Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-28][nuasmeninta nutartis byloje][1A-120-593-2019].docx
Bylos nr.: 1A-120-593/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

?

                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-593/2019;

                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21675-2018-5;

                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;

                                2.4.6.1.

                                                                                      (S)

 

img1 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,

nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Vitalijai Smolskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas septyniasdešimt vienos paros trukmės arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista visa neatlikta bausmės dalimi – devyniolika parų arešto, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta devyniasdešimties parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytas A. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – dvi dienos, tai yra nuo 2018 m. gegužės 9 d. 11 val. 50 min. iki 2018 m. gegužės 11 d. 10 val. 50 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. B. faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. B. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintina.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę S. R., t. y. 2018 m. gegužės 9 d. apie 10.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo sugyventinės S. R. atžvilgiu fizinį smurtą – stumdė nukentėjusiąją ir kumščiais sudavė ne mažiau du smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. R. kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą nosyje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairiame žande.

 

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų A. B. kaltei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagrįsti, o bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam atitinkamo dydžio arešto bausmę.

3.       Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Rimantas Bučma skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. B. būtų išteisintas, neįrodžius, jog jis įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

3.1.        Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevertindamas surinktų įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl nuteistojo parodymai buvo atmesti, vertinant juos tik kaip A. B. gynybinę versiją. Nurodoma, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieštaringi ir kurių nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Pažymima, kad S. R. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, jog ją sumušė A. B. ir jo draugas. Atkreipiamas dėmesys, jog vėliau nukentėjusioji savo parodymus pakeitė ir teigė, jog prieš ją fizinį smurtą naudojo tik nuteistasis.

3.2.        Be to apeliaciniame skunde teigiama, kad aptariamo įvykio metu namuose buvo tik A. B. ir nukentėjusioji, o teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nematė, kaip nuteistajam ir nukentėjusiajai buvo padaryti kūno sužalojimai. Nurodoma, jog liudytojai aplinkybę, kad A. B. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, sužinojo tik iš pačios S. R. pasakojimo.

3.3.       Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismo medicinos specialisto išvadoje teigiama, kad S. R. kūno sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl jos pačios kaltės, kontakto su daiktu (-ais) metu, tačiau skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė nors ir buvo nurodyta, tačiau nebuvo aptarta ir ši sužalojimų atsiradimo versija nebuvo paneigta. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybės, jog aptariamo įvykio metu neblaivi (1,53 prom. girtumo) buvo ir pati nukentėjusioji, t. y. teismas sprendė, jog dėl girtumo S. R. galėjo neatsiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog ji galėjo susižaloti pati, dėl girtumo griūdama.

3.4.       Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodyta, jog aptariamo įvykio metu A. B. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. R. ir G. S. parodymai, jog jiems atvykus į įvykio vietą A. B. buvo stipriai neblaivus ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, keliamas klausimas, ar būdamas taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis galėjo nukentėjusiajai padaryti kokius nors sužalojimus.

3.5.       Taipogi, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai ignoravo aplinkybę, jog nuteistasis A. B. pats buvo sužalotas S. R.. Nurodoma, jog pati nukentėjusioji pripažino trenkusi A. B. į galvą kėde ir ši aplinkybė suteikia pagrindą išvadai, jog S. R. išsigandusi savo smurto nuteistojo atžvilgiu pasekmių, pasinaudodama tuo, kad pati dėl girtumo buvo susižalojusi, nepagrįstai apkalbėjo A. B. dėl jai padaryto sužalojimo.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą negauta.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Vitalija Smolskienė nurodė palaikanti apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

6.       Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinis skundas atmetamas.

 

7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama A. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikalstamo padarymo bei nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios S. R. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo A. B. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

9.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino ne byloje surinktų įrodymų visumą, o pavienius duomenis, vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurie laikytini nenuosekliais ir nepatikimais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje buvusius įrodymus – nuteistojo A. B., nukentėjusiosios S. R., liudytojų A. R., G. S., A. T., I. K. ir D. J. parodymus, elektroninės policijos iškvietimo kortelės duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1480/2018(02), 2018 m. gegužės 9 d. tarnybinį pranešimą, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. raštą, stenogramą pridėtą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolą Nr. 9871, įvykių paieškos duomenis bei  kitą rašytinę bylos medžiagą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas  motyvuotai ir išsamiai pasisakė dėl kokių priežasčių, spręsdamas A. B. kaltės klausimą nesivadovauja jo paties parodymais.

