Civilinė byla Nr. 2A-92-124 /2015

Teisminio proceso Nr.2-70-3-00880-2014-5                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 50.8;121.14(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3  d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ apeliacinį skundą dėl 2014m.rugpjūčio 25d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Arkada“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos santykių pripažinimo ir žemės nuomos mokesčio permokos už 2012 metus priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „ARKADA“, kaip teisėtas akcinės bendrovės „ARKADA“ teisių ir pareigų perėmėjas, nuo 1992 m. birželio 26 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkio Nr. 283v priėmimo momento, yra 1,8 ha ploto, o nuo 2006 m. kovo 17 d. - 1,6652 ha, žemės sklypo, kuris žemės nuomos mokesčio deklaracijose identifikuojamas Nr. 4290000000005658/1, Šiauliai, faktiniuose ir juridiniuose nuomos santykiuose, valdantis žemės sklypą rašytinės nuomos sutartimi, kurią atstoja Šiaulių rajono savivaldybės 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“; priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės 45 701 Lt žemės mokesčio permoką už 2012 metus.

Ieškovas nurodė, kad Šiaulių rajono Valdybos 1992-01-23 potvarkiu Nr. 28v, ieškovui buvo skirtas 1,8 ha žemės sklypas Šiaulių raj. Dainų kaime, Šiaulių raj., vykdant gamybinės bazės projektavimo darbus, ne  tik suteikė ieškovui nurodyto dydžio žemės sklypą ir nurodė jo vietą, bet ir pripažino ieškovui užstatymo teisę šiame sklype. Šiaulių raj. valdyba 1992-06-26 galutinai potvarkiu Nr. 283v įformino žemės sklypo ieškovui suteikimą, įpareigojo pervesti ankstesniems sklypo valdytojams potvarkyje nurodytas pinigų sumas jų turėtų nuostolių atlyginimui, ką šis įvykdė. Žemės sklypas perduotas ieškovui 1992-07-15 perdavimo-priėmimo aktu, už suteiktą žemės sklypą nuo 1993-11-03 pradėjo mokėti valstybei žemės nuomos mokestį. 1993-11-23 ieškovas minėtame žemės sklype užbaigė pirmo statinio (arkinio sandėlio) ir kitų statinių statybą, ieškovo pastatyti žemės sklype statiniai 1996-06-18 įregistruoti registrų įmonės duomenų bazėje kaip bendrovės nuosavybė. Nuo 1996-02-13 ieškovo valdomas žemės sklypas priskirtas Šiaulių m. savivaldybės teritorijai. Šiaulių apskrities viršininko 2007-11-15 sprendimu Nr. 7-5055 iš ieškovo valdomo žemės sklypo buvo paimta 0,1348 ha ploto dalis, atitinkamai sumažinant jam skirtą plotą iki 1,6652 ha, kuri natūra buvo grąžinta suinteresuotam asmeniui. Ieškovas nurodė, kad jau nuo 2008 m. kovo mėnesio jis ėmėsi veiksmų, kad būtų parengtas jam suteikto žemės sklypo detalusis planas, su kuo Šiaulių apskrities viršininko administracija sutiko, kad ieškovas pradėtų žemės sklypo detaliojo plano parengimo procedūrą. Tačiau atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba 2010-10-29 raštu informavo ieškovą, kad jo naudojamas žemės sklypas jam bus išnuomotas nedelsiant, kai ieškovas pagal parengtą detalųjį planą parengs ir naudojamo žemės sklypo planą. Pastarasis atsakovas 2011-02-07 raštu Nr. 31SS-193 ieškovo parengtam detaliajam planui nepritarė(1t., 97 b. l.), laikė, kad suformuotas žemės sklypas neatitinka LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 28.1. ir 30.11. punktų reikalavimų, dėl ko iki šiol nėra parengtas minėtas žemės sklypo planas, o ieškovas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai nepripažįstant, kad tarp šalių egzistuoja žemės nuomos santykiai pagal šio atsakovo reikalavimą privalo mokėti į atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės sąskaitą padidintą žemės nuomos tarifą už suteiktą esamą žemės sklypo plotą (1,6652 ha). Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes jis laikytinas esantis žemės nuomos santykiuose su valstybe, net ir nesant rašytinės žemės nuomos sutarties, kuria pakeičia Šiaulių raj. valdybos 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v. Ieškovas atitiko sąlygas ir faktines aplinkybes, nustatytas LR Vyriausybės nutarimuose Nr.89 ir Nr.150, kurioms esant laikytina, kad jis yra teisėtas žemės sklypo nuomininkas. Taisyklių 17 punkte buvo nurodyta, kad Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais...", o 18 punktas nustatė: „Jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma. Žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti" - buvo suteikta rašytinės žemės nuomos sutarties prasmė ir jos pagrindu ieškovas įgijo nuomos teisę. Joks kitas teisės aktas šios ieškovo teisės nepanaikino. Minėtų Taisyklių 8.4 punkte buvo apibrėžtas ir nuomos terminas-nuomininko pageidaujamam laikui, bet ne ilgiau, kaip 99 metams. Kadangi ieškovas niekada neišreiškė savo valios nutraukti nuomos santykius, tai ieškovas yra teisėtas šios žemės nuomininkas, turintis teisę nuomoti šį žemės sklypą pageidaujamu laikotarpiu, bet neilgiau kaip 99 metus. Ieškovas mano, kad vėliau priimti teisės aktai jo neįpareigoja sudaryti su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba rašytinės žemės nuomos sutarties, o be to nė viena iš šio santykio šalių neišreiškė reikalavimo nutraukti jas siejančius sutartinius santykius. Atsakovas neteisingai taiko  pagal Šiaulių miesto tarybos 2012-03-29 sprendimą Nr.T-71 maksimalų žemės mokestį kaip valstybinės žemės naudotojui, kuris nėra sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties, tuo tarpu žemės sklypo skyrimo metu galioję teisės aktai nustatė, kad 1992-06-26 potvarkis Nr.283v laikytinas rašytine nuomos sutartimi ir atskiro dokumento ieškovui nebereikėjo sudaryti Tuo pačiu ieškovas teigė, kad atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai neteisingai apskaičiuojant mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį, atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip administruojantis šį mokestį, įpareigotinas grąžinti 45 701 Lt žemės nuomos mokesčio permoką už 2012 metus.

Su ieškinio reikalavimais atsakovai nesutiko.

                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2014 rugpjūčio 25 sprendimu ieškinį atmetė, pripažindamas, kad ieškovas yra žemės sklypo naudotojas, kuriam valstybinė žemė suteikta pagal administracinį aktą - Šiaulių raj. valdybos 1992-06-26 potvarkį Nr. 283v. Šiaulių apskrities viršininko 2007-11-15 sprendimu Nr.7-5055 iš ieškovo valdomo sklypo sugrąžinus žemės sklypo dalį 0,1348 ha, ieškovas šiuo metu valdo 1,6652 ha, sutiko su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, CK 6.545, 6.547 str., reglamentuojančių žemės nuomos sutarties sampratą ir formą, nuostatas, į tai, kad žemės nuomos sutartis pirmiausia, yra rašytinis dokumentas, kuriame užfiksuota dviejų šalių suderinta valia prisiimti abipusius įsipareigojimus, teismas darė išvadą, kad remiantis vienašaliu administraciniu aktu 1992 m. birželio 26 d. Šiaulių raj. potvarkiu Nr. 283 v ir jį lydinčiais dokumentais teismui nėra teisinio pagrindo teismo sprendimu modifikuoti šalis siejančių žemės naudojimo teisinių santykių į žemės nuomos teisinius santykius. Tai, kad atsakovas nederino ieškovo parengto Detaliojo plano nelaikė, jog yra sumažėjęs naudotojui skirto žemės sklypo plotas, kadangi tai tėra tik atskira žemės sklypo formavimo procedūra, kuri kaip jau teismas yra nurodęs negali formaliai (pvz., nesant administracinio akto) pakeisti ieškovo ir valstybės daiktinių teisių turinio ir apimties. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę ir toliau įgyvendinti daiktines teises ir naudotis 1,6652 ha  žemės sklypu.

Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl žemės mokesčio permokos, pripažindamas, kad šis mokestis buvo paskaičiuotas teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą mokėti  žemės naudotojams, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo mokėti žemės nuomos mokestį.Šiuos konkrečius mokesčių dydžius, remiantis LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punktu nustatė Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-71(Tvarka), kuri ieškovui taikė Tvarkos 1.3 punkte numatytą tarifą 4 procentus žemės nuomos mokesčio tarifą, skaičiuotiną nuo naudojamo žemės sklypo vertės pagal žemės verčių žemėlapius, kaip žemės naudotojui, nesudariusiam žemės sklypo nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomos sutarties objektu gali būti valstybinės žemės sklypas, kuris yra suformuojamas pagal atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą–detalųjį planą. Nors ieškovas ėmėsi veiksmų, kad būtų parengtas jam suteikto žemės sklypo detalusis planas, kuris galėjo būti baigtas rengti, tik parengus ieškovo žemės sklypo planą, o ieškovas nesikreipė dėl žemės sklypo (1,6652 ha) ribų suformavimo. Sprendė, kad tik parengus žemės sklypo planą gali būti baigtas rengti ir nurodytos teritorijos detalusis planas.Neesant suformuoto naudojamo valstybinės žemės sklypo pagal teisinių aktų reikalavimus, negalėjo būti sudaryta su ieškovu nuomos sutartis.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jam netaikytinas didesnis žemės mokesčio tarifas, kadangi atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimtas teisės aktas yra galiojantis, jo galiojimas nėra apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, todėl nagrinėjamu atveju jis taikytinas. Darė išvadą, jog ginčo šalis sieja teisiniai santykiai, kurie nėra įforminti rašytine sutartimi, kaip to imperatyviai reikalauja teisės aktai (CK 6.547 str. 1d.),  o atsakovų reikalavimas mokėti teisės aktu nustatytą žemės mokestį, neprieštaravo ir atsakovų nurodytiems teisės aktams.

Todėl ieškovui esant valstybinės žemės naudotoju, o ne nuomininku, ieškovo prašymas perskaičiuoti žemės  mokestį  mokamą kaip nuomininko,  nebuvo  patenkintas.

  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliantas UAB „Arkada“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

              Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

1.Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesinės normos taisykles, juos vertinant, išvados prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas ieškinį pagrindė įrodymais, kurių nenuneigė atsakovai. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba iš pat pradžių pripažino žemės nuomos santykius. Pastarasis nepagrįstai mano, kad šie santykiai nutrūko priėmus naują teisinį reglamentavimą ir kad nuomos santykiams patvirtinti reikalinga tik rašytinė valstybinės žemės nuomos sutartis. Šių nuomos santykių buvimą įrodo atsakovo pripažinimas, kad iš pradžių šalis siejo nuomos santykiai, sklypas buvo atribotas, perduotas naudoti ieškovui, faktiniai nuomos santykiai tęsėsi 22 metus, dėl ko atsakovas neprieštaravo. Šios faktinės aplinkybės sudarė teismui pagrindą daryti išvadą apie žemės sklypo nuomos santykių buvimą. Atmesdamas ieškinį, teismas pažeidė proceso šalių dispozityvumo ir rungimosi principus, priėmė sprendimą ne objektyviai ir teisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, kaip to reikalauja pamatiniai civilinės teisės principai, o žiūrėdamas tik atsakovų - valstybės ir savivaldos institucijų interesų ir naudos.

2.Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nustatydamas, kad ieškovas yra žemės sklypo naudotojas. Žemės sklypo naudotojas yra ne teisinį santykį nustatanti, o faktinį ryšį nurodanti aplinkybė, kurios niekas neginčijo. Tuo tarpu teisinis  santykis liko neįvertintas. Nuomos santykių buvimą patvirtina ir potvarkio priėmimo metu galioję norminiai aktai, t.y. 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" patvirtintos „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilėse statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės 17 bei 18 punktai, numatantys, kad asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais...",o jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma. Žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Apeliantas  mano, kad šiuo reglamentavimu potvarkiui buvo suteikta rašytinės žemės nuomos sutarties prasmė ir jos pagrindu ieškovas įgijo nuomos teisę, kadangi joks kitas teisės aktas šios ieškovo teisės nepanaikino. Minėtų Taisyklių 8.4 punkte buvo apibrėžtas ir nuomos terminas -nuomininko pageidaujamam laikui, bet ne ilgiau, kaip 99 metams. Ieškovas niekada neišreiškė savo valios nutraukti nuomos santykius, tai ieškovas yra teisėtas šios žemės nuomininkas, turintis teisę nuomoti šį žemės sklypą pageidaujamu laikotarpiu, bet neilgiau kaip 99 metus.

3. Teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma negalioja į ateitį, bet nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teisės ir pareigos automatiškai neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas yra pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos anksčiau įgytos civilinės teisės ir pareigos išnyksta nuo naujo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002; 2002-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-782/2002).Ieškovo manymu teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nes analizuojant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir subjektų įgytas teises ir nustatytas pareigas, turėjo vadovautis tais teisės aktais, kurie galiojo šių aplinkybių buvimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas yra pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu. Šiuo atveju kasacinis teismas suformavo universalų teisės taikymo principą, kuris taikytinas visose civilinėse bylose, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo dalyko,šis principas yra išplėtotas taip pat ir Konstitucinio teismo doktrinoje. Ieškovas pagal to laikmečio teisės aktų reikalavimus tinkamai įgyvendino savo teisę į žemės sklypo nuomą, tuo pagrindu įgijo sukurtų teisinių santykių metu įgytų teisių įstatyminę apsaugą, kurios pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį neužtikrino. Paskelbti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Nauji teisės aktai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po jų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios - svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Pagal lex retro non agit principą, nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau esančius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, atgaline tvarka įsiterpiančias į jau esančius teisinius santykius, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. O šios taisyklės išimtis galima tik tais atvejais, kai palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai).

4.Vėliau galiojęs tolimesnis teisinis reglamentavimas imperatyviai nenurodė, kad asmenys išsinuomoję valstybinę žemę iki šių teisės normų įsigaliojimo, prarado jų anksčiau įgytas nuomos teises ar privalo per naują performinti turimą nuomos teisę ar kad yra nutraukiami anksčiau atsiradę žemės nuomos santykiai ar asmenys, šiuo atveju ieškovas, privalo imtis naujų veiksmų, nustatytų žemės nuomos įgijimo tvarkoje, siekiant realizuoti savo turimas teises į nuomą. Tai, kad vėliau pasikeitė žemės nuomos santykių įforminimo reikalavimai - kito reikalavimai nuomos teisės įgijimo pagrindams, žemės sklypų planams, jų formatui, reikalavimai nuomos santykius patvirtinantiems dokumentams, jų formai ir turiniui, niekaip neįtakoja ir negali įtakoti ieškovo anksčiau įgytų žemės sklypo nuomos teisių. Visi šie teisės aktų pakitimai yra ir turi būti taikomi išimtinai tik naujiems teisinių žemės nuomos santykių dalyviams, ką patvirtina ir minėtų Taisyklių 18 punktas, numatantis kad jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma.

5.Teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad nesudaryta atskira rašytinė nuomos sutartis, kuri yra reikalinga išimtinai tik atsakovui - Nacionalinei žemės tarnybai ir šiuo formaliu pagrindu bandoma atimti iš ieškovo jam teisėtai nuomai perduotą žemės sklypą,kurį jis naudoja savo reikmėms vykdomojoje ūkinėje veikloje. Pastaroji nėra reikalinga ieškovui, nes pagal teisinį reglamentavimą, ją atstoja Potvarkis Nr. 283v ir joks kitas teisės aktas neįpareigoja Ieškovą esant nepertraukiamiems nuomos santykiams, per naują susitarti dėl nuomojamo žemės sklypo nuomos sąlygų, sudarant naują nuomos sutartį. Bandant geranoriškai išspręsti šį klausimą, atsakovas buvo nesąžiningas, nepritardamas detaliojo plano sprendiniams, reikalaudamas tuo pačiu detaliuoju planu išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę šioje vietoje klausimą. Atsakovams yra finansiškai naudinga kaip galima ilgiau vilkinti klausimo dėl rašytinės nuomos sutarties išsprendimą, verčiant Ieškovą mokėti padidintą mokesčio tarifą, kuris yra net kelis kartus didesnis.

6. Atsakovai savo veiksmais ne kartą patvirtino tai, kad pripažįsta ieškovą kaip žemės sklypo nuomininką, turintį žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovas nėra gavęs jokių kvietimų ar siūlymų , kaip pastatų savininkas, kai žemės sklype buvo atliekami žemės grąžinimo natūra darbai A. K.,nėra gavęs pranešimų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo prievolės,per visą žemės sklypo naudojimo 22 metų laikotarpį nebuvo pasiūlyta sudaryti rašytinę sklypo nuomos sutartį, kas patvirtina faktą, kad patys atsakovai savo veiksmais pripažįsta, kad žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu yra sudaryta.

7. Ieškovas žemės sklypą visą laiką nepertraukiamai valdo nuomos teise, įgytą teisėtai pagal visus to laikmečio teisės aktų reikalavimus, rašytinę nuomos sutartį atstoja Šiaulių rajono valdybos 1992 m. birželio 26 d. potvarkis Nr. 283v, tad nesant tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškovo atžvilgiu yra netinkamai ir neteisėtai skaičiuojamas padidintas žemės mokestis kaip asmeniui, naudojančiam valstybinę žemė be jokio juridinio pagrindo. Todėl yra visi juridiniai ir faktiniai pagrindai teigti, kad pirmos instancijos teismas sprendime padarytų išvadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais, vertindamas byloje surinktus įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko sprendime padarė klaidingas išvadas, todėl toks Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas bei byloje priimtinas naujas sprendimas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko (2 t58-64 b. l.).Nurodo, kad žemės sklypo suteikimo metu galiojusi situacija, kai nebuvo reikalaujama sudaryti valstybinės nuomos sutarčių tęsėsi trumpą laiką. Vėlesni Vyriausybės nutarimai, LR Žemės nuomos įstatymas numatė imperatyvų reikalavimą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, ją įregistruoti, numatė pasekmes dėl negaliojimo, nuomos sutarties turinį, nuomos objektą, kurį apibrėžė Žemės įstatymas. Ieškovo argumentus, kad vėliau priimti Vyriausybės nutarimai buvo taikomi tik naujiems naudotojams (naujiems teisinių santykių dalyviams), norintiems išsinuomoti žemę, ir ieškovas neturėjo jokios pareigos įforminti žemės nuomos teisę (nebuvo pagrindo keisti nusistovėjusius teisinius santykius), paneigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" (redakcija galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d.) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos taisyklių 17,18,19 punktai.

Laiko nepagrįstą apelianto argumentą, kad ši sutartis reikalinga tik atsakovui, tačiau pats ginčas įrodo, kad ieškovas neturėdamas žemės sklypo plano, nesant įregistruoto žemės sklypo kaip daikto, nežino, koks tikslus jo naudojamas žemės sklypo plotas, kokia paskirtis ir naudojimo būdas, nėra susitaręs dėl naudojimosi žeme sąlygų ir tvarkos. Ieškovas kasmet Šiaulių miesto savivaldybėje mokesčių tikslu deklaruoja, kad naudoja 1,6652 ha ploto žemės sklypą, tačiau nesant sudarytos rašytinės žemės nuomos sutarties jam kyla problemų dėl nustatyto mokesčio dydžio už valstybinės žemės naudojimą.

Nesutinka, kad atsakovas reikalavo ieškovo jo lėšomis spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, ar tuo pačiu detaliuoju planu formuoti žemės sklypų, galimų grąžinti natūra. Detaliajam planui rengti buvo išduotos sąlygos, todėl detaliojo plano aprašomojoje dalyje kvalifikaciją turintis architektas turėjo pagrįsti atitinkamo ploto žemės sklypo, reikalingo UAB „Arkada" nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų pagrindinę paskirtį, suformavimo pagrįstumą t.y., įrodyti, kad ieškovui nuosavybės teise turimiems statiniams, kurie pastatyti žemės sklype, eksploatuoti reikalingas būtent projektuojamo dydžio žemės plotas, ir kad šioje vietovėje nėra laisvos neužstatytos žemės, kuri būtų nepriskirtina valstybės išperkamai žemei.

Taip pat nesutiko su apelianto argumentais, kad atkuriant nuosavybės teises A. K., atsakovas turėjo siųsti ieškovui pranešimą, kviesti jį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nes Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, nurodyta apeliaciniame skunde, yra taikoma formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet nėra nėra taikoma formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, miestuose grąžinami natūra laisvi, neužstatyti kitų asmenų nuosavybės teise priklausančiais pastatais, žemės sklypai.

Šiuo atveju nesant suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo (nesant žemės nuomos sutarties objekto) nesant parengto žemės sklypo plano su žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje nėra pagrindo pripažinti esant sudaryta žemės nuomos sutartį, taip pat nėra pagrindo ir sudaryti šią sutartį, ieškovas nėra pateikęs ir dokumentų, nurodytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 34 punkte, reikalingų žemės nuomos sutarčiai sudaryti, žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas registre, nebuvo susitarta dėl žemės nuomos sąlygų. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą" 1 punktu asmenys, nesudarę žemės nuomos ar pirkimo- pardavimo sutarčių, laikomi valstybinės žemės naudotojais ir už naudojimąsi valstybinės žemės sklypais moka mokestį, kuris vadinamas „nuomos mokesčiu".Mano, kad teismas pagrįstai laikė ieškovą valstybinės žemės naudotoju, padarė pagrįstas išvadas.

Atsakovas  Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesutiko su apeliaciniu skundu (2t., 53-56 b.l.).Nurodo, kad atsakovas yra kaip nuomos mokestį už valstybinę žemę administruojanti institucija, kurį apskaičiuoja remdamasi iš Nacionalinės žemės tarnybos gautomis žemės nuomos sutartimis, jai nesuteikti įgaliojimai spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo klausimus ar jų pripažinimo laikyti sutartiniais nuomos santykiais. Neesant nuomos sutarties, mokestis apskaičiuojamas pagal mokėtojų, naudojančių valstybinę žemę, pateiktas deklaracijas. Žemės nuomos mokestis paskaičiuojamas atitinkamą žemės sklypo vertę padauginus iš atitinkamo savivaldybės tarybos nustatyto tarifo. Ginčo atveju nuomos mokestį apskaičiavo remiantis ieškovo pateikta deklaracija, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punkto nuostatomis, nustatytais tarifais, taikant 4 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Neesant sudarytos  žemės sklypo nuomos sutarties, UAB „Arkada“ pagrįstai buvo apmokestinta kaip valstybinės žemės naudotoja.

Kadangi savivaldybės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, mokesčius paskaičiavo pagal esamus duomenis, todėl iš jo patenkinus apeliacinį skundą, iš jo neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                                 teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Arkada“ apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovą su žemės sklypo savininke –valstybe, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei kilo ginčas dėl ieškovui  skaičiuojamo  žemės mokesčio dydžio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra įgijęs teisę naudotis valstybės žeme, kurią jam suteikė administracinis aktas 1992m. birželio 26 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr.283V „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“(1t., 32 b. l.).Šiuo administraciniu aktu, vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr.150 bei Šiaulių rajono valdybos 1992-06-26 posėdžio nutarimu akcinei bendrovei „Arkada“ (gamybinei bazei statyti) nuolatiniam naudojimui buvo suteiktas „Naujo gyvenimo“ žemės ūkio įmonės 1,8 ha sklypas. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai nustatė ieškovą ir atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos siejančius teisinius santykius. Tokius savo teiginius grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 17 punktu ir 18 punktu. Mano, jog su valstybe yra susiklostę nuomos santykiai, o žemės sklypo nuomos sutartį atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti  (potvarkis), ką patvirtina ir atsakovų veiksmai per 22 metų laikotarpį. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad joks vėliau įsigaliojęs teisės aktas, šios ieškovo teisės nepanaikino, o vėliau priimti aktai  atgal negalioja.

Pažymėtina, kad žemės sklypas ieškovui buvo suteiktas žemės reformos metu. Pačiame nutarime buvo nurodyta apie jo laikiną galiojimą, 11 punktas numatė, kad 1992-03-09 nutarimas Nr.89 galioja tik iki 1993 gruodžio 31 d. Priimant šį norminį aktą dar galiojo LTSR  Žemės kodeksas ( iki 1994-07-20, neteko galios 1994-07-12 d. įstatymu Nr. I-535 ), kiek jis neprieštaravo Laikinajam Pagrindiniam įstatymui. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo visa žemė buvo valstybės nuosavybė. Žemės kodekso 13 str. numatė, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Iki naujojo Žemės kodekso priėmimo ( priimtas 1994-04-26,įsigaliojo nuo 1994-07-01 ), 1993-12-23 d. buvo priimtas Žemės nuomos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1994 m. sausio 12 d. Žemės skyrimo klausimas buvo reglamentuotas LR Vyriausybės nutarimais. Šiaulių rajono valdybos potvarkio priėmimo metu galiojo Žemės reformos įstatymo (1992-05-07 d.įstatymo redakcija), kurio 5 straipsnis numatė dvi žemės nuosavybės rūšis: t.y. valstybinę ir privatinę nuosavybę. Įstatymo 15 straipsnis numatė valstybinės žemės suteikimo naudojimui, tvarką, kuria yra įgyvendinama teisė į nuomą, numatydamas (1 d.), kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys nuomoti žemę, reformos metu turi pateikti paraiškas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo terminą, sklypo vietą ir, esant reikalui, žemės poreikio, techninį-ekonominį pagrindimą;( 2d.) pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, atsižvelgiant į turimos neprivatizuotos žemės plotą ir žemės naudotojų bei valstybės interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas žemės ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai išnuomojami neterminuotam arba terminuotam naudojimui.Tokia pati šio straipsnio redakcija buvo ir pirminė įstatymo redakcijoje (1991-07-25).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos", patvirtintų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 17 punktu buvo numatyta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus laikomi naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomininkais, o 18 punktu numatė, kad jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ar jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma. Žemės sklypo nuomos sutartį atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Šis nutarimas galiojo iki 1993-07-29 (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 pagrindu), todėl situacija, kai nebuvo reikalaujama sudaryti rašytinių valstybinės žemės nuomos sutarčių juridiniams, tęsėsi ribotą laiką ir buvo taikoma ankstesniems naudotojams.

Minimų Taisyklių 19 punktas numatė, kad po šio nutarimo priėmimo dienos keičiantis žemės sklypo naudotojui, su naujuoju naudotoju sudaroma nauja sutartis, o Taisyklių 20 punktas numatė, kas turėjo būti nurodyta šioje žemės nuomos sutartyje(tame tarpe nuomojamo žemės sklypo vieta, dydis, nuomos sutarties terminas, metinė nuomos mokesčio suma ir mokėjimo tvarka, nuomos sąlygos, galimi apribojimai ir kt.).Taisyklių 21 punktas numatė nuomos sutarties tvirtinimo tvarką, įregistravimą, jų nesilaikymo pasekmes bei tai, kad kitų nuomos pagrindais naudojamų žemės sklypų teisinis įregistravimas atliekamas palaipsniui, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pačiame nutarime buvo nurodyta apie jo laikiną galiojimą, 11 punktas numatė, kad 1992-02- nutarimas Nr.89 galioja tik iki 1993 gruodžio 31 d.

Taigi ieškovui 1.8 ha žemės sklypas buvo suteiktas po minėto nutarimo priėmimo, vykdant žemės reformą;  anksčiau šio sklypo naudotojas buvo „Naujo gyvenimo“ žemės ūkio įmonė. Sklypą paskyrus Šiaulių rajono valdybos 1992-06-26 potvarkiu Nr.283 v (iki tol ieškovui buvo leista tik atlikti pirmaeilės statybos teritorijoje gamybinės bazės  projektavimo darbus(1t., 21 b. l.) naudoti neterminuotai, pripažintina, kad sklypas buvo skirtas naujam naudotojui, todėl  tarp  rajono valdybos bei ieškovo turėjo būti sudaryta žemės nuomos sutartis. Ieškovas pripažįsta, ką ir teismas nustatė, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta nei įregistruota iki Žemės nuomos įstatymo (priimtas 1993-12-23, įsigaliojo nuo 1994-01-12 ), nei iki Žemės įstatymo (priimtas 1994-04-26,įsigaliojo nuo 1994-07-01) įsigaliojimo dienos, taip pat nėra sudaryta ir iki šios bylos nagrinėjimo teisme. Vėliau dalis sklypo 0,1348 ha buvo suformuotas ir grąžintas natūra A. K. 2003-liepos 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu T-798, kurio teisėtumą, pagrįstumą nagrinėjo Šiaulių apygardos administracinis teismas bylos Nr.I-398-355/2007 bei Lietuvos Apeliacinis adm. bylos Nr.A 10 -861/2007, konstatuodami šio nutarimo teisėtumą, pagrįstumą bei tai, kad ieškovo naudojamas sklypas nėra įgytas privatinėn nuosavybėn ar išsinuomotas UAB „Arkada“.

LR Žemės nuomos įstatymo (1993-12-23 redakcija) 3  straipsnis numatė ne tik privalomą žemės sutarties sudarymą, bet ir jos įregistravimą, numatė ir teisines pasekmes, jame imperatyviai nurodyta, kad žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ir registruojama valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyta, kad jei šių taisyklių nesilaikoma, žemės nuomos sutartis negalioja.4 straipsnis detaliai ir įsakmiai  apibūdino nuomos sutarties turinį. 8 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos objektas yra žemės sklypas, įregistruotas valstybiniame žemės registre, arba tokio žemės sklypo dalis, suformuota pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorinio planavimo dokumentą. Nuo 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje buvo pateikta žemės sklypo sąvoka (žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį).

Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino buvus nuomos santykius, nes ir atsakovas iš pradžių neneigė susidarius nuomos santykiams. Ieškovo ieškinio dalyką sudarė reikalavimas pripažinti, kad ieškovas nuo 1992-06-26 potvarkio priėmimo momento yra 1,8 ha ploto, o nuo 2006-03-17-1,6652 ha faktiniuose ir juridiniuose nuomos santykiuose, valdantis žemės sklypą rašytinės nuomos sutartimi, kurią atstoja 1992-06-26 potvarkis Nr.283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“. Mano, kad teismas tinkamai nenustatė šalis siejančių teisinių santykių ir jų tinkamai nekvalifikavo, teismo išvada kad ieškovas yra ne nuomininkas, o naudotojas yra ne teisinį santykį, o faktinį ryšį nurodanti aplinkybė, kadangi tarp šalių net nėra ginčo dėl  to, ar ieškovas naudoja šį sklypą. Apeliantas nepagrįstai mano, kad teismas netinkamai įvertino šalis siejančius teisinių santykių buvimą. Ieškovas mano, kad jo atžvilgiu, teisiniams santykiams tęsiantis nuo 1992 m. vis toliau besikeičiantis žemės nuomos teisinis reglamentavimas ieškovo atžvilgiu neturi būti taikomas, šis įforminimas taikomas tik naujai atsirandantiems santykiams. Be to pabrėžia, kad pats atsakovas neginčijo šių santykių 22 metus. Vien ta aplinkybė, jog viena iš santykio šalių neginčija kitos šalies veiksmų (naudojimosi žeme), savaime negali reikšti nei sutartinių, nei nuomos santykių atsiradimo ar pripažinimo, nei siekio šiuos santykius palaikyti (CK 1.64 str.3 d, 6.173 str.1 d., 6.547 str.1d.).Valstybės ir jos institucijų, kaip nuomotojo, ir jų atstovų neveikimas negali būti savaime   vertinamas kaip konkliudentiniais veiksmais išreikštas žemės nuomos santykių su ieškovu palaikymas ar pripažinimas.

Kaip minėta, ieškovui nesudarius nuomos sutarties ir priėmus įstatymus rašytinė valstybinės žemės nuomos sutarties forma tapo privaloma, taip pat buvo numatytas privalomas sutarties registravimas. Todėl ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad galima rašytine žemės nuomos sutartimi laikyti Potvarkį Nr. 283v yra visiškai nepagrįsti. Potvarkis Nr.283v yra naujo žemės sklypo skyrimą patvirtinantis vienasmenis administracinis aktas, todėl ieškovas nuo 1994 m. liepos 1 d. turėjo teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo arba dėl žemės sklypo pirkimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas rašytinės sutarties nesudarė, laikytina, kad žemės nuomos santykiai ieškovo su valstybe dėl 1,80 ha ploto ar 1,6652 ha ploto žemės sklypų nesiejo.Šią aplinkybę patvirtino ir Šiaulių apygardos administracinis teismas bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas anksčiau minėtose bylose, konstatuodamas, kad ieškovo naudojamas sklypas nėra įgytas privatinėn nuosavybėn ar išsinuomotas UAB „Arkada“.

Apelianto argumentai, kad vėliau priimti Vyriausybės nutarimai buvo taikomi tik naujiems naudotojams, norintiems išsinuomoti žemę, o ieškovas neturėjo pareigos įforminti nuomos teisę ir nebuvo pagrindo keisti nusistovėjusius teisinius santykius, paneigia Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" (redakcija galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d.) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatai bei Taisyklės. Pastarųjų 17 punkte buvo nurodyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys (išskyrus valstybines ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatytąja tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra priskirta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje", o šių taisyklių 18 punkte nurodyta kokius dokumentus juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, turi pateikti miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybai (prašymą; sklypo suteikimo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; sklypo inventorizavimo planus; nekilnojamojo turto, esančio sklype, teisinio registravimo dokumentus; įmonės registravimo pažymėjimą). Taisyklių 19 punkte buvo numatyta, kad išnuomojamos valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir žemės sklypo brėžinys parengiamas, kaip numatyta šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte. Taisyklių 20 punktas numatė, kad prie nuomos sutarties pridedamas nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Žemės sklypas (nuomos objektas) turi būti įbraižytas žemės kadastro žemėlapyje iki nuomos sutarties pasirašymo.

Miesto (rajono) valdyba dėl valstybinės žemės išnuomojimo priima sprendimą, o valstybinės žemės nuomos sutartį tos valdybos pavedimu pasirašo žemėtvarkos tarnybos vadovas. Šalių pasirašyta sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Žemės nuomininkui išduodama valstybinės žemės nuomos teisę patvirtinanti registro pažyma bei nuomojamo sklypo brėžinio kopija. Taisyklių 21 aptarė, kokią tvarka išnuomojami nauji žemės sklypai.

Patvirtintos tvarkos dėl naudojamų žemės sklypų nuomos 5 punkte buvo numatyta, kad naudojami sklypai parduodami ar išnuomuojami tik miestų (rajonų) valdyboms patvirtinus jų dydį.Taip pat numatė, kad valdybos įvertina juridinius žemės sklypų suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklypuose esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą faktinį žemės sklypo naudojimą jo ploto atitikimą įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, bet tam nepanaudotą sklypo plotą, ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Parduodamų ar išnuomojamų ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui komercinei-ūkinei ir nekomercinei veiklai valstybinės žemės sklypų (išskyrus esamų namų valdų ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypų) brėžiniai rengiami žemę perkančių ar išsinuomojančių asmenų lėšomis, - atliekami tikslūs geodeziniai matavimai ir nustatomos sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje.

Nepagrįstai ieškovas teigia, kad ši sutartis reikalinga tik atsakovams ir teismas gina tik jų interesus. Tai teigdamas, ieškovas pats sau prieštarauja, nes tai rodo ir šio teisinio ginčo pradėjimas, nuo to, ar yra sudaryta nuomos sutartis, priklauso ir atitinkamos ieškovo teisės.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog valstybiniams žemės nuomos santykiams yra būdingas imperatyvus teisinis reguliavimas ir teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyvios įstatymų nuostatos. Vadovaujantis paminėtais įstatymais, rašytinė valstybinės žemės nuomos sutarties forma tapo privaloma, taip pat buvo numatytas privalomas sutarties registravimas, numatytos jo pasekmės. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad galima rašytine žemės nuomos sutartimi laikyti Potvarkį Nr. 283v yra visiškai nepagrįsti. Potvarkis 283v yra naujo žemės sklypo skyrimą patvirtinantis dokumentas, kuriuo 1,8 ha žemės sklypas paimamas iš buvusio ankstesnio šio sklypo naudotojo „Naujo kelio“ žemės ūkio bendrovės ir perduodamas kitam naudotojui. Iki šios dienos nuomos sutartis nesudaryta. Atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos santykių teisinį reglamentavimą nesant suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo (nesant žemės nuomos sutarties objekto), nesant parengto žemės sklypo plano su žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių(t.y. kad žemės sklypas yra suformuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą), nėra pagrindo pripažinti esant sudaryta žemės nuomos sutartį, taip pat pagrindo ir sudaryti valstybinę žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatė ne tik privalomą rašytinę valstybinės žemės nuomos sutarčių formą, bet ir apsprendė turinį, numatė privalomą nuomos sutarčių registraciją, kėlė reikalavimą parengti išnuomojamų žemės sklypų planus parengtus pagal tikslius kadastrinius matavimus, taip pat suteikė teisę institucijoms, išnuomojančioms valstybinės žemės sklypus įvertinti faktinį žemės sklypo naudojimą, įvertinti projekte skirtą statiniams, bet tam nepanaudotą sklypo plotą, ir priimti sprendimą dėl sklypo dydžio. Ieškovas nebuvo parengęs ir pateikęs naudojamo žemės sklypo plano, parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" nustatyta tvarka, kuriame būtų nurodytos žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje. Ieškovo nurodomo dydžio (1,8 ha ploto ar 1,6652 ha ploto) žemės sklypo niekada nebuvo įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, taip pat nebuvo susitarta dėl žemės nuomos sąlygų. Ieškovas nebuvo teikęs Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 34 punkte nurodytų dokumentų, reikalingų žemės nuomos sutarčiai sudaryti.

Ieškovo veiksmai rodo, kad jis pats pripažino, jog jo teisiniai santykiai yra nepabaigti forminti. Teismas dėl to detaliai pasisakė. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad teisiniai santykiai buvo neįforminti dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovas nesikreipė dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, o teismo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad  nebuvo pagrindo sudaryti žemės nuomos sutartį, neesant žemės nuomos sutarties objekto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.546 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pasisakydamas dėl CK 6.546 straipsnio, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai yra imperatyvioji įstatymo norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006), todėl valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis.

Sutiktina su teismo išvadomis, kad šiuo atveju ieškovas yra žemės sklypo naudotojas, kuriam žemės sklypas suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Tarp ginčo šalių buvo susiklostę ne faktiniai žemės nuomos santykiai, o specialiųjų teisės aktų reglamentuotas valstybinės žemės naudojimas, ką ilgą laiką pripažino ir ieškovas, mokėdamas atitinkamo dydžio mokestį. Ši žemės sklypo naudotojo sąvoka buvo apibrėžta Žemės įstatymo 8 straipsnyje (1994-04-26 d. redakcija). Ginčo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai".Ta pati nuostata pakartojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą" 1 punkte. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad asmenys, nesudarę žemės nuomos ar pirkimo- pardavimo sutarčių, laikomi valstybinės žemės naudotojais ir už naudojimąsi valstybinės žemės sklypais moka mokestį, kuris vadinamas nuomos mokesčiu. Kasacinis teismas , pasisakydamas dėl  Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra konstatavęs, kad valstybinės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę(LAT Civilinių bylų kolegijos nutartys 2009—birželio 26 Nr.3K-3-231/2009. 2009m. spalio 23 d.Nr.3K-3-437/2009). Nors sklypas nėra įregistruotas viešajame registre, nereiškia, kad jis nebuvo suteiktas naudotis ir kad už naudojimąsi neturėjo būti mokamas žemės nuomos mokestis, nes žemės nuomos mokestis neimamas tik už valstybinės žemės sklypo naudojimąsi panaudos pagrindu, taip pat viešajam interesui.

Išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 proc. ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės,  apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (2,3,4,7 punktai). Taigi savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus. Teismų praktikoje pripažinta, kad savivaldybių tarybų sprendimai nustatant žemės nuomos mokesčio tarifus nėra kvestionuojami, tačiau ši institucija, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje, jos diskrecijos teisę riboja ne tik Vyriausybės nutarimu įtvirtinti reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo, nustatytos valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ribos bei numatyta teisė savo biudžeto sąskaita mažinti šį mokestį ar iš viso nuo jo atleisti, tačiau ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys imperatyvai, inter alia teisėkūros reikalavimai viešojo administravimo subjektams, asmenų lygybės įstatymui, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos, teisingumo, teisinio tikrumo ir aiškumo, proporcingumo ir kt.

Žemės nuomos mokestis atsakovui apskaičiuotas pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012m. kovo 29 sprendimą Nr. T-71, priimtą  įgyvendinant valstybines funkcijas, perduotas savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kuris nustatė skirtingus tarifus asmenims, sudariusiems žemės nuomos sutartį ir asmenims, naudojantiems žemės sklypus be tokių sutarčių(1t., 113-114 b. l.). Šiuo tarybos sprendimo 1.3 punktu nustačius 4 procento žemės vertės mokesčio tarifą žemės sklypo naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypo nuomos sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės nuomos mokestis ieškovui buvo paskaičiuotas teisingai, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl mokesčio permokos grąžinimo.

              Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso normų pažeidimo dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimo.Įvertindamas įrodymus, teismas turi vertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsižvelgdamas į byloje surinktus faktinius duomenis, bylos medžiagą, bei įrodymų vertinimui taikytinas taisykles, civilinio proceso reikalavimų bei CPK 42, 185 straipsnių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, teismo sprendime įrodymai išanalizuoti, todėl kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

         Apibendrinus įrodymų visumą, teisėjų kolegija Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta. Atmetus apeliacinį skundą, netenkintinas  apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktą

n u t a r i a :                

          Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                            Laisvė Aleknavičienė

           Rasa Bartašienė

                                                                                                          Egidijus Mockevičius