Civilinė byla Nr. 2-52-762/2024  

Teisminio proceso numeris 2-37-3-00545-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4.; 2.3.3.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5

 (S)

 

 

 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 2 d.

Rokiškis

 

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,

sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,

dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, atsakovai V. S., A. D., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      BYLOS ESMĖ

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

-       nustatyti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas;

-       A. D., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti T. S. tėvu, o T. S. pripažinti A. D. vaiku;

-       nustačius tėvystę T. S. palikti S. pavardę;

-       priteisti iš A. D. išlaikymą sūnui T. S., po 250 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už einamą mėnesį iki einamo mėnesio dvidešimtos dienos;

-       priteisti iš A. D. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, t. y., 7200 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 12 d.;

-       pavesti E. S. uzufrukto teise tvarkyti T. S. turtą iki jo pilnametystės;

-       T. S. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina E. S..

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad augina sūnų T. S., gim. (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše jo tėvu įrašytas V. S., tačiau jis nėra tikrasis, biologinis, vaiko tėvas. Sūnus T. buvo pradėtas jai nedraugaujant su V. S.. Tačiau su V. siekė sukurti šeimą, jis norėjo, kad vaikas turėtų jo pavardę, todėl pas notarą pripažino tėvystę ir gimimo liudijime buvo įrašytas T. S. tėvu. Tikrasis biologinis vaiko tėvas yra A. D., su kuriuo ji draugavo 2017 metais. A. D. 2017 metais rudenį išvyko į Jungtinę Karalystę, todėl T. nematė ir neaugino, nors ji apie gimusį sūnų yra jam pranešusi.

2.1.       Nurodo, kad šiuo metu vaikas negauna iš tėvo jokio išlaikymo. V. S. nėra biologinis tėvas, ir tai jie žino abu, todėl ji neturi moralinės teisės prašyti iš jo išlaikymo vaikui, o tikrasis vaiko tėvas A. D. nėra įrašytas gimimo liudijime T. tėvu ir ji neturi juridinio pagrindo teistis iš jo alimentų.

2.2.       Šiuo metu ji yra ištekėjusi, be T. augina dar du nepilnamečius vaikus, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, būstą nuomojasi, jos gaunamos pajamos yra tik socialinė pašalpa 248,82 Eur ir vaikų pinigai. Jos sutuoktinis taip pat nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje. Nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų apie 600 Eur per mėnesį, todėl norėtų, kad vaikui būtų priteistas 250 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas.

3.       Ieškovė E. S. dalyvaudama teismo posėdyje, papildydama ieškinyje nurodytas aplinkybes nurodė, kad kai jai suėjo 18 metų, tai yra 2017 metais ji pradėjo draugauti su A. D. ir jie kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas jo tėvus. A. D. tėvo vardas R.. A. D. namuose taip pat gyveno ir jo brolis K. bei sesuo K.. Gyvenant kartu su A. D. ji nuo jo pastojo. A. D. žinojo, kad ji laukiasi jo vaiko. Panašiai 2017 m. rugsėjo ar spalio mėn. jie susipyko ir išsiskyrė. Jai tuomet buvo 16 savaičių nėštumas. Jos žiniomis, jai su A. D. išsiskyrus, dar tais pačiais 2017 metais A. D. išvyko į Jungtinę Karalystę ir ji daugiau su juo susitikusi nebuvo. Išsiskyrusi su A. D. ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vėl gyventi kartu su V. S., su kuriuo iš anksčiau jie turėjo bendrą vaiką – dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini) Sutarė su V., kad gimus vaikui jis pripažins vaiko tėvystę ir duos vaikui savo pavardę. Gimus T. taip ir padarė – V. pas notarą pripažino vaiko, kurį pavadino vardu T., tėvystę ir jis T. gimimo įraše buvo įrašytas vaiko tėvu. Su V. kartu pragyveno apie 8 mėn., po ko jie išsiskyrė ir ji grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena su dabartiniu sutuoktiniu. T. V. kaip tėvo niekada nepripažino ir su juo nėra jokių tėviškų ryšių. Papildomai taip pat paaiškina, kad dar gyvenant kartu su A. D. ji susipažino su A. D. dabartine drauge N. M.. Jai su A. D. išsiskyrus, A. D. pradėjo draugauti su N. M. ir jie kartu išvyko į užsienį. Prieš gimstant vaikui bei vaikui gimus ji bandė susirašinėti su A. D., tačiau jis su ja susirašinėti vengė, blokavo jos kontaktus. Tuo tarpu su N. M. ji pakankamai draugiškai kontaktavo ir susirašinėjo. N. M. jos prašė atsiųsti medicininius įrašus apie nėštumą ir pan. Ji siuntė medicininius dokumentus bei kitą informaciją N. M. ir ji sutiko, kad tai A. D. vaikas. Kaip suprato, tokiu būdu buvo perduodama informacija A. D., nes tiesiogiai A. D. su ja kontaktuoti vengė. Gimus vaikui ji N. M. siuntė taip pat ir vaiko nuotraukas, o N. M. jai 2018 m. balandžio mėn. netgi buvo atsiuntusi 70 Eur pavedimą, kad ji kai ką nupirktų vaikui. Dar jai besilaukiant, A. tėvai sakydavo, kad vaikui gimus reiks padaryti DNR testą, tačiau vaikui gimus ir apie tai kalbant su N. M. ši teigė, kad A. D. DNR tyrimo nedarys ir be šio testo niekas nenustatys, kad tai jo vaikas. 

4.       Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė neprieštaraujantis, kad būtų nuginčyta jo tėvystė T. S. atžvilgiu.

5.       Atsakovas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove E. S. turi bendrą vaiką A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Gimus dukrai E. dar buvo nepilnametė, todėl jie kartu negyveno, tačiau palaikydavo draugiškus ryšius, jis lankydavo savo dukrą. Žino, kad E. 2017 metais draugavo ir gyveno kartu su A. D. M.. Jis tai žino, nes 2017 m. vasarą pats buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas E. aplankyti savo dukters. E. tuomet gyveno A. D. tėvų namuose. Pamena, kad A. D. tėvo vardas R., taip pat tuose namuose gyveno ir A. D. brolis. 2017 m. rudenį sužinojo, kad E. išsiskyrė su A. D.. Kadangi jie turėjo bendrą vaiką, todėl sutarė su E., kad ji gali gyventi pas jį. Tuomet taip pat sužinojo, kad E. laukiasi nuo A. D.. Kai E. pradėjo gyventi su juo susitarė, kad gimus vaikui jis pripažins gimusio vaiko tėvystę ir suteiks vaikui savo pavardę. Gimus vaikui T. taip ir padarė – jis pas notarą pareiškė pripažįstantis tėvystę ir T. gimimo įraše buvo įrašytas vaiko tėvu, nors žinojo, kad tai ne jo vaikas. Kartu su E. gyveno kartu iki kol T. suėjo 6 mėnesiai, po ko jie išsiskyrė ir pradėjo gyventi atskirai. T. jo kaip tėvo niekuomet nepažino, jį pažįsta kaip įprastą žmogų, tačiau ne kaip tėvą. Neprieštarauja, kad nuginčijus tėvystę vaikui liktų jo, tai yra S. pavardė.   

6.       Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

7.       Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos žiniomis, tarp atsakovo V. S. ir vaiko (T. S.) nebuvo ir nėra susiklostę tėviški santykiai, T., kuriam yra 5 metai atsakovo V. S. nelaiko savo tėčiu. Ieškovė su atsakovu V. S. gyveno kartu gimstant T., tačiau vaikas dar buvo kūdikis, kai jie pradėjo gyventi skyrium. Ginčuose dėl vaiko kilmės nustatymo yra keli svarbūs interesai - vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Prioritetas teikiamas vaiko interesams, ir turi būti siekiama, kad tėvystės nuginčijimas nesukeltų didelių neigiamų pasekmių (materialinių, psichologinių). Skyrius sutinka su pateiktu ieškiniu, mano, kad tėvystės nuginčijimas ir jos nustatymas yra T. interesais, kadangi siekiama įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvą.