Dėl nuteistojo A. B. parodymų vertinimo

10.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas A. B. parodymus atmetė be jokio pagrįsto pagrindo, tik formaliai nurodydamas, jog jie laikytini jo gynybine versija, tačiau kaip jau minėta anksčiau teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu sutikti negali. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu nuteistojo parodymai buvo nenuoseklūs. 2018 m. gegužės 10 d. atliktos įtariamojo apklausos metu A. B. nurodė, jog aptariamo įvykio dieną jis, būdamas neblaivus miegojo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo pažadintas atvykusių policijos pareigūnų, kurie jį sulaikė. Taip pat, pažymėjo, kad atsibudęs pastebėjo, jog yra sumuštas, tačiau kas jį sumušė nežinojo (1 t., 77 b. l.). Tuo tarpu, vėlesnės įtariamojo apklausos metu, atliktos 2018 m. birželio 13 d. A. B. nurodė kitokią aptariamų įvykių versiją, t. y. jog jis įvykio dieną buvo labai neblaivus, todėl nuėjo miegoti, o jam atsigulus į lovą S. R. trenkė jam su taburete į galvą ir peiliu bedė į petį, dėl ko jis prarado sąmonę ir atsigavo tik atvykus policijos pareigūnams (1 t., 80-81 b. l.). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantas dar kartą pakeitė parodymus apie įvykio aplinkybes ir teigė, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl užmigo ir pabudo tik į jo namus atvykus policijos pareigūnams. Taip pat pažymėjo, kad pabudus jo galva buvo kruvina, tačiau jis nežino, kas jį sužalojo (1 t., 163 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtina ir Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9871, kuriame nurodyta, jog 2018 m. gegužės 9 d. 11 val. 23 min. A. B. buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas (1 t., 87 b. l.). Atsižvelgiant į tai, neatmetama galimybė, jog dėl tokio girtumo laipsnio, nuteistasis negali tinkamai prisiminti kaltinime nurodytos dienos įvykių, adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir apie šias aplinkybes duoti objektyvius parodymus.

11.       Minėtą aukštesnės instancijos teismo manymą, dar labiau sustiprina ir tai, jog A. B. parodymus paneigia kiti baudžiamosios bylos duomenys. 2018 m. birželio 13 d. vykusios įtariamojo apklausos metu A. B. parodė, jog atvykę policijos pareigūnai pirmiausiai nuvežė jį į Kauno klinikas, o po to į policijos komisariatą (1 t., 81-81 b. l.). Šią aplinkybę nuteistasis nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teigdamas, kad policijos pareigūnas nuvežė jį iki Kauno Klinikų kur jam buvo susiūta žaizda (1 t., 163 b. l. ). Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausiama policijos pareigūnė G. S., parodė, jog sulaikytas A. B. iš karto buvo nuvežtas į areštinę, į jokią gydymo vežamas nebuvo bei pažymėjo, kad egzistuoja galimybė, kad į ligoninę jį nuvežė kiti policijos pareigūnai. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie tai, kad A. B. iš karto po aptariamo įvykio, arba jo laikino sulaikymo metu buvo nugabentas į gydymo įstaigą, nėra. Pažymėtina ir tai, jog nors viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis tvirtino, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis buvo sumuštas, o jo galva buvo kruvina, tačiau tiek minėtų policijos pareigūnų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nepatvirtina minėtų aplinkybių – A. R. ir G. S. parodė, jog atvykus į įvykio vietą ant A. B. rankų matėsi švieži nubrozdinimai ir kraujas, be to ant jo rankų ir kitų kūno vietų buvo daugybė įdrėskimų, tačiau teigė, jog jokių sužalojimų dėl kurių jam būtų buvusi reikalinga medikų pagalba, ant nuteistojo kūno nebuvo (1 t., 32, 35, 165, 166 b. l.) Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. nurodė, kad aptariamo įvykio dieną jis kartu su draugais I. K. ir D. J. vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš išeidami iš jo namų minėti asmenys jį ( t. y. A. B.) paguldė į lovą, kadangi jis dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo paeiti ir nukrito ant grindų (1 t., 163 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti I. K. ir D. J. aplinkybę, jog jie A. B. paguldė į lovą, paneigė, o D. J. pažymėjo, kad pats nuteistasis išlydėjo juos iš namų (2 t. 7-8 b. l.).

12.       Įvertinusi 11 ir 12 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. B. parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi bei paneigti kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nuteistojo parodymus tik kaip jo gynybinę versiją ir nesirėmė jais priimdamas skundžiamą nuosprendį.

