Nr. PPD-(SD)-317 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Paklausimas). Pareiškėja 2010 m. balandžio 1 d. atsakyme į Paklausimą nurodė, jog geriau įsigilinusi į Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (toliau – ir Taisyklės), pastebėjo, kad pagal jos pateiktas prognozines finansines ataskaitas 2010 m. paskolų padengimo rodiklis lygus 0,75 (šis rodiklis privalo būti didesnis arba lygus 1,25) ir pateikė pakoreguotą prognozinę finansinę atskaitomybę bei perskaičiuotus ekonominio gyvybingumo rodiklius. Nurodė, kad klaida įsivėlė dėl neteisingai suprastos ekonominio gyvybingumo rodiklių atitikimo sąlygos, todėl pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais buvo pasirinktas ne visai tinkamas paskolų grąžinimo grafikas. Pažymėjo, kad atsakant į Paklausimą klaida buvo ištaisyta. Manė, kad NMA Projektų vertinimo skyrius, vertindamas paramos paraišką, turėjo atsižvelgti į pareiškėjos pateiktą pakoreguotą prognozinę finansinę atskaitomybę bei perskaičiuotus ekonominio gyvybingumo rodiklius. Paaiškino, kad banko rašte nurodyta sąlyga, jog „visa gauta parama pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ turi būti nedelsiant panaudota kredito grąžinimui“ nėra imperatyvi, nes jame numatyta, jog kredito sąlygos gali būti tikslinamos ir/ar keičiamos kredito sutartyje, kurią pasirašyti numatoma Ministerijai priėmus sprendimą suteikti paramą pagal Priemonę projekto įvykdymo sąnaudoms padengti bei sudarius su NMA paramos sutartį. Nurodė, kad jeigu iš karto būtų grąžinta visa gauta parama bankui, tai verslo plano XIII lentelėje numatytas paskolų padengimo rodiklis taptų mažesnis negu 1,25 ir projektas neatitiktų reikiamų ekonominio gyvybingumo rodiklių. Teigė, kad naujai įsteigtai labai mažai įmonei sudarius paramos sutartį su NMA, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Ūkio bankas“ galės apsispręsti ar toks verslo planas yra tinkamas kredito suteikimui bei kredito sutarties sudarymui, ar ne. Pažymėjo, kad pagal Priemonę, finansavimą užtikrinantys dokumentai nėra būtini pirmajame vertinimo etape. Manė, kad potvarkyje nurodytas teiginys, jog jeigu pareiškėja 2010 metais bankui grąžintų planuojamą gauti paramos sumą (687 157 Lt), paskolos padengimo rodiklis būtų lygus 0,99 ir vis tiek neatitiktų Taisyklėse numatytų reikšmių (turėtų būti ne mažesnis kaip 1,25), yra neteisingas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 156-158) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiami Ministerijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pateikdama NMA papildomus dokumentus, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl minima informacija negalėjo būti pateikta su paramos paraiška, todėl, vadovaujantis Taisyklių 23.14 punktu, pareiškėja neįrodė, kad ūkio subjektas atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes. Paaiškino, kad papildomai pateiktose prognozinėse finansinės atskaitomybės ataskaitose pareiškėja nurodė, jog gaus mažesnę nei planavo paskolą (vietoj 1 279 171 Lt gaus 1 090 493 Lt vertės paskolą), ir 2010 metais grąžins 545 213 Lt, tačiau AB „Ūkio Bankas“ 2010 m. sausio 29 d. rašte Nr. 084 „Dėl kredito suteikimo“ yra nurodoma, kad visa gauta parama turi būti nedelsiant panaudota kredito grąžinimui. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėja 2010 metais bankui grąžintų planuojamą gauti paramos sumą 687 157 Lt, paskolos padengimo rodiklis būtų lygus 0,99 ir vis tiek neatitiktų Taisyklėse numatytų reikšmių (turėtų būti ne mažesnis kaip 1,25), todėl pareiškėjos papildomai pateikta informacija neužtikrintų atitikties Taisyklių 23.14 punkte nurodytam tinkamumo kriterijui. Manė, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog banko rašte nurodyta sąlyga, kad visa gauta parama pagal Priemonę turi būti nedelsiant panaudota kredito grąžinimui nėra imperatyvi, yra klaidinantis, kadangi bankas rašte informuoja pareiškėją, jog rašte nurodytos kredito sąlygos yra kredito sutarties esminių sąlygų dalis, kurios, klientui įvykdžius visas kredito sutartyje nurodytas kredito suteikimo sąlygas, bus akceptuotos ir/ar inkorporuotos į kredito sutartį, sukursiančią banko įsipareigojimus. Pažymėjo, kad banko rašto 5.6 punkto sąlyga „Visa gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai: turi būti nedelsiant panaudota kredito grąžinimui“ yra privaloma kredito sutarties sudarymo sąlyga, kuri bus akceptuota ir (arba) inkorporuota į kredito sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 42-43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad atsakydama į Paklausimą ir pateikdama papildomus dokumentus, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl papildoma informacija negalėjo būti pateikta su paramos paraiška, todėl, vadovaujantis Taisyklių 23.14 punktu, pareiškėja neįrodė, kad ūkio subjektas atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes. Pažymėjo, kad pareiškėjos papildomai pateikta informacija vis tiek neužtikrintų Taisyklių 23.14 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus paramai gauti. Nurodė, kad prisijungiant prie elektros energijos skirstomųjų tinklų, gamintojas (šiuo atveju ? pareiškėja) apmoka 60 procentų elektros įrenginių prijungimo išlaidų (iki nustatytos nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir gamintojo elektros įrenginių) ir neįgyja nuosavybės teisių į nutiestus elektros tinklus ir jų įrenginius, todėl dalis išlaidų iki nustatytos nuosavybės teisės pareiškėjos ribos negali būti finansuojamos paramos lėšomis. Paaiškino, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „New energy group” pateiktą komercinį pasiūlymą dėl vėjo jėgainės prijungimo prie skirstomųjų tinklų (be PVM ? 90 439 Lt), neįmanoma nustatyti, kokia šių išlaidų dalis galėtų būti finansuojama paramos lėšomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu (t. I, b. l. 173-177) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 29 punktu, pažymėjo, kad pateikdama papildomus dokumentus, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl papildoma informacija negalėjo būti pateikta su paramos paraiška, todėl, konstatavo, kad vadovaujantis Taisyklių 23.14 punktu, pareiškėja neįrodė, jog ūkio subjektas atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad pareiškėjos papildomai pateikta informacija vis tiek neužtikrintų Taisyklių 23.14 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus paramai gauti. Teismas nesutiko su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kad banko rašte nurodyta sąlyga, jog visa gauta parama pagal Priemonę turi būti nedelsiant panaudota kredito grąžinimui, nėra imperatyvi. Teismas pažymėjo, jog bankas rašte informavo pareiškėją, kad rašte nurodytos kredito sąlygos yra kredito sutarties esminių sąlygų dalis, kurios, klientui įvykdžius visas kredito sutartyje nurodytas kredito suteikimo sąlygas, bus akceptuotos ir/ar inkorporuotos į kredito sutartį, sukursiančią banko įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, kad banko rašto 5.6 punkto sąlyga „visa gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai: turi būti nedelsiant panaudota kredito grąžinimui“ yra privaloma kredito sutarties sudarymo sąlyga, kuri bus akceptuota ir (arba) inkorporuota į kredito sutartį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos projektas teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas netinkamu vertinti antrajame projektų atrankos etape, kadangi neatitiko Taisyklių 23.14 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

III.

Pareiškėja I. N. pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 182-187), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

1. Teismo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėja jos projekto vertinimo metu pateikdama papildomą informaciją nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl ši informacija negalėjo būti pateikta su paramos paraiška, neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėja visą laiką teigė ir nurodydavo, kad papildomus (patikslintus) duomenis pateikė dėl to, kad teikiant paramos paraišką buvo padaryta akivaizdi finansinio modeliavimo klaida, kuri galėjo būti ištaisyta tik tada, kai ji paaiškėjo, t. y. po paramos paraiškos pateikimo.

2. NMA, pastebėjusi akivaizdžiai klaidingus ir reikalavimų neatitinkančius finansinius duomenis, galėjo ir privalėjo pasiūlyti pareiškėjai juos patikslinti, tačiau to nepadarė ir atsisakė priimti pareiškėjos savo iniciatyva pateiktus duomenis, kuriais ištaisomos akivaizdžios klaidos. NMA akivaizdžiai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ko pasekmė buvo neteisėtas pareiškėjos paramos paraiškos atmetimas.

3. NMA privalėjo vertinti pareiškėjos projektą pagal verslo planą ir jo (prognozinių) finansinių ataskaitų duomenis, bei projekto vertinimo metu neturėjo teisės nei remtis praradusiu aktualumą banko raštu, nei reikalauti jį patikslinti, o savo iniciatyva perskaičiavusi verslo plano finansinius duomenis pagal šio rašto duomenis – pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai. NMA remiasi tik ta banko rašto dalimi, kurioje nustatomos paskolos grąžinimo sąlygos, o ženkliai sumažėjusią paskolos sumą ignoruoja.

