Administracinė byla Nr. eA-2647-789/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. gruodžio 5 d. (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui Leidimą, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
2.2. Leidimas buvo išduotas pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis) ir galioja iki 2026 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas 2025 m. birželio 3 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvoje gyvena asmens vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis).
2.3. Pareiškėjas daugiau kaip 7 metus faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. A., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. A., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.
2.4. Pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. liepos 20 d. Nuo 2022 m. vasario mėnesio pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Welding Engineering“, nuo 2022 m. gegužės 11 d. jis įsteigė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, yra jos direktorius nuo 2024 m. spalio 9 d. Pareiškėjas yra vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir savininkas. Dėl palankios verslui aplinkos MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir vykdo veiklą Klaipėdoje, pareiškėjas, kaip įmonės savininkas, buvo priverstas daug laiko praleisti Klaipėdos mieste. Kadangi gyventi viešbučiuose brangu ir ekonomiškai nenaudinga, netrukus po įmonės įsteigimo pareiškėjas nusprendė susirasti butą Klaipėdoje ilgalaikei nuomai, kad, būdamas Klaipėdoje verslo klausimais, turėtų nakvynės vietą. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno mieste, o pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2022 m. gegužės 18 d. yra deklaruota Klaipėdoje (praėjus 7 dienoms po MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo). Taigi skirtingos gyvenamosios vietos deklaracija yra nesusijusi su pareiškėjo ir jo šeimos tarpusavio bendravimu, o yra sprendimas, priimtas išskirtinai su verslu susijusiais klausimais (dėl ekonomiškumo, patogios lokacijos ir pan.). Pareiškėjas turi glaudų ryšį su savo nepilnamečiu vaiku, kuriam šiuo metu yra 5 metai, rūpinasi jo gerove, taip pat rūpinasi ir savo sutuoktine, remia ją finansiškai.
2.5. Pareiškėjas turi Lietuvos Respublikoje sėkmingai veikiantį verslą, moka didelius mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, yra sukūręs 23 darbo vietas ir darbuotojams moka darbo užmokestį. Darbdavys UAB „Welding Engineering“, pas kurį pareiškėjas dirba daugiau kaip 3 metus, apibūdina pareiškėją kaip jautrų asmenį darbuotojų atžvilgiu, nestokojantį humoro jausmo, kuris stengiasi spręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu.
2.6. Sprendime nurodyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024 m. birželio 30 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (toliau – ir Išvada). Tokia išvada padaryta dėl to, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 1 d. („mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino“), pareiškėjui buvo skirta 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu asmuo nuteistas pagal BK 135 straipsnio „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 1 dalį („kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas“), t. y. už tai, kad, apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo vykusio konflikto metu, sužalojo žmogų, tai sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Jam paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė (visą bausmės laikotarpį paskirta intensyvi priežiūra). Asmens padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 3 punkto b papunkčiu, asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą.
2.7. Sprendime nurodyta, kad, patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai, už kuriuos jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
2.8. Per 2022 m. pareiškėjas padarė 19 administracinių nusižengimų, per 2023 metus – 15 administracinių nusižengimų, per 2024 metus – 3 administracinius nusižengimus, per 2025 metus – 2 administracinius nusižengimus. Šie skaičiai rodo, kad pareiškėjas stengiasi pasitaisyti ir laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, deda visas pastangas nenusižengti, sumoka jam paskirtas baudas. Šie skaičiai atskleidžia, kad pareiškėjas, priešingai nei teigiama Sprendime, savo elgesiu rodo norą nenusižengti ir laikytis įstatymų.
2.9. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, atsižvelgęs į vienintelį informacijos apie užsienietį vertinimo kriterijų, t. y. nustatęs faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuteistas pagal BK 135 straispnio 1 dalį ir per 4 metus turi padaręs 48 administracinius nusižengimus (atkreipia dėmesį, jog per 2024 metus padaryti tik 3 nusižengimai, o per 2025 metus – tik 2 nusižengimai), tačiau tai neleidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nevertinant kitų svarbių aplinkybių.
