Civilinė byla Nr. 2-1495-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01213-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. P. (R. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Degris“ bankroto byloje Nr. B2-1252-302/2015,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Degris“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Top consult“. Bankroto byloje patvirtinti atsakovo BUAB ,,Degris“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant pareiškėjo R. P. (buvusio BUAB ,,Degris“ vadovo) finansinį reikalavimą, kuris sudaro 52,32 proc. visų teismo patvirtintų BUAB ,,Degris“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos. 

Pareiškėjai – atsakovo BUAB ,,Degris“ bankroto administratorius ir kreditorius AB ,,Citadele“ bankas – kreipėsi teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti kreditoriaus R. P. finansinio reikalavimo suteiktas neturtines teises atsakovo BUAB ,,Degris“ bankroto procese, uždraudžiant jam balsuoti BUAB ,,Degris“ kreditorių susirinkimuose. Prašymą grindė tuo, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės direktoriaus R. P. neteisėtų veiksmų, nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos visi sušaukti kreditorių susirinkimai pripažinti neįvykusiais, kadangi daugumą balsų turintis kreditorius R. P. balsavo ,,prieš“ arba visiškai nebalsavo. Nurodė, kad tokiais savo veiksmais kreditorius R. P. vilkina bankroto procesą, piktnaudžiauja savo teisėmis, kreditoriaus R. P. balsavimas kreditorių susirinkime priimant sprendimus dėl neteisėtų paties R. P. veiksmų prieštarauja ne tik sąžiningumo bet ir teisės principui, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Pažymėjo, kad bankroto proceso vilkinimas daro tiesioginę žalą hipotekos kreditoriui AB ,,Citadele“ bankui.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – apribojo kreditoriui R. P. finansinio reikalavimo suteikiamas neturtines teises BUAB ,,Degris“ bankroto procese, uždrausdamas balsuoti BUAB ,,Degris“ kreditorių susirinkime.

Teismas nustatė, kad visi sušaukti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimai pripažinti neįvykusiais dėl to, jog daugumą balsų turintis kreditorius R. P. visais be išimties klausimais balsuoja „prieš“, neįvardindamas priežasčių, dėl kurių jis taip elgiasi. Dėl tokių R. P. veiksmų ne kartą teismuose vyko ginčai; teismai yra konstatavę, jog R. P. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl tokių pareiškėjo veiksmų iki šiol net nėra patvirtinta administratoriaus sąmata. Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Degris“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių realiai jokie likvidavimo veiksmai iki šiol nėra atliekami. Teismas sprendė, jog tam, kad būtų įmanoma operatyviai ir sklandžiai vykdyti BUAB „Degris“ bankroto procedūras bei nustačius, jog kreditorius R. P. galbūt piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina procesą, būtina imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui. Dėl šios priežasties teismas tenkino pareiškėjų prašymą uždrausti kreditoriui R. P. balsuoti BUAB ,,Degris“ kreditorių susirinkime. Kartu teismas išaiškino, kad ši nutartis kreditoriui R. P. nedraudžia susirinkimuose dalyvauti, gauti informaciją apie bankroto bylos eigą bei kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde kreditorius R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skirti pareiškėjams baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo pateikimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismui buvo ne kartą nurodyta, jog kreditorius ,,prieš“ kreditorių susirinkimo nutarimų projektus balsuoja todėl, kad kyšio iš kreditoriaus reikalavęs bankroto administratorius į administratoriaus ataskaitą ir darbotvarkę neįtraukia papildomų kreditoriaus klausimų, pastabų ir pasiūlymų.

2. Teismo nurodymas, kad kreditoriui nedraudžiama susirinkimuose dalyvauti, gauti informaciją apie bankroto bylos eigą bei kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų, parodo teismo nekompetenciją arba nešališkumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi, nes vien leidimas skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus leidžia vilkinti kreditoriui bankroto bylos eigą, tačiau kreditorius, priešingai nei kyšio reikalavęs bankroto administratorius, suinteresuotas greitu bylos procesu. Skundžiama nutartis prieštarauja logikai, nes teismas suteikė teises kreditoriui žlugdyti kreditorių susirinkimus vien tik juose dalyvaujant, t. y. kreditoriui užtenka atvykti į kreditorių susirinkimą ir jo balsų skaičius privalės būti skaičiuojamas, o sprendimams priimti reikia, kad dėl klausimo balsuotų kreditoriai, turintys daugiau nei 50 proc. teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas atsakovo BUAB ,,Degris“ bankroto administratorius prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad apeliantas nenurodo nei su kokiomis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, nei kuo grindžia savo nesutikimą. Bankroto administratoriaus nuomone, apeliantas balansuoja ties piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis riba, pažymėdamas, kad tai yra konstatavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartyje Nr. 2-638-464/2015.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB ,,Degris“ kreditoriaus R. P. atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas balsuoti BUAB ,,Degris“ kreditorių susirinkimuose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (įmonės bankroto administratorius ir kreditorius AB ,,Citadele“ bankas) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės motyvavo tuo, kad kreditorius R. P. (turintis didžiausią patvirtintą finansinį reikalavimą BUAB ,,Degris“ bankroto byloje) piktnaudžiauja savo teisėmis visuose BUAB ,,Degris“ kreditorių susirinkimuose balsuodamas ,,prieš“ dėl visų kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tokiu būdu vilkindamas bankroto procesą ir darydamas žalą įmonei bei jos kreditoriams. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjai, prašydami jas taikyti, ir teismas, tenkindamas šį prašymą tais pačiais motyvais, iš esmės siekė laikinai sureguliuoti bankroto procese susidariusią konfliktinę situaciją.

Kolegijos vertinimu, tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama ne garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo, todėl sutiktina su apeliantu, kad ji buvo pritaikyta nepagrįstai. Kartu pažymėtina, kad tokia laikinąja apsaugos priemone būtų pažeidžiama esminė kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti esminiais klausimais (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.), todėl būtų neadekvati ir neproporcinga; be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies – draudimo kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkime – nenumato nei CPK, nei ĮBĮ.

Pareiškėjų nurodytos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis aplinkybės apie apelianto, turinčio kreditorių balsų daugumą (52,3 proc.),  piktnaudžiavimą ir bankroto proceso vilkinimą bei žalos įmonei ir jos kreditoriams darymą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra reikšmingos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei apeliantas, dalyvaudamas kreditorių susirinkimuose ir atitinkamai juose balsuodamas, piktnaudžiauja savo teise ir tokie apelianto veiksmai sukelia žalą įmonei, jos kreditoriams, apeliantui galėtų būti pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, t. y. bankroto administratorius ar kreditorius, kuriam padaryta žala, turi teisę reikšti ieškinį apeliantui dėl nuostolių, padarytų neteisėtais veiksmais (piktnaudžiavimu bankroto procese), atlyginimo. Tačiau toks civilinės atsakomybės taikymas, kolegijos vertinimu, negali būti tapatinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su apelianto veiksmais bankroto procese, sudaro pagrindą kreiptis dėl baudos apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo CPK 95 straipsnio pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo CPK 95 straipsnio pagrindu skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pareiškėjų piktnaudžiavimo procesu fakto, tokį apelianto prašymą atmeta. Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo turinio, pareiškėjai juo siekė išspręsti susidariusią situaciją, kai dėl apelianto veiksmų įmonės kreditorių susirinkimuose nepriimami jokie nutarimai ir vilkinamos bankroto procedūros. Tai, kad pareiškėjų pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai piktnaudžiauja proceso teise.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB ,,Citadele“ bankas ir BUAB ,,Degris“ bankroto administratoriaus UAB ,,Top consult“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.