7.1.       Nuginčijus tėvystę ir civilinėje byloje nustačius, kad T. S. tėvas yra A. D., sutiktina su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo. Nustačius tėvystę, atsakovas A. D. įgyja pareigą kaip tėvas išlaikyti materialiai savo vaiką, juo rūpintis, jį ugdyti, auklėti. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. augant reikalingas reguliariai teikiamas išlaikymas, užtikrinantis jo vystymąsi, ugdymą, maitinimąsi, aprangą, sveikatos priežiūrą, laisvalaikį bei kitų poreikių patenkinimą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, todėl Tarnyba sutinka, kad materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteistas. Tarnybos manymu ieškovės prašomas išlaikymo dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams bei užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis bei neprieštarauja vaiko interesams.

8.       Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė papildomai nurodė ir patvirtino išvadą, kad pagal DNR išvadas nustačius, kad V. S. nėra T. tėvas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp T. ir V. S. nėra susiformavęs ryšis kaip tėvo ir sūnaus, todėl tėvystės nuginčijimas vaiko interesams neprieštarautų. Nurodė, kad Tarnyba taip pat bandė susisiekti su atsakovu A. D. per socialinį tinklą „Facebook“ išsiunčiant jam žinutę bei nurodant kreipimosi esmę. Nustatyta, kad siųsta žinutė A. D. profilyje buvo peržiūrėta, bet jis jokio atsakymo nepateikė. Daroma išvada, kad A. D. vengia šios bylos proceso ir bando išvengti tėvystės padarinių. Apibendrinant nurodo, kad Tarnyba pritaria ieškovės reikalavimui, kad būtų nuginčyta dabartinė T. tėvystė ir nustatyta nauja tėvystė, taip pat pritaria ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.  

 

 

II. BYLOS IŠSPRENDIMO MOTYVAI

Dėl tėvystės nuginčijimo

9.       Spręsdamas vaiko tėvystės nuginčijimo, nustatymo klausimus, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis), į jo teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. S. susituokę nebuvo, tačiau iš pateikto (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 1633 žinoma, kad vaiko - T. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvais įrašyti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

11.       CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas nustatyti tėvystei yra moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.

12.       Byloje paskyrus serologinę DNR ekspertizę teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas 2023 m. rugpjūčio 9 d. – 2023 m. rugpjūčio 23 d. Nr. ES 64/2023(01), kuriame nurodoma, kad V. S. nėra vaiko T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

13.       Iš ieškovės bei atsakovo V. S. nurodytų aplinkybių, išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados bei jos atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų žinoma, kad ieškovas V. S. su T. S. nebebendrauja, ryšių nepalaiko, tarp jų santykiai kaip tarp tėvo ir sūnaus nesusiklostė.

14.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

15.       Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu išsakytus ieškovės ir atsakovo V. S. paaiškinimus, ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, kad atsakovas V. S. nėra T. S. biologinis tėvas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko T. S. ir atsakovo V. S. nėra susiformavęs tėvo ir vaiko socialinis ryšys, atsakovas vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad V. S. nėra T. S. tėvas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Atsakovo V. S. tėvystė nuginčytina, įvertinus ir tai, kad duomenų, jog tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju gali prieštarauti vaiko interesams, nėra, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tuo siekiama nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, todėl nustatytina, kad V. S. nėra T. S. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). 

Dėl tėvystės nustatymo

16.       Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

17.       Ieškovė prašo A. D. pripažinti T. S. tėvu, o T. S. pripažinti A. D. vaiku, tai yra nustatyti, kad T. S. biologiniu tėvu yra A. D..

18.       2023 m. rugsėjo 27 d. teismas nutarė skirti serologinę DNR ekspertizę pavedant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (Serologijos ir DNR laboratorijos) ekspertams atsakyti į klausimą ar A. D. yra nepilnamečio vaiko T. S. biologinis tėvas? Atsakovas A. D. buvo įpareigotas nuvykti į nutartyje nurodytą ekspertinę įstaigą ((duomenys neskelbtini), darbo laikas darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 13 val.) ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 24 d. (įskaitytinai) DNR ekspertizės atlikimui.

19.       Ieškovė E. S. kartu su vaiku T. S. 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo nuvykę į ekspertinę įstaigą ir iš jų buvo paimti kraujo ėminiai dar atliekant atsakovo V. S. tėvystės tyrimą (b. l. 66). Ekspertinė įstaiga buvo įpareigota išsaugoti biologinius vaiko T. S., ar esant poreikiui jo motinos E. S., pavyzdžius dėl galimos DNR ekspertizės paskyrimo ateityje siekiant nustatyti atsakovo A. D. tėvystę.