Dėl nukentėjusiosios S. R. parodymų vertinimo

13.       Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino S. R. parodymų nenuoseklumo ir todėl nepagrįstai jais rėmėsi, tačiau teisėjų kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog aptariamo įvykio dieną, t .y. 2018 m. gegužės 9 d. S. R. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams teigė, kad prieš ją smurtą vartojo jos sugyventinis A. B. ir jo draugas, tačiau pažymėtina, kad jau kitą dieną  apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės, ji nurodė, kad ją mušė tik nuteistasis, o pasakyti, kad prieš ją smurto ir sugyventinio draugas ji galėjo dėl patirto streso. Atkreiptinas dėmesys, kad vėlesni nukentėjusios parodymai yra nuoseklūs ir juose nėra jokių esminių prieštaravimų, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog dėl patirto didžiulio streso, fizinio skausmo ir apsvaigimo nuo alkoholio (įvykio metu nukentėjusiajai nustatytas 1,53 promilių girtumas (1 t., 27 b. l.) nukentėjusioji iš karto po aptariamo įvykio galėjo tinkamai neįvertinti šio įvykio aplinkybių ir neadekvačiai į jas sureaguoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada jog nėra pagrįsto pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir nesivadovauti jais sprendžiant A. B. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, klausimą. Tokią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog S. R. parodymus patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1480/2018(02), liudytojų A. T., A. R., G. S., I. K. ir D. J. parodymai bei garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios S. R. parodymais.

14.        Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog aptariamo įvykio metu nuteistasis A. B. pats buvo sužalotas S. R., tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog aukščiau aptarti nuteistojo parodymai, patvirtina, jog viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis savo nuomonę dėl galimai jam padarytų sužalojimų aplinkybių net keletą kartų pakeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei vienos apklausos metu A. B. nenurodė, kokie tiksliai sužalojimai jam buvo galimai padaryti. Pažymėtina, kad kaip jau minėta anksčiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nurodė, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai dėl galimai patirtų sužalojimų jį nuvežė į gydymo įstaigą, tačiau ši apelianto nurodoma aplinkybė buvo paneigta aukščiau aptartais policijos pareigūnų A. R. ir G. S. parodymais. Be to, minėti parodymai patvirtina, jog į aptariamo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. B. nenurodė patyręs kokius nors sužalojimus ar, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, o pareigūnai jokių sužalojimų, dėl kurių jam būtų reikalinga medikų pagalba, ant jo kūno nepastebėjo. Ir nors teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu S. R. nurodė trenkusi A. B. kėdute, nes gynėsi, tačiau nei ši aplinkybė, nei galimai A. B. padaryti sužalojimai byloje surinktais įrodymais nepatvirtinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamo įvykio metu  A. B. buvo padaryti kūno sužalojimai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

15.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo tinkamai atsižvelgta į sunkų nuteistojo girtumą aptariamo įvykio metu ir netirta, ar būdamas tokios būklės jis galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, jog A. B. kaltė dėl S. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, kurie neleidžia abejoti, kad nepaisant stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, A. B. buvo pajėgus sužaloti nukentėjusiąją, todėl teismas neturėjo pareigos papildomai aiškintis aptariamą aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nurodytą apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

16.       Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos tinkamas neįvertino aplinkybės, kad aptariamo įvykio metu neblaivi buvo ir pati nukentėjusioji bei niekaip nepaneigė versijos, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio ji galėjo nugriūti ir susižaloti pati. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1480/2018(02) nurodyta, kad S. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui(-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu(-ais). Taigi, minėtoje specialisto išvadoje vienareikšmiškai nėra nurodytas nukentėjusiosios sužalojimų mechanizmas, todėl sprendžiant kokiu būdu S. R. patyrė sužalojimus turi būti vertinama baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma (ką nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytą dieną nukentėjusioji nugriuvo. Šios aplinkybės apklausų metu nenurodė nei vienas liudytojas, pati nukentėjusioji ir nuteistasis, o minėta įvykių versija buvo pateikta tik apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus, tai jog aplinkybė, kad būtent dėl neteisėtų A. B. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta S. R. sveikata yra įrodyta aukščiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neprivalėjo pasisakyti dėl galimybės, jog sužalojimus S. R. patyrė pati, realumo.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip to prašoma nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog bausmė A. B. individualizuota tinkamai, skiriant bausmę atsižvelgta į BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir ji nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                        Albinas Antanaitis

 

                                        Evaldas Gražys

 

                                        Daiva Jankauskienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK