Civilinė byla Nr. e2A-505-241/2015

Proceso Nr. 2-55-3-00795-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.1.6.1.; 2.5.29.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Cornis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Cornio investicijos“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Cornis“ 350 000 Lt negrąžintos paskolos, priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į žemės sklypą bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius; priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia ab initio tarp atsakovų UAB „Cornis“ ir UAB „Cornis investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią atsakovas UAB „Cornis“ perleido atsakovo UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, bei taikyti restituciją.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Cornis“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria paskolino atsakovui 350 000 Lt. Pagal paskolos sutarties 2 punktą, atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo suteikiamą paskolą visiškai grąžinti ieškovui iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys užsakovas UAB „G ir G partneriai“. 2014 m. sausio 31 d. raštu ieškovas pakartotinai pareikalavo atsakovo iki 2014 m. vasario 17 d. sumokėti 39 808,38 Lt palūkanų bei netesybų dėl sutarties pažeidimo bei informavo, kad nurodytoreikalavimoieškovui neįvykdžius, nuo 2014 m. vasario 18 d. nutrauks paskolos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Atsakovasnustatytu terminusumokėjo ieškovui 39 808,38 Lt. 2014 m. kovo 10 d. raštuieškovas pakartotinai pareikalavo atsakovo iki 2014 m. kovo 21 d. pateikti atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto sąrašą; iki 2014 m. kovo 28 d. ieškovui priimtiną ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai, siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą. Atsakovas atsisakė tai padaryti. 2014 m. balandžio 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. nutraukia paskolos sutartį. Atsakovas UAB „Cornis“, siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo, visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido kitam atsakovui UAB „Cornio investicijos“ –2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-1774 perleido žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2408 perleido žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aštuonis ant jo pastatytus statinius. Po šių sandorių kito nekilnojamojo turto atsakovas UAB „Cornis“ neturi. Atsakovas UAB „Cornio investicijos“ yra įsteigta ir įregistruota viešajame registre tik 2014 m. vasario 17 d., o šios įmonės steigėja, vadove bei vienintele akcininke buvo A. B. – atsakovo UAB „Cornis“ akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią atsakovas UAB „Cornis“ perleido atsakovo UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovui UAB „Cornis“ atsakovui UAB „Cornio investicijos“ perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jeigu minėtas žemės sklypas ir nebaigti statiniai yra perleisti tretiesiems asmenims ir jų grąžinimas natūra neįmanomas, priteisė iš atsakovo UAB „Cornio investicijos“ atsakovui UAB „Cornis“ panaikintu sandoriu perleisto turto vertę pinigais pagal ginčijamą sutartį nustatytą pardavimo kainą; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ 350 000 Lt skolą; priteistos sumos išieškojimą nukreipė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ ir atsakovo UAB „Cornio investicijos“ lygiomis dalimis 10 950 Lt, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5475 Lt, patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paliko galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB ,,Cornis“ turto areštą už 147 000 Lt ir draudimą perleisti ar disponuoti atsakovui UAB ,,Cornio investicijos“ pastatu, kurio rinkos vertė yra 288 000 Lt, – iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad paskolos sutarčiai esant sąlyginei, ginčijamo sandorio metu neegzistavo kreditoriaus reikalavimo teisė. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Cornis“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. spalio 21 d. pervedė atsakovui 350 000 Lt, o pastarasis šių pinigų negrąžino. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo egzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Cornis“ ginčijamos 2014 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto objektų perleidimo sutarties sudarymo momentu.

Spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos, teismas iš UAB „Cornis“ 2014 m. birželio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovo UAB „Cornis“ ilgalaikio turto vertė ir pelnas sumažėjo, finansiniais metais UAB „Cornis“ ilgalaikio turto vertė sudarė 93 801 Lt, o ieškovas turi 350 000 Lt neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad perleidus minėtais sandoriais nekilnojamąjį turtą, atsakovas UAB „Cornis“ nors ir liko mokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai ieškovui nebus tinkamai įvykdyti. Teismas konstatavo, kad skolininko UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ sudaryta 2014 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeisti kreditoriaus V. B. interesai CK 6.66 straipsnio prasme.

Teismas pabrėžė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas UAB „Cornis“ neturėjo prievolės sudaryti 2014 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir perleisti atsakovui UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn žemės sklypą ir aštuonis jame esančius statinius.

Spręsdamas dėl atsakovų nesąžiningumo, teismas nustatė, kad ginčijamą sandorį sudarė juridiniai asmenys, kurių vadovai sandorio sudarymo metu buvo sutuoktiniai – atsakovo UAB „Cornio investicijos“ steigėja, vienintele akcininke ir direktore buvo UAB „Cornis“ akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė A. B.. Šių duomenų pagrindu preziumuojama, kad atsakovui UAB „Cornio investicijos“ dėl artimų ryšių su atsakovu UAB „Cornis“ buvo žinoma šio atsakovo įsiskolinimai kreditoriui. Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 31 d. buvo sudaryti ginčijami sandoriai bei tarpusavio užskaitos aktas, pagal kuriuos buvo įskaityti 400 000 Lt. Taigi pagal ginčo sutartį, kuria buvo perleistas nekilnojamasis turtas, jokių mokėjimų atsakovas UAB „Cornio investicijos“ atsakovui UAB „Cornis“ neatliko. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovai turėjo informaciją apie kitos sandorio šalies prievoles, ekonominės veiklos rezultatus, galėjo daryti jiems įtaką. Atsakovams nesąžiningumo prezumpcijos nenuginčijus, teismas sprendė, kad sandorio šalių veiksmai neatitinka sąžiningo elgesio standartų.Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos ir ginčo sandorį pripažino negaliojančiu.

Spręsdamas dėl restitucijos taikymo, teismas pažymėjo, kad ginčo sutartyje nurodyta sandorio vertė yra 330 000 Lt, o ieškovas atsakovui UAB „Cornis“ paskolino 350 000 Lt, todėl nukreipus išieškojimą į šia sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą, bus atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Cornio investicijos“ nėra perleidęs ginčo nekilnojamojo turto, tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo priėmimo metu žemės sklypas ir nebaigti statiniai yra perleisti tretiesiems asmenims ir jų grąžinimas natūra neįmanomas, iš atsakovo UAB „Cornio investicijos“ atsakovo UAB „Cornis“ naudai priteisė panaikintu sandoriu perleisto turto vertę pinigais pagal ginčijamą sutartį nustatytą pardavimo kainą. Teismas nurodė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytina restitucija – priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ 350 000 Lt, šios sumos išieškojimą nukreipiant į pas atsakovą UAB ,,Cornio investicijos“ esantį nekilnojamąjį turtą, perduotą pagal negaliojančia pripažintą sutartį.

Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimovisiško įvykdymo.

Patenkinęs ieškinį, teismas sprendė apie abiejų atsakovų pareigą lygiomis dalimis atlyginti ieškovui 11 950 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad byloje du ieškovo atskirieji skundai buvo atmesti, o vienas patenkintas iš dalies; kad atsakovai patyrė atsiliepimų į juos rengimo išlaidų, bei įvertinęs bylos sudėtingumą, advokato parengtus procesinius dokumentus ir procesinius veiksmus, teismas priteisė atsakovams iš ieškovo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. kiekvienam atsakovui po 500 Lt. Įskaitęs atlygintinas sumas, teismas priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis atlyginti 10 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundoir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti prie apeliacinio skundo pridedamus atsakovo UAB „Cornis“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie yra tikslesni ir atspindintys tikslesnę atsakovo finansinę būklę. Dokumentai yra sudaryti 2014 m. gruodžio 31 d., todėl bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas jų neturėjo ir negalėjo pateikti. Teismui priėmus atsakovams nepalankų sprendimą ir atsiradus galimybei pateikti tikrąją atsakovo finansinę padėtį parodančius finansinės atskaitomybės dokumentus, tokiu būdu įrodant jo pajėgumą atsiskaityti su Ieškovu, jie yra teikiami apeliacinės instancijos teismui. Ankstesnėje finansinėje atskaitomybėje neatsispindėjo didžioji dalis gautinų piniginių sumų dėl to, jog buvo atliekami rangos darbai ir nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Taikydamas restituciją ir grąžindamas atsakovui UAB „Cornis“ įregistruotus ir nebaigtus statyti statinius, teismas neatsižvelgė į pareikšto ieškinio dalyką ir tokiu būdu be pagrindo peržengė ieškinio ribas.Ieškovas nereiškė ieškinio dėl pastatų perleidimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas neteisėtai pripažino, jog pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleisti ir aštuoni pastatai, nors pastatai sutartimi nebuvo perleisti.

2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovui UAB „Cornis“ buvo atsiradusi pareiga sumokėti ieškovui 350 000 Lt skolą. Paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Cornis“ buvo sudaryta su atidedamąja sąlyga. Tai reiškia, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą grąžinti pasiskolintas lėšas anksčiau numatytos atidedamosios sąlygos.Atsakovas yra pareiškęs ieškinį UAB „G ir G partneriai“ dėl skolos priteisimo, tačiau šis skolininkasuž atliktus statybos darbus nėra atsiskaitęs, todėl atsakovui nekilo pareiga grąžinti ieškovui paskolą.

3. Paskolos sutarties formuluotė leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta ne tik paskolos, bet ir jungtinės veiklos sutarties požymių turinti sutartis. Ieškovas suprato, dėl kokios priežasties įneša pinigines lėšas, susitarė kokiomis sąlygomis ieškovas dalyvauja jungtinėje veikloje ir finansuoja statomus statinius.

4. Ieškovas neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų. Kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4168-661/2014 teismas analizavo šiai bylai tapačias aplinkybes ir tuos pačius dokumentus irpripažino, kad pirkimo–pardavimo sutartis nepažeidė ieškovo teisių ir interesų. Teismas nurodė, jog sutartimi žemės sklypas buvo parduotas už realią kainą – didesnę nei žemės sklypo rinkos vertė, todėl nesuprantama, kodėl iš esmės skiriasi teismų priimti sprendimai išnagrinėjus analogiškas aplinkybes ir įvertinus tokius pat turimus duomenis.

5. Ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Tokią teisę ieškovas turėtų tik patenkinus jo pagrindinį reikalavimą dėl 350 000 Lt priteisimo. Ieškovas turėjo įrodyti, kad turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo.

