Civilinė byla Nr. e2A-540-372/2024 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00782-2024-6

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2

                                                                                 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4561-434/2024 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui R. M. bei trečiajam asmeniui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos naudai 9711,41 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje viešojo intereso gynimo aspektu atliekamas tyrimas dėl išmokų Pasvalio rajono savivaldybės (2019–2023 m.) tarybos nariams pagrįstumo ir teisėtumo. Pasvalio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko išmokų 2019–2023 metų kadencijos tarybos nariams atitikties audito ataskaitą ir 2024-02-07 pateikė Panevėžio apygardos prokuratūrai.

3.       Ieškovas nurodė, kad tarybos nariui atsakovui R. M. 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal degalų įsigijimo kituose rajonuose pateiktus kasos aparatų kvitus ir karantino laikotarpį buvo kompensuota 9711,41 Eur. Atsakovas 2019 m. 22 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet aštuoniuose kituose rajonuose (Panevėžio – 1 kartas, Lazdijų – 1 kartas, Raseinių – 1 kartas, Telšių – 1 kartas, Elektrėnų – 1 kartas, Kaune – 1 kartas, Ukmergės – 1 kartas, Vilniuje – 15 kartų). Atsakovas 2019 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 897 litrus degalų už 1008,72 Eur. Atsakovas 2020 m. 40 kartų pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet šešiuose kituose rajonuose (Panevėžio – 6 kartai, Ukmergės – 4 kartai, Vilniuje – 15 kartų, Palangoje – 1 kartas, Utenoje – 1 kartas, Šilalės –1 kartas). Atsakovas 2020 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 1787,03 litrus degalų už 1729,82 Eur. Atsakovas 2021 m. 56 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet devyniuose kituose rajonuose (Panevėžio – 5 kartai, Ukmergės – 4 kartai, Vilniuje – 39 kartai, Palangoje – 1 kartas, Utenoje – 2 kartai, Anykščių – 2 kartai, Trakų – 1 kartas, Klaipėdos – 1 kartas, Kėdainių – 1 kartas). Atsakovas 2021 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 2416,06 litrus degalų už 2902,78 Eur. Atsakovas 2022 m. 39 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet penkiuose kituose rajonuose (Panevėžio – 4 kartai, Ukmergės – 4 kartai, Vilniuje – 32 kartai, Klaipėdos – 1 kartas, Marijampolės – 1 kartas, Lazdijų – 1 kartas). Atsakovas 2022 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 5713,51 litrą degalų už 2302,76 Eur. Atsakovas 2023 m. 8 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet dviejuose kituose rajonuose (Panevėžio – 1 kartas, Vilniaus – 7 kartai). Atsakovas 2023 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 368,23 litrus degalų už 554,01 Eur. Atsakovas per 2019–2023 m. kadenciją kituose rajonuose įsigijo degalų 165 kartus, 6871,92 litrus degalų už 8498,18 Eur.

4.       Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, vadovaujantis 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 ir 2021-06-28 nutarimu Nr. 499, karantinas truko nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30. Karantinų metu valstybės ir savivaldybių institucijose darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Nuo 2020-03-16 iki 2020-06-01 atsakovas Pasvalio rajone įsigijo 289,97 litrus degalų už 267,29 Eur ir nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30 atsakovas Pasvalio rajone įsigijo 934,95 litrus degalų už 934,95 Eur. Iš viso 1213,23 Eur.

5.       Ieškovas pažymėjo, kad pagal audito ataskaitą atsakovas degalus įsigydavo kelis kartus per dieną: 2019-11-26, 2019-11-30, 2019-12-13 po du kartus per dieną, t. y. 2019 m. 3 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. 2020-01-31, 2020-10-27, 2020-12-07 po du kartus per dieną, t. y. 2020 m. 3 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. 2021-01-28 degalai buvo įsigyti tris kartus per dieną. 2021-02-18, 2021-03-22, 2021-04-15, 2021-05-06, 2021-05-14, 2021-06-03, 2021-08-13, 2021-09-11, 2021-11-13 po du kartus per dieną, t. y. 2021 m. 9 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną ir vienas atvejis 3 kartai per dieną. 2022-04-10, 2022-06-07, 2022-08-03, 2022-10-25, 2022-12-21 po du kartus per dieną, t. y. 2022 m. 5 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. 2023-02-27, 2023-03-10 po du kartus per dieną, t. y. 2019 m. 3 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. Atsakovas per 2019–2023 m. kadenciją už degalus atsiskaitydavo grynaisiais ir banko kortelėmis. Naudojo 8 skirtingas banko korteles.

6.       Ieškovas nurodė, jog atsakovas davė paaiškinimus ir nurodė, kad 2019–2023 m. kadencijos metu faktiškai gyveno Vilniuje, dvi dienas per savaitę vykdavo į Pasvalio rajoną ir apsistodavo pas mamą Pasvalio rajone. Jo pagrindinis darbas buvo Vilniuje, dirbo (duomenys neskelbtini). 2019–2023 m. kadencijos metu tai pat dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad jis važiuodavo į įvairius kultūrinius renginius ir reprezentavo Pasvalio rajoną, atlygio negaudavo, todėl jo vertinimu, jis galėjo naudoti tarybos nario veiklai skirtas lėšas degalams. Atsakovas nurodė, kad karantino metu Pasvalio bažnyčioje keitė vargonus, Pasvalio kraštui tvarkė koncertinę erdvę, todėl galėjo naudoti tarybos nario veiklai skirtas lėšas.

7.       Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo dalyvavimas kultūriniuose renginiuose kituose rajonuose ir miestuose nelaikytina tarybos nario veikla, o duomenų, kad atsakovas, kaip tarybos narys, būtų komandiruotas dalyvauti įvairiuose renginiuose, nėra. Karantino laikotarpiu atsakovui buvo kompensuotos 1213,23 Eur išlaidos už 1224,92 litrus degalų. Atsižvelgiant į tai, kad karantino metu vyko nuotoliniai posėdžiai, darytina išvada, kad išlaidos degalams kompensuotos nepagrįstai.

8.       Ieškovas nurodė, kad atsakovui, kaip ir kitiems asmenims, yra nustatyta ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tyrimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kai atsakovas pateikė degalų pirkimo kvitus, kai degalai buvo įsigyti kituose šešiolikoje rajonų ir miestų 165 kartus. Degalai buvo pilami kelis kartus per dieną. Buvo atsiskaitoma 8 banko kortelėmis. Ieškovo vertinimu, visa tai neatitinka sąžiningo, protingo žmogaus elgesio standarto. Atsakovas transporto priemonę naudojo ne tik tarybos nario veiklai, bet ir asmeninėms, darbo reikmėms, todėl 9711,41 Eur išlaidos degalams buvo kompensuotos nepagrįstai. Tarybos narys, kaip ir valstybės pareigūnai, privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, priešingu atveju – pakertamas piliečių pasitikėjimas valdžia, valstybe, pažeidžiamas viešasis interesas.

9.       Ieškovas nurodė, kad kilęs ginčas yra susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Nepaisant to, jog teisės aktai numato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams jų veiklai kompensuoti, jos turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma žala savivaldybei. Visuomenė turi teisinį suinteresuotumą, kad politikų nepagrįstai gautos išmokos būtų grąžintos savivaldybei. Šiuo atveju Pasvalio rajono savivaldybės administracija pati nesiėmė iniciatyvos inicijuoti procesą, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas lėšas, todėl kilo pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu.

