Civilinė byla Nr. e2A-602-513/2018

                   Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01217-2016-1

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14;

                                                          3.3.1.18.1; 2.2.1.8; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  

2018 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį  skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo A. M. teiginiai: ,,R. B. padegė jo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, ,,A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, ,,R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, priteisti jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog atsakovas kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl garažo padegimo ir apklausiamas policijos nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius dėl garažo padegimo, kitų asmenų turto sunaikinimo ir siūlymo kaimyno sūnui padegti kaimynus. Dėl tokių ieškovo pareiškimų jam buvo pareikštas įtarimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu iš jo buvo paimti registruoti ginklai, dėl to negalėjo medžioti. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau patyrė nervinį stresą, nepatogumų, buvo apklausiamas apie tai, ko nėra padaręs. Tikrovės neatitinkančiais teiginiais buvo neteisėtai pasikėsinta į jo garbę ir orumą, jis patyrė neigiamų moralinio pobūdžio išgyvenimų.
3. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, apklausiamas policijos nurodė, kad įtaria, jog ieškovas galėjo padegti kaimynus, nes anksčiau visi buvo draugai, tačiau įvyko konfliktas dėl pinigų, vyko teisminiai procesai dėl skolos išieškojimo, be to, sutapo kelių neišaiškintų gaisrų aplinkybės, laikas, o jo sūnui ieškovas buvo siūlęs padegti kaimynus. Pažymėjo, kad pats jokių apkalbų neskleidė, mano, jog ieškovas pats paskleidė kalbas apie tai, jog yra įtariamas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.
5. Teismas nustatė, jog ieškovas kreipėsi su ieškiniu 2016-05-24 po to, kai jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o šalys tarpusavyje konfliktuoja, konfliktai įsisenėję, šalys nesutarimus ir ginčus kasmet sprendžia teismine tvarka.
6. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą, ar atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovo teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovo išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje užfiksuoti atsakovo išsakyti teiginiai pareigūnams dėl gaisro priežasčių, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas paskleidė žinią apie ieškovą.
7. Teismas pažymėjo, jog asmens nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nurodydamas, kad įtaria ieškovą, išreiškė savo nepasitikėjimą ieškovu, spėjo, jog dėl esančių konfliktų, galbūt ieškovas ryžtųsi nurodytai veikai. Teismas konstatavo, jog nuomonė apie kitą asmenį negali būti išskirtinai vien tik teigiama, ji gali būti ir neigiama, o tokios nuomonės apie kitą asmenį pateikimas savaime nereiškia garbės ir orumo žeminimo. Teismo nuomone, atsakovas, išreikšdamas nepasitikėjimą ieškovu, spėliodamas apie gaisro priežastis, apie susiklosčiusias aplinkybes ir sutapimus, subjektyviai įvertino susiklosčiusią situaciją, pareiškė savo nuomonę apie ieškovą ir išsakė tyrėjui, tačiau tyčios pažeminti ieškovo garbę ir orumą neturėjo.
8. Teismui konstatavus, jog atsakovas nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą, taigi neatliko neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir priteisti ieškovo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
10. Argumentuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas atsakovo teiginius palaikydamas nuomone.
11. Apelianto teigimu, vien aplinkybė, jog atsakovas Klaipėdos apygardos teismo posėdyje pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patvirtino savo teiginių teisingumą ir jais nesuabejojo, lemia, jog atsakovas išsakė ne nuomonę, o žinią, todėl būtent atsakovas turėjo įrodyti savo teiginių teisingumą. Pažymi, jog nei A. B., nei A. S. neįtarė ieškovo dėl gaisrų, o A. B. gaisro priežastis buvo gedimas elektros instaliacijoje.
12. Nurodo, jog atsakovas buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo, kuris buvo atliekamas tik dėl gaisro atsakovo turte aplinkybių, metu, tačiau pasinaudodamas situacija išsakė savo teiginius, nesusijusius su tiriamomis aplinkybėmis, siekdamas apkalbėti ieškovą ir sukelti įtarimus tyrėjams, jog tariamai ieškovas sunaikino dar ir A. B. ir A. S. turtą, o tokie atsakovo  veiksmai yra tyčiniai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovas apkaltino ieškovą nebūtu nusikaltimu. Pažymi, jog teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo sūnaus teiginius, jog ieškovas jam siūlęs padegti kaimynus, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, ir vertinti šiuos teiginius kaip žinią, o ne nuomonę.