6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo UAB „Cornis“ kreditoriaus, interesus. Atsakovui perleidus nekilnojamąjį turtą, jo turto masė nepasikeitė, jis gavo ekvivalentinę pinigų sumą už parduotą žemės sklypą ir už parduotą žemės sklypo dalį gavo didesnę kainą nei ją įvertino nepriklausomi turto vertintojai, todėl ginčijama sutartis nepažeidė ieškovo interesų, neturėjo įtakos atsakovo mokumui. Jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, atsakovas galėtų nedelsiant atsiskaityti su juo. 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad atsakovas turi 3 157 648 Lt vertės turto, kai 2013 m. turto vertė sudarė tik 1 524 681 Lt.

7. Teismas nurodė, kad pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas UAB „Cornio investicijos“ jokių mokėjimų atsakovui UAB „Cornis“ neatliko ir 400 000 Lt buvo įskaityti tarpusavio užskaitos aktu. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra nereikšminga, kadangiatsakovai įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, nepažeisdami jokių teisės normų reikalavimų.

8. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties. Teismas per siaurai aiškino privalomumo sudaryti sandorį sąlygą. Toks aiškinimas apriboja verslo subjektų veiklą. Atsakovai ginčijamą sutartį sudarė verslo interesais ir siekdami kuo geresnių rezultatų.

9. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai nenuginčijo nesąžiningumo prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Aplinkybė, kad atsakovo UAB „Cornio investicijos“ akcininkė ir vadovė buvo trečiojo asmens D. B. sutuoktinė, nepatvirtina sandorio šalių nesąžiningumo sudarant ginčijamą sutartį. Atsakovai nežinojo apie tariamą ieškovo reikalavimą, kadangi nebuvo gautas ieškovo ieškinys, o paskolos sutarties atidedamoji sąlyga dar nebuvo suėjusi. Pirkimo–pardavimo sutarties kaina atitiko rinkos kainą, todėl atsakovui UAB „Cornis“ gavus ekvivalentą pinigais, kreditorių interesas negalėjo būti pažeistas.

Ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą; priimti ieškovo teikiamą naują rašytinį įrodymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; atsisakyti priimti atsakovų pateiktus naujus rašytinius įrodymus.Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad taikydamas restituciją ir grąžindamas atsakovui UAB „Cornis“ įregistruotus ir nebaigtus statyti statinius, teismas neatsižvelgė į pareikšto ieškinio dalyką ir tokiu būdu peržengė ieškinio reikalavimo ribas.Atsakovai be teisinio pagrindo teigia, kad nebaigti statyti statiniai, kol jie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nėra laikomi nekilnojamuoju turtu.Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aštuonių statinių kadastriniai matavimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre 2014 m. balandžio 2 d. Tai reiškia, kad sudarant ginčijamą sutartį žemės sklype jau stovėjo atsakovo UAB „Cornis“ lėšomis pastatyti statiniai, kurie nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, ginčo sutartimi atsakovui UAB „Cornio investicijos“ buvo perleistos nuosavybės teisės ir į aštuonis nebaigtus statyti statinius.

2. Teigdami, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, atsakovai neatriboja sąlyginių prievolių nuo terminuotų prievolių.Paskolos grąžinimo terminas yra aiškiai susietas su konkrečia kalendorine data.Be to, klausimas, ar atsakovo pareiga grąžinti ieškovui 350 000 Lt paskolą yra sąlyginė ar terminuota prievolė, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingas, kadangi atsakovas UAB „Cornis” nuo 2014 m. balandžio 1 d. nutraukė paskolos sutartį. Dėl nurodytų priežasčių atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovui iš jo pasiskolintas pinigines lėšas.

3. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad paskolos sutartis turi jungtinės veiklos sutarties požymių. Ieškovasnėra nei atsakovo UAB „Cornis“, nei UAB „G ir G partneriai“ dalyvis, nei valdymo organo narys, todėl atsakovų teiginiai apie būsimo pelno dalinimąsi tarp keturių subjektų pastačius ir realizavus statinius yra nepagrįsti.

4. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės pažeidimu. Neįvykdytos paskolos sutarties pateikimas iš esmės yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisei – patvirtinti. Taigi ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Cornis“.

5. Atsakovų sudarytas sandoris pažeidžia ieškovo interesus. Vykdant teismo nutartį byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė surado ir areštavo AB SEB banke atsakovo sąskaitoje esančius 550,04 Lt ir 2940,48 PLN; 2015 m. sausio 21 d. piniginių lėšų sąskaitoje visai nėra; atsakovas neturiregistruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nepateikė informacijos apie kitą turimą turtą, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas; atsakovas verčiasi tik nekilnojamojo turtostatyba ir pardavimu, tačiau neturi nekilnojamojo turto, todėl akivaizdu, kad pajamos išnekilnojamojo turto pardavimo yra neįmanomos; byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Taigi atsakovas UAB „Cornis” neturi turto, į kurį gali būti nukreipiamas ieškovo reikalavimo patenkinimas. Nors atsakovai teigia, kad atsakovo UAB „Cornis“ finansinė būklė puiki, byloje pateikti rašytiniai įrodymai tai paneigia.

6. Pagal ginčo sutartį atsakovas UAB „Cornio investicijos“ neatliko mokėjimų atsakovui UAB „Cornis“, o tarpusavio užskaitos aktas yra niekinis sandoris, nes įskaitymasatliktas šalims neturint priešpriešinių reikalavimų.Atsakovai nepateikė rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo UAB „Cornis“ sutartinę prievolę sumokėti kitam atsakovui 330 000 Lt, gautus pagal preliminariąsias sutartis su statinių pirkėjais, nėra nustatyti net deklaruojamos prievolės įvykdymo terminai.

7. Atsakovai sprendimo neteisėtumą įrodinėja tariamais prieštaravimais dviejuose teismo procesiniuose sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus skirtingas civilines bylas. Atsakovai vadovaujasi neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4168-661/2014. Minimas procesinis sprendimas prejudicinės galios šioje byloje neturi, nes priimtas byloje, kurioje visai kitos ginčo šalys ir visai kitas ginčo dalykas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, kuriais įrodinėja bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Naujų įrodymų pateikimo būtinybę apeliantai grindžia tuo, kad jų pateikimas iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo, t.y. pateikti įrodymai yra aktualūs ginčijant tam tikras teismo padarytas išvadas. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu prašo priimti jo pateiktus įrodymus apie atsakovo finansinę situaciją, kurie reikšmingi sprendžiant dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pateiktais įrodymais šalys grindžia bylai svarbias aplinkybes, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalių pateiktus naujus įrodymus priima.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kadieškovas ir atsakovas UAB „Cornis“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovui 350 000 Lt paskolą – 2013 m. rugpjūčio 2 d. pervedė atsakovui 170 000 Lt, 2013 m. rugsėjo 17 d. – 30 000 Lt, o 2013 m. spalio 21 d. – 150 000 Lt. Pagal paskolos sutarties 2 punktą atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo suteiktą paskolą visiškai grąžinti ieškovui iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys užsakovas UAB „G ir G partneriai“. Ieškovas 2014 m. sausio 31 d. raštu pareikalavo atsakovo iki 2014 m. vasario 17 d. sumokėti 39 808,38 Lt palūkanų bei netesybų dėl sutarties pažeidimo. Atsakovas UAB „Cornis“ ieškovo reikalavimą įvykdė tinkamai. Ieškovas 2014 m. kovo 10 d. pranešimu pareikalavo atsakovo pateikti sutartyje numatytą prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimą, o atsakovui šios sąlygos neįvykdžius, nurodė, kad sutartis bus nutraukta nuo 2014 m. balandžio 14 d. Atsakovas UAB „Cornis“ 2014 m. kovo 19 d. raštu pripažino, kad buvo įsipareigojęs paskolos sutarties įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau atsisakė tai padaryti. Atsakovas UAB „Cornis“ 2014 m. balandžio 1 d. raštu pranešė ieškovui, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. nutraukia paskolos sutartį. Atsakovas UAB „Cornis“ 2014 m. kovo 31 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2408 už 330 000 Lt kainą pardavė atsakovui UAB „Cornio investicijos“2000/2072 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kel. 66.Atsakovai2014 m. kovo 31 d. pasirašė tarpusavio užskaitos aktą, kuriuo atsakovo UAB „Cornis“ gautas įmokas už sklype statomus kotedžus užskaitė kaip atsakovo UAB „Cornio investicijos“ mokėjimą (400 000 Lt). Atsakovai 2014 m. balandžio 1 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus 1 169 519,45 Lt vertės statybos darbus. Atsakovas UAB „Cornis“ pagal 2014 m. kovo 31 d. priėmimo–perdavimo akto darbų suvestinę 2014 m. gruodžio 1 d. ir gruodžio 31 d. išrašė atsakovui UAB „Cornio investicijos“ PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus522 108,95 Lt ir 387 018,50 Lt sumoms. Ginčo žemės sklype esantys vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai į Nekilnojamojo turto registrą atsakovo UAB „Cornio investicijos“ vardu įregistruoti nuo 2014 m. balandžio 2 d. Septyni iš aštuonių vienbučių gyvenamųjų namų yra parduoti tretiesiems asmenims.

Byloje kilo actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų nustatymo ir restitucijos taikymo bei ieškovo reikalavimo dėl paskolos priteisimo pagrįstumo klausimai.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskyręs tokias būtinas Pauliano ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs visų actio Pauliana ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų egzistavimą, atsakovų sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia. Apeliantų įsitikinimu, teismas be pagrindo sprendė, jog ginčo atveju egzistuoja visos actia Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Apeliantų manymu, vien reikalavimo teisės turėjimas nereiškia, kad teisė yra neabejotina. Pasak apeliantų, tik patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl 350 000 Lt priteisimo, ieškovas būtų laikomas turinčiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad naudoti Pauliano ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovo ir atsakovo UAB „Cornis“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugsėjo 17 d. ir 2013 m. spalio 21 d. ieškovas pervedė atsakovui iš viso 350 000 Lt. Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad paskolą skolininkas įsipareigoja visiškai grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne ankščiau nei su juo atsiskaitys užsakovas UAB „G ir G partneriai“.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad tam, jog ieškovo reikalavimo teisė atsakovui būtų pripažinta galiojanti ir neabejotina, ji turi būti patvirtinta teismo sprendimu, o be to, nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šalis siejanti prievolė atsirado nuo paskolos sutarties sudarymo momento, atitinkamai 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugsėjo 17 d. ir 2013 m. spalio 21 d., todėl neatsižvelgiant į prievolės įvykdymo terminą, ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2014 m. kovo 31 d., turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Tam, kad ieškovas būtų pripažintas turinčiu tokią teisę, teismo sprendimas nėra būtinas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad šalių sudarytas sandoris pažeidė ieškovo teises. Šį savo teiginį apeliantai grindžia tuo, jogginčo žemės sklypas parduotas už didesnę kainą nei ją įvertino nepriklausomi turto vertintojai; atsakovui perleidus nekilnojamąjį turtą, jo turto masė nepasikeitė, jis už parduotą žemės sklypągavo ekvivalentinę pinigų sumą, sutartis neturėjo įtakos atsakovo mokumui; jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, atsakovas galėtų nedelsiant atsiskaityti su ieškovu; 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad atsakovas turi 3 157 648 Lt vertės turto; ginčijamas sandoris kitose bylose buvo pripažintas nepažeidžiančiu kreditoriaus teisių.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šioje teisės normoje įtvirtinti kreditoriaus teisių pažeidimo būdai, susiję ne tik su atsakovo nemokumo būsena ar tokiai būsenai esant suteikta pirmenybe kitam kreditoriui, tačiau ir su kitais kreditoriaus teisių pažeidimo atvejais.Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo interesus, teismas pripažino, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas liko mokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę atsakovo įsipareigojimų įvykdymui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jogperleidęs nekilnojamąjį turtą atsakovas UAB „Cornis“ nors ir liko mokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje sulygta žemės sklypo pardavimo kaina ir buvo didesnė užturto vertintojo nustatytą žemės sklypo vertę, tačiau pirkėjas (atsakovas UAB „Cornio investicijos“) realiai jokių sumų pardavėjui (atsakovui UAB „Cornis“) nesumokėjo. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad daiktas parduodamas už 330 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo, atlikus šalių tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą. Tarpusavio užskaitos akte nurodyta, kad UAB „Cornis“ gavo įmokas už sklype, esančiame Juodasis kelias g. 66, Vilniuje, statomus kotedžus, kurių suma sudaro 400 000 Lt; gautos įmokos užskaitomos kaip UAB „Cornio investicijos“ mokėjimas, kuris sudaro 400 000 Lt. Pažymėtina, kad šiame akte nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovui UAB „Cornis“ kyla prievolė grąžinti atsakovui UAB „Cornio investicijos“ pagal preliminariąsias sutartis gautas pinigų sumas. Be to, pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovo mokėtina suma sudarė ne 400 000 Lt, o 330 000 Lt.Apeliantai nurodo, kad atsakovas UAB „Cornis“ perleido atsakovui UAB „Cornio investicijos“ įsipareigojimus, kylančius iš preliminariųjų sutarčių, todėl įgijo pareigą perleisti šių sutarčių pagrindu įgytas lėšas – 330 000 Lt, ir dėl šios priežasties šalys įskaitėvienarūšius priešpriešinius reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tokį atsakovo UAB „Cornis“ įsipareigojimą ir prievolę grąžinti atsakovui UAB „Cornio investicijos“ pagal preliminariąsias sutartis gautas pinigines lėšas, todėl tarpusavio užskaitos teisinio pagrindo egzistavimas teisėjų kolegijai kelia abejonių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tam, kad būtų atskleistas ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisių pažeidimas, svarbu įvertinti ne tik šį žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau ir atsakovų sudarytą rangos sutartį bei dėl šių sandorių sudarymo susiklosčiusią faktinę situaciją. Atsakovas UAB „Cornis“ kitam atsakovui UAB „Cornio investicijos“ ginčo sutartimi perleidožemės sklypą, ant kurio buvo nebaigti statyti aštuoni vienbučiai gyvenamieji namai. Atsakovas UAB „Cornis“ dėl šių statinių pardavimo buvo sudaręs preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis ir iš būsimų pirkėjų gavęs avansą. Tarp atsakovų sudaryta rangos sutartimi atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo atlikti nurodytų gyvenamųjų namų statybos darbus, tokiu būdu sudarė galimybes nekilnojamojo turto objektus nuosavybės teise užregistruoti atsakovo UAB „Cornio investicijos“ vardu. Atsakovai teigia, kad UAB „Cornis“ neturėjo žmogiškųjų išteklių toliau vystyti projektą, siekė vykdyti tiesioginę statybos rangovo veiklą, todėl šį turtą perleido. Rangos sutartimi atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo vykdyti statybos darbus, kuriems žmogiškieji ištekliai būtini, todėl nėra aišku, kodėl negalėjo, užbaigęs darbus, pats parduoti nekilnojamojo turto objektus, tokiu būdu gauti pajamas ir atsiskaityti su ieškovu, įvertinant tai, kad preliminariąsias sutartis dėl šių statinių pardavimo buvo sudaręs ir avansą iš pirkėjų buvo gavęs atsakovas UAB „Cornis“. Turto perleidimu ieškovo skolininkas  apsunkino atsiskaitymo su kreditoriumi galimybes, tokiu būdu pažeisdamas jo teisėtus interesus.

Atsakovo argumentas, kad patenkinus ieškovo reikalavimą atsakovas UAB „Cornis“ turi galimybę nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, nepagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pagal 2014 m. birželio 30 d. balansą, atsakovo UAB „Cornis“ ilgalaikio turto vertė siekė 93 801 Lt, trumpalaikio turto – 1 092 946 Lt, kurį sudaro 984 800 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 951 881 Lt, iš kurių didžiąją dalį (881 315 Lt) sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos; pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 46 228 Lt. Su apeliaciniu skundu pateiktas atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balansas skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui už tą patį laikotarpį pateikto balanso duomenų, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Juridinių asmenų registrui pateiktais balanso duomenimis. Pagal 2015 m. balandžio 30 d. Juridinių asmenų registrui pateiktą 2014 metų balansą (nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31) atsakovo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro tik 301 Lt, todėl ieškovo argumentai apie atsakovo galimybę iš karto įvykdyti teismo sprendimą pagrįsti. Atsakovo turto vertė siekia 2 861 911 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 568 025 Lt. Be to, turto vertę iš esmės sudaro trumpalaikis turtas 2 772 040 Lt – 1 393 922 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys ir 1 377 817 per vienerius metus gautinos sumos. Taigi balanso duomenys neįrodo atsakovo nemokumo, tačiau per vienerius metus mokėtina suma (2 568 025 Lt) artima visam atsakovo turtui (2 861 911 Lt), be to, nėra žinoma atsakovo pardelstų reikalavimų suma. Antstolės 2015 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, kad atsakovas neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuotoje sąskaitoje lėšų nėra; iš skolininko vykdomas išieškojimas ir kitų kreditorių naudai. Taigi vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo, turtas, kuris užtikrintų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nerastas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarytas sandoris sumažino ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybes ir sudarė realią grėsmę, kad ieškovo reikalavimas nebus patenkintas.Ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta ieškovui patenkinti reikalavimus iš atsakovo turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, neliko turto,į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Toks aiškinimas atitinka ir aptartą kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Teismo sprendimą apeliantai kvestionuoja ir tuo, kad nebuvo atsižvelgta į analogiškose bylose priimtus teismų sprendimus. Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai). Apeliantų minimi teismų sprendimai nėra įsiteisėję. Be to, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisių pažeidimu, yra platesnės nei apeliantų nurodytose bylose. Šioje byloje vertintas ne tik atsakovo nemokumas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, o ir kiti kreditoriaus teisių pažeidimo būdai bei konstatuota, jog sudarytas sandoris sumažino realias ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybes bei sudarė ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl apeliantai neteisūs, kad teismas privalėjo vadovautis kituose teismų sprendimuose konstatuotais faktais.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

Apeliantai nurodo, kad teismas per siaurai aiškino privalomumo sudaryti sandorį sąlygą ir toks aiškinimas apriboja verslo subjektų veiklą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Atsakovo UAB „Cornis“ argumentai, kad ginčijamą sandorį sudarė todėl, kad neturėjo žmogiškųjų išteklių toliau vystyti projektą, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks sandoris atsakovui buvo būtinas ir jį atsakovas privalėjo sudaryti. Atsakovas UAB „Cornis“ perleido atsakovui UAB „Cornio investicijos“ žemės sklypą, kuriame buvo nebaigti statyti vienbučiai gyvenamieji namai, kuriuos atsakovas UAB „Cornio investicijos“ įgijo rangos sutarties pagrindu. Atsakovas UAB „Cornis“ buvo sudaręs preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis dėl šių statinių, todėl nėra aišku, kodėl projekto negalėjo tęsti pats, o tiek žemės sklypą, tiek statinius perleido kitam atsakovui. Apeliantų argumentus, kad UAB „Cornis“ žmogiškųjų išteklių stygius lėmė ginčo sutarties sudarymą, paneigia rangos sutarties, kuria atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo vykdyti statybos rangos darbus, kuriemsžmogiškieji ištekliai yra reikalingi, sudarymas.Šios aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo sandorio skolininkas neprivalėjo sudaryti, teisingumą.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

Spręsdamas dėl atsakovų nesąžiningumo, teismas vadovavosi CK 6.67 straipsnio 2 punkteįtvirtinta prezumpcija – kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo UAB „Cornio investicijos“ vienintelė akcininkė ir vadovė buvo atsakovo UAB „Cornis“ akcininko D. B., kuris sandorio sudarymo metu valdė 80 procentų atsakovo akcijų, sutuoktinė A. B.. Apeliantų teiginiai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės ir atsakovai negalėjo žinoti apie jo teisių pažeidimą, nepagrįsti ir paneigti jau ankščiau išsakytais argumentais, todėl teismo išvada dėl nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigimo yra teisinga.

Ginčo sandorio kainos dydis nepaneigia aukščiau padarytų išvadų dėl ieškovo, kaip atsakovo UAB „Cornis“ kreditoriaus, teisių pažeidimo.

Dėl restitucijos taikymo

Apelianto įsitikimu, teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi taikydamas restituciją grąžino atsakovui UAB „Cornis“ įregistruotus ir nebaigtus statyti statinius, nors ieškovas nereiškė reikalavimo dėl pastatų perleidimo pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutinka.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleisti aštuoni nebaigti statyti statiniai.Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cornis“ 350 000 Lt negrąžintos paskolos ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius; pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią atsakovas UAB „Cornis“ perleido atsakovui UAB „Cornio investicijos“ nekilnojamąjį turtą ir taikyti restituciją.Apeliantai teisūs, kad ieškovas ieškiniu ginčija 2014 m. kovo 31 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Cornis“ pardavė atsakovui UAB „Cornio investicijos“ 2000/2072 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taigi nebaigti statyti statiniai – vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai – ginčijamu sandoriu nebuvo parduoti.

Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ginčo sutartyje neaptarus nebaigtų statyti statinių nuosavybės teisės, turi būti vadovaujamasi CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuota, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Byloje nustatyta, kad nebaigti statyti aštuoni statiniai atsakovui buvo perleisti šalių 2014 m. balandžio 1 d. sudarytos rangos sutarties, kurios ieškovas neginčijo, pagrindu. Atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus 1 169 519,45 Lt vertės statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nebaigtų statyti statinių šalys susitarė kita sutartimi, šios sutartys vertinamos kartu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.395 straipsnio 1 dalį ir teigti, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui buvo perleisti nebaigti statyti statiniai.