10.       Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas papildomai nurodė, kad teisės aktai nedraudžia tarybos nariui turėti nekilnojamojo turto kitoje savivaldybėje, gyventi kitoje savivaldybėje, tačiau išmoka tarybos nariams yra tikslinė, ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą. Atsakovo kelionės iš Vilniaus į Pasvalį nelaikytinos tarybos nario veikla. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Vykimas iš Vilniaus į darbą Pasvalyje nėra tarybos nario veikla. Atsakovo vykimas iš Vilniaus į tarybos posėdžius taip pat nelaikytina tarybos nario veikla, nes atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Pasvalio rajone, jis tarybos nariu išrinktas, kaip Pasvalio rajono savivaldybės nuolatinis gyventojas. Atsakovas nepagrindė, kad degalus naudojo tarybos nario veiklai. Atsakovo pateikti čekiai, kai už degalus mokėjo kiti asmenys, neatitinka nustatytų reikalavimų. Atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, vykdant tarybos nario funkcijas, tačiau realiai 9711,41 Eur gavo be teisinio pagrindo, nes išlaidos patirtos ne tarybos nario veiklai. Atsakovas, prašydamas kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

11.       A. R. M. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam, kaip tarybos nariui, buvo kompensuojamos tik degalų išlaidos, kaip ir numatyta teisės aktuose. Kitų išlaidų atsakovas kompensuoti neprašė. Ieškovas ieškinio nepagrindė jokiais leistinais įrodymais.

12.       Atsakovas nurodė, kad 2019–2023 m. kadencijos metu faktiškai gyveno ir tebegyvena Vilniuje, dvi dienas per savaitę jis vykdavo į Pasvalio rajoną. Teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo turėti nekilnojamojo turto kitame rajone. Teisės aktai nenustato ir pareigos, kad tarybos nario šeima gyventų ten, kur esi išrinktas tarybos nariu. Atsakovas turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą būti Vilniuje ir iš jo keliauti į Pasvalio rajono savivaldybę. Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo degalus ar/ir kitas išlaidas, kurios gali būti kompensuojamos, patirti tik tame rajone, kuriame esi išrinktas. Ieškovo pateikti argumentai, kad degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, neįrodo, kad degalai buvo panaudoti ne atsakovo.

13.       Atsakovas nurodė, jog turi nekilnojamojo turto Vilniuje, ten taip pat gyvena jo šeima, todėl akivaizdu, kodėl degalai buvo pilami Vilniuje. Važiuojant iš Vilniaus į Pasvalį yra važiuojama per Ukmergės, Panevėžio rajonus, todėl degalai buvo pilami ir pakeliui į Pasvalį. Pagal teisės aktus yra privaloma būti ir vieno komiteto nariu. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas komiteto nariu, veždavo Pasvalio muzikos mokyklos mokinius į konkursus ar koncertus, kurie vykdavo kituose rajonuose, kuriuose taip pat tekdavo piltis degalų. Atsakovas veikė būtent Pasvalio rajono krašto naudai ir jį reprezentavo kituose rajonuose.

14.       Atsakovas nurodė, jog būdamas aktyvus tarybos narys, praktikuojantis katalikas, 2018 m. pasiūlė tarybai svarstyti klausimą dėl piniginių lėšų skyrimo Pasvalio (duomenys neskelbtini) parapijai koncertinių vargonų įsigijimui. 2018-09-26 taryba nusprendė skirti 35000,00 Eur vargonų įsigijimui. Kadangi buvo būtina sutvirtinti bažnyčios balkono plokštę ir pertvaras, darbams buvo parengtas projektas, darbai buvo atliekami ir derinami 2019 m. gegužės mėn., darbais rūpinosi ir juos kuravo atsakovas, kadangi tai buvo jo, kaip komiteto nario, skirtas projektas Pasvalio rajono nuolatiniams gyventojams. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), jis puikiai išmano šį muzikos instrumentą, todėl 2020-05-17 tarp (duomenys neskelbtini) parapijos ir atsakovo buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl bažnyčios vargonų instrumento dalių taisymo ir montavimo darbų. Atsakovas vykdė veiklą, kuri naudinga Pasvalio rajono savivaldybės nuolatiniams gyventojams, atsakovas turėjo važinėti iš Vilniaus į Pasvalį. Taip pat buvo išvykęs į Vokietiją, iš kur ir buvo perkami vargonai, apie tai rašė ne tik Pasvalio rajono krašto laikraštis, bet ir Vokietijos spauda. Taip Pasvalio karšto vardas buvo garsinamas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Be to, atsakovas turėjo 3 automobilius su skirtingomis degalų rūšimis, pylė degalus, daug laiko praleisdavo kelyje.

15.       Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas papildomai nurodė, kad niekada neprašė kompensuoti degalų išlaidų už vykimą į darbą (duomenys neskelbtini). Įstatyme yra imperatyviai nurodytas privalomas dalyvavimas tarybos posėdžiuose, todėl buvo patirtos išlaidos kurui važiavimui į tarybos posėdžius. Ieškovo tvirtinimas, kad čekiai, kai už degalus mokėjo kiti asmenys, neatitinka nustatytų reikalavimų, yra klaidingas. Čekiuose yra atsakovo vardas, pavardė, asmens kodas, degalus atsakovas pylėsi į savo automobilį. Tai, kad už kurą apmokėjo kiti asmenys, nesudaro teisės pažeidimo. Atsakovas, gavęs išmoką, kai už degalus mokėjo kiti asmenys, jiems atidavė grynaisiais pinigais. Atsakovas pateikė daugybę leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog išlaidos buvo naudojamos tarybos nario pareigų įgyvendinimo veiklai.

16.       Trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodė, kad tarybos nario veikla apima daugiau sričių, nei pareigą dalyvauti su tarybos nario veikla susijusiuose posėdžiuose, laikas tarybos nario veiklos neriboja. Judėjimo ar veiklos ribojimai, susiję su karantino režimu, nebuvo nuolatiniai, todėl ne visą laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 buvo draudžiamas judėjimas, renginiai bei susibūrimai. Jei atsakovas mano, kad gavo pinigines lėšas esant teisiniam pagrindui, tai jis turi būti pajėgus tai įrodyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo R. M. Pasvalio rajono savivaldybės administracijai nepagrįstai gautus 9711,41 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 218,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

18.       Teismas nurodė, kad gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą, todėl savivaldybė neprivalo tarybos nariams apmokėti nepagrįstų išlaidų.

19.       Teismas konstatavo, kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) R. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas. Nei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, nei Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2009-05-13 sprendimu Nr. TI-86 patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo dirbti kitą darbą kituose miestuose, esant išrinktam savivaldybės tarybos nariu. Atsakovas, dirbdamas kitus darbus, nepažeidė jokių teisės aktų. Atsakovas turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą būti Vilniuje ir iš jo keliauti į Pasvalio rajono savivaldybę.

20.2.                      Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos narys privalo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; būti vieno (išskyrus Kontrolės komitetą) komiteto nariu; dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose, kt. Esant minėtam reglamentavimui, atsakovas privalėdavo mažiausiai du kartus per savaitę važiuoti į Pasvalio rajono savivaldybę, dalyvauti tarybos ir/ar komiteto posėdžiuose. Tam atsakovas naudojo asmeninius automobilius bei pylė į juos degalus. Be to, tarybos nario veikla neapsiriboja tik to rajono ribomis.

20.3.                      Atsakovas, būdamas komiteto nariu ir būdamas aktyvus šio komiteto narys, veždavo Pasvalio muzikos mokyklos mokinius į konkursus ar koncertus, kurie vyko kituose rajonuose. Atsakovas veikė būtent Pasvalio rajono krašto naudai, jį reprezentavo kituose rajonuose, inicijavo bažnyčios vargonų instrumento dalių taisymo ir montavimo darbus. Atsakovas vykdė veiklą, kuri naudinga Pasvalio rajono savivaldybės nuolatiniams gyventojams. Atsakovas turėjo važinėtis tarp savo šeimos, buvusios Vilniuje, ir Pasvalio. Atsakovas dirbo ir karantino metu.

20.4.                      Reiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, būtina įrodyti tam tikras sąlygas. Šiuo atveju nenustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas. Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes tos piniginės lėšos buvo numatytos Pasvalio rajono savivaldybės biudžete ir skirtos tarybos narių išlaidoms. Atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo. Šiuo atveju teisinis pagrindas yra (teisės aktuose numatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla mokamos išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidomis). Nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2024-04-08 už 2019–2023 m. kadencijos laikotarpį. Naujos kadencijos savivaldos rinkimai įvyko 2023-03-05, antrasis turas dėl merų įvyko 2023-03-19. Nuo tos dienos ankstesnės kadencijos tarybos nariams baigėsi įgaliojimai, buvo išrinkti nauji tarybos nariai. Ieškinys yra pareikštas jau po kadencijos pabaigos, kai sudaryta nauja taryba ir priimtas naujas biudžetas, taigi nepagrįstas praturtėjimas jau neegzistavo. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymo. Ieškovas turėjo galimybę prašyti atlyginti tariamą žalą deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Tačiau jis, siekdamas išvengti kitų CK normų taikymo, pasirinko būtent neteisėto praturtėjimo institutą ir jo visiškai nepagrindė bei neįrodė.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, pateikė tuos pačius vertinimus kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu.

21.2.                      Gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.

21.3.                      Teigti, kad vykdant savo darbines pareigas kituose darbuose, veikiant kitoje savo veikloje, patirtos išlaidos yra tarybos nario veiklos išlaidos, nėra pagrindo.

21.4.                      Atsakovas nepateikė įrodymų apie gautų lėšų teisinio pagrindo egzistavimą. Teismo priteistą sumą atsakovas gavo be teisinio pagrindo, nes išlaidos buvo ne tarybos nario veiklai.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija prašo sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Įstatymų leidėjas nedraudžia savivaldybės tarybos nariui eiti kitas pareigas, tik įtvirtina atvejus, kai atitinkamos pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario mandatu. Asmuo, išrinktas savivaldybės tarybos nariu, turi teisę ne tik eiti kitas pareigas (dirbti kitą darbą), bet ir pasirinkti vietovę, kurioje tos pareigos (darbas) bus einamos (atliekamas).

22.2.                      Atsakovas, vykdydamas įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario pareigas, privalėdavo mažiausiai du kartus per savaitę važiuoti į Pasvalio rajono savivaldybę dėl pareigos dalyvauti tarybos ir/ar komiteto posėdžiuose.

22.3.                      Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo degalus ar/ir kitas išlaidas, kurios gali būti kompensuojamos, patirti tik tame rajone, kuriame esi išrinktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

24.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi proceso dalyvių pateikti atsiliepimai ir atsikirtimai bus greičiau ir efektyviau išnagrinėti bylą nagrinėjant žodinio proceso būdu.

