Civilinė byla Nr. 2S-2168-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02764-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, atstovaujamos advokatės Ritos Elzbergienės, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8119-470/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulpas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kortas“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Ulpas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Kortas“ 37 951,19 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei ir su ja neatsiskaito už atliktus darbus daugiau nei pusmetį. Šiai dienai įsiskolinimas yra didelis ir visiškai nemažėja, nes atsakovė net ir raginama nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir esamo įsiskolinimo nelikviduoja, piktybiškai ieško priežasčių nemokėti už atliktus darbus, vengia prievolės vykdymo. Atsakovei yra iškelta labai daug bylų, atsakovės įmonėje reguliariai mažėja darbuotojų skaičius, kas rodo galimus sunkumus tiek dėl atsiskaitymo, tiek dėl apyvartinių lėšų ar darbo trūkumo, ieškovės žiniomis nekilnojamojo turto atsakovė taip pat neturi daug, o ir jį pardavinėja, t. y. jo mažėja. Reikalavimo suma tiek ieškovei, tiek atsakovei yra didelė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Ulpas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei UAB ,,Kortas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 37 951,19 Eur sumai; leido atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims.

3.       Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė Liteko duomenimis galimai turi skolų, manytina, kad šiuo metu ieškinio suma – 37 951,19 Eur yra didelė atsakovei, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4.       Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei ekonomiškumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė juridinis asmuo, siekiant nesukelti žalos jos veiklai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso ne mažai nekilnojamojo turto Druskininkuose ir Vilniuje, yra tikslinga areštuoti tik atsakovei priklausantį ir esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kortas“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės UAB „Ulpas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Kortas“ atžvilgiu atmesti (b. l. 67-70). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Ieškovės ieškinys nėra net preliminariai pagrįstas, todėl nėra net pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė, kaip subrangovas, šalių sudarytų subrangos sutarčių pagrindu įsipareigojo atlikti statybos darbus, tačiau pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, todėl atsakovė vadovaujantis sutarčių nuostatomis ieškovei paskaičiavo netesybas už galutinių terminų pažeidimus, kurių ieškovė iki šios dienos nėra sumokėjusi. Todėl būtent ieškovė yra skolinga atsakovei.

5.2.       Teismo nutartis grindžiama tik vienu motyvu, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Ieškovė yra pareiškusi tik 37 951,19 Eur dydžio reikalavimą, kuris juridiniam asmeniui negali būti laikomas dideliu. Be to, net ir didelės reiškiamo reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti. 

5.3.       Atsakovei nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė siekia 253 997 Eur; parkingas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 99 000 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 624 000 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 92 099 Eur; garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 60 600 Eur), atsakovė vykdo veiklą ir gauna nuolatines pajamas, neturi skolos VSDFV, todėl ieškovės reiškiamo reikalavimo suma negali būti laikoma didele.

5.4.       Ieškovė turi pareigą pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, tačiau ji nenurodė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja.

6.       Ieškovė UAB ,,Ulpas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei 5000 Eur baudą, pusės jos priteisiant ieškovei (b. l. 128-132). Nurodo šiuos argumentus:

6.1.       Atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis dėl turimo turto ir jo vertės. Atsakovei be (duomenys neskelbtini) nurodyto turto, kurį atsakovė pardavė 2018 m. rugsėjo 18 d. ir teisiškai neturi, tepriklauso turto iš viso tik už 106 907,29 Eur sumą, nors atsakovė nurodė, kad turi turto už 1129676 Eur. Atsakovės turtui - butui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 92 099 Eur, jau yra taikytas areštas. 

6.2.       Atsakovė melagingai tyčia teigia, kad turi turto Druskininkuose, nors turtas parduotas.  Galimai tyčia nebuvo atlikta registracija naujojo savininko vardu, kad sudaryti įspūdį, kad atsakovė turi pakankamai turto. Toks atsakovės elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas, todėl atsakovei skirtina bauda.

6.3.       Atsakovė, teigdama, kad vykdo veiklų ir gauna dideles, stabilias pajamas, neturi skolos VSDFV, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Ieškovės nuomone, nekilnojamojo turto Druskininkuose pardavimas gali būti susijęs su apyvartinių lėšų stygiumi ir iškeltomis bylomis teismuose. Atsakovė kaip šalis dalyvauja daugiau kaip 15 bylų. Todėl akivaizdu, kad ji turi finansinių problemų, nes bylos iškeltos dėl skolų priteisimo.