20.       2023 m. lapkričio 27 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pranešimas, kad A. D. tėvystės nustatymui į laboratoriją iki pranešimo pateikimo dienos neatvyko.

21.       Iš atsakovo A. D. nebuvo gauta jokių duomenų, kad į ekspertizės įstaigą jis nenuvyko dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas A. D. viso šios bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią šalies poziciją, tai yra jam įteikus procesinius dokumentus, taip pat pranešus apie nagrinėjamą bylą, jis nepateikė jokių parengiamųjų procesinių dokumentų, viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė savo pozicijos nagrinėjamu klausimu. Iš ieškovės bei išvadą teikiančios atstovės nurodytų aplinkybių žinoma, kad atsakovas A. D. vengdamas tėvystės nustatymo yra užėmęs poziciją visiškai nereaguoti į bylos nagrinėjimą. Iš to darytina išvada, kad A. D. vengia šios bylos proceso.

22.       CK 3.148 straipsnio 2 dalis numato, jog jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

23.       Darytina išvada, kad atsakovas A. D. be pateisinamų priežasčių atsisakė ekspertizės, į ją nenuvyko, todėl teismas tai vertina kaip tėvystės įrodymą kartu su kitais įrodymais.

24.       Kitais įrodymais pagrindžiančiais A. D. tėvystę teismas laiko ieškovės E. S. paaiškinimus, kad ji gyveno kartu su A. D. ir tuomet pastojo. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ji su A. D. kartu gyveno 2017 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais, todėl vertinant tai, kad T. S. gimė (duomenys neskelbtini) taip pat vertinant, kad įprastai nėštumo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 9 mėnesiai, todėl ieškovės vaiko T. pradėjimas sutampa su nurodytu ieškovės ir atsakovo A. D. draugystės laikotarpiu. Teismas netikėti ieškovės paaiškinimais neturi pagrindo, nes ji pakankamai detaliai nurodo gyvenimo su A. D. aplinkybes, jo šeimos narius, ko negalėtų nurodyti nebūdama artimai pažįstama su A. D..

25.       Tai, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu ieškovė gyveno su atsakovu A. D. patvirtino taip pat ir atsakovas V. S., kuris lankėsi pas ieškovę ir A. D., kuomet lankė kartu su ieškove turimą dukrą.

26.       Be to, ieškovės santykius su A. D. patvirtina ieškovės pateikta fotonuotrauka (b. l. 78-79), kurioje užfiksuota ieškovė su A. D. dviese artimoje aplinkoje. Pagal nuotraukos metaduomenis ji buvo daryta 2017 m. liepos 2 d. Kaip teigia ieškovė ji tuo metu jau laukėsi.

27.       Taip pat, iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų socialiniame tinkle su asmeniu (duomenys neskelbtini) (kaip nurodė ieškovė tai N. M., kuri iš šiuo metu gyvena kartu su A. D.) matyti, kad su šiuo asmeniu ieškovė susirašinėjo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2017 m. vasario 18 d. praneša, kad (duomenys neskelbtini) gimė berniukas vardu T., sveikina tėvelį ir nurodo, kad laukia sugrįžtant „deenerui“ (DNR tyrimui), taip pat siunčia gimusio vaiko nuotraukas, vyksta diskusija apie vaiko panašumą su tėvu, apie išlaikymą vaikui. Asmuo (duomenys neskelbtini) nurodo, kad ji viską papasakoja A., kuri perduodama jo žodžius nurodo, kad jis „nieko pries padet rubais pamperseis bet pinigu siust nenori“.    

28.       Apibendrinant išdėstytus duomenis, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovė 2017 m. gegužės – rugsėjo mėn. gyveno kartu su atsakovu A. D., jiems gyvenant karu ieškovė pastojo ir jai jau nebegyvenant kartu su atsakovu A. D., ji (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų T.. Šios aplinkybės būtent ir įrodo, kad atsakovas A. D. yra T. S. tėvas.

29.       Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas A. D., gim.(duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. S. yra A. D. sūnus (CK 3.148 straipsnis).

