Civilinės bylos Nr. 2-642/2014

Procesinio sprendimo kategorija 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PAMARIO TROBA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-852-524/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PAMARIO TROBA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Danės krantas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „PAMARIO TROBA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Danės krantas“, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Danės krantas“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tamtamas“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Danės krantas“ neįvykdė 2013 m. liepos 12 d. preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl atsakovo kaltės nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl atsakovas šios preliminarios sutarties pagrindu privalo grąžinti pirkėjui (ieškovui) 500 000 Lt avansinį mokėjimą ir sumokėti 500 000 Lt dydžio baudą. Ieškovui pareikalavus grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą ir sumokėti sutarto dydžio baudą, atsakovas šių savo prievolių neįvykdė. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Danės krantas“ turi finansinių problemų, per paskutinius dvejus metus nevykdo jokios veiklos, dirba nuostolingai, atsakovo turtas apsunkintas hipoteka, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovo nemokumo.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „PAMARIO TROBA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; areštuoti atsakovui UAB „Danės krantas“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; sustabdyti išieškojimą iš UAB „Danės krantas“ turto vykdymo procese.

Atsakovas UAB „Danės krantas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas UAB „Danės krantas“ nevykdo ieškovo reikalavimų grąžinti avansinį mokėjimą, sumokėtą pagal 2013 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį, ir sumokėti baudą ne dėl savo nemokumo, o dėl to, kad nesutinka su šiais ieškovo reikalavimais. Atsakovo teigimu, UAB „Danės krantas“ yra mokus, atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims, kuriuos sudaro 933 216 Lt suma, neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, kuri lygi 1 395 926 Lt sumai, atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovo vertinimu, būtent ieškovas nepagrįstai pagal 2013 m. liepos 12 d. preliminariosios sutarties sąlygas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl priešingai nei teigiama ieškinyje, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą bei jam pareikštą skolą, tokia skola negali būti įskaičiuota į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie atsakovo nemokumą ar mokumą turėtų būti sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Atsakovo manymu, UAB „PAMARIO TROBA“ ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo, todėl ieškinys CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovo vertinimu, ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, tuo piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, todėl jo atžvilgiu turi būti taikytinos CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatos bei šių nuostatų pagrindu skirtina bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė atsisakyti UAB „Danės krantas“ iškelti bankroto bylą; iš ieškovo UAB „PAMARIO TROBA“ atsakovui UAB „Danės krantas“ priteisti 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovo UAB „Danės krantas“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl piniginės prievolės pagal 2013 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį egzistavimo, į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas dėl skolos pagal preliminariąją sutartį iš atsakovo priteisimo su ieškiniu į teismą nesikreipė, padarė išvadą, jog sprendžiant dėl atsakovo mokumo nėra pagrindo vertinti ieškovo pagal preliminariąją sutartį reikalaujamą sumą kaip atsakovo pradelstą įsipareigojimą (CPK 179 str. 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-118/2014).

Teismas nustatė, kad pagal 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenis atsakovo turtą sudaro 2 679 527 Lt vertės ilgalaikis ir 112 325 Lt trumpalaikis turtas, viso turto vertė - 2 791 852 Lt; atsakovo įsipareigojimai - 933 216 Lt, iš jų 58 605 Lt – per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Teismas, nustatydamas realią atsakovo turto, dėl kurio pirkimo – pardavimo preliminariąja sutartimi buvo susitarusios šalys, rinkos vertę, atsižvelgė į atsakovo pateikto UAB „Ober-Haus“ atlikto vertinimo duomenis, pagal kuriuos minėto turto rinkos vertė yra 7 500 000 Lt, taip pat į aplinkybę, kad pagal preliminariąją sutartį pats ieškovas įsipareigojo už šį turtą sumokėti 8 677 685 Lt + 1 822 315 Lt PVM.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad į atsakovo turtą išieškojimą nukreipė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, į tai, kad kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. rugsėjo 25 d. sutikimu išreiškė savo sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog minėtai kredito unijai inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, kurio piniginių prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas atsakovo turtas, negalės įvykdyti savo prievolių savarankiškai.

Teismas, įvertinęs realią atsakovo turto rinkos vertę, sprendė, jog netenka teisinės reikšmės ieškovo argumentai dėl atsakovo atskirų piniginių prievolių dydžio (neva jie didesni), kadangi vertinant minėtus ieškovo argumentus atsakovo nenaudai kartu su įkeitimu užtikrinta trečiojo asmens prievole ir ilgalaikiais atsakovo įsipareigojimais, atsakovo turimo turto pakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti, įsipareigojimai neviršija atsakovo pusės turimo turto vertės, todėl atsakovas laikytinas mokiu, nėra pagrindo jam kelti bankroto bylos (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d.).

Teismas atmetęs ieškinį sprendė, kad iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.2. punkte nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį surašymą dydį, į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, atsakovo advokatas dalyvavo valandos trukmės teismo posėdyje, sprendė, jog atsakovui priteistina 1 800 Lt išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „PAMARIO TROBA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Danės krantas“ mokumo, neteisingai įvertino atsakovo balansuose ir kituose dokumentuose esančius duomenis bei nepagrįstai sprendė dėl įmonės mokumo. Apelianto teigimu, atsakovo turto vertė yra 2 791 852 Lt, pradelsti įsipareigojimai – 2 813 948 Lt, t. y. daugiau nei turto vertė, todėl atsakovas atitinka ĮBĮ nustatytą nemokumo sąvoką ir yra nemokus;

2) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas realią atsakovo turto, dėl kurio pirkimo – pardavimo preliminariąja sutartimi buvo susitarusios šalys, vertę nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateikto vertinimo duomenimis, kadangi šis vertinimas buvo atliktas tikslu pateikti jį kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, o ne teismui, be to, vertinimas buvo atliktas tikslu įkeisti vertinamą turtą, todėl negali būti nagrinėjamoje byloje kaip įrodinėjimo priemonė pagrindžianti atsakovo turtinę padėtį;

3) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo mokumą, neatsižvelgė į tai, kad vienintelis realus atsakovo turimas turtas, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus yra hipotekiniam kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ įkeista žemės sklypo nuomos teisė;

4) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, kurio piniginių prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas atsakovo turtas, negalės įvykdyti savo prievolių savarankiškai, yra nepagrįsta. Apelianto manymu, faktas, kad kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas turi būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl pradelstų skolininko V. B. įsipareigojimų vykdymo ir jų įtakos atsakovo turtinei padėčiai.

Atsakovas UAB „Danės krantas“ atsiliepimu į ieškovo UAB „PAMARIO TROBA“ atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo UAB „Danės krantas“ įsipareigojimai tretiesiems asmenims neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas laikytinas mokia įmone. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi turto vertinimo ataskaitos, padarytos sudarant 2013 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį, duomenimis, kurie patvirtina realią atsakovo turto rinkos kainą. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ V. B. prievolės įvykdymui būtų nukreipusi išieškojimą į įkeistą atsakovo turtą, kad kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ būtų reiškusi pretenzijas skolininkui V. B. arba įkaito davėjui atsakovui dėl įsipareigojimų nevykdymo, todėl tai, jog kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla nedaro įtakos V. B. su kredito unija“ Vilniaus taupomoji kasa“  sudarytos paskolos sutartimi ir jos pakeitimais bei papildymais prisiimtos prievolės vykdymui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė kelti UAB „Danės krantas“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Atsakovas UAB „Danės krantas“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija ir žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2013 metų mokestinį laikotarpį kopijas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad atsakovo UAB „Danės krantas“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 str., 338 str.).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurio pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. ĮBĮ straipsnio 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos seka, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti UAB „Danės krantas“ bankroto bylą, nustatęs, kad įmonė yra moki, t. y. jos finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytos nemokumo būsenos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Danės krantas“ mokumo, tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo balansuose ir kituose dokumentuose esančius duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovo UAB „Danės krantas“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Danės krantas“ mokumo, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai dėl įmonės mokumo netinkamo įvertinimo yra nepagrįsti bei nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi teisę siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-713/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „PAMARIO TROBA“ savo reikalavimus atsakovui UAB „Danės krantas“ kildina iš šalių sudarytos 2013 m. liepos 12 d. preliminarios sutarties (toliau – preliminari sutartis), kuria UAB „Danės krantas“ sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo parduoti UAB „PAMARIO TROBA“ visus statinius ir perleisti naujojo žemės sklypo nuomos teisę, o UAB „PAMARIO TROBA“ įsipareigojo pirkti visus statinius ir perimti naujojo žemės sklypo nuomos teisę, taip pat, kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį per 30 kalendorinių dienų atsiradus sutartyje nurodytoms sąlygoms ir po pardavėjo sutartimi sulygtų įsipareigojimų įvykdymo dienos. Preliminarios sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas atsisako pasirašyti pagrindinę sutartį arba dėl jo kaltės nepasirašoma pagrindinė sutartis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per tris darbo dienas grąžinti pirkėjui avansinį mokėjimą ir sumokėti baudą, kuri lygi 500 000 Lt. Preliminarios sutarties 6.2 punkte šalys numatė, kad jeigu pirkėjas atsisako pasirašyti pagrindinę sutartį arba dėl jo kaltės nepasirašoma pagrindinė sutartis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, pirkėjo sumokėtas avansinis mokėjimas lieka pardavėjui kaip bauda už pirkėjo įsipareigojimų nevykdymą. Remiantis preliminarios sutarties 6.3 punktu, jeigu ne dėl pardavėjo kaltės iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nėra suformuojamas ir VĮ Registrų centre įregistruojamas naujas žemės sklypas arba nauja žemės nuomos sutartis nesudaroma, kaip tai numatyta sutartyje, bet kuri šalis turi teisę nutraukti šią sutartį ir atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Tokiu atveju pirkėjo pagal šią sutartį pardavėjui sumokėtas avansinis mokėjimas grąžintinas pirkėjui ir laikytina, kad šalys viena kitai dėl sutarties vykdymo neturi jokių pretenzijų. Ieškovo teigimu, atsakovas (pardavėjas) neįvykdė preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės bei preliminarios sutarties 6.1 punkto pagrindu atsakovas privalo grąžinti ieškovui (pirkėjui) sumokėtą avansinį mokėjimą bei sumokėti baudą. Atsakovo manymu, jam neatsirado pareiga grąžinti ieškovui preliminarios sutarties pagrindu sumokėtą avansinį mokėjimą bei sumokėti skolą, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės pastarajam vengiant ir atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį.

Apeliacinis teismas, įvertinęs nustatytas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovui nesutinkant su ieškovo, inicijuojančio jam bankroto bylos iškėlimą, nurodomu įsiskolinimu, vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant ginčui dėl skolos, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad faktinės aplinkybės dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui skolą ir atsakovo kaltės dėl prievolės nevykdymo nėra akivaizdžios ir ginčijamos atsakovo, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovo reikalavimas dėl 500 000 Lt avansinio mokėjimo ir 500 000 Lt baudos negali būti įskaitomi į atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sudėtį. Taigi sprendžiant apie atsakovo UAB „Danės krantas“ finansinę būklę ir pagrindo iškelti bankroto bylą egzistavimą, būtina nustatyti, ar pradelstos atsakovo skolos, neįskaitant ieškovo skolos, su kuria atsakovas nesutinka, dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

UAB „Danės krantas“ 2013 metų spalio 31 d. balanso duomenimis įmonės turto buvo apskaityta 2 791 852 Lt sumai, tame skaičiuje ilgalaikis turtas – 2 679 527 Lt, trumpalaikis turtas – 112 325 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 933 216 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 58 605 Lt, ilgalaikiai įsipareigojimai – 874 611 Lt, įmonės grynasis pelnas – 369 402 Lt. Apeliacinis teismas pažymi, kad į įmonės balansą įrašyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma nebūtinai parodo pradelstų įsipareigojimų sumą, nes per vienerius metus mokėtinų sumų (ar jų dalies) mokėjimo terminai gali būti ir nepasibaigę. Byloje esančio UAB „Danės krantas“ kreditorių sąrašo duomenimis 2013 m. spalio 31 dienai atsakovo prievolių kreditoriams terminai nebuvo suėję, taigi atsakovas neturėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų. Pagal byloje esančią atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą atsakovo turimo materialaus turto – nekilnojamųjų daiktų, statinių, unikalūs Nr. 2197-2003-1217, 2197-2003-1128, 2197-2003-1106, 2197-2003-1206, 2197-2003-1093, 2197-2003-1017, ir žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2711-4861, nuomos teisės vertė yra 7 500 000 Lt, t. y. didesnė nei apskaityta atsakovo 2013 m. spalio 31 d. balanse. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesutiko su nurodytoje ataskaitoje atliktu atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir žemės sklypo nuomos teisės vertinimu, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių priešingas išvadas, nepateikė į bylą, savo nesutikimą grindė vien samprotavimais apie tai, kad vertinimas atliktas tikslu pateikti jį hipotekos (įkeitimo) sandoriui sudaryti, todėl nėra tinkamas nagrinėjamoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo mokumo, pagrįstai ir teisingai įvertino byloje nustatytą aplinkybę dėl atsakovui priklausančio materialaus turto realios rinkos vertės bei padarė išvadą, jog šio turto vertė didesnė nei nurodyta įmonės balanse.

Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir žemės sklypo nuomos teisės realios rinkos vertės, nepaneigia apelianto argumentai, jog minėtas turtas yra įkeistas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Danės krantas“ turto įkeitimu užtikrino skolininkui V. B. 2010 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartimi suteiktos 582 000 Lt paskolos grąžinimą, 2013 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties pakeitimu paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 15 d., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. B. netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, kad kreditorius kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ būtų pareiškęs skolininkui reikalavimą dėl visos skolos grąžinimo, būtų nutraukęs sutartį, taip pat, kad įstatymų nustatyta tvarka kreditorius būtų pradėjęs skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Apeliacinis teismas, įvertinęs šias nustatytas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos kreditoriui iškėlimas neturi įtakos paskolos sutartimi prisiimtų prievolių vykdymui, sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas nesudaro pagrindo tą turtą įvertinti kitokia verte, nei nustatyta byloje.

Apeliacinis teismas, įvertinęs nustatytas nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Danės krantas“ pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Danės krantas“ finansinė padėtis neatitinka būklės, kuriai esant, įmonė laikoma nemokia (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Apeliacinis teismas sprendžia, kad nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą bei į tai, kad atsakovas prašydamas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.