Civilinė byla Nr. 2-221/2011

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5;

                            126.7; 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus akcinės bendrovės banko „Snoras“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. 2-4705-392/2010). 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

Kreditorius AB bankas „Snoras“ patikslintu skundu prašė: pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu priimtą nutarimą; teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto pardavimo tvarkos nustatymo ir įpareigoti bankroto administratorių skelbti išvardinto turto pardavimo varžytynes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintu Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu; teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto pardavimo kainų nustatymo ir nustatyti konkretaus turto pradines pardavimo kainas varžytynėms; teismui abejojant dėl nevertinto turto pradinių kainų nustatymo pagrįstumo, įpareigoti bankroto administratorių per vieno mėnesio laikotarpį atlikti šio turto įvertinimą. Kreditoriaus teigimu, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo eilinį kartą buvo atidėtas likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimų sprendimas, pažeidžia teisėtus bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Didžiąją BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto dalį sudaro nekilnojamasis ir įkeistas turtas, todėl privaloma skelbti jo pardavimo varžytynes. Ginčijamo nutarimo motyvai nepagrįsti, neturi įtakos sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų priėmimui, o vertintini tik kaip siekis vilkinti bankroto procedūras.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pripažino neteisėtu ir panaikino BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu priimtą nutarimą; įpareigojo bankroto administratorių skelbti BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto varžytynes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintu Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu ir esamais ar naujai atliktais turto vertinimais, išskyrus tą turtą, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kol jos nebus teismo panaikintos. Teismas netenkino kreditoriaus prašymo dėl BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto pardavimo kainų nustatymo. Teismas nurodė, kad iš 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog jame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė 33 132 657 Lt, t.y. 91,93 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Be kitų kreditorių, susirinkime dalyvavo du kreditoriai fiziniai asmenys, kuriems susirinkimo metu priklausė 55,84 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos ir atitinkamai dominuojančio balso teisė. Šie kreditoriai iš esmės savo naudai nulėmė 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo metu vykusio balsavimo rezultatą dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, t.y. nesant tam pagrindo dar kartą atidėjo įmonei priklausančio turto pardavimą. Ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo motyvai nepagrįsti. Teiginys, kad artimiausiu metu parduodamo turto vertė padidės, ir dar tiek, jog atsižvelgiant į patiriamas bendrovės išlaidas, kreditorių reikalavimai būtų patenkinti didesne dalimi, yra tik asmeninė tų kreditorių nuomonė, neparemta patvirtintais duomenimis ar realiais faktais. Teismo įsitikinimu, nepagrįsti ir kreditorių argumentai dėl tikslingumo atidėti turto pardavimo procedūras iki civilinės bylos Nr. 2-894-661/2010 dėl preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties tarp BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ ir GNSB „1331“ pripažinimo pagrindine išnagrinėjimo. Šios bylos eiga neturi įtakos turto pardavimui ir kainų nustatymui. Išnagrinėjus šią civilinę bylą bus išspręstas klausimas dėl BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ nuosavybės teisės į naują turtą. Jei BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ bus pripažinta nuosavybės teisė į šį turtą, turto apimtis tik padidės, o tai reiškia, kad aptariamos bylos baigtis neturi įtakos kreditorių reikalavimų patenkinimui iš jau turimo turto. Nutartyje pažymėta, kad AB banko „Snoras“ reikalavimas teismui savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto pardavimo kainų nustatymo, negali būti tenkinamas, nes dalis turto nėra įvertinta, o kitas turtas gali būti vertintinas naujai.

Kreditorius R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir atmesti AB banko „Snoras“ skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.      Priešingai nei konstatavo teismas, ĮBĮ nenustato kreditorių susirinkimo pareigų, o apibrėžia tik jo teises. Įstatymas įtvirtina, kad kreditoriai, balsuodami teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumomis, susirinkime sprendžia visus svarbiausius klausimus – ir ne tik tuos, kurie yra svarbūs hipotekos turėtojams, bet ir visiems kreditoriams, bankrutuojančiai įmonei bei jos akcininkams. Teismas neįsigilinęs atmetė kreditorių susirinkimo ginčijamo nutarimo motyvus, neatsižvelgė į tai, kad jie yra svarbūs visų kreditorių teisėms, taip pat pačiai bankrutavusiai įmonei. Ji pateko į sunkią ekonominę padėtį dėl bendros ekonominės krizės, kai sumenko jos turtas, todėl pagrįstas atskirų kreditorių pageidavimas parduoti turtą gerėjant ekonominei situacijai. Be to, civilinės bylos Nr. 2-894-661/2010 išsprendimas gali turėti įtakos BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ kreditorių susirinkimui dėl įmonės turto pardavimo, nes pripažinus preliminariąją sutartį pagrindine, įmonė nuosavybėn įgytų žemės sklypą su priklausiniais, o tokiu būdu atsirastų galimybė įvertinti kaip parduoti įmonės turtą, taip pat siekti taikos sutarties su kreditoriais pasirašymo svarstant naujas sąlygas.     

2.      Nutartimi buvo pažeisti CPK reikalavimai, nes R. K. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą.

Kreditorius AB bankas „Snoras“ atsiliepime į kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą prašo pateiktą skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad apelianto motyvai vertintini kaip siekis vilkinti bankroto procedūras, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Nesprendžiant turto pardavimo klausimo didėja žala kreditoriams, nes didėja administravimo išlaidos, kurios tiesiogiai turi įtakos kreditorių reikalavimų patenkinimo dydžiui. Apeliantas jau nuo 2010 m. gegužės 6 d. žinojo apie šios bylos nagrinėjimą.   

