Civilinė byla Nr. 2-2380-855/2014
Teismo proceso Nr. 2-52-3-01649-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
24.1.; 24.2.; 24.3.; 76.5.;99.5.;
99.7.; 113.1.; 114.9.3.; 114.11.;
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovui J. D., išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui J. D., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir panaikinti atitinkamus vaikų gimimo aktų įrašus apie ieškovo tėvystę. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su H. V., tačiau (duomenys neskelbtini) m. nustojo faktiškai kartu gyventi, jokių santykių nepalaikė ir nebendravo. H. V. pradėjo gyventi su J. L., nuo kurio (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų A. V., o (duomenys neskelbtini)- sūnų M. V., nors vaikų gimimo liudijimuose vaiko tėvu įrašytas ieškovas, kadangi santuoka su H. V. buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) H. V. mirė, o jos sugyventinis ir biologinis vaikų tėvas mirė dar ankščiau, vaikų globėju buvo paskirtas H. V. brolis – atsakovas J. D.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimu buvo neterminuotai apribota ieškovo valdžia šių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nors byloje ieškovas buvo nurodęs, jog nėra jų biologinis tėvas. Kadangi teismo sprendimu iš ieškovo priteistas vaikams išlaikymas, iškilo poreikis nuginčyti tėvystę. Pažymėjo, jog vaikų nepažįsta, niekada su jai nebendravo, jokių santykių nepalaikė.
Atsakovas J. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, jį pilnai pripažįsta, patvirtino ieškovo išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad jo sesuo H. V. su ieškovu susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai, tačiau faktiškai išsiskyrusi, pradėjo gyventi su J. L., nuo kurio pagimdė du sūnus – A. V. ir M. V., kuriuos atsakovas šiuo metu, mirus jo seseriai, jos sugyventiniui ir biologiniam vaikų tėvui, globoja. Nurodė, kad vaikai žino, kas buvo jų biologinis tėvas, kuris, būdamas gyvas juos pripažino ir rūpinosi, tuo tarpu ieškovo niekada nematė, nebendravo, nepažįsta.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad bendraujant su atsakovu nustatyta, jog jis pripažįsta, kad jo globojami vaikai nėra V. V. biologiniai vaikai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, vaikų interesai nebus pažeisti, skyrius sutinka su ieškovo ieškiniu.
Ieškinys tenkintinas.
Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas.
Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaikų teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškinio patenkinimas bei ieškovo V. V. tėvystės nepilnamečių vaikų A. V. ir M. V. atžvilgiu nuginčijimas, ieškovui nesant biologiniu vaikų tėvu, o atsakovui pilnai pripažįstant ieškinį, šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų, todėl tenkina šį ieškovo reikalavimą.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir prijungtų civilinių bylų Nr. 2-3065-341/2005 bei Nr. 2-334-723/2013 medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. V. ir H. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniau m. Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau iš esmės nuo 1996 m. nustojo faktiškai kartu gyventi šeimyninį gyvenimą, nors dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kreipėsi į teismą tik 2005 m., ir jų santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Ieškovas su H. V. susilaukė dviejų bendrų vaikų – A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Byloje pateiktuose gimimo liudijimuose bei gimimo akto įrašuose nurodyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra H. V. ir ieškovo V. V. vaikai. H. V. (duomenys neskelbtini) mirė.
CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.
Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) m., ieškovas ir H. V. faktiškai kartu gyveno iki 1996 m., o vėliau H. V. pradėjo kartu gyventi su asmeniu vardu J. L. (taip nurodė ieškovas) ar J. L. (taip nurodė atsakovas), su kuriuo, kaip paaiškino atsakovas, gyveno apie 10 metų iki jo mirties ir nuo kurio susilaukė dviejų sūnų – A. V. ir M. V., o biologinis vaikų tėvas juos pripažino, laikė savo vaikais, iki savo mirties jais rūpinosi, taip pat ir vaikai jį laikė savo tėvu. Šalys paaiškino, kad nuo to laiko, kai ieškovas su sutuoktine pradėjo gyventi atskirai, kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, niekada nebuvo susitikę, nepalaikė jokių santykių. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką (duomenys neskelbtini) m. V. V. pareiškime teismui bendrai su H. V. buvo nurodę, kad V. V. nėra biologinis A. V. ir M. V. tėvas. Taip pat ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-334-723/2014 dėl ieškovo V. V. tėvų valdžios apribojimo šių vaikų atžvilgiu, ieškovas, teismui patenkinus ieškinį, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nėra biologinis H. V. vaikų A. V. ir M. V. tėvas, tą pripažino ir žinojo tuometinis ieškovas byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tačiau kadangi nei H. V., nei V. V., nei jokie kiti suinteresuoti asmenys tuo metu nesiėmė teisinių priemonių tėvystei nuginčyti, formaliai V. V. buvo laikomas vaikų tėvu ir jo atžvilgiu buvo apribota tėvo valdžia, priteistas išlaikymas šiems nepilnamečiams vaikams.
Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad vaikų A. ir M. V. pradėjimo metu H. V. būtų palaikiusi kokius nors santykius su ieškovu V. V., teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog V. V. nėra A. V. ir M. V. biologinis tėvas. Atitinkamai, šių vaikų gimimo liudijimuose esantys įrašai apie tai, kad šių nepilnamečių vaikų tėvas yra V. V. pripažintini negaliojančiais (CK 3.150, 3.151, 3.149, str., str.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečių vaikų interesais susiję, t.y. viešą interesą turintys klausimai, bei atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinys patenkintas, tačiau to niekaip neįtakojo atsakovo, paskirto vaikų globėju, elgesys ir veiksmai, bylinėjimosi išlaidos – tiek susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu ieškovui, tiek patirtos ieškovo sumokant dalį žyminio mokesčio, tiek susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo nepriteistinos į valstybės biudžetą ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškovo V. V. ieškinį atsakovui J. D., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti.
Pripažinti, kad V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, o M. V. ir A. V. nėra jo biologiniai sūnūs.
Pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. V. yra įrašytas vaiko M. V. tėvu bei (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. V. yra įrašytas vaiko A. V. tėvu.
Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaikų gimimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Renata Volodko