6.4.       Atsakovės skundas vertintinas kaip bandymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kad atsakovė galėtų išsiparduoti turimą turtą jai priimtomis kainomis ir tokiu būdu išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė faktiškai jau pradėjo turtą pardavinėti. Byloje esanti informacija, teikiant akivaizdžiai melagingus ir tikrovės neatitinkančius teiginius atskirajame skunde, atliekant konkrečius veiksmus ir perleidžiant turtą, yra akivaizdus atsakovės nesąžiningumas.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą; ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi būtent ieškovė yra skolinga atsakovei; ieškovė neįrodė grėsmės jai galimai palankaus sprendimo įvykdymui; ieškinio suma apeliantei nėra didelė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015).

12.       Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

13.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija to fakto, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Ieškovė UAB ,,Ulpas“ pateikė byloje ieškinį atsakovei UAB „Kortas“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 37 951,19 Eur skolą. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei visos sutartos sumos už atliktus darbus pagal tarp šalių sudarytas 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. statybos subrangos sutartis ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nors darbai pagal abi sutartis yra pilnai įvykdyti.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą. Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių duomenų pakanka tikėtinai pagrįsti ieškinį, t. y. preliminariai nustatė tikimybę, kad pateiktų įrodymų pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo, taip pat netesybų paskaičiavimo faktiškai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. 

15.       Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad reikalavimo suma atsakovei yra didelė, atsakovė neatsiskaito už atliktus darbus daugiau nei pusmetį, piktybiškai ieško priežasčių nemokėti už atliktus darbus, vengia prievolės vykdymo; atsakovei yra iškelta daug bylų, įmonėje mažėja darbuotojų skaičius, parduodamas turtas, kas rodo galimus sunkumus tiek dėl atsiskaitymo, tiek dėl apyvartinių lėšų ar darbo trūkumo. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad reikalavimo suma jai nėra didelė, ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien didelė ieškinio suma savaime neįrodo grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu pagrindu galėtų tapti ieškovo pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės UAB „Kortas“ pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais bei teismui prieinamais duomenimis apie apeliantės finansinę padėtį, sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad ieškovės prašoma priteisti 37 951,19 Eur suma apeliantei nėra didelė. Iš VĮ Registrų centrui pateikto apeliantės balanso, sudaryto 2017 m. gruodžio 31 d., nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad apeliantei priklausančio turto vertė sudaro viso 3 196 668 Eur, jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 486 487 Eur, taigi, priešingai, nei nurodo ieškovė, jie neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš apeliantės pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ji dirba pelningai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viešai skelbiamais duomenimis apeliantė deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos neturi; įmonė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai viešai skelbiamais duomenimis taip pat neturi, nors įmonėje yra net 72 darbuotojai. Atsižvelgiant į minėtus duomenis darytina išvada, kad prašoma priteisti suma apeliantei nėra didelė (CPK 185 str.).

18.       Nagrinėjamu atveju vertinant ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, svarbu nustatyti, ar yra prielaidų manymui, kad apeliantė gali būti nesąžininga, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė šiuo atveju nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės siekį ar ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 str.). Ieškovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad apeliantė pardavė dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo ar ketinimų vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal statybos subrangos sutartis, kuris bus išnagrinėtas teisme. Todėl ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo pareiškimas apeliantei, kaip ir aplinkybė, kad tarp apeliantės ir kelių kitų kreditorių vyksta ginčai teisme dėl piniginių sumų priteisimo iš apeliantės, patys savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

19.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė UAB ,,Ulpas“ neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Kortas“ turtui. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

20.       Ieškovė UAB ,,Ulpas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti apeliantei 5000 Eur baudą, pusės jos priteisiant ieškovei.

21.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirojo skundo padavimas nereiškia piktnaudžiavimo teise. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą įgyvendindama teisę į apeliaciją. Duomenų, kad ji piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra. Todėl ieškovės prašymas paskirti atsakovei baudą netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Ulpas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                  Albina Rimdeikaitė