13. Ieškovo manymu, teismas tinkamai neįvertino atsakovo asmenybės ir elgesio bei aplinkybių, kad atsakovo nuomonė buvo išreikšta aiškiai peržengiant nuomonės ribas, nes atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančias žinias nepagrįstai kaltindamas ieškovą dėl tariamai padarytų nusikaltimų. Pažymi, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakomybė nekyla, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys pareikšti nuomonės forma, yra neteisinga. Pažymi, jog atsakovas suvokė ir turėjo suvokti skleidžiamų žinių žeminantį pobūdį ir jų neatitiktį tikrovei, todėl jam kyla civilinė atsakomybė.
14. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad neįrodytas žinių paskleidimo faktas. Teigia, jog šią išvadą paneigia A. B. ir V. S. paaiškinimai bei 2016-01-20 įtariamojo apklausos protokolas, kuriame fiksuota, jog ieškovas apie kaltinimus sužinojo ne iš policijos įstaigos, o iš aplinkinių.
15. Ieškovo teigimu, nors teismas nurodė, kad atsakovo kreipimasis į policijos įstaigą yra sąžiningas, tačiau teismas neįvertino atsakovo tolesnio elgesio, jog jis neturėdamas pakankamo faktinio pagrindo ir žinodamas, kad A. B. turto sunaikinimo priežastis yra gedimas elektros instaliacijoje, tyčia nesąžiningai apkalbėjo ieškovą ir paskleistos žinios pasklido po visą kaimą, ieškovas patyrė nepatogumų dėl apklausų, medžiojimo teisių suvaržymo, įprasto gyvenimo ritmo praradimo, t. y. ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovo A. M. teiginiai: ,,R. B.padegė jo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, ,,A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, ,,R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“, neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo byloje nustatytų aplinkybių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prie Lenkiją, Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
23. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus baudžiamosios bylos  Nr. 01-1-63918-15 medžiagos matyti, jog atsakovo A. M. 2015-11-17 protokolo-pareiškimo pagrindu 2015-11-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jam priklausančio garažo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., padegimo. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015-11-16 akte nurodyta, jog 2015-11-15 ūkiniame pastate apie 4 val. kilusio gaisro tikėtina priežastis – įneštas atviras ugnies šaltinis. Akte įrašytos nukentėjusio asmens (atsakovo) pastabos: „Įtariu, kad R. B. galėjo sukelti gaisrą, nes yra grasinęs, kad bus blogai ir bylinėjasi teismuose dėl melagingų parodymų.“ Iš 2015-11-17 liudytojo apklausos protokolo matyti, jog atsakovas iš eksperto sužinojo, kad jo garažas galėjo būti padegtas, ir nurodė, kad padegimu įtaria ieškovą, kuris jam yra žodžiu grasinęs, nes tarp jų vyksta „teismai“, o kadangi jo žmona dirba su ieškovo drauge, ieškovas tikrai turėjo žinoti, kad tą naktį jie bus išvykę. 2015-11-20 papildomoje apklausoje atsakovas išdėstė jam žinomas aplinkybes apie tarp jo, ieškovo ir kitų kaimynų – A. B. ir A. S., vykstančius teisminius ginčus, tai, jog anksčiau jie visi buvo draugai, bendravo šeimomis, nurodė: „teismas priėmė sprendimą, jog aš kaltas dalinai. Praėjus kiek laiko R. ant manęs parašė pareiškimą neva aš pavogiau iš jo priekabėlę“, „prieš porą mėnesių sudegė A. B. namas <...>, prieš savaitę laiko sudegė A. S. pagalbinė patalpa <...>. Kai šio sekmadienio rytą sudegė mano garažas, malkinė, aš iš karto įtariau R. B., nes nieko kito įtarti neturiu pagrindo. <...> taip pat manau, jog A. B. ir A. S. turtą tyčią sunaikino, taip pat R. B. kerštaudamas jiems už tai, kad A. B. neatiduoda jam skolos, o A. S. teisme palaikė mano poziciją dėl priekabėlės ir davė jam nepalankius parodymus <...>. Taip pat įtariu jį nusikaltimo padarymu todėl, kad dar tuo metu, kai mes visi gražiai bendravome, R. dėl nesutarimų su kaimynu mano vyresniajam sūnui siūlė kaimynus padegti <...>. Dar buvo toks atvejis, kai man kaimynas buvo skoloje ir neturėjo galimybės grąžinti, tai R. man pasakė važiuoti į tolimą giminę, o jis jį patvarkys <...>. Taip pat yra pasakojęs, kad pats sudegimo savo sodybą ir už tai gavo išmoką iš draudimo bendrovės <...>. Aš suprantu, jog R. B. nori pakenkti man įvairiais būdais, nes mane dar apkaltino ir elektros vagyste <...>.“
24. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016-01-20 kaip įtariamasis apklaustas R. B. nurodė: „Kaimynas lyg A., sakė, jog M. varė ant manęs, sakė, kad tai aš padegiau. Aš su M. pats nekalbėjau, neklausiau, kodėl jis mane šmeižia. Kūriau planą, kaip jį paduoti į teismą dėl šmeižto, bet neradau, kas paliudytų, nes jis mane apkalbėjo savame rate. Aš įtariau, kad būsiu kviečiamas į policiją, tai ir laukiau kvietimo į apklausą.“ Tai pat nurodė: „Kai buvome susipykę aš pranešiau LESTO  apie tai, kad M. vagia elektrą, bet kai darbuotojai atvyko, pažeidimų nerado.“ Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės 2016-04-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam konstatuota, jog nukentėjusiojo A. M. įtarimas pagrįstas ne objektyviais ir pagrįstais duomenimis, o subjektyvia nuomone, atsiradusia dėl A. M. ir R. B. įsisenėjusių tarpusavio konfliktų.
