Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-18][nuasmenintas nutarimas byloje][A13.-1693-737-2019].docx
Bylos nr.: A13.-1693-737/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskr. VPK 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
Bauda (ANK 25 str.)
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (ANK 333-348 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (ANK 333-348 straipsniai)
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla

Nr.A13.-1693-737/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00153-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.4.4; 14.14; 21.9.9; 21.9.10

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2019 m. liepos 16 d.

Jonava

 

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant E. D., 

dalyvaujant nukentėjusiajam E. K.,

nukentėjusiojo nepilnamečio E. K. įstatyminiam atstovui tėvui K. K.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

2019 m. birželio 19 d. apie 13.20 val. ant geležinkelio pėsčiųjų tilto, esančio Geležinkelio g., Jonavoje, A. T. priklausantis mišrūnų veislės šuo, pribėgęs prie E. K., gim. (duomenys neskelbtini), įkando jam į kairę koją ir suplėšė kelnes. Tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1070 patvirtintų Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje taisyklių 45 punktą ir  padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo byla, tikslintina protokole nurodyta aplinkybė dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusižengimas buvo padarytas 2019 m. birželio 19 d., o ne 2019 m. gegužės 19 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. į teismo posėdį neatvyko, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu prašė jos neatvykimo atveju bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Apie administracinio nusižengimo nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta.  A. T. dalyvavimas byloje nebūtinas, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu A. T. paaiškinimus dėl įvykio duoti atsisakė, į teismo posėdį neatvyko (b. l. 3).

Nukentėjusysis E. K. nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. jam dviračiu važiuojant per geležinkelio tiltą link Lietavos gatvės, šalia romų tautybės moters stovėjęs palaidas be antsnukio šuo įkando į koją ir suplėšė kelnes. Jis sustojo, paskambino tėčiui ir pareigūnams. Šuns šeimininkė geranoriškai nebendravo, vartojo negražius žodžius ir nesutiko palaukti pareigūnų, todėl jis sekė ją iki (duomenys neskelbtini) namo. Šuniukas nepririštas ėjo kartu su šeimininke, kuri rankose nešėsi pavadėlį. Šuns šeimininkė pyko, kad nukentėjęs ją seka, sudavė pavadėliu jam į veidą. E. K. paaiškino, kad įkandimo žymės buvo jam ant kojos, rodė tėvams. Vėliau vyko pas medikus, buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Perkastos kelnės netinkamos nešioti.

Teismo posėdžio metu K. K. paaiškino, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 13.20 val. jam paskambino sūnus E. K. ir pranešė, kad jam važiuojant dviračiu įkando palaidas šuo. Jam pačiam privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, iki kurio sūnus atsekė moterį, moters jau nerado, jis sulaukė policijos pareigūnų. Matė ant sūnaus kojos įkandimo žymes, bei suplėšytas kelnes. Rimkų šeimos centre sūnus buvo paskiepytas nuo pasiutligės. 

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1070 patvirtintų Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje taisyklių 45 punkte nurodyta, kad <...> pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Taigi, nors gyvūnų laikymo taisyklės leidžia šunis viešose vietose vesti be antsnukio, tačiau šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir jei šalia yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. mišrūnų veislės šunį vedėsi ant geležinkelio pėsčiųjų tilto, esančio Geležinkelio g., Jonavoje, be antsnukio ir be pavadėlio, ko pasekoje šuo įkando nepilnamečiui, padarydamas turtinę ir fizinę žalą.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarymą, gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimas ir įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (ANK 346 straipsnio 20, 21 dalys). Teismas atsižvelgdamas, kad šuo didelės žalos nepadarė, jo padarytą žalą lėmė jo savininko elgesys, ne paties šuns elgsena, nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ankščiau padarytus šuns laikymo taisyklių pažeidimus, šuo nekonfiskuotinas. Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda – bauda pasieks savo tikslus netaikant ir administracinio poveikio priemonių kaip pareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

 Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad A. T. praeityje eilę kartų bausta už analogiškus teisės pažeidimus, tačiau paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, todėl nagrinėjamu atveju skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda.  

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 – 637 straipsniais, 646 straipsniu,

 

n u t a r i a

:

 

A. T. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį  nusižengimą ir skirti jai 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19102919974. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus

 

 

 

Teisėja            /parašas/                                                    Jūratė Petraškienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK