Civilinė byla Nr. 2S-64-431/2015

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42762-2014-7                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 75.7.; 106.8.5.; 122.4.

(S)

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei J. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – R. P..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

         I.Ginčo esmė

   Ieškovė prašė panaikinti 2012 m. liepos 4 d. paprastąjį vekselį, kuriuo R. P. buvo įsipareigojęs be sąlygų 2012 m. spalio 30 d. sumokėti J. D. 43.200,00 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. P. ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir grąžino ieškovei žyminį mokestį.

    Teismas pažymėjo, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo, tačiau turi būti vertinama jau iškeltos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1912/2014). Bylų (ieškinių) tapatumas nustatomas pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką – reikalavimą, ieškinio faktinį pagrindą. Dėl pirmojo kriterijaus kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Dėl antrojo kriterijaus - ieškinio dalyko tapatumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Dėl trečiojo kriterijaus - ieškinio faktinio pagrindo tapatumo kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi iškelta civilinė byla Nr. 2-541-535/2014 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinį reiškia ieškovas R. P. atsakovei J. D., prašydamas panaikinti 2012 m. liepos 4 d. paprastąjį vekselį, kuriuo R. P. besąlygiškai įsipareigojo 2012 m. spalio 30 d. sumokėti J. D. 43.200,00 Lt. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas R. P. atsakovės J. D. buvo suklaidintas, atsakovė jį apgavo. Šioje gi byloje ieškinį reiškia R. P. sutuoktinė CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tai pačiai atsakovei J. D. dėl tarp pastarosios ir ieškovės sutuoktinio R. P. pasirašyto paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovė J. D. suklaidino ir apgavo ieškovės I. P. sutuoktinį R. P., ir pastarasis nesuprato, kokį sandorį sudarė, o I. P. tokiam sandoriui sudaryti leidimo nebuvo davusi. Iš nustatytų faktinių aplinkybių aišku, kad ginčas vyksta iš esmės tarp tų pačių šalių, tai yra tarp R. P. ir J. D.. Aplinkybė, jog ieškovė I. P. neįtraukta į civilinės bylos Nr. 2-541-535/2014 nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, nereiškia, jog šalys šiose civilinėse bylose nesutampa. Kaip matyti iš ieškovės reiškiamo ieškinio turinio, ieškovės I. P. ir trečiojo asmens R. P. teisinis suinteresuotumas, pasirinkto teisių gynimo būdo esmė suponuoja, kad pagal jų pareikštus ieškinius civilinių bylų teisminio nagrinėjimo objektas – ieškovo R. P. (trečiojo asmens šioje byloje) ir atsakovės J. D. dalyvavimas sandorio teisiniame santykyje, iš jo kylančios teisės ir pareigos. Abiejose civilinėse bylose ieškinys reiškiamas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra dėl to, jog atsakovė J. D. R. P. suklaidino, apgavo. Ieškiniai reiškiami dėl to paties 2014 m. liepos 4 d. tarp tų pačių šalių pasirašyto vekselio tai pačiai 43.200,00 Lt sumai pripažinimo negaliojančiu tuo pačiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai reiškia, kad teismo žinioje jau yra byla, kurioje ginčijamas 2012 m. liepos 4 d. R. P. pasirašytas paprastasis vekselis.

                               III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

1) Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi netinkamai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė nėra civilinės bylos Nr. 2-541-535/2014 dalyvė, kadangi jos prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu teisėja atsisakė tenkinti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra dviejų identiškų civilinių bylų dėl to paties ginčo. Ieškovei procesinį savarankiškumą ir nesutapatinimą su sutuoktiniu R. P. garantuoja CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė ginčyti sandorius, sudarytus kito sutuoktinio be jo sutikimo. Ieškovė sutinka, kad ieškinio dalykas – reikalavimas panaikinti tą patį vekselį – sutampa abiejose bylose. Tačiau ieškinio pagrindas sutampa tik iš dalies. Abiejose bylose ieškovai savo reikalavimą panaikinti sandorį grindžia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu sandorio, sudaryto dėl apgaulės negaliojimo pagrindu. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė vekselį ginčija ir CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sandorį, sudarytą be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinto.

2) Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, nes šioje byloje padaryta išvada neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi ieškovė kaip sutuoktinė nedavė sutikimo vekselio sudarymui. Ieškovė reiškia savo atskirą poziciją dėl sandorio ir ginčija jį pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina,  klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 puntą, tai yra pripažinus, jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dviejų civilinių bylų ginčų pagrindą ir dalyką bei teisės normas, susijusias su sandorių, sudarytų be kito sutuoktinio sutikimo, nuginčijimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Ieškovė prašo teismo panaikinti paprastąjį vekselį, kuriuo jos sutuoktinis buvo įsipareigojęs be sąlygų sumokėti atsakovei 43.200,00 Lt. Ieškovė šį ieškinį reiškia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, taip pat CK 3.96 straipsnio pagrindu, kadangi ji nebuvo davusi savo sutuoktiniui sutikimo tokiam sandoriui. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-941-432/2015 pagal ieškovo R. P. (ieškovės sutuoktinio) ieškinį atsakovei J. D. dėl 2012 m. liepos 4 d. paprastojo vekselio panaikinimo.

            Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

     Abiejose nurodytose bylose yra ginčijamas tas pats sandoris – 2012 m. liepos 4 d. paprastasis vekselis. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 ieškovu yra tik pats sandorį sudaręs asmuo. Tuo tarpu jo sutuoktinė į šią byla nėra įtraukta nei ieškove, nei trečiuoju asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. protokoline nutartimi atmetė  I. P. prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi, ieškovo sutuoktinei buvo užkirstas kelias ginti savo teises ir ginčyti sandorį pagal CK trečios knygos, reglamentuojančios šeimos teisę, nuostatas. Todėl nesutiktina, su pirmos instancijos teismo išvada, kad šalys abiejose nurodytose bylose sutampa. Pažymėtina, kad labai svarbi yra ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija sandorį ir pagal CK 3.96 straipsnį, kuriame yra nustatyta sandorių, kuriuos sudaro vienas sutuoktinis, nesilaikydamas CK nustatytų reikalavimų, ginčijimo tvarka. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 teisminio nagrinėjimo objektas yra ieškovo ir atsakovės sudaryto sandorio aplinkybės, kurios įtakojo ieškovo suklydimą, pasirašant vekselį. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos objektas yra taip pat ir sutuoktinio sutikimo nebuvimas bei jo įtaka ginčijamo sandorio galiojimui.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Todėl ieškovės neįtraukimas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 ar jos savarankiško ieškinio, kuriuo ginčijamas jos sutuoktinio sudarytas sandoris, nepriėmimas nepagrįstai užketą kelią ieškovei ginti savo teises ir interesus dėl galimų ginčijamo sandorio pasekmių jos turtinėms teisėms. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas ieškinys nėra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teisme jau nagrinėjamam ginčui tarp ieškovės sutuoktinio ir atsakovės. Todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.  

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip pareikštą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Teisėja                                                                                                           Laima Gerasičkinienė