Civilinė byla Nr. 2-2265/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 122.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-957-372/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų grąžinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Plusta“ pateikė ieškinį atsakovui R. P. dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų grąžinimo.
Atsakovas R. P. 2011 m. birželio 20 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 23 700 Lt už neteisėtai ir melagingai pateiktą ieškinį bei 273 128,58 Lt neturtinės žalos ir patirtos žalos sveikatai atlyginimą.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. P. priešieškinį ir grąžino jį atsakovui kartu su pateiktais dokumentais. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.
2011 m. liepos 4 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas, kuriame atsakovas prašo panaikinti 2011 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo priešieškinį bei atsiliepimą į ieškinį priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Šią nutartį grindė nurodydamas, kad CPK 143 str. 3 d. numatyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išnagrinėti iš esmės atsakovo 2011 m. liepos 12 d. ir 2011 m. liepos 1 d. atskiruosius skundus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį, priimti atsakovo 2011 m. birželio 17 d. atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, pripažinti, jog buvo pažeista atsakovo teisė pateikti procesinį dokumentą byloje, kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko V. K. ir teisėjos B. S. baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Šį prašymą grindžia nurodydamas, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, o Šiaulių apygardos teismo teisėjai, pažeisdami minėtą atsakovo teisę, atliko nusikalstamas veikas.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia ieškinio pagrįstumu, apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nepagrįstumu ir tuo, kad iš apelianto atskirojo skundo nėra aišku, kokį pirmosios instancijos teismo veiksmą jis skundžia.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
CPK 143 str. 2 d. nuostatos numato, kad teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Nesant minėtų sąlygų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 str. 4 d.). Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. P. 2011 m. birželio 20 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 23 700 Lt už neteisėtai ir melagingai pateiktą ieškinį bei 273 128,58 Lt neturtinės žalos ir patirtos žalos sveikatai atlyginimą. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. P. priešieškinį ir grąžino jį atsakovui kartu su pateiktais dokumentais. Šią nutartį teismas grindė tuo, kad nė viena iš CPK 143 str. 2 d. sąlygų nėra nurodyta atsakovo pateikiamame priešieškinyje. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad minėta nutartis neskundžiama. R. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties, kuri teismas atsisakė priimti skundžiama nutartimi. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties, nes, kaip minėta, CPK 143 str. 3 d. yra imperatyviai nurodyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog atsakovas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę pateikti atskirą ieškinį, o ne priešieškinį nagrinėjamoje byloje. Tai atsakovui išaiškino ir pirmosios instancijos teismas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartyje. Dėl šios priežasties vertintina, kad atsakovo teisė kreiptis į teismą savo galimai pažeistų teisių gynybos nėra paneigta. Ją ieškovas gali realizuoti įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. šiuo konkrečiu atveju pareikšdamas atskirą ieškinį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai, pažeisdami atsakovo teisę į teisminę gynybą, atliko nusikalstamas veikas, o tai sudaro pagrindą kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisėjų atžvilgiu. Šis apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes, kaip minėta, skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartimi, nei skundžiama nutartimi nebuvo paneigta atsakovo teisė kreiptis į teismą savo galimai pažeistų teisių gynybos, byloje nėra pirmosios instancijos teismo teisėjų nusikalstamų veikų požymių. Atitinkamai dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pirmosios instancijos teismo teisėjų atžvilgiu.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas