(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės viešosios įstaigos Laisvės TV atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Laisvės TV ieškinį atsakovams M. M. ir mažajai bendrijai „Audiovizualus“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ Laisvės TV kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“, prašydama: 1) priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 49 101,76 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo M. M. 39 577,32 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti 3 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. spalio 14 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės VšĮ Laisvės TV patikslintas ieškinys atsakovams M. M., MB „Audiovizualus“, J. P., UAB „Kūrybinių industrijų namai“ ir A. B. T., kuriuo ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 18 d. susitarimą dėl pretenzijų nebuvimo, sudarytą tarp M. M., MB „Audiovizualus“, VšĮ Laisvės TV, J. P., UAB „Kūrybinių industrijų namai“ ir A. B. T.; 2) priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ 49 101,76 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo M. M. 17 267,61 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VšĮ Laisvės TV patikslintą ieškinį.
4. Teismas pažymėjo, kad nors pagal įstatymą ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teismas pabrėžė, kad teisinis reguliavimas neleidžia keisti ieškinio pagrindo ir dalyko kartu, nes tai iš esmės reikštų naujo ieškinio pareiškimą.
5. Be to, teismas akcentavo, kad šiuo atveju ieškovė tikslina tiek faktinį ieškinio pagrindą, tiek dalyką, įskaitant ir byloje dalyvaujančius asmenis, todėl teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad keičiamas tik ieškinio dalykas. Teismo vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu ir reikalavimas atlyginti vadovo veiksmais padarytą žalą grindžiami skirtingais teisiniais pagrindais.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nemotyvavo nutarties, nenurodė, kokiais faktais grindžia savo padarytą išvadą, jog teikiant patikslintą ieškinį iš esmės reiškiamas naujas ieškinys.
7.2. Teismo išvada, jog patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė abu ieškinio elementus (ieškinio dalyką ir pagrindą), yra visiškai nepagrįsta.
7.3. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino tik ieškinio dalyką, kurį atitinkamai praplėtė.
7.4. Patikslintame ieškinyje pateiktas platesnis teisinis ginčijamo susitarimo negaliojimo vertinimas nereiškia faktinio ieškinio pagrindo pakeitimo.
7.5. Dalyvaujančių byloje asmenų patikslinimas taip pat nereiškia, kad ieškovė pareiškė naują ieškinį, nes pradiniai atsakovai liko tie patys.
7.6. Patikslintame ieškinyje reiškiami reikalavimai yra glaudžiai susiję, todėl atsisakymas kartu juos nagrinėti prieštarauja teisės į teisminę gynybą, koncentracijos bei ekonomiškumo principams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, pateiktą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje paskyrimo.
10. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylos proceso šalių teisės. Viena iš ieškovo teisių civiliniame procese yra teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Vadinasi, CPK nenumato apribojimų ieškovui pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 ir joje nurodytą praktiką).
12. Teikiamu patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino nuo 39 577,32 Eur iki 17 267,61 Eur reikalavimą atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, nekeitė reikalavimo solidariesiems atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“ dėl žalos atlyginimo bei pareiškė papildomą reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 18 d. susitarimą dėl pretenzijų nebuvimo. Kaip minėta, įvertinęs patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tokiu ieškiniu yra keičiamas tiek ieškinio dalykas, tiek ir jo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
13. Ieškovė patikslintu ieškiniu nekeitė savo reikalavimo solidariesiems atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“. Patikslintame ieškinyje sumažintas reikalavimas M. M. taip pat nelaikytinas ieškinio dalyko ar pagrindo keitimu, kadangi sumažinta tik reikalavimo apimtis. Vadinasi, reikia vertinti, ar priimtina procesinė teisė patikslintame ieškinyje reikšti papildomą reikalavimą, kuriuo siekiama nuginčyti dėl 2019 m. spalio 18 d. susitarimą dėl pretenzijų nebuvimo (neturėjimo).
14. Pirmiausia pastebėtina, kad nors pirminiame ieškinyje ieškovė neprašė pripažinti 2019 m. spalio 18 d. susitarimo dėl pretenzijų nebuvimo negaliojančiu, tačiau ieškinyje atskleidė tokio susitarimo sudarymo faktą, paties susitarimo kopiją pateikė su kitais ieškinio priedais bei išdėstė alternatyvų argumentą, kad tas susitarimas teismo iniciatyva (lot. ex officio) turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Antra, šiame kontekste pabrėžtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, turėjo atsižvelgti į minėtus principus ir į bylos nagrinėjimo stadiją, taip pat įvertinti tikimybę, ar artimai susijusį reikalavimą, kuris išdėstytas patikslintame ieškinyje, pareiškus kitoje (naujoje) byloje, neiškils objektyvus poreikis spręsti bylų sujungimo klausimą (CPK 136 str. 4 d.) arba bylos privalomo sustabdymo klausimą (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju apskųsta nutartimi atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, ar ieškovės reikalavimų nagrinėjimas atskirose bylose procesas būtų ekonomiškesnis ir efektyvesnis, ar kitos naujos bylos iškėlimas neužtęstų jau iškeltos bylos nagrinėjimo.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovė ir pirminiame ieškinyje jau buvo išreiškusi poziciją, jog ginčijamas 2019 m. spalio 18 d. susitarimas teismo pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, negalima kategoriškai konstatuoti, jog patikslintame ieškinyje pareikštu papildomu reikalavimu yra keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir dalykas. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją, tokio turinio patikslinto ieškinio pateikimas buvo galimas, o atsisakymas jį priimti skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais – neteisėtas.
16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 18 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Sprendžiant iš teksto, paaiškinimų pateikimo teismui poreikis apeliantės siejamas su bylos šalių ir pirmosios instancijos teismo po skundžiamos nutarties priėmimo byloje atliktais kai kuriais procesiniais veiksmais. Susipažinus su paaiškinimų turiniu, konstatuotina, kad juose išdėstyti teiginiai dėl byloje dabartiniu metu susidariusių procesinių aplinkybių, nedaro įtakos šioje nutartyje pateiktoms apeliacinės instancijos teismo išvadoms vertinant pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėjas Gintaras Pečiulis