25.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepagrindė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas ginčo klausimu yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, taip pat buvo išklausyti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Pasvalio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikus išmokų 2019–2023 metų kadencijos Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nariams atitikties audito ataskaitą buvo nustatyta, kad tarybos nariui R. M. 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal degalų įsigijimo kituose rajonuose pateiktus kasos aparatų kvitus ir karantino laikotarpį buvo kompensuota 9711,41 Eur. Nustatyta, kad jis 2019 m. 22 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet aštuoniuose kituose rajonuose tai: Panevėžio – 1 kartas, Lazdijų – 1 kartas, Raseinių – 1 kartas, Telšių – 1 kartas, Elektrėnų – 1 kartas, Kaune – 1 kartas, Ukmergės – 1 kartas, Vilniuje – 15 kartų, taip kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 897 litrus degalų už 1008,72 Eur. Atsakovas 2020 m. 40 kartų pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet šešiuose kituose rajonuose tai: Panevėžio – 6 kartai, Ukmergės – 4 kartai, Vilniuje – 15 kartų, Palangoje – 1 kartas, Utenoje – 1 kartas, Šilalės – 1 kartas, taip kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 1787,03 litrus degalų už 1729,82 Eur. 2021 m. 56 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet devyniuose kitose rajonuose tai: Panevėžio – 5 kartai, Ukmergės – 4 kartai, Vilniuje – 39 kartų, Palangoje – 1 kartas, Utenoje – 2 kartai, Anykščių – 2 kartai, Trakų – 1 kartas, Klaipėdos – 1 kartas, Kėdainių – 1 kartas, taip 2021 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 2416,06 litrus degalų už 2902,78 Eur. Atsakovas 2022 m. 39 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet penkiuose kituose rajonuose tai: Panevėžio – 4 kartai, Ukmergės – 4 kartai, Vilniuje – 32 kartai, Klaipėdos – 1 kartas, Marijampolės – 1 kartas, Lazdijų – 1 kartas, taip jis 2022 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 5713,51 litrą degalų už 2302,76 Eur. Jis 2023 m. 8 kartus pateikė kasos aparatų kvitus, kai degalai buvo pilami ne Pasvalio rajone, bet dviejuose kituose rajonuose tai: Panevėžio – 1 kartas, Vilniaus – 7 kartai, taip jis 2023 m. kituose rajonuose, ne Pasvalio rajone, įsigijo 368,23 litrus degalų už 554,01 Eur. Tarybos narys R. M. per 2019–2023 m. kadenciją kituose rajonuose įsigijo degalų 165 kartus, 6871,92 litrus degalų už 8498,18 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, vadovaujantis 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 ir 2021-06-28 nutarimu Nr. 499, karantino, kuris truko nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30, metu nuo 2020-03-16 iki 2020-06-01 atsakovas Pasvalio rajone įsigijo 289,97 litrus degalų už 267,29 Eur ir nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30 jis Pasvalio rajone įsigijo 934,95 litrus degalų už 934,95 Eur. Iš viso už 1213,23 Eur. Pagal audito ataskaitą R. M. degalus įsigydavo kelis kartus per dieną: 2019-11-26, 2019-11-30, 2019-12-13 po du kartus per dieną, t. y. 2019 m. 3 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. 2020-01-31, 2020-10-27, 2020-12-07 po du kartus per dieną, t. y. 2020 m. 3 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. 2021-01-28 degalai buvo įsigyti tris kartus per dieną, 2021-02-18, 2021-03-22, 2021-04-15, 2021-05-06, 2021-05-14, 2021-06-03, 2021-08-13, 2021-09-11, 2021-11-13 po du kartus per dieną, t. y. 2021 m. 9 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną ir vienas atvejis 3 kartai per dieną. 2022-04-10, 2022-06-07, 2022-08-03, 2022-10-25, 2022-12-21 po du kartus per dieną, t. y. 2022 m. 5 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. 2023-02-27, 2023-03-10 po du kartus per dieną, t. y. 2019 m. 3 kartai, kai degalai buvo įsigyti du kartus per dieną. R. M. per 2019–2023 m. kadenciją už degalus atsiskaitydavo grynaisiais ir banko kortelėmis. Naudojo 8 skirtingas banko korteles.

29.       Iš R. M. 2024-02-23 paaiškinimo nustatyta, jog jis parodė, kad 2019–2023 m. buvo Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys. Visą kadenciją buvo (duomenys neskelbtini) narys. Faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dvi dienas per savaitę vyko į Pasvalio rajoną, apsistoja pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinis jo darbas buvo Vilniuje, dirba (duomenys neskelbtini). 2019–2023 m. Pasvalyje dirbo (duomenys neskelbtini). 2019–2023 m. tarybos nario veiklai skirtas lėšas naudojo tik kurui, kadangi tenka daug važinėti. Į Pasvalį vykdavo į tarybos posėdžius, komiteto posėdžius, kartu (duomenys neskelbtini) ėjo savo pareigas. 2019–2023 m. turėjo dvi korteles, visada už kurą atsiskaitydavo kortelėmis arba grynaisiais pinigais, tačiau buvo du atvejai, kai už kurą mokėjo kito žmogaus kortele, vėliau pinigus grąžino. Abiem atvejais sąskaitas-faktūras išrašė jo vardu, sąskaitas pateikė savivaldybei. Per 2019–2023 m. kadenciją baigėsi kortelių galiojimo laikas, jis pakeitė korteles. Su 2019–2023 m. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų lėšų panaudojimo audito ataskaitoje nurodytais duomenimis, kad kurą pylė 16 rajonų, 165 kartus, sutinka. Važiuodavo į įvairius kultūrinius renginius, reprezentavo Pasvalio rajoną, atlygio negaudavo, todėl galėjo naudoti tarybos nario veiklai skirtas lėšas degalams. 2019–2023 m. naudojo du automobilius (dyzelinį ir benzininį). Karintino metu Pasvalio bažnyčioje statė naujus vargonus. Reikėjo išmontuoti senus vargonus. Pirko naudotus vargonus Vokietijoje, juos pastatė (duomenys neskelbtini), važiuodavo į Pasvalį išmontuoti ir sumontuoti kitų vargonų. Už vargonų išmontavimą ir kitų sumontavimą jam buvo sumokėta tik simboliškai. Galėjo naudoti tarybos nario veiklai skirtas lėšas kurui.