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ dar 2009 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkime (darbotvarkės 8 klausimas) buvo nuspręsta atidėti klausimo dėl įmonės turto pardavimo svarstymą iki 2009 m. birželio 11 d. (b. l. 37-50), 2009 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime (darbotvarkės 6 klausimas) buvo nutarta atidėti klausimą dėl turto pardavimo ir kainų nustatymo iki bus pateikti įmonės turto vertinimai (b. l. 57-62), 2009 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime (darbotvarkės 2 klausimas) nutarta prie įmonės turto pardavimo ir kainų nustatymo klausimo nagrinėjimo grįžti kovo mėnesį, iki to laiko neskelbiant varžytynių ir neatliekant kitų veiksmų, kurie pakenktų kreditorių interesams (b. l. 66-69). 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkime (b. l. 70-73) antruoju darbotvarkės klausimu nutarta išsiaiškinus bylos dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties tarp BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ ir GSNB „1331“ pripažinimo pagrindine eigą bei turto Eigulių g. 16, Vilnius, pardavimo galimybes, klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo svarstyti kitame kreditorių susirinkime, kurį administratorius įpareigotinas sušaukti 2010 m. gegužės 3-7 dienomis. BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ 2010 m. gegužės 6 d. bei 2010 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimuose (b. l. 157-160, 161-165) klausimo dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo svarstymas taip pat buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ iškelta bankroto byla, o 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ jau pakankamai ilgą laiką yra likviduojama įmonė. Pagrindinė bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijos proceso paskirtis yra bankrutavusios įmonės turto realizavimas ir patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimas iš lėšų, gautų realizavus įmonės turtą, taip pat atlikimas veiksmų, reikalingų užbaigti bankroto bylą ir išregistruoti likviduojamą juridinį asmenį (ĮBĮ 30-32 straipsnių nuostatos). Įmonės likvidavimo stadija pagal bendrą taisyklę neturi trukti ilgiau kaip 24 mėnesius (ĮBĮ 33 straipsnio nuostatos).    

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį bei byloje ginčijamo BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu priimto nutarimo motyvus, pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai vilkinamas klausimo dėl BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto pardavimo ir jo pardavimo tvarkos nustatymo išsprendimas. Motyvai, dėl kurių nuolat buvo atidėliojamas minėto klausimo išsprendimas, nesudaro objektyvaus pagrindo klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo nukelti vėlesniam laikui, be to, tie motyvai apskritai neturi esminės įtakos turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo motyvai nesudarė objektyvaus pagrindo atidėti turto pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą.

Bankroto teisinio instituto paskirtis yra pirmiausia apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto principais laikytinos pagrindinės nuostatos, išreiškiančios bankroto esmę. Nors ĮBĮ apibūdintos konkrečios kreditorių bei kreditorių susirinkimo teisės (ĮBĮ 21 ir 23 straipsniai), tačiau jų įgyvendinimas negali būti atsiejamas nuo pareigos operatyviai įgyvendinti bankroto procedūras, siekiant kuo geresnio kreditorių reikalavimų ar jų dalies patenkinimo tikslo. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs atmetė kreditorių susirinkimo ginčijamo nutarimo motyvus, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teiginiai dėl turto vertės galimo padidėjimo ateityje gerėjant ekonominei situacijai, yra iš esmės grindžiami ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, be to, jie nepaneigia ĮBĮ nustatyto bankroto procedūrų operatyvaus įgyvendinimo principo, tolesnės įmonės likvidavimo procedūrų tąsos, susijusios su bankrutavusios įmonės turto realizavimu, vykdymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto (kreditoriaus) minima civilinė byla Nr. 2-894-661/2010 neturi įtakos BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turto pardavimo ir kainų nustatymo klausimų išsprendimui. Jeigu ir būtų pripažinta BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ nuosavybės teisė į naują turtą, tai ši aplinkybė gali tik lemti didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš šio turto, bet iš esmės ji neturės įtakos kreditorių reikalavimų patenkinimui iš jau turimo turto,  nelemia bankroto bylos baigties, o taip pat nesudaro pagrindo riboti šiuo metu BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ turimo turto pardavimo procedūrų jų vykdymo laiko aspektu. ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis numato, kad taikos sutartis bankroto byloje gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kadangi šiuo atveju jau yra priimta įsiteisėjusi nutartis dėl įmonės likvidavimo, nėra objektyvių galimybių siekti taikos sutarties su kreditoriais pasirašymo svarstant kažkokias naujas sąlygas.    

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad nutartimi buvo pažeisti CPK reikalavimai, esą R. K. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Minėtus teiginius paneigia bylos medžiaga. Iš jos matyti, kad R. K. atsisakė priimti jam antstolio ketinamus įteikti procesinius dokumentus, kurie susiję su nagrinėjamu ginču (b. l. 166-167). CPK 124 straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakymas priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą arba pasirašyti apie jų gavimą pažymoje prilyginamas jų įteikimui, išskyrus atvejus, kai įteikiama CPK 117 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu. Žymą apie atsisakymą priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą ir atsisakymo priežastis padaro įteikiantis asmuo. Šios nuostatos taip pat taikomos, kai atsisakoma priimti kitus procesinius dokumentus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338, 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.      

Teisėjai                                                                                                                    Danutė Gasiūnienė

Kazys Kailiūnas

Gintaras Pečiulis