4. Teismas neįvertino fakto, kad projekto vertinimo metu bei patikslintų duomenų pateikimo metu galiojusi Taisyklių redakcija jau nebenumatė pareiškėjos pareigos teikti tokius dokumentus (ir atitinkamai juos tikslinti pasikeitus finansiniams rodikliams). Teismas netinkamai taikė Taisyklių 22.13 ir 22.14 punktų redakciją paraiškos vertinimo metu ir nepagrįstai nevertino banko rašto teisinės reikšmės projekto vertinimui pagal šias teisės normas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 4-7) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliacinius skundu argumentai:

1. Patenkinusi pareiškėjos reikalavimą ištaisyti pačios pareiškėjos paraiškoje padarytas klaidas po paraiškos pateikimo, NMA nusižengtų lygiateisiškumo principui kitų asmenų, pateikusių teisingai užpildytas paraiškas, atžvilgiu.

2. Pareiškėja pati buvo neapdairi pildydama paraišką, nepakankamai susipažino su viešai skelbiamais teisės aktais, todėl pasekmės dėl paraiškos atmetimo tenka pačiai pareiškėjai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-2) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir objektyvų sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar pagrįstai I. N. paramos paraiška projektui „Vėjo energijos naudojimas elektros energijai gaminti“ atmesta jos tinkamumo skirti paramą vertinimo etape. Pagrindinis administracinės bylos šalių ginčas vyksta dėl pareiškėjos teisės iš esmės keisti (tobulinti) pirminę paraišką.

Bylos duomenys rodo, kad NMA, atlikdama I. N. paraiškos administracinės atitikties tikrinimą, nustatė, jog pareiškėja pateikė ne visus dokumentus ir duomenis, todėl 2010 m. kovo 26 d. paklausimu Nr. PPD-(SD)-317 paprašė: 1) nurodyti planuojamą projekto įgyvendinimo labai mažos įmonės registracijos ir buveinės vietą; 2) pagrįsti paraiškos VII lentelėje kiekvieną išlaidą.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (nuo 2009 m. vasario 25 d. aktuali redakcija, toliau – ir Administravimo taisyklės), 28 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, užregistravus paramos paraišką Agentūroje, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja Agentūra (išskyrus informaciją apie pasikeitusius kontaktinius duomenis 29 punkte nurodytais atvejais). Į papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paramos paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama. Administravimo taisyklių 41 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad I. N. 2010 m. balandžio 1 d. atsakydama į NMA 2010 m. kovo 26 d. raštą Nr. PPD-(SD)-317 savo iniciatyva pakoregavo prognozinę finansinę atskaitomybę ir perskaičiavo ekonominio gyvybingumo rodiklius (atliko pakeitimus paraiškos 5, 8, 9-11 ir verslo plano 4-6, 8-14 lapų lentelėse) tokia apimtimi, kad 2010 m. paskolų padengimo rodiklis nuo 0,75 padidėtų iki 1,25 (b. l. 5-21).

Pagal Administravimo taisyklių 29 punktą, pareiškėjas gali pateikti papildomą informaciją be paklausimo, jei ji yra svarbi objektyviam paramos paraiškos įvertinimui, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikta teikiant paramos paraišką (pvz.: pateikiami finansiniai dokumentai, atlikta nekilnojamojo turto teisinė registracija, įvyko sandoris, kuris nenumatytas verslo plane, bet turintis įtakos ūkio subjekto ekonominiam gyvybingumui, kiti dokumentai, turintys įtaką ekonominiam gyvybingumui ar kitaip turintys įtakos tinkamumui paramai gauti ir pan.).

Įvertinusi paminėtą nuostatą sistemiškai su kitomis cituotomis teisės normomis, teisėjų kolegija darą išvadą, kad galimybė teikti papildomus, t. y. tikslinančius (detalizuojančius) duomenis, jokiu būdu nesuponuoja pareiškėjo teisės modifikuoti jau įregistruotą paraišką, t. y. atlikti kokybinio pobūdžio korekcijas. Apeliantei palankus Administravimo taisyklių 29 punkto aiškinimas šios individualios bylos aplinkybėmis akivaizdžiai pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra priimtinas. I. N. paramos paraiškos 2010 m. balandžio 1 d. pakeitimai pagal jų turinį ir tikslą, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nėra leistini, todėl atsakovui nekilo pareiga (ir teisė) jų vertinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirminiame (2010 m. vasario 11 d.) paraiškos variante pareiškėjos nurodytas paskolų padengimo rodiklis neatitiko Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ nustatytos minimalios 1,25 reikšmės, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą paraišką atmesti.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Artūras Drigotas

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                      Virginija Volskienė