30.       Ieškovei pageidaujant, kad vaikui T. S. nustačius tėvystę būtų palikta ta pati pavardė, taip pat tam neprieštaraujant atsakovui V. S., bei nežinant atsakovo A. D. pozicijos šiuo klausimu, nustačius tėvystę T. S. paliktina dabartinė pavardė „S.” (CK 3.167straipsnio 2 dalis).

31.       Byloje nustačius, kad atsakovas A. D. nepalaiko jokių ryšių su sūnumi T., o ieškovė sūnui užtikrina visas jo vystymuisi ir auklėjimui reikalingas sąlygas, nustačius tėvystę T. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove E. S..

Dėl išlaikymo priteisimo

32.       Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

33.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

34.       Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Ieškovė prašo iš atsakovo A. D. vaiko išlaikymui priteisti po 250 Eur mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis.

36.       Iš bylos duomenų žinoma, kad atsakovas A. D. nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovui negyvenant Lietuvoje, teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra jauno amžiaus, išvykęs ir gyvena bei, tikėtina dirba, užsienyje, todėl darytina išvada, kad yra pajėgus teikti išlaikymą vaikui.

37.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo netgi mažesnės sumos nei pusė minimaliosios mėnesinės algos, todėl laikytina, kad tokia suma galėtų iš esmės patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius, todėl teismo vertinimu net nebūtina detaliai analizuoti visus vaiko poreikius.

39.       Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo sūnui priteisimo pritarė pilna apimtimi ir nurodė, kad 250 Eur išlaikymo dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams bei užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis bei neprieštaraujantis vaiko interesams.

40.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, teismo nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo A. D. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį tenkintinas pilna apimtimi  ir priteistina iš atsakovo A. D. jo sūnui T. S. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo tesime dienos (2023 m. balandžio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

41.       Priteisto išlaikymo T. S. tvarkymas uzufrukto teise pavestinas ieškovei E. S. ( CK 3.190 straipsnis).

42.       Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas.).

 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

43.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. D. 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, tai yra, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 12 d.

44.       Remiantis Kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, tai yra vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

45.       Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė atsakovą V. S. visuomet laikė tik formaliu sūnaus T. tėvu ir niekada iš jo išlaikymo vaikui neprašė ir jis jo neteikė. Ieškovė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo iš esmės kreipėsi tik dėl to, kad tikrasis vaiko tėvas teiktų išlaikymą savo vaikui. Iš to seka, kad ieškovės vaikui T. S. išlaikymas iš tėvo pusės niekuomet nebuvo teikiamas, o jį ji išlaikė viena iš savo lėšų, todėl jos prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

46.       Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas prašomas (36 mėn. x 200 Eur) 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. Nr. (8.4. Mr) ATP-C-2022-05806 ieškovė buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsakovas V. S. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. Nr. (8.4. Mr) ATP-C-2023-06249 taip pat  buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pagal 2023 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. APD-2023-17265 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą ieškovei sudarė 791,32 Eur. Kadangi atsakovui V. S. yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo 100 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atsakovas A. D. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovu A. D., skaičių (atsakovui A. D. pareikšti 3 iš 4 ieškinio reikalavimų), tai yra 145 Eur žyminio mokesčio valstybei už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 306 Eur žyminio mokesčio už du turtinius pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 593,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96, 99 straipsniai).

48.       Iš atsakovo A. D. valstybės naudai taip pat proporcingai priteistina 14,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 399 straipsniais, teismas

 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės E. S. ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Nustatyti, kad atsakovas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. S. nėra atsakovo V. S., sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. S. yra A. D. sūnus.

Nustačius tėvystę T. S. palikti pavardę „S.“.

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis išmokomis, nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už einamą mėnesį iki einamo mėnesio dvidešimtos dienos, bei 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pavesti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 593,49 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 49 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 451,00 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt vienas euras 00 ct) žyminio mokesčio ir 14,94 Eur (keturiolika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 

Išaiškinti A. D., kad iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, pasirinktinai esančią bet kuriame Lietuvos banke, nurodant gavėjo kodą - 188659752, ir įmokos kodus (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, įmokos už bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kodas – 5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

 

 

Teisėjas                                                             Artūras Dilys