30.       Iš 2024-02-07 VĮ Registro centro išrašo nustatyta, kad R. M. nuo 2015-08-05 deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2024-04-24 pažymos nustatyta, kad R. M. sutuoktinės nuo 2018-10-23 deklaruota gyvenamoji vieta, sūnaus nuo 2023-09-23 deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini).

31.       Pasvalio

32.       Pagal 2020-05-17 paslaugų teikimo sutartį Nr. 20200517 (duomenys neskelbtini) parapija ir R. M. (gyv. (duomenys neskelbtini) susitarė, jog R. M. atliks (duomenys neskelbtini) vargonų instrumento dalių taisymą ir montavimo II etapo darbus, (vargonų likusios dalies sumontavimas) iki 2020-06-10, o užsakovė šias paslaugas priims ir jas apmokės.

33.        Į bylą pateikti duomenys apie R. M. transporto priemones, banko sąskaitas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

34.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė priteisti iš atsakovo 9711,41 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, argumentuodamas tuo, kad atsakovo gautos lėšos buvo skirtos ne tarybos nario veiklos išlaidoms kompensuoti. Ieškovo teigimu, lėšos buvo išleistos ne atsakovui vykdant Pasvalio savivaldybės tarybos nario veiklą, o kitoms jo vykdytoms darbinėms, visuomeninėms ir asmeninėms lėšoms padengti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas ieškinyje nurodytai sumai praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo.

35.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas. Atsakovas nurodė, jog teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo tarybos nariui dirbti kitą darbą kituose miestuose; atsakovas, vykdydamas įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario pareigas, privalėdavo mažiausiai du kartus per savaitę važiuoti į Pasvalio rajono savivaldybę dėl pareigos dalyvauti tarybos ir/ar komiteto posėdžiuose; atsakovas, būdamas komiteto nariu, ne tik veždavo Pasvalio muzikos mokyklos mokinius į konkursus ar koncertus, kurie vyko kituose rajonuose, bet ir veikė būtent Pasvalio rajono krašto naudai, inicijuodamas bažnyčios vargonų instrumento dalių taisymo ir montavimo darbus. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas išvengti kitų CK normų taikymo, pasirinko būtent neteisėto praturtėjimo institutą ir jo visiškai nepagrindė bei neįrodė.

36.       Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra 9711,41 Eur piniginė suma, kurią ieškovo teigimu, be teisėto pagrindo gavo atsakovas.

37.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

38.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

39.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

40.       Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

41.       Byloje nustatyta, kad atsakovas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 9711,41 Eur, iš trečiojo asmens Pasvalio rajono savivaldybės administracijos gavo. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau nurodo, kad gautos lėšos buvo panaudotos kompensuoti su tarybos nario veikla susijusias išlaidas (išlaidos buvo patirtos iš gyvenamosios vietos Vilniaus mieste vykstant į Pasvalio rajono savivaldybę, kurioje atsakovas vykdė savo, kaip tarybos ir komisijos nario funkcijas; išlaidos buvo patirtos karantino metu besirūpinant Pasvalio bažnyčios vargonų išmontavimu ir naujų pastatymu; išlaidos buvo patirtos vežiojant muzikos mokyklos mokinius į kitose savivaldybėse rengtus koncertus bei pasirodymus, t. y. visos išlaidos buvo patirtos reprezentuojant Pasvalio rajono kraštą).

