Civilinė byla Nr. e2-131-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4. 3.4.3.7; 3.4.3.10; 3.4.3.11

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą kreditorių komiteto priimtiems sprendimams ginčyti ir atmestas skundas bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „J.“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Top Consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Pareiškėjas J. J. pateikė teismui skundą, prašydamas atnaujinti terminą bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimams apskųsti bei pripažinti bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimus neteisėtais. Skunde nurodė, kad yra bankrutavusios J. įmonės „J.“ savininkas; bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komitetas 2020 m. birželio 30 d. posėdžio metu nutarė bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą – 313,36 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitą J. J. priklausantį turtą, pardavinėti visą kartu iš varžytynių, turto pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms nustatant 231 000 Eur.

3.       Pareiškėjui 2020 m. birželio 15 d. buvo pranešta apie organizuojamą kreditorių komiteto posėdį, tačiau posėdis faktiškai nevyko, nes kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo tik nemokumo administratorė, kuri informavo, kad posėdžio nebus, nes visi posėdžio dalyviai balsavo elektroniniu būdu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nemokumo administratorė informacijos apie sprendimų projektus nesuteikė, o taip pat neparodė balsavimo elektroniniu būdu rezultatų, be to, pareiškėjo vertinimu, akivaizdžiai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. priimtas kreditorių komiteto nutarimas pareiškėjui buvo persiųstas 2020 m. liepos 2 dieną, o pareiškėjas su nutarimo turiniu susipažino tik 2020 m. liepos 7 d. ir nežinojo, kad kreditorių komiteto nutarimai skundžiami per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą. Kai gavo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą nutartį bankroto byloje, sužinojo apie savo teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti kreditorių komiteto sprendimus teismui. Be to, sprendžiant iš kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 3, vykusio 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val., nei vienas iš kreditorių komiteto narių kreditorių komiteto posėdyje nedalyvavo, todėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimai, nurodyti protokole Nr. 3, yra neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto byloje netenkino pareiškėjo J. J. prašymo atnaujinti terminą kreditorių komiteto priimtiems sprendimams ginčyti ir pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, laikydamas save suinteresuotu asmeniu nemokumo byloje, apie kreditorių komiteto posėdyje priimtus sprendimus turėjo sužinoti 2020 m. liepos 2 d., elektroniniu paštu gavęs iš nemokumo administratorės 2020 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, tačiau su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2020 m. spalio 12 d., t. y. praleidęs JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Terminas būtų pripažintas praleistu net ir tuo atveju, jei terminas būtų skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjas nurodė faktiškai susipažinęs su protokolo turiniu (2020 m. liepos 7 d.). 

6.       Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas JANĮ 55 straipsnyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir kad nustatytą terminą reikėtų atnaujinti. 

7.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl išsilavinimo, teisinių žinių stokos, nes pareiškėjas yra beveik 30 metų veikusios įmonės savininkas, kuris bankroto bylos iškėlimo metu aktyviai dalyvavo nemokumo bylos nagrinėjimo procese, iš ko matyti, kad pareiškėjo nurodomos priežastys (žinių stoka) iš esmės netrukdo aktyviai dalyvauti bankroto procese ir ginti savo galimai pažeistas teises ar interesus. 

8.       Teismas sprendė, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl ieškinio senaties termino pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalis). 

9.       Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. birželio 29 d. kreditorių komiteto posėdį, nes informaciją apie šaukiamą posėdį pareiškėjas gavo 2020 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidus JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. 

10.       JANĮ nėra numatyta ribojimų kreditorių susirinkime (komitete) balsuoti iš anksto raštu, todėl vien ta aplinkybė, kad į kreditorių komiteto posėdį fiziškai nebuvo atvykę kreditorių komiteto nariai, nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais. 

11.       Pareiškėjas apie balsavimo rezultatus buvo informuotas 2020 m. liepos 2 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po kreditorių komiteto posėdžio, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kreditorių komiteto posėdžio organizavimo tvarkos. 

12.       Pareiškėjas nepagrindė, kodėl, jo vertinimu, žemės sklypas, kuriame yra statiniai, vertintini būtent 100 000 Eur suma; byloje nėra duomenų apie žemės sklypo be statinių galimą vertę. Teismas neturi duomenų, dėl kurių galėtų nesutikti su UAB „Negrita“ turto vertintojo atliktu turto vertinimu, kuris apima ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančiais žemės sklype, vertės nustatymą. 

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

13.       Pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti terminą bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimams apskųsti; pripažinti kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimus neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. nutarimas pareiškėjui persiųstas 2020 m. liepos 2 d.; pareiškėjas pranešimą perskaitė 2020 m. liepos 7 d., tačiau nežinojo, kad kreditorių komiteto nutarimai skundžiami per 14 dienų. Tik gavęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą bankroto byloje Nr. B2-668-340/2021 (dabartinis numeris), sužinojo, kad nesutikdamas su kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina, turi teisę JANĮ nustatyta tvarka kreditorių komiteto nutarimus skųsti teismui. 

13.2.                      Aplinkybė, kad bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjas aktyviai dalyvavo nemokumo bylos nagrinėjimo procese, nereiškia, kad jis išmano visas teisines procedūras ir turi pakankamas teisines žinias. 

13.3.                      Susiklosčiusios aplinkybės ir tai, kad pareiškėjas nėra teisininkas, jam nebuvo išaiškinta kreditorių komiteto sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, jis savo jėgomis bando apginti pažeistas teises, tai sudaro svarbias priežastis atnaujinti terminą. 

13.4.                      Apie 2020 m. birželio 29 d. kreditorių komiteto posėdį pareiškėjas informuotas 2020 m. birželio 15 d., tačiau laikantis terminų skaičiavimo taisyklių, kreditorių komiteto posėdis galėjo įvykti ne anksčiau kaip 2020 m. birželio 30 d., todėl teismo išvada, kad posėdis įvyko nepraleidus JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, neteisinga. 

13.5.                      Kreditorių komiteto posėdžius ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja JANĮ 54 straipsnis, kreditorių komiteto posėdžių priėmime nenumatyti išankstiniai balsavimai. Be to, prie kreditorių komiteto susirinkimo protokolo nėra pridėti priedai (JANĮ 51 straipsnis). 

13.6.                      Kadangi visi kreditorių komiteto nariai nedalyvavo posėdyje, o posėdyje balsavo raštu, negalėjo būti svarstomi klausimai, priimami sprendimai, skaičiuojami balsai – posėdis nebuvo vedamas, nes fiziškai nebuvo komiteto posėdžiui pirmininkavusio asmens R. Grigonio, kuris balsavo raštu. Nesilaikyta įstatyme nustatytos kreditorių komiteto posėdžio organizavimo tvarkos, posėdis faktiškai neįvyko ir jo nutarimų negalima laikyti teisėtais. 

13.7.                      Kreditorių komiteto nariams pateikta informacija apie turto vertintojo UAB „Negrita” atlikto bankrutavusios įmonės „J.“ ir savininko J. J. nuosavybės teise priklausančio turto vertinime pateikiamas išvadas dėl turto verčių, tačiau nėra duomenų, ar ši turto vertintoja pigiausia ir teisingai pasirinka iš trijų turto vertintojų.

14.       Nemokumo administratorė UAB „Top Consult“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Bylos duomenys patvirtina, kad skundą dėl 2020 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto nutarimų apeliantas pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d., praleidęs 14 dienų terminą.

14.2.                      Byloje nenustatytos aplinkybės, sutrukdžiusios (galėjusios sutrukdyti) pareiškėjui skundą pateikti JANĮ nustatytu terminu; nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto galimybės paduoti skundą buvo kaip nors apribotos.

14.3.                      Apelianto galimybės atvykti į komiteto posėdį nebuvo apribotos (apeliantas į jį buvo atvykęs); nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu apeliantas, nebūdamas ir kreditorių komiteto nariu, atstovauja įmonės kreditorių komiteto narių teises ir interesus ginčydamas kreditorių komiteto nutarimus, kurie priimti vienbalsiai ir kurių jokiais pagrindais per penkis mėnesius neskundė nei vienas kreditorių atstovas. Apelianto teiginys, kad kreditorių komiteto posėdis sušauktas viena diena anksčiau, toks faktas nebūtų vertinamas kaip pakankamas, o tuo labiau savarankiškas pagrindas pripažinti kreditorių komiteto nutarimą neteisėtu.

14.4.                      Nei anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei jį pakeitęs JANĮ nenustato pareigos nei kreditoriui, nei kreditorių komiteto nariui atvykti į kreditorių susirinkimą ar komiteto posėdį, o galimybę balsuoti ir iš anksto pagal numatytą darbotvarkę – numato abu įstatymai.

14.5.                      Pareiškėjui laikantis pozicijos, kad turėjo būti atlikti (ir apmokėti bankroto proceso lėšomis) net trys to paties turto vertinimai ir pradinė turto pardavimo kaina nustatoma tokia, kokia nurodyta didžiausią kainą numatančiame vertinime, prieštarauja protingumui ir lėšų panaudojimo racionalumui. Be to, pareiškėjas neskundžia turto vertintojo nustatytos turto kainos pagrįstumo. 

14.6.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1816-407/2020 konstatavo akivaizdų apelianto skundo nepagrįstumą, bei tai, kad apeliantas skundą padavė daugiau nei 3 mėnesius praleidęs procesinio dokumento pateikimo terminą; nustatyti faktai turi prejudicinę galią.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo J. J. prašymo atnaujinti terminą kreditorių komiteto posėdyje priimtiems sprendimams ginčyti ir pareiškėjo skundą atmetė. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimo

17.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas apie kreditorių komiteto posėdyje priimą sprendimą turėjo sužinoti 2020 m. liepos 2 d., elektroniniu paštu gavęs iš nemokumo administratorės 2020 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą; pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad nemokumo administratorės siųstą kreditorių komiteto posėdžio protokolą gavo, tačiau pažymi, kad tinkamai su juo susipažino 2020 m. liepos 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl kreditorių komiteto posėdyje priimtų sprendimų Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. spalio 12 d., konstatuotina, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas. Šis terminas būtų pripažintas praleistu net ir tuo atveju, jei būtų skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjas nurodė faktiškai susipažinęs su protokolo turiniu (2020 m. liepos 7 d.).

18.       Apelianto teigimu, jis nežinojo, kad kreditorių komiteto posėdžio nutarimai skundžiami per 14 dienų (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis) ir tik gavęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą bankroto byloje, sužinojo, kad nesutikdamas su kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina, turi teisę JANĮ nustatyta tvarka kreditorių komiteto posėdžio nutarimus skųsti teismui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

19.       Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

20.       Viena vertus, kreditorių komiteto posėdžio nutarimų apskundimo terminas yra aiškiai nustatytas įstatyme – JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė apskųsti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus teismui ne vėliau kaip per 14 dienų sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie nutarimo priėmimą dienos, todėl Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-668-340/2021 pateiktas išaiškinimas negali būti laikomas sužinojimo apie teisę skųsti kreditorių komiteto nutarimus diena. Kita vertus, apelianto nurodoma aplinkybė dėl nežinojimo, kad kreditorių komiteto nutarimus galima skųsti teismui, pati savaime negali būti laikoma svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suprasti, kad kreditorių komiteto nutarimų apskundimo terminas yra nustatytas įstatyme.

21.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai dėl išsilavinimo, teisinių žinių stokos, kas jo vertinimu, neleido pareiškėjui įstatyme nustatytais terminais ginti savo galimai pažeistų teisių ir interesų, atmestini, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra beveik 30 metų veikusios įmonės savininkas, kuris bankroto bylos iškėlimo metu aktyviai dalyvavo nemokumo bylos nagrinėjimo procese, iš ko matyti, kad pareiškėjo nurodomos priežastys (žinių stoka) iš esmės netrukdo aktyviai dalyvauti bankroto procese ir ginti savo galimai pažeistas teises ar interesus. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad apeliantas itin aktyviai naudojasi įvairiomis savo procesinėmis teisėmis bankroto proceso metu, skundžia įvairius bankroto procese atliekamus veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl teisinių žinių stokos, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl kreditorių komiteto posėdžio priimtų nutarimų atmeta kaip nepagrįstus. Be to, net ir darant prielaidą, kad apie teisę apskųsti kreditorių komiteto posėdžio nutarimus apeliantas sužinojo tik gavęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-668-340/2021 ir negalėjo sužinoti anksčiau, konstatuotina, kad net ir nuo šios nutarties priėmimo dienos į teismą dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimų apeliantas kreipėsi praėjus dvigubai ilgesniam nei 14 dienų terminui, nes į teismą kreipėsi tik 2020 m. spalio 12 d. 

22.       Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti apeliantas praleido pakankamai ženkliai, t. y. į teismą kreipėsi po daugiau kaip trijų mėnesių. Byloje nėra jokių įrodymų, pateisinančių tokį apelianto delsimą. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis nėra teisininkas bei nežinojo apie tai, kad kreditorių komiteto sprendimai gali būti apskųsti per įstatyme nustatytą terminą, teismui nustačius, kad apie šiame posėdyje priimtus nutarimus ir jo priėmimo aplinkybes apeliantui buvo žinoma, nelaikytinos aplinkybėmis, kliudžiusiomis apeliantui ginti savo pažeistas teises. Jokių kitų aplinkybių, realiai sutrukdžiusių (galėjusių sutrukdyti) jam pareikšti skundą laiku, pareiškėjas nenurodė. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, dėl kurių egzistuotų pagrindas atnaujinti terminą ginčyti kreditorių komiteto posėdžio nutarimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo

23.       Apeliantas kvestionuoja kreditorių komiteto posėdžio nutarimų teisėtumą remdamasis kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo tvarkos pažeidimu. Apelianto teigimu, posėdis sušauktas viena diena per anksti nei suėjo išankstinio informavimo terminas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. birželio 29 d. kreditorių komiteto posėdį, nes, viena vertus, informaciją apie šaukiamą posėdį pareiškėjas gavo 2020 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidus JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Aplinkybės, kad apeliantas informaciją apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį gavo 2020 m. birželio 15 d., neginčija ir pats apeliantas. Kita vertus, nei vienas iš bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto narių nekvestionavo pranešime nurodomos datos ir priimtų nutarimų neskundė. Kaip teisingai atsiliepime nurodė nemokumo administratorė, kreditorių komiteto nariu nesantis apeliantas atvyko į kreditorių komiteto posėdžio organizavimo vietą pranešime apie komiteto posėdžio sušaukimą nurodytu laiku – 2020 m. birželio 29 dieną, todėl nėra pagrindo teigti, kad kokiu nors būdu buvo apribotos apelianto galimybės atvykti į komiteto posėdį ar kaip kitaip jo teisės būtų pažeistos.

25.       Apelianto teigimu, kreditorių komiteto posėdžio nutarimai turi būti pripažinti neteisėtais tuo pagrindu, kad į kreditorių komiteto posėdį fiziškai nebuvo atvykęs nei vienas kreditorių komiteto narys.

26.       Kaip jau minėta anksčiau, JANĮ 51 straipsnio 3 ir 4 dalyse expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad kreditoriai turi teisę balsuoti iš anksto raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis; įstatyme nėra numatyta ribojimų kreditorių susirinkime (komiteto posėdyje) balsuoti iš anksto raštu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog į kreditorių komiteto posėdį fiziškai nebuvo atvykę kreditorių komiteto nariai, nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių komiteto posėdžio nutarimų negaliojančiais.

27.       Apeliantas ginčija 2020 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarime nustatytą pareiškėjui priklausančio turto vertę ir pardavimo tvarką, nurodydamas, kad tai taip pat yra pagrindas pripažinti kreditorių komiteto posėdžio nutarimus neteisėtais. Apelianto teigimu, kreditorių komiteto posėdyje buvo nustatyta per maža nekilnojamojo turto kaina (231 000 Eur), pareiškėjas pateikė UAB „Capital“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. turto vertės nustatymo pažymą, iš kurios matyti, kad J. įmonei „J.“ priklausantys pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti 229 000 Eur suma. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypo vertė yra 100 000 Eur, todėl parduodant statinius kartu su apeliantui priklausančiu žemės sklypu, kuris 2017 metais UAB „Capital“ nebuvo vertintas, turto kaina turi siekti 329 000 Eur.

28.       Pareiškėjas nesutikdamas su 2020 m. birželio 19 d. UAB „Negrita“ nustatyta nekilnojamojo turto verte (231 000 Eur), nenurodė jokių argumentų dėl turto vertinimo ataskaitos neteisingumo, o savo reikalavimus grindė tik deklaratyviais teiginiais bei ginčui neaktualiu laikotarpiu UAB „Capital“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, kurio metu buvo vertinami tik J. įmonei „J.“ priklausantys pastatai, nevertinant žemės sklypo vertės, taigi apeliantas savo reikalavimo nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis apie neteisingai nustatytą turto vertę.

29.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

30.       Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016)

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra pateikęs 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Capital vertinimas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ištrauką ir UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ištrauką. 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Capital vertinimas“ J. įmonei „J.“ priklausančius pastatus, nevertinant žemės sklypo vertės, įvertino 229 000 Eur; UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ 2014 metais atliko J. įmonei „J.“ priklausančių pastatų ir žemės sklypo vertinimą, kuriuos įvertino 335 959 Eur (pastatus įvertino 249 073 Eur, žemės sklypą – 86 886 Eur). Pažymėtina tai, kad pateikti ankstesni vertinimai, neaišku kokiu tikslu buvo atlikti, be to, pateikta tik dalis vertinimų medžiagos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. birželio 19 d.  UAB „Negrita“ turto vertinimas yra naujausias ir apima tiek ginčo žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo su kitais statiniais įvertinimą; apeliantas nesutikdamas su 2020 m. birželio 19 d. UAB „Negrita“ nustatyta nekilnojamojo turto verte, nenurodė jokių argumentų dėl turto vertinimo ataskaitos neteisingumo, o savo reikalavimus grindė tik deklaratyviais teiginiais ir ginčui neaktualiu laikotarpiu atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, taigi, savo argumentų nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujausiais turto vertės nustatymo duomenimis ir sprendė, kad apeliantas norėdamas pagrįsti, kad jo turto vertė yra didesnė, turėjo pateikti viso jam priklausančio realizuotino turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais) vertinimą, o ne remtis prielaidomis, jog žemės sklypas be gyvenamojo namo ir statinių galėtų būti vertas 100 000 Eur.

32.       Kartu pažymėtina, kad turto pardavimo kainą reguliuoja rinka, todėl bankroto procese parduodamo turto kaina už parduodamą iš varžytynių turtą yra didžiausia pasiūlyta varžytynių dalyvio kaina. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad turtas įkainotas 231 000 Eur suma, nereiškia, kad turtas bus parduotas būtent už tokią kainą; egzistuoja tikimybė, kad turtas gali būti parduotas ir už didesnę, nei turto vertintojas įvertino, turto kainą arba atvirkščiai. Šiuo atveju, nemokumo administratorės 2020 m. gruodžio 10 d. – 2021 m. sausio 11 d. paskelbtos J. įmonei „J.“ priklausančio turto, įkainoto 231 000 Eur suma, varžytynės Nr. 201927 neįvyko, dėl ko atitinkamai dar bus koreguojama iš varžytynių parduodamo turto kaina ir turtą parduodant viešosiose varžytynėse turtas bus parduotas už realią tokio turto kainą atsižvelgiant į potencialių pirkėjų pasiūlymus priverstinio realizavimo sąlygomis nepriklausomai nuo to, kaip / kiek turtą vertina varžytynes skelbianti nemokumo administratorė ar nustatė turto vertintojas.

33.       Atitinkamai, apelianto pozicija, kad bankroto proceso lėšomis turėjo būti atlikti trys to paties turto vertinimai ir pradinė turto pardavimo kaina nustatoma tokia, kokia nurodyta didžiausią kainą numatančiame vertinime, vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys protingumo ir racionalumo bei ekonomiškumo principų.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma tiek dėl ieškinio senaties pabaigos, tiek dėl pareiškėjo reikalavimo iš esmės nepagrįstumo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

35.       Pareiškėjas J. J. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo bankrutavusios J. įmonės „J.“ savininko atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4055-340/2020 panaikinimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2020 m. gruodžio 10 d. – 2021 m. sausio 11 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ nemokumo administratorės paskelbtas J. įmonei „J.” priklausančio turto: 313,36 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,0713 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų duomenų (https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=233151&number=201927) nustatyta, kad nemokumo administratorės 2020 m. gruodžio 10 d. – 2021 m. sausio 11 d. paskelbtos J. įmonei „J.“ priklausančio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pareiškėjas prašė sustabdyti, neįvyko. Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu esant susiklosčiusiai faktinei bei teisinei situacijai, kada varžytynės, kurias buvo prašoma sustabdyti, nevyksta, pareiškėjo prašymas tapo netikslingas, nelikus laikinųjų apsaugos priemonių objekto.

36.       Kita vertus, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas netenkintas, o apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš viso neegzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.       Bankrutavusios J. įmonės „J.“ nemokumo administratorė atsiliepime prašė priteisti iš apelianto 940 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

38.       Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, bankrutavusios J. įmonės „J.“ patirtos bylinėjimosi išlaidos – 940 Eur priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Bankrutavusios J. įmonės „J.“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteisiamos iš apelianto bankrutavusios įmonės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti apelianto J. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto J. J. bankrutavusiai J. įmonei „J.“ (juridinio asmens kodas 120545468) 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja                                                           Asta Radzevičienė