Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-11][nuasmenintas nutarimas byloje][II-9-537-2017].docx
Bylos nr.: II-9-537/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Marijampolës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės AVPK KPS 191207757 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administracinių nusižengimų teisena

                                                                                                               

 

 

 

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARIMAS

 

2017 m. balandžio 19 d.

Marijampolė

 

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys,

sekretoriaujant M. D.,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK įgaliotai atstovei R. S.,

skundą padavusiam nubaustam asmeniui V. B.,

jo įgaliotam atstovui advokatui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo V. B. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2017 m. vasario 23 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-87550403-17 panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, t.y., V. B. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą dalyje dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir toje dalyje bylą nutraukti. Nurodo, kad sutinkamai su Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (toliau – Taisyklės), esančiu reglamentavimu, jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šį faktą patvirtina tai, jog jis nuo 1998 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, nei vienais metais Lietuvoje nebuvo ilgiau kaip 5 mėnesius per metus. Jungtinėse Amerikos Valstijose turi įsigijęs namą, vykdo individualią veiklą, deklaruoja savo turtą ir pajamas, moka mokesčius. Šiais metais iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą parskrido 2017 m. sausio 17 d., o išskristi ketino balandžio mėn. Išvykimo iš Lietuvos nedeklaravo, kadangi turi dvigubą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos pilietybę, be to, vasaros sezono metu Lietuvoje vykdo individualią veiklą. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvoje. Pažymi, kad tiek Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnai, 2016 metais bausdami jį už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tiek ir kitų miestų policijos komisariatų policijos pareigūnai, anksčiau bausdami pareiškėją už padarytus pažeidimus, tikrindami jo turimą Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, nei karto nenustatė, kad su tokiu vairuotojo pažymėjimu jis neturi teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad nuobauda V. B. skirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui, todėl prašo skundo netenkinti. Asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą nuo 1998 m. vasario 17 yra deklaravęs Lietuvoje, nuo 2013 m, gegužės 3 d. čia vykdo individualią veiklą, Lietuvoje nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

V. B. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu dalyje dėl to, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti. Paaiškino, kad yra Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, Nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, visi socialiniai ir verslo ryšiai yra ten. Su Lietuva sieja tai, kad čia turi kaimo turizmo sodybą, kurią prižiūri samdomi žmonės. Lietuvoje ilgiausiai būna 4 mėnesius vasaros sezono metu, arba grįžta 2-3 savaitėms pagal poreikius. Tai rodo, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, čia būna tik tada, kada reikia. Išvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas nedeklaravo, kadangi išsivežė tėvai, kai jam buvo 17 metų. Kiek jam yra žinoma, tokiu atveju nereikia turėti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą važinėja 17 metų ir jokių problemų dėl turimo vairuotojo pažymėjimo nebuvo. Anksčiau baustas administracine tvarka, nei policija, nei teismai nepasakė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja.

V. B. atstovas advokatas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, kadangi jį ne su Lietuva, bet su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis betarpiškai sieja asmeniniai ir darbo santykiai. Jo šeima bei nekilnojamasis turtas taip pat yra ten. Pagrindinis verslas, iš kurio gauna pajamas yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo tarpu Lietuvoje yra padarytas vienas investicinis projektas ir tik tiek V. B. sieja su Lietuva. Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra tik vienas faktas, kurį reikia nustatyti visų bylos aplinkybių kontekste. Kad asmuo vis dar deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, neįrodo to, kad jis čia gyvena ne mažiau kaip 185 kalendorines dienas per metus. Faktas, kad Vytautas byla yra baustas 5 kartus per metus administracine tvarka taip pat neįrodo jo nuolatinio gyvenimo Lietuvoje.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK įgaliota atstovė R. S. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad V. B. pateikė Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, o patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1998 m. vasario 17 d. yra deklaruota S. R. k., Kalvarijos sav., ir jis Lietuvoje nuo 2013 m. gegužės 13 d. vykdo individualią veiklą. Taigi, pagal esančius duomenis nustatė, kad V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl priėmė sprendimą, kad jis privalo turėti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjo, kad iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. B. 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. spalio 14 d., baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl darytina išvada, kad jis daug važinėja Lietuvoje ir čia būna ilgiau nei 185 kalendorines dienas per metus.

Skundas tenkinamas.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjas nustatė, jog Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. 2017 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-87550403-17, kuriuo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu už tai, kad V. B. 2017 m. vasario 1 d., 13.34 val., Vasaros g. 54, Marijampolėje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti ir, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Minėtu nutarimu Vytautui bylai už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur bauda. Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarymą – 375 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda V. B. paskirta 375 Eur bauda.

ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur tam, kas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčas kyla dėl to ar Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis V. B. turi teisę Lietuvoje vairuoti transporto priemones, turėdamas tik Jungtinėse Amerikos Valstijose 2015 m. spalio 21 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. B9654 77400 04814, kurios galioja iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytus dokumentus. Minėtoje įstatymo normoje taip pat skelbiama, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Pažymėtina, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisijungusios prie 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.

Šiuo atveju, svarbu aptarti nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką. Ji įtvirtina Taisyklių 2 punkte – tai pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, būtina sąlyga norint asmenį pripažinti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, yra gyvenimas šalyje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių. Marijampolės AVPK atstovė V. B. gyvenimą Lietuvoje 185 dienas per metus įrodinėjo tuo, jog iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. B. 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. spalio 14 d., buvo baustas Lietuvos Respublikoje už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 27-31).

Visų pirma, teismas pažymi, kad minėti pažeidimai įrodo tik asmens baustumą, tačiau ne 185 dienų per kalendorinius metus gyvenimo Lietuvoje faktą.

Antra, anksčiau baudžiant V. B. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei karto nebuvo pripažinta, kad jis transporto priemones vairavo, neturėdamas tam teisės. Atitinkamai jo suvokimas dėl galimybės Lietuvoje vairuoti transporto priemones, turint Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, buvo formuojamas ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ( kelių policijos ), netaikant jam administracinės atsakomybės pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį.

Trečia, kaip ir nagrinėjamu atveju, taisyklėse minimi kalendoriniai metai turi būti skaičiuojami nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 imtinai. Iš byloje esančių skrydžių bilietų kopijų (b. l. 24) matyti, V. B. į Lietuvą atvyko 2017-01-16, o administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas 2017-02-23, kas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimas Lietuvos Respublikoje neviršijo 6 mėnesių termino.

Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. Lietuvoje per kalendorinius metu būna bent 185 dienas, abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo).

Administracinio nusižengimo byloje esančiuose duomenyse nurodyta, V. B. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje 1998 02 17 (b. l. 32), tačiau nubausto asmens paaiškinimu, jis į JAV buvo išvežtas dar nepilnametis, o 1998 02 17 jo gyvenamąją vietą deklaravo jo tėvai, kai dar savarankiškai negalėjo priimti sprendimų. Minėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas gyvenamosios vietos deklaravimo fakto nelaiko esminiu kriterijumi, sprendžiant dėl asmens kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1211-312/2015). Tai, kad nubaustasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jam pačiam remiantis ir jo pateikiamais dokumentais neigiant, jog jis ir faktiškai gyvena Lietuvoje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu nustatyti, kad nubaustasis tikrai gyvena jo deklaruotu adresu. Tokiu atveju, esant galimybei būtina nustatyti tikrąją nubaustojo gyvenamą vietą ir pagal tai spręsti kitus su teisės vairuoti transporto priemones galiojimu susijusius klausimus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. -116-195/2016).

Kaip minėta, asmuo prižįstamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tuo atveju, jeigu jis Lietuvoje gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog visi socialiniai ir verslo ryšiai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Byloje yra duomenys, kad Lietuvoje jis nuo 2013 05 03 ( b.l. 33 ) vykdo individualią veiklą adresu Leipalingio pl, Veršių k., Druskininkų sav., kur turi kaimo turizmo sodybą, moka mokesčius Lietuvoje už draudžiamuosius darbuotojus ir tai patvirtina jo pateikti duomenys ( b.l. 51 – 58 ). Tačiau iš steigimo sertifikato vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad Vytautas byla 2012 m. vasario 1 d. įsteigė įmonę „U. M. LLS“, kurios buveinė yra JAV adresu 429 A. G., NJ07027 (b. l. 63). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad V. B. turi socialinį draudimą (b. l. 69) bei moka JAV fizinių asmenų pajamų mokestį (b. l. 77-83). Juo duomenimis, jog žmona ir vaikas ( ai ) nuolatos gyvena JAV, todėl, teismo manymu, jo nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra JAV, o ne Lietuvoje.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad V. B. Lietuvos Respublikoje gyvena ne dėl asmeninių ar darbo ryšių, nors čia ir vykdo individualią veiklą, tačiau su Lietuva jį sieja tai, kad jis čia kartais atvyksta dėl su individualia veikla susijusių reikalų, tačiau šios šalies jis nelaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Be to, nėra duomenų, kad jis ketintų nurodytus visus interesus perkelti į Lietuvos Respubliką.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą kad V. B. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu pagal esamą teisinį reglamentavimą nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nepripažinti jam Jungtinėse Amerikos Valstijose išduoto ir pažeidimo padarymo metu galiojusio vairuotojo pažymėjimo pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas tenkinamas ir panaikinama priimto skundžiamo nutarimo dalis dėl V. B. nubaudimo pagal LR ANK 417 str., 1d., t.t., dėl vairavimo automobilio, neturint teisės vairuoti transporto priemones, nes, teismo manymu, tokią teisę asmuo turi ir gali naudotis Lietuvos Respublokoje.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642  straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

V. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2017 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo bylos Nr. 64ANN-87550403-17 dalyje, kurioje Vytautas byla pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir jam paskirta 375 Eur bauda.

Panaikinti minėto nutarimo dalį, kurioje, vadovaujantis ANK 38 str., V. B. paskirta subendrinta 375 Eur bauda.

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2017 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-87550403-17 dalyje, kurioje V. B. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskiriant 60 Eur baudą, palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                      Raimundas Krušinys