42.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-03-31) 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente.

43.       Pasvalio

44.       Taigi kaip numatyta minėtame teisiniame reglamentavime, išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.

45.       Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo dirbti kitą darbą kituose miestuose, esant išrinktam savivaldybės tarybos nariu. Atsakovo bei jo šeimos gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, todėl atsakovas turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą būti Vilniuje ir iš jo keliauti į Pasvalio rajono savivaldybę. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas įpareigojo atsakovą, kaip savivaldybės tarybos narį, komiteto narį, mažiausiai du kartus per savaitę važiuoti į Pasvalio rajono savivaldybę dalyvauti tarybos ir/ar komiteto posėdžiuose.

46.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovo dirbto darbo kitose darbovietėse, jam esant Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nariu. Byloje keliamas klausimas, ar išlaidos, kurias atsakovas patyrė ir kurios buvo jam kompensuotos, buvo patirtos vykdant Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nario veiklą.

47.       Byloje nustatyta, kad nuo 2015-08-05 atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – Pasvalio rajono savivaldybėje. Civilinės bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovo šeimos deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus mieste, atsakovas Vilniaus mieste turi nekilnojamojo turto, atsakovas nurodė, kad su šeima gyvena Vilniuje ir į Pasvalio rajono savivaldybės tarybos posėdžius vykdavo iš Vilniaus.

48.       Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, t. y. asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

49.       Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes bei minėtas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo kelionės išlaidų, patirtų į savivaldybės tarybos posėdžius vykstant ne iš deklaruotos gyvenamosios vietos, o iš kitos savivaldybės, kurioje jis pasirinko gyventi su šeima, savivaldybė neturi pagrindo.

50.       Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog tarybos nario veikla neapsiriboja tik to rajono ribomis. Nurodyto Reglamento 257 punkte buvo įtvirtinta ir tai, kad jeigu tarybos narys pagal savivaldybės mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. Duomenų, kad atsakovas 2019–2023 m. laikotarpiu vyko į komandiruotes, į nagrinėjamą bylą nepateikta. Be to, pagal Reglamento nuostatas, komandiruotės apmokamas ne iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kad Pasvalio muzikos mokyklos mokinių vežimas į konkursus ar koncertus yra tarybos nario veikla. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje neįrodyta, kad atsakovo dalyvavimas kultūriniuose renginiuose kituose rajonuose ir miestuose buvo jo, kaip Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nario, veikla. Kaip ir šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo inicijuoti bažnyčios vargonų instrumento dalių taisymo ir montavimo darbai, laikytini tarybos nario veikla. Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, atsakovas susitarė atlikti šias paslaugas už atlygį, tai buvo jo papildoma darbinė veikla, todėl išlaidos degalams, kurios buvo patirtos atliekant pagal sudarytą paslaugos sutartį sutartus darbus, negali būti vertinamos kaip patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas, todėl išlaidos degalams, susijusioms su šia veikla, negali būti laikomos pagrįstomis. Kaip ir nepagrįstai atsakovui kompensuotos išlaidos karantino laikotarpiu, kurio metu savivaldybės tarybos posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, o betarpiški susitikimai su gyventojais buvo draudžiami.

51.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o atsakovas neįrodė, jog Pasvalio rajono savivaldybės administracijos jam išmokėtą 9711,41 Eur piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Atsakovas neįrodė, kad ginčo išlaidos buvo patirtos kaip Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nario veiklai patirtos išlaidos. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovas ieškovo prašoma priteisti suma praturtėjo, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų 9711,41 Eur lėšų priteisimo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos naudai tenkino pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Rasa Bartašienė

                                                                                Egidijus Mockevičius

                                                                                Birutė Simonaitienė