25. Ieškovas remiasi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-04-29 nutarimu, kurio aprašomojoje dalyje aprašyti atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant klausimą, ar atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovo teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovo išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių ir bylos medžiagos akivaizdu, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra kilę konfliktų, vyksta teisminiai procesai, jie venas kitam reiškia ieškinius dėl garbės ir orumo gynimo, kaltina nusikalstamomis veikomis ir tai patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jų pačių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir faktinė situacija tarp kaimynų, dėl kurios nėra ginčo, patvirtina atsakovo teiginius, jog paeiliui sudegus buvusių ieškovo draugų turtui, ypač vertinant aplinkybę, jog ir A. S. turtas degė naktį, neaiškiomis aplinkybėmis, panašiai, kaip ir atsakovo garažas, padegėjas nenustatytas, tuo metu vykusių kaimynų nesutarimų kontekste atsakovui galėjo susidaryti įspūdis, jog dėl padegimo gali būti kaltas ieškovas. Pažymėtina, jog atsakovas būtent tai ir nurodė 2015-11-20 apklausos protokole: „prieš porą mėnesių sudegė A. B. namas <...>, prieš savaitę laiko sudegė A. S. pagalbinė patalpa <...>. Kai šio sekmadienio rytą sudegė mano garažas, malkinė, aš iš karto įtariau R. B., nes nieko kito įtarti neturiu pagrindo“, todėl ieškovo nurodyti atsakovo teiginiai, jo teigimu, įžeidžiantys  garbę ir orumą, yra paimti iš konteksto ir turi būti vertinami visų aplinkybių kontekste, o ne atskirai. Būtent taip atsakovo teiginius ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšminga, ar atsakovas žinojo, ar nežinojo apie A. B. turto padegimo aplinkybes (sugedusi elektros instaliacija), nes atsakovas pareigūnams išsakė savo subjektyvią nuomonę, susiformavusią konfliktų metu, ir pateikė atsakymus į pareigūnų klausimus taip, kaip jis tuo metu suvokė situaciją. Juo labiau, teismo vertinimu, apklausos metu pareigūnams ir teismui duoti paaiškinimai dėl galimų gaisro kilimo priežasčių negali būti laikomi informacijos paskleidimu. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes joje aptariama situacija, kai informacija paskleidžiama viešojo informavimo priemonėse.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nurodydamas, kad įtaria ieškovą padegimu, išreiškė savo nepasitikėjimą ieškovu, spėjo, jog dėl esančių tarp jų konfliktų ieškovas galbūt ryžtųsi nurodytai veikai, t. y. išsakė savo nuomonę, kuri nebūtinai turi būti teisinga, o ne paskleidė žinią. Aplinkybė, jog atsakovas savo pozicijos laikėsi ir teismo posėdžių metu, savaime nereiškia, jog atsakovo nuomonė laikytina žinia. Priešingai, atsakovas, tiek duodamas paaiškinimus policijoje, tiek teismo posėdžiuose, buvo nuoseklus reikšdamas savo nuomonę apie ieškovą, o neigiamos ar nepalankios nuomonės pateikimas apie kitą asmenį negali būti suprantamas kaip tyčinis asmens, apie kurį reiškiama tokia nuomonė, garbės ir orumo žeminimas.
27. Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta, jog atsakovas paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją visuomenėje. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Atsakovas, sužinojęs faktą, jog jo turtas yra padegtas, turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją ir pateikti pareiškimą. Pažymėtina, jog iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-11-17 paduoto atsakovo pareiškimo turinio matyti, kad jame atsakovas neišdėstė savo įtarimų, tiesiog pranešė apie įvykį ir nurodė iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sužinojęs, jog garažas buvo padegtas, o ieškovą kaip įtariamąjį nurodė vėliau, vykstant apklausoms.
28. Ieškovui teigiant, jog ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo paimti ginklai ir medžiotojo bilietas,  taip sukeliant jam nepatogumų, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, pagal savo kompetenciją imasi visų įstatymų numatytų priemonių, siekdami atskleisti nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog 2016-01-20 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš ieškovo buvo paimti ir perduoti saugoti ginklai, šoviniai, medžiotojo bilietas, leidimas laikyti ginklus, neterminuotas leidimas laikyti ginklus, ginklo pažymėjimas, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu iš ieškovo buvo paimti ginklai ir leidimai, kurie jam grąžinti 2016-05-30. Atsakovas neturi pareigos atsakyti už ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktus procesinius veiksmus.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, paskleidė tikrovės apie jį neatitinkančias žinias ir ieškovui padarė neturtinę žalą, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą ieškovui (CPK 178 str.).
30. Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                         Žydrūnas Bertašius

                          Irma Čuchraj

                                                                                                                     Almantas Padvelskis