Civilinė byla Nr.2-710–126/2011
Teisminio proceso Nr.2-37-3-00589-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
34.2; 34.3; 113.9; 116.4(N)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 23 d.
Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovui advokatui Eugenijui Baršiui, atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei, notarei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams: A. S., Rokiškio rajono antrojo notarų biuro notarei L. S., tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centras, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė J. D. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvai J. D. ir J. D. gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti J. D. vardu. Tėvas J. D. mirė 1998m. gegužės 22d. Po jo mirties pastatuose liko gyventi ieškovė su motina J. D. Rokiškio 2-jo notarų biuro notarė L. S. 1999m. balandžio 9d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad mirusio J. D. turtą po 1/3 paveldi jo sutuoktinė J. D., dukros J. D. ir A. S. Priimdama paveldėjimo teisės liudijimą motina J. D. suprato, kad jai priklauso 1/3 mirusiojo vyro turto dalis ir 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalis. 2008m. rugsėjo 10d. motina gavusi dukters A. S. ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sužinojo, kad ji paveldėjo tik 1/3 viso bendro jungtinio santuokinio turto, bet ne mirusiajam priklausančios dalies 1/3 dalį. Pagal notarės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą A. S. turėjo paveldėti 1/3 turto priklausančio mirusiajam jos tėvui J. D., bet ne bendro jungtinio santuokinio turto. Prasidėjus bylinėjimosi procesui iš notarės buvo gautas motinos J. D. pasirašytas prašymas, kuriame ji atsisakė gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą įgytą santuokos metu. Nors ant šio prašymo yra jos parašas, tačiau notarė jai šio prašymo turinio neskaitė ir neaiškino, kad ji pasirašydama šio turinio prašymą neteks teisės į priklausančią bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės dalį, be to, tokio turinio atsisakymą ji turėjo parašyti per šešis mėnesius. Ieškovė teigia, kad J. D. valia nebuvo išreikšta, kadangi ji nežinojo, jog pasirašė tokio turinio prašymą. Notarė jos nesupažindino su prašymo tekstu, tvarkydama paveldėjimo dokumentus neskaitė duodamų pasirašyti dokumentų teksto. Būdama senyvo amžiaus, nesveika, sukrėsta vyro mirties, pasitikėdama notare, pasirašė notarės jai pateiktus pasirašyti dokumentus, tokiu būdu motina buvo suklaidinta notarės. J. D. pasirašė atsisakymą gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą įgytą santuokos metu praėjus 14 mėnesių terminui po J. D. mirties, o tai prieštarauja CK 5.60 str. Be to, ieškovė teigia, kad pagal CK 587str. (1964m. redakcija) neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1999m. balandžio 9d. J. D. pasirašytą prašymą dėl nuosavybės atsisakymo (registras 2R-1072) ir įpareigoti notarę pripažinti, kad ji turėjo teisę į 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalį. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1999m. balandžio 9d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registras 2R-1071), išduotą Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. S., J. D. bei dukroms J. D. ir A. S. Nustatyti, kad J. D. priklausė 4/6 dalys, o A. S. bei J. D. po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (šulinys, 3H0b, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą atsakovė A. S. 1/3 paveldėto turto įregistravo VĮ Registrų centre. Paveldėjimo teisės liudijime vietoj nuorodos, kad paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, turėjo būti nurodyta, kad A. S. paveldi 1/3 dalį J. D. turto, kurį sudaro 1/2 gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šulinio, todėl prašo panaikinti 1999m. balandžio 9d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo įregistravimą Valstybės įmonės Registrų centre ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad paveldėjimo byloje yra rašytinis įrodymas – J. D. pasirašytas atsisakymas gauti nuosavybės teisės liudijimą į santuokinį turtą. Ieškovė nepateikė įrodymų šiam dokumentui paneigti. Notarės veiksmai buvo atlikti 1999 metais ir juos užginčyti ieškininė senatis yra pasibaigusi. Motina tuo metu dar buvo sveiko proto ir pajėgi tuos veiksmus užginčyti. Tačiau ji to nedarė, nes paveldėjimas po 1/3 dalį atitiko jos norą ir valią. Ieškovė po J. D. mirties nori paneigti motinos valią. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė notarė L. S. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad J. D. mirė 1998m gegužės 22d. Sutinkamai su tuo metu galiojančiais įstatymais, pergyvenęs sutuoktinis galėjo (ne privalėjo) gauti santuokinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimą, ir tai, ar pasinaudoti šia teise, sprendžia pats pergyvenęs sutuoktinis. Šešių mėnesių terminas, sutinkamai su tuo metu galiojusiu CK 587str., buvo taikomas palikimui priimti, o ne paduoti prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą. J. D. J. D. palikimą priėmė 1998m. rugsėjo 8d. paduodama pareiškimą. Jai buvo paaiškinta, kad sutinkamai su Santuokos ir šeimos kodekso 21str. ji turi teisę gauti nuosavybės teisės liudijimą į pusę
santuokos metu įgyto turto. Bet jau tada J. D. pareiškė, kad jinai nenori
skriausti savo vaikų gaudama didesnę dalį turto. Taip pat, jai buvo paaiškinta, kad
jinai dar galės pakeisti savo nuomonę dėl nuosavybės teisės liudijimo gavimo.
Atsisakymas palikimo ir atsisakymas gauti nuosavybės teisės liudijimą visiškai
skirtingi dalykai. J. D. palikimo neatsisakė. Jai ir buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, o gauti santuokinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimą yra pergyvenusio sutuoktinio teisė ir jis pats sprendžia, pasinaudoti šia teise ar ne. Pareiškimas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo nėra sandoris ir nesukelia padarinių, nurodytų CK
587str., todėl gali būti atšauktas. Kai pergyvenęs sutuoktinis nepageidauja gauti
mirusiojo sutuoktinio vardu įregistruoto turto nuosavybės teisės liudijimo,
paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas bendrąja tvarka, kas ir buvo padaryta,
t.y. turtą paveldėjo visi įpėdiniai lygiomis dalimis. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu kad J. D. nieko nesuprato ir manė, kad bus dalijama tik 1/2 dalis turto po lygiai, o ne visas turtas. Nurodo, kad J. D. būdama visiškai sveiko proto ir nuovokos pas notarą buvo atėjusi du kartus be dukterų ir abu kartus patvirtino, jog nori, kad palikimas būtų padalintas į tris lygias dalis. 1998m. lapkričio 23d. gauti A. S. ir J. D. pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Jos taip pat buvo informuotos apie J. D. teisę gauti puse santuokos metu įgyto turto. J. D. raštu parašė, kad jai tai yra žinoma. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, J. D. dar kartą buvo paklausta, ar ji norės gauti didesnę dalį turto, t.y. atskirai dar nuosavybės liudijimą į 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto, tačiau ji patvirtino, kad nenori skriausti vaikų ir sutinkanti, kad visas turtas būtų dalijamas į tris dalis, tai patvirtindama ir raštu. Viskas buvo pagarsinta ir paaiškinta. Be to, J. D. pasirašant atsisakymą gauti nuosavybės teisės liudijimą, dalyvavo ir ieškovė J. D., kuri viską girdėjo ir jokių pretenzijų nereiškė. Atsisakyti gauti nuosavybės teisės liudijimą J. D. turėjo teisę bet kada, joks 6 mėnesių terminas įstatymu nenustatytas. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) 1999m. balandžio 9d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr.2R-1071 pagrindu 1/3 dalis gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (šulinio 3H0b, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2008m. balandžio 16d. yra įregistruota J. D. nuosavybės teise ir 1/3 dalis nuo 2006m. liepos 26d. - A. S. nuosavybės teise. Atsiliepime nurodyta, kad teisinė registracija yra išvestinis veiksmas. Jeigu teismas naikina aukščiau nurodytą paveldėjimo teisės liudijimą tai atitinkamai naikintini ir jo pagrindu atlikti įrašai Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju naikinti įrašus nėra pagrindo, nes jie yra atlikti teisėtai ir pagrįstai.
Ieškinys atmestinas.
Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi.
J. D. mirė 1998m. gegužės 22d. (mirties liudijimas, b.l.4). Pagal J. D. mirties dieną galiojusio Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį pergyvenusi sutuoktinį J. D., norėdama įteisinti savo turto dalį šioje nuosavybėje, turėjo raštu kreiptis į notarų biurą, kad jai būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jos turto dalį. J. D. rašytiniame notariškai patvirtintame 1999m. balandžio 9d. pareiškime nurodė, kad atsisako gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą, įgytą santuokos metu su J. D. (byla Nr.129 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo J. D. palikimą, b.l.4). J. D. išreiškus valią dėl santuokoje įgyto turto, pagrįstai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas išduotas į mirusio J. D. turtą po 1/3 dalį J. D., J. D. ir A. S. (b.l.5). Nepagrįstas ieškovės atstovo teiginys, kad J. D. pažeisdama CK 587straipsnį (1964m. redakcija) priėmė tik dalį palikimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad J. D. po vyro mirties priėmė visą palikimą, o ne jo dalį. Gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą, įgytą santuokos metu su J. D., buvo jos teisė, o ne pareiga. J. D. priėmė palikimą laikantis įstatyme nustatytų terminų
Pagal CPK 196str.2d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad notarė neišaiškino J. D. jos pasirašyto pareiškimo pasekmių. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog ji ir motina neskaitė duodamų pasirašyti dokumentų. Pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad ji pastebėjo notarės padarytą klaidą (klaidingai nurodytas vardas) ant motinos pasirašyto atsisakymo gauti nuosavybės teisės liudijimą. Ieškovė turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirbo prekybininke, yra jauno amžiaus, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės teiginius, jog ji pasirašydama neskaitė notarės paruoštų
dokumentų. Byloje nepaneigtas notarės teiginys, jog J. D. po vyro mirties, viena du kartus buvo atėjusi pas notarą konsultuotis dėl palikimo priėmimo ir abu kartus patvirtino, jog nori, kad palikimas būtų padalintas į tris lygias dalis. Liudytojos M. B. ir I. Š. patvirtino, kad J. D. joms yra sakiusi, kad po vyro mirties turtą pasidalino į tris lygias dalis, kad seserys nesipyktų.
Teismas nesiremia liudytojo P. A. L. parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas teigia, kad atliekant notarinius veiksmus notarės kabineto durys buvo atviros, tačiau pagal Notariato įstatymo 14str. notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Liudytojas teigia, kad jis prie atvirų notarės durų stovėjo apie pusvalandį ir per tą laiką girdėjo tik J. D. žodžius, kad jai priklauso pusė namo, o kita dalis dalinama į tris dalis.
Asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). CK 84 straipsnyje (1964m. redakcija) nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Nors ieškovė praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tačiau atsakovai neprašė taikyti ieškininę senatį.
Remiantis išdėstytais motyvais ieškovės ieškinys atmestinas.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 02 08 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0314 (b.l.8) J. D., 2011 04 22 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0937 A. S. (b.l.29) suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (LR CPK 99,443str.6d.).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
J. D. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Malvyra Bučienė