Pripažinęs ginčijamą sandorį negaliojančiu teismas taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovui UAB „Cornis“ ginčijamu sandoriu perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog tuo atveju, jeigu minėtas žemės sklypas ir nebaigti statyti statiniai yra perleisti tretiesiems asmenims ir jų grąžinimas natūra neįmanomas, priteisia iš atsakovo UAB „Cornio investicijos“ atsakovui UAB „Cornis“ panaikintu sandoriu perleisto turto vertę pinigais pagal ginčijamą sutartį nustatytą pardavimo kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sandoriu atsakovui UAB „Cornio investicijos“ buvo perleistas tik žemės sklypas, teismas, taikydamas restituciją natūra, nepagrįstai grąžino ginčijamu sandoriu neperleistus turtinius objektus. Minėta, kad nebaigti statyti statiniai ginčo sandorio sudarymo metu teisiškai nebuvo registruoti ir atsakovui UAB „Cornio investicijos“ buvo perleisti rangos sutarties pagrindu, kurios ieškovas neginčija. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Kadangi ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi nebaigti statyti statiniai nebuvo perleisti, sprendimo dalis, kuria teismas, taikydamas restituciją natūra, grąžino atsakovui UAB „Cornis“ nebaigtus statyti statinius, naikintina.

Apeliantų į bylą pateiktos su trečiaisiais asmenimis sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas ir jame esantys statiniai perleisti tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje reglamentuota, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, restitucijos taikymas natūra, atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo atitinkamos dalys buvo perleistos tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju nėra įmanomas, todėl naikintina ir ta sprendimo dalis, kuria teismas, taikydamas restituciją natūra, grąžino atsakovui UAB „Cornis“ ginčo žemės sklypą.

Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog tuo atveju, jeigu minėtas žemės sklypas ir nebaigti statyti statiniai yra perleisti tretiesiems asmenims ir jų grąžinimas natūra neįmanomas, priteisia iš atsakovo UAB „Cornio investicijos“ atsakovui UAB „Cornis“ panaikintu sandoriu perleisto turto vertę pinigais pagal ginčijamą sutartį nustatytą pardavimo kainą. Teismas nenurodo priteistos sumos, todėl toks sprendimas negalėtų būti vykdomas. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Ginčo žemės sklypas atsakovui UAB „Cornio investicijos“ buvo parduotas už 330 000 Lt. Bylos medžiaga liudija, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė turto vertintojų nustatyta 2013 m. liepos 12 d. buvo 270 000 Lt, o pagal nekilnojamojo turto registro 2014 m. vasario 28 d. duomenis – 203 000 Lt. Pripažinus atsakovų nesąžiningumą ir restituciją atliekant piniginio ekvivalento sumokėjimu, iš atsakovo UAB „Cornio investicijos“ atsakovui UAB „Cornis“ priteistina žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina – 330 000 Lt (95 575 Eur). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, panaikinant sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo natūra ir taikant restituciją piniginio ekvivalento sumokėjimu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl skolos priteisimo

Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 350 000 Lt skolos pagal paskolos sutartį priteisimo, priteistos sumos išieškojimą nukreipė į ginčo žemės sklypą bei jame esančius įregistruotus nebaigtus statyti aštuonis statinius. Paskolos priteisimo nepagrįstumą apeliantai grindžia netinkamu įrodymų vertinimu bei netinkamu sutarties atidedamosios sąlygos aiškinimu. Tokią apeliantų poziciją teisėjų kolegija laiko nepagrįsta.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties 2 punktu atsakovas paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne ankščiau nei su atsakovu atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“. Atsakovo atsiskaitymą su ieškovu šalys susiejo su kalendorine data, tačiau kartu ir su kito asmens UAB „G ir G partneriai“ piniginės prievolės atsakovui įvykdymu pagal kitą sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad tokia sąlyga prieštarauja paskolos sutarties esmei, kadangi šalys atsiskaitymo faktą susiejo su kito asmens veiksmais, kurių ieškovas negali kontroliuoti ir jų paveikti. Trečiasis asmuo gali neatsiskaityti su atsakovu, atsakovas gali nereikalauti jo atsiskaitymo, todėl tokia sąlyga gali niekada neįvykti, o ieškovui nebūtų grąžinti pagal paskolos sutartį perduoti pinigai. Teismo vertinimu, kitoks paskolos sutarties grąžinimo termino aiškinimas iškreiptų paskolos santykių esmę bei prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5, 6.870 str.). Kita vertus, paskolos sumos grąžinimo termino aiškinimas nėra esminė aplinkybė, turinti įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas 2014 m. kovo 10 d. pranešimu pareikalavo atsakovo pateikti sutartyje numatytą prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimą, o atsakovui šios sąlygos neįvykdžius, nurodė, kad sutartis bus nutraukta nuo 2014 m. balandžio 14 d. Be to, ir pats atsakovas 2014m. balandžio 1 d. raštu informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą, todėl pareiga grąžinti paskolos sumą atsakovui kyla CK 6.222 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismas pagrįstai priteisė paskolos grąžinimą.

Atsakovų teigimu, teismas neįvertino paskolos sutarties turinio, rodančio ją turint jungtinės veiklos sutarties požymių. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pažymėtina, kad pagal šalių sudarytą paskolos sutartį ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui tam tikrą pinigų sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti nustatytu terminu ir už gautą paskolą sumokėti palūkanas. Toks sutarties turinys neleidžia teisėjų kolegijai sutikti su atsakovo argumentais, kad šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą vykdyti nekilnojamojo turto statybų veiklą ir iš to gauti pelną. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini atsakovų argumentai, kad ieškovas suprato kitokias pinigų įnešimo priežastis ir šalių susitarimą dėl ieškovo dalyvavimo jungtinėje veikloje sąlygų, statomų statinių finansavimo bei su tuo susijusios rizikos prisiėmimo.

Priteisęs ieškovui 350 000 Lt skolą, teismas skolos išieškojimą nukreipė į ginčo žemės sklypą ir nebaigtus statyti statinius. Pakeitus restitucijos būdą, bei atsižvelgiantį tai, kad nebaigti statyti statiniai ginčijama sutartimi nebuvo perleisti, o atitinkamos ginčo žemės sklypo dalys yra perleistos tretiesiems asmenims, ieškovui priteisiamos skolos nukreipimas į nurodytą turtą nėra galimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010); nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai dėl 350 000 Lt skolos priteisimo ir ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinti ir taikyta restitucija piniginiu ekvivalentu, tai ieškovo 350 000 Lt reikalavimo daliesišieškojimas nukreiptinas į nuginčyto sandorio pagrindu iš atsakovo UAB „Cornio investicijos“ atsakovui UAB „Cornis“ priteistus 330 000 Lt (95 574,61 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo šešių procentų metines palūkanas. Tokio palūkanų dydžio nei ieškovas, nei šį reikalavimą patenkinęs teismas nepagrindė. Ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jam priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio procesinės palūkanos. Tokiu atveju teismo sprendimo procesinių palūkanų priteisimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nors atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl restitucijos netinkamo taikymo pripažinti pagrįstais ir jie lėmė restitucijos būdo pakeitimą, tačiau materialinis teisinis rezultatas liko nepakitęs, ieškovo reikalavimas tiek dėl skolos, tiek dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pripažintas pagrįstu ir tenkintas, todėl apeliacinio skundo dalies patenkinimas nelemia apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliantams atlyginimo (CPK 93 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų1 573 Eur išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas pateikė 2015 m. vasario 2 d., todėl taikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacija). Rekomendacijų 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 300 Eur minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovų priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios – 450 Eur, sumos.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi taikė atsakovo UAB ,,Cornis“ 350 000 Lt vertės  nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo atsakovo kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei įmonės kasoje, neviršijant 350 Lt, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose ar įmonės kasoje esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei bei atsiskaitant su ieškovu.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi atliko įrašą viešajame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo ir uždrausdamas atsakovui UAB „Cornio investicijos“ minėtu nekilnojamuoju turtu disponuoti, jį įkeisti, užtikrinti savo arba trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, ja garantuoti ar bet kaip kitaip ją apsunkinti.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „Cornio investicijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ir sumažino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą – panaikino atsakovo UAB „Cornis“ 350 000 Lt vertės turto areštą; įrašą viešajame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas atsakovo UAB ,,Cornis“ turto areštas, sumažino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Cornis“ atžvilgiu taikytą turto arešto mastą nuo 350 000 Lt iki 147 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikino įrašą viešajame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo ir atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui UAB „Cornio investicijos“ priklausančiam pastatui (vienbučiam gyvenamajam namui), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 98,83 kv. m, uždraudžiant atsakovui UAB „Cornio investicijos“ minėtu nekilnojamuoju turtu disponuoti, jį įkeisti, užtikrinti savo arba trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, juo garantuoti ar bet kaip kitaip jį apsunkinti.

Vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, iki šio teismo sprendimo įvykdymo teismas paliko galioti ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. ir liepos 3 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB ,,Cornis“ turto areštą už 147 000 Lt ir draudimą perleisti ar disponuoti atsakovui UAB ,,Cornio investicijos“ pastatu, kurio rinkos vertė yra 288 000 Lt. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cornis“, į. a. k. 302306002, 101 367 Eur (vieną šimtą vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) (350 000 Lt) paskolą, penkių procentų metinės palūkanas už priteistus 101 367 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. kovo 31 d. žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-2408, kuria atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Cornis“, į. a. k. 302306002, pardavė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cornio investicijos“, j. a. k.303244322, 2000/2072 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“, į. a. k. 302306002, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“, į. a. k. 303244322, 95 575 Eur (devyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) (330 000 Lt).

Ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto 101 367 Eur reikalavimo dalies – 95 575 Eur (devyniasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išieškojimą nukreipti į nuginčyto sandorio pagrindu iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“ priteistus 95 575 Eur (devyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus).

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Cornis“, į. a. k. 302306002, ir uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“, į. a. k. 303244322, po 1 585,67 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 67 centus) (5475 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-1196/2014, pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Cornis“ turto areštą už 147 000 Lt (42 574 Eur) ir Vilniaus apygardos teismo 2044 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikytą draudimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Cornio investicijos“ perleisti ar disponuoti pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Juodasis kel. 66A, kurio rinkos vertė yra 288 000 Lt (83 411 Eur), – iki teismo sprendimo įvykdymo.“.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Cornis“, j. a. k. 302306002, ir uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“, j. a. k. 303244322, po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                                                                       Danutė Gasiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Danutė Milašienė