2.10. Migracijos departamento Sprendime nebuvo vertinti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje faktiškai dirba ir gyvena daugiau kaip 7 metus, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, tai yra didžioji dalis suaugusio, darbingo žmogaus gyvenimo. Pareiškėjas turi sėkmingą verslą Lietuvos Respublikoje, moka didelius mokesčius į Lietuvos biudžetą, yra sukūręs 23 darbo vietas, pareiškėjas turi sutuoktinę, mažametį sūnų, už kurio gerovę ir auklėjimą yra atsakingas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, jo teistumas neišnykęs, pareiškėjas buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Asmens elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, ir asmens sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimas priimtas, gavus Išvadą, taip pat konstatavus konkrečias faktines aplinkybes ir atlikus individualų vertinimą.
4.2. Vertindamas individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo gyvenamąją vietą, darbą ir gaunamas pajamas Lietuvos Respublikoje, ir, priimdamas Sprendimą, vertino su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių visetą, tačiau šios faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip prioritetinės, priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
4.3. Pareiškėjo skunde nepagrįstai dėstomi argumentai dėl grėsmės valstybės saugumui ir vadovaujamasi teismų praktika grėsmės valstybės saugumui bylose. Tokio pobūdžio argumentai atmestini, nes jie nesusiję su Sprendimo aplinkybėmis (pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas todėl, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei).
4.4. Nustatytos faktinės aplinkybės – leidimų gyventi laikotarpis, darbas, sudaryta santuoka ir nepilnamečio sūnaus (gim. (duomenys neskelbtini).) gyvenimas atskirai nuo šeimos kitame mieste (pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, šeima – Kaune), bendravimas su sūnumi ir kt. – buvo įvertintos. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, jis nenurodė, jog jis gyvena kartu su savo sutuoktine ar savo nepilnamečiu vaiku (bendrauja su savo sūnumi pagal galimybes Kauno mieste), o nurodė, kad jis remia juos finansiškai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas negyvena kartu su savo šeimos nariais.
4.5. Atsižvelgiant į asmens ryšius su šeimos nariais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, socialinius ir ekonominius ryšius, siekis gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena šioje valstybėje. Vien tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus, savaime nesuteikia jam teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje.
4.6. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Pareiškėjas yra padaręs pavojingą veiką, t. y. jos pavojingumas pasireiškia tuo, kad buvo kėsinamasi į valstybės saugomą teisinį gėrį – gyvybę. Žmogaus teisę į sveikatą ir gyvybę saugo įstatymas, sveikata ir gyvybė pačios savaime yra nekvestionuojamos, išskirtinės apsaugos reikalaujančios vertybės, todėl nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ar gyvybę, pagal savo prigimtį ir padarinius yra vieni sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų, o asmenys, padarę tokias nusikalstamas veikas, laikomi keliančiais realų pavojų visuomenei. Nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio yra itin pavojingi ir kelia grėsmę visuomenei ir žmonių sveikatai.
4.7. Pareiškėjo veiksmų pakartotinumas (2021 m. jis buvo nuteistas pagal BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 1 d., pakartotinai daromi administraciniai nusižengimai) rodo, kad padaryti teisės pažeidimai nėra atsitiktiniai, pareiškėjas nesistengia keisti gyvenimo būdą, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl, vertinant riziką ateities požiūriu, galima pagrįstai teigti, kad yra reali tikimybė, jog jis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus ir kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
4.8. Būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Valstybės viešoji tvarka ir žmonių sveikata yra svarbesnės nei pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:
6.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriame nuspręsta panaikinti Leidimą, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
6.2. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs, pareiškėjas buvo baustas už 2022–2025 m. padarytus 48 administracinius nusižengimus, iš kurių šeši yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, ir pareiškėjo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl toks pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas pateikė Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
6.3. Sprendime taip pat įvertinta, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuva nebuvo išdavusi pareiškėjui Šengeno ar nacionalinių vizų. Pareiškėjui iš viso buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi, galiojantys laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2026 m. gruodžio 5 d., tačiau, pasikeitus asmens duomenims, 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. asmeniui buvo įforminti nauji leidimai laikinai gyventi, pastarasis galioja iki 2026 m. gruodžio 5 d.
6.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2018 m. liepos 20 d. Pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 1 d. įdarbintas ir dirba UAB „Welding Engineering“, kurioje pareiškėjui kas mėnesį mokamas 1 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, pareiškėjas nuo 2024 m. spalio 9 d. yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.
6.5. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, jų nepilnametis sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis. Abiejų asmens šeimos narių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, Kauno mieste – sutuoktinės nuo 2000 m. vasario 10 d., jų nepilnamečio vaiko – nuo 2020 m. vasario 4 d., pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2022 m. gegužės 18 d. yra deklaruota Klaipėdoje.
6.6. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis).
6.7. 2025 m. birželio 3 d. asmuo pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvoje gyvena asmens vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Siekdamas išsiaiškinti, kodėl asmuo pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu šeimos susijungimo atveju, taip pat aplinkybes dėl asmens ir jo šeimos narių skirtingų deklaruotų gyvenamųjų vietų Lietuvoje, Migracijos departamento 2025 m. liepos 8 d. darbuotojas išsiuntė pareiškėjui užklausą. Pareiškėjas 2025 m. liepos 10 d. ir 2025 m. liepos 13 d. pateikė paaiškinimus, kad dėl patogios vietos verslui įkūrė savo įmonę Klaipėdoje, todėl didelę laiko dalį tenka praleisti Klaipėdos mieste, tvarkant verslo reikalus. Su sūnumi bendrauja pagal galimybes Kauno mieste, nes Kaune taip pat praleidžia nemažai laiko. Kaune taip pat būna verslo reikalais (yra pasirašęs darbo sutartis su įmonėmis Kaune). Pareiškėjas nurodė, kad jo verslas plėtojamas Kauno ir Klaipėdos miestuose, ir asmuo kiekvieną mėnesį moka mokesčius Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas paaiškino, kad yra gavęs leidimą laikinai gyventi kaip sutuoktinis, nes jo žmona yra Lietuvos Respublikos pilietė. Jie turi sūnų, kurio ateitis jiems yra labai svarbi, o ypač svarbi jam, kaip tėvui. Pareiškėjas nurodė, kad sieja savo ateitį su Lietuva, kuri, anot pareiškėjo, yra jam antroji gimtinė, su sūnumi kartu leidžia laiką, perka jam rūbus, žaislus ir kitus reikalingus produktus, remia savo šeimą finansiškai. Sutuoktinei periodiškai padeda finansiškai, t. y. grynais pinigais arba bankiniais pavedimais, tai gali įrodyti išrašais iš banko.
7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (4 str. 4 d., 50 str. 1 d. 14 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas yra pripažintas padaręs sunkų nusikaltimą bei daug administracinių nusižengimų, todėl pagrįsta atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
8. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas Sprendime įvertino faktines aplinkybes (leidimų gyventi laikotarpį, darbą, sudarytą santuoką ir nepilnamečio sūnaus gyvenimą atskirai nuo šeimos kitame mieste (pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, šeima – Kaune), bendravimą su sūnumi ir kt.) Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus (jis nenurodė, jog gyvena kartu su savo sutuoktine ar savo nepilnamečiu vaiku (bendrauja su savo sūnumi pagal galimybes Kauno mieste, nurodė, kad remia juos finansiškai), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas negyvena kartu su savo šeimos nariais.
9. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais patenkinti valstybės interesus.
10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, t. y. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
III.
11. P. R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kuriomis remdamasis Migracijos departamentas priėmė sprendimą, tačiau jis nepadarė to. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai nevertino pareiškėjo turimų ryšių su Lietuvos Respublika, realios pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, rėmėsi tik Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
12.2. Pareiškėjas per 2022 metus padarė 19 administracinių nusižengimų, per 2023 metus – 15 administracinių nusižengimų, per 2024 metus – 3 administracinius nusižengimus, per 2025 metus – 2 administracinius nusižengimus. Šie skaičiai rodo, kad pareiškėjas stengiasi pasitaisyti ir laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, deda visas pastangas nenusižengti, sumoka jam paskirtas baudas. Pareiškėjas savo elgesiu rodo norą stengtis nenusižengti ir laikytis įstatymų.
12.3. Pareiškėjo šeimoje auga mažametis vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis, pareiškėjas augina jį kartu su vaiko motina, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, vaikui yra būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, Sprendimas nėra proporcingas prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo požiūriu.
12.4. Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė bei nepilnametis sūnus gyvena skirtinguose miestuose, daro mažiau reikšmingą būtinybę tėvui būti šalia savo vaiko ir turėti galimybę su juo dažnai matytis. Vien tai, kad pareiškėjas dėl vykdomo verslo specifikos deklaravo savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, nepaneigia jo glaudaus bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir pareiškėjo, kaip tėvo, indėlio į nepilnamečio sūnaus auklėjimą bei ugdymą.
12.5. Sprendimas, kuriame nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neatitinka gero viešojo administravimo principo, kuris įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.
14. Atsakovas Migracijos departamentas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Migracijos departamentas įvertino visas su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negyvena su savo šeima.
14.2. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį į agresiją ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ignoravimą, o agresijos formos, tiesiogiai susijusios su smurtu, yra smerkiamos visuomenėje dėl jų keliamos grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas savo elgesiu (daug kartų vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta) demonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą, sąmoningą teisės ir viešosios tvarkos nepaisymą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį spręsti savo problemas jėga, netausojant kitų žmonių sveikatos ir orumo.
14.3. Pareiškėjas negyvena kartu su savo šeima ir neteikia vaikui nuolatinės priežiūros, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, nėra aišku, ar į agresyvumą linkusio asmens įtaka gali būti vertinama kaip atitinkanti geriausius vaiko interesus. Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
14.4. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog per 2024-2025 metus jis padarė itin mažai administracinių nusižengimų, nes stengiasi pasitaisyti ir laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų: pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį, pareiškėjui skirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2024 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas) (iki 2025 m. gruodžio 7 d.). Pareiškėjo argumentai, kad šiuo metu jo elgesys yra pasitaisęs, nėra reikšmingi, vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai.
14.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sprendimą kaip proporcingą priemonę, siekiant užtikrinti ir apsaugoti valstybės viešąją tvarką ir žmonių sveikatą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.
15. Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.
16. Policijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, nes jis du kartus buvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus, tai rodo jo polinkį į agresiją ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ignoravimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis nepaisė šio draudimo. Toks pareiškėjo elgesys rodo jo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, ignoruodamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą.
16.2. Pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir administraciniai teisės pažeidimai buvo tyčiniai, o ne spontaniški ar padaryti dėl nežinojimo. Jis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti jų pasekmes, tačiau pareiškėjo elgesys akivaizdžiai rodo jo nenorą suprasti savo veiksmų pavojingumą.
16.3. Teistumas yra svarbus rodiklis, kad asmuo yra linkęs į nusikalstamą elgesį arba, kad jam sunku prisitaikyti prie visuomenės normų. Asmenys, turintys teistumą (pareiškėjo teistumas neišnykęs), laikomi potencialiai pavojingais, todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.
16.4. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Sprendimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, panaikintas leidimas laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, konstatavo, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl vertino Sprendimą kaip proporcingą ir būtiną patenkinti valstybės interesus.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bando pasitaisyti.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime objektyviai ir detaliai įvertino reikšmingas aplinkybes, kurios turėjo įtakos priimant skundžią Sprendimą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi prielaidomis ar pažeidė rungimosi principą. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.
23. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020). Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).
25. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės (žr. šios nutarties 2.6 p., 2.7 p.), be kita ko, Išvadoje pateikta informacija, patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajam saugumui ir tvarkai. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Sprendimu dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas stengiasi pasitaisyti (jo padarytų administracinių nusižengimų skaičius mažėja), taip pat nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjo šeiminiai ir socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje, ypač aplinkybė, kad pareiškėjas turi mažametį vaiką, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, bendrauja su juo ir rūpinasi juo.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 ir kt.).
28. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), pažymėtina, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025 ir kt.).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame Sprendime nėra nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (atsakovas akcentavo šią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose), jam nėra taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, Sprendimu nėra ribojama pareiškėjo galimybė palaikyti tokį pat ryšį su šeima, be kita ko su jo mažamečiu vaiku. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, daro išvadą, kad jame išsamiai įvertinti pareiškėjo šeiminiai ir socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atliktų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdį, pakartotinumą, atsižvelgusi į vertybes, į kurias pareiškėjas kėsinosi savo veikomis, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvoje susiformavę pareiškėjo socialiniai ar šeiminiai ryšiai šiuo atveju negali būti vertinami kaip svarbesni nei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Aplinkybė, kad pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų skaičius mažėja, įvertinus, be kita ko, šių pažeidimų pobūdį ir laiko trukmę, kuri praėjo nuo šių nusižengimų padarymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas nebekelia grėsmės viešajai tvarkai.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė