Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-35-309/2020

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00004-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 16.9.11.; 21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens (konfiskuotos transporto priemonės savininkės) O. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo E. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 1 dalį (turėtų būti ANK 427 straipsnio 1 dalį) 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir su transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst.  Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Teismas

n u s t a t ė:

                        I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

        1. E. T. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 2.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst.  Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,25 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (šios teisės nėra įgijęs). E. T. nėra įvykdęs 2014 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtų nuobaudų sąlygų.

        II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (konfiskuotos transporto priemonės savininkė) O. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarimą – neskirti transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

2.1. Skunde apeliantė teigia nežinojusi, kad E. T. pasinaudos jos automobiliu administraciniam nusižengimui daryti. Nurodo, kad E. T. jai nesakė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. ruoštųsi kažkur važiuoti, buvo naktis, ji miegojo ir nematė, kaip pastarasis išėjo iš namų ir išvažiavo. Nors ji ir E. T. gyvena kartu, tačiau E. T. niekada nėra vairavęs jos automobilio, nėra prašęs jo pavairuoti, jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir ji niekada nėra mačiusi pastarojo vairuojant automobilį. Tvirtina, kad nei automobilio, nei jo raktelių E. T. nedavė, sąlygų pasinaudoti automobiliu jam nesudarė.

3. Atsiliepimu į O. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus laikinai einantis viršininko pareigas D. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. M. apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių AVPK nuomone, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, taip pat ir dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo. Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir konfiskuotinos transporto priemonės savininkas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tai, kad asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime nereiškia, kad jos prieštarauja įstatymui.

        III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Suinteresuoto asmens O. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

5. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

6. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Už ANK 427 straipsnyje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

7. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Taigi klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo turi būti sprendžiamas įvertinus konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, vadovaujantis iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015).

8. Iš bylos matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas E. T. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nuosavybės teise priklauso ne jam, o O. M. (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą konfiskuoti O. M. priklausantį automobilį motyvavo tuo, kad O. M. ir E. T. yra sugyventiniai, bendrai veda ūkį, O. M. su jai priklausančiu automobiliu nesielgė taip rūpestingai, kad E. T. jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde O. M. nurodė, kad, nors ji ir gyvena kartu su E. T., tačiau pastarajam savo automobilio niekada nedavė, E. T. neturi vairuotojo pažymėjimo ir jos automobilio niekada nevairavo, neprašė leisti jo pavairuoti. Tą naktį, kai E. T., vairuodamas jos automobilį, padarė administracinį nusižengimą, ji miegojo, todėl nematė, kaip pastarasis išvažiavo iš namų. Pastebėtina, kad jokie bylos duomenys šios apeliantės versijos nepaneigia, priešingai, atsižvelgiant į tai, kad E. T. administracinį nusižengimą padarė žiemos metu, naktį, t. y. gruodžio 22 d. 2.30 val., nelogiška būtų manyti, kad O. M. tuo metu neturėjo miegoti, o turėjo stebėti, ką tuo metu veikia jos sugyventinis. Byloje nenustatyta, kad O. M. turėjo ir galėjo būti žinoma, jog E. T. jos automobilį panaudos administraciniam nusižengimui daryti, juo labiau, kad ji žinojo, jog E. T. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir ji nėra mačiusi pastarojo vairuojant automobilį. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. T. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad šiuo laikotarpiu E. T. nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 12–15). Nors Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimu E. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 7 dalį ir 129 straipsnį (b. l. 17), tai nereiškia, kad O. M. šie duomenys turėjo būti žinomi ir dėl to ji turėjo pagrindą numanyti, kad E. T., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be jos sutikimo gali pasiimti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį ir jį vairuoti, o juo labiau, žinoti, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. M. su jai priklausančiu automobiliu nesielgė taip rūpestingai, kad E. T. jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad automobilio savininkė su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams. Šiuo atveju sankcijos, pasireiškiančios savininkui priklausančio automobilio konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Dėl to skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis dėl O. M. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo naikinama.

10. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog E. T. administracinę nuobaudą skiria už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nors nutarimo įžanginėje dalyje teisingai nurodė, kad E. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, o aprašomojoje dalyje teisingai konstatavo, jog E. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. T. administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje esantis apsirikimas laikytinas rašymo apsirikimu ir jis ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo nutartimi (ANK 638 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarimo dalį dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad šiuo nutarimu E. T. 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams nubaustas ne pagal ANK 247 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                           Zigmas Kavaliauskas