Civilinė byla Nr. e2-1396-302/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00051-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-565-883/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neapskųstoje sprendimo dalyje, t. y. dėl 440 426,29 Eur skolos, 5 849,15 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 440 426,29 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1 184,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad ji ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Gubernija“ 469 843,68 Eur skolą, 5 952,45 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės AB „Gubernija“ ieškovei VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė AB „Gubernija“ pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnyje numatyta galimybe ir pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2017 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą (kartu su 2017 m. vasario 21 d. papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) paliko nepakeistą.
4. Atsakovė AB „Gubernija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. galutinį sprendimą dėl 29 417,39 Eur skolos ir delspinigių nuo šios sumos priteisimo, taip pat panaikinti galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 184,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią sprendimo dalį dėl 440 426,29 Eur skolos bei nuo jos priteistinų delspinigių palikti nepakeistą, tačiau šios sumos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokant lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o kitos sprendimo dalies neskundė, todėl ši sprendimo dalis turi būti vykdoma.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
6. Remdamasis CPK 646 straipsniu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-630-798/2016 bei 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1132-196/2016, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, vykdomojo rašto išdavimas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, siejamas su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu.
7. Atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. galutinis sprendimas nėra nukreiptas vykdyti skubiai, bei į tai, kad tiek ieškinyje, tiek sprendime ieškovės pareikšti reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą, dėl jų nebuvo priimtas dalinis sprendimas, jie nebuvo išskirti ir rezoliucinėje sprendimo dalyje, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad neapskųsta sprendimo dalis gali būti laikoma savarankišku reikalavimu, kuris gali įsiteisėti atskirai nuo likusios teismo sprendimo dalies. Todėl, įvertinęs tai, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma ir su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą tik daliai priteistos skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį; nustatyti, kad sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-565-883/2017, dalis dėl 440 426,29 Eur skolos, 5 849,15 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 440 426,29 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2017 vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1 184,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, įsiteisėjo; perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas trylika atskirų PVM sąskaitų faktūrų. Ieškinyje identifikuota trylika atskirų sumų, kurių priteisimo reikalaujama atskiros sąskaitos ir su atsakove sudarytos sutarties pagrindu, bei trylika delspinigių sumų. Vien tik siekiant neapsunkinti teismo visos dvidešimt šešios atskirais pagrindais reikalaujamos priteisti sumos buvo suskirstytos į dvi atskiras sumas, t. y. pagrindinę skolos sumą ir delspinigius. CPK 136 straipsnio 2 dalis numato galimybę išskirti keletą kartu teikiamų reikalavimų į atskirą bylą, jeigu būtų manoma, kad atskirai nagrinėti reikalavimus būtų tikslingiau. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, kad visus dvidešimt šešis reikalavimus tikslingiau būtų nagrinėti vienoje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Apeliaciniu skundu ginčijama tik sprendimo dalis, pagrįsta dviem sąskaitomis faktūromis, kitoje dalyje teismo sprendimas nėra ginčijamas. Atsakovei apeliacinį skundą pateikus tik dėl dalies reikalavimų, neapskųsta sprendimo dalis turėjo būti laikoma savarankišku reikalavimu, kuris gali įsiteisėti atskirai nuo likusios teismo sprendimo dalies. Vien dėl to, kad savarankiški vienoje byloje pareikšti reikalavimai nebuvo išskirti į atskiras bylas, jie netapo nesavarankiški. Be to, tam, kad reikalavimai būtų pripažinti savarankiškais, nėra būtina dėl tokių reikalavimų priimti dalinį sprendimą ar rezoliucinėje dalyje juos išskirti.
2. Skundžiamoje nutartyje nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir teismo nurodytų bylų situacijos. Nurodytose bylose abiem atvejais buvo pareikšti priešieškiniai, o priešieškinius atmetus, apeliaciniai skundai buvo pateikti tik dėl tų sprendimo dalių, kuriomis atmesti priešieškinių reikalavimai. Apeliacinių skundų dėl tų sprendimo dalių tenkinimas savaime sąlygotų kitokią bylos baigtį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju priešieškinis nebuvo pareikštas, atsakovė tiesiog nesutinka su skolos dalies, kuri grindžiama dviem atskiromis sąskaitomis faktūromis, priteisimu.
3. Skundžiama nutartimi yra sudaromos sąlygos atsakovei, pareiškusiai skundą tik dėl nedidelės dalies priteistos sumos, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti piniginių prievolių vykdymą.
4. Ieškovė yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas administruoti pakuočių surinkimą bei užstato, kuris buvo perduotas gamintojams, sugrąžinimą pardavėjams, kai pastarieji užstatą grąžino vartotojams mainais į jų pristatytas panaudotas pakuotes, kuri šioje byloje siekia patenkinti ne savo asmeninį interesą, tačiau gina viešąjį interesą, siekdama užtikrinti sklandų pakuočių surinkimo ir perdirbimo procesą. Atsakovei neatliekant laiku reikšmingo dydžio mokėjimų, iškyla reali grėsmė ieškovės veiklos tęstinumui.
9. Atsakovė AB „Gubernija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundu argumentus:
1. Atskirajame skunde ieškovė kelia naują reikalavimą – nustatyti, kad sprendimo dalis dėl 440 426,29 Eur skolos, 5 849,15 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 440 426,29 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2017 vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1 184,58 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įsiteisėjo. Toks reikalavimas niekada nebuvo reikštas pirmosios instancijos teismui, todėl jis negalėjo būtų suformuluotas ir atskirajame skunde.
2. Tiek reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, tiek reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – priteisti 440 426,29 Eur skolą, todėl negali būti laikoma, kad teismo sprendimas šiose dalyse yra įsiteisėjęs.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

12. Byloje ginčas kilo dėl vykdomojo rašto neišdavimo pagrįstumo.
13. Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais ir kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis (CPK 588 str. 1 d.), įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 str.).
14. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės AB „Gubernija“ 469 843,68 Eur skolą, 5 952,45 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimą priteisti skolą grindė 2015 m. gruodžio 29 d. sutartimi Nr. USAD16-013 „Dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo“ bei 13 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už suteiktas paslaugas pagal minėtą sutartį. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2017 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė AB „Gubernija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. galutinį sprendimą dėl 29 417,39 Eur skolos ir delspinigių nuo šios sumos priteisimo, taip pat panaikinti galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 184,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią sprendimo dalį dėl 440 426,29 Eur skolos bei nuo jos priteistinų delspinigių, palikti nepakeistą, tačiau šios sumos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokant lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Ieškovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, kad neapskųsta sprendimo dalis negali būti laikoma savarankišku reikalavimu.
16. Ieškovės prašoma priteisti skola yra susidariusi panašiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, bei yra grindžiama ta pačia 2015 m. gruodžio 29 d. sutartimi Nr. USAD16-013 „Dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo“. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškinyje, tiek sprendime apeliantės pareikšti reikalavimai atsakovei nėra išskirti į atskirą bylą, dėl jų nepriimtas dalinis sprendimas, jie neišskirti ir rezoliucinėje sprendimo dalyje, nurodytoje situacijoje sprendimas yra vientisas priimtas visai neskaidomai skolos sumai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pritarti apeliantei, kad neapskųsta sprendimo dalis gali būti laikoma savarankišku reikalavimu, kuris gali įsiteisėti atskirai nuo likusios teismo sprendimo dalies, be to sprendimas nėra nukreiptas vykdyti skubiai.
17. Nors ir sutiktina su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-630-798/2016; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1132-196/2016) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, kadangi minėtose bylose apeliaciniai skundai buvo paduoti tik dėl tų sprendimų dalių, kuriomis buvo atmesti atsakovių pareikšti priešieškiniai, o vykdomuosius raštus buvo prašoma išduoti dėl ieškiniuose suformuluotų reikalavimų, tačiau tai savaime nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo. Bet kuriuo atveju pastebėtina, kad net ir tuo atveju, kai reikalavimus pagal ieškinį ir būtų buvę galima vertinti kaip sąlyginai savarankiškus, tačiau net ir tokiais atvejais teismų praktikoje nėra toleruojamas vykdomųjų raštų išdavimas daliai sprendimo, kuri galėtų pasikeisti tenkinus apeliacinį skundą (jo dalį).
18. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.), todėl, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, vien dėl to išduoti vykdomąjį raštą tik daliai priteistos skolos, delspinigių bei palūkanų nėra galimybės.
19. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad sutikti su atskirajame skunde apeliantės išdėstytais argumentais, jog neskundžiama sprendimo dalis yra priimta dėl savarankiškų reikalavimų ir kad ji yra įsiteisėjusi, todėl turi būti išduotas vykdomasis raštas, nėra pagrindo.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertinti kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Romualda Janovičienė