Civilinė byla Nr. e2YT-12549-475/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05860-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės „Techninė instaliacija“ atstovams vadovui A. V. ir advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės „Techninė instaliacija“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Domus altera“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimo grupė“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) pastatą/reagentų rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą/reagentų rezervuarą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą/išlyginimo rezervuarą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) statinį-įrenginį/kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

2.       Pareiškime nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja iš UAB „Domus altera“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį nupirko nekilnojamąjį turtą – nebaigtus statyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pastatas/reagentų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas/reagentų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas/išlyginimo rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statinys-įrenginys/kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statiniai perduoti pareiškėjai 2004 m. lapkričio 3 d. pagal priėmimo perdavimo aktą. Pareiškėja visą sutartyje sutartą kainą – 60 000 Lt sumokėjo iki statinių perdavimo ir pardavėja 2004 m. lapkričio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. 00186. Pastatas/reagentų rezervuaras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas/reagentų rezervuaras, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas/išlyginimo rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - yra neregistruoti nekilnojamojo turto registre, o statinis-įrenginys/kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – įregistruotas, tačiau jokiam asmeniui nėra įregistruota nuosavybės teisė į jį. Kadangi nekilnojamųjų statinių pardavimo sutartis nebuvo notarinės formos, ji negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos konstatuoti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamosios senaties būdu.

3.       Pareiškėjos atstovas vadovas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš įgyjant minėtus statinius, pareiškėja jau buvo įgijusi du pastatus ir kiemo statinius. Sužinojo, kad UAB „Domus altera“ nenaudoja ir ketina parduoti statinius, įgytus iš AB „Silva“ iš varžytynių. Pareiškėja nusipirko statinius, sumokėjo pinigus ir pradėjo naudoti savo reikmėms. Vėliau buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis. Nuomininkų sudarytų planų ribos atitiko naudojamus pastatus. Niekas jokių pretenzijų dėl statinių nereiškė. Pareiškėjos sklypo plotą sudaro 45 a, kad apimtų valdomus pastatus. Moka žemės nuomos mokestį kiekvienais metais. Pareiškėjos atstovo vertinimu, buvo padaryta klaida, kad sudaryta ne notariškai patvirtinta statinių pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl šios klaidos įmonės plėtra sustojo dešimtmečiui. Pareiškėja siekia rekonstruoti statinius, trūksta gamybinių pastatų.

4.        Pareiškėjos atstovas advokatas R. M. papildomai paaiškino, kad kliūtys įteisinti nuosavybės pastatus kilo tuomet, kai paaiškėjo, kad nėra statybinės dokumentacijos. Jo manymu statinių statybinė dokumentacija turėtų būti pas bankroto administratorę UAB „ILAS“, tačiau su ja susisiekti nepavyksta. Bankrutavusi AB „Silva“ buvo valstybinė įmonė, todėl taip negali būti, kad vykdė neteisėtą statybą. Statiniai yra aprašyti, jų vieta nurodyta plane, jiems suteikti unikalūs numeriai, atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos koordinatės. Statiniai suprojektuoti Minsko projektavimo institute, pradėti statyti dar neatgavus nepriklausomybės.

5.       Suinteresuotas asmuo BUAB „Domus altera“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji pareiškėjos mokėjimus už statinius yra gavusi, o iškėlus bankroto bylą šis turtas nėra apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, kaip priklausantis BUAB „Domus altera“, todėl prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir apeliaciniame skunde) nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, esantį ant valstybinės žemės. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o neatitinkant šių reikalavimų, ginčo statiniai nėra privačios nuosavybės teisės objektai. Pagal teisinį reguliavimą pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijusi ginčo statinius įgytų teisę į valstybinės žemės sklypo dalį reikalingą ginčo statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės naudojimas yra susijęs su viešuoju interesu, teismui nenustačius, kad ginčo statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nėra galimybės įgyti įgyjamosios senaties būdu.

7.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad tik pareiškėjai rašytiniais įrodymais įrodžius statinių statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat jeigu yra visos LAT praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėjos reikalavimas yra atmestinas, nes nėra tenkinamos CK 4.68 – 4.71 straipsnių nuostatos. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad būtent pareiškėja turi įrodyti, kad nebaigti statyti statiniai atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su pareiškimu apskritai jokių dokumentų, patvirtinančių, kada statiniai buvo pradėti statyti, taip pat dokumentų, kuriais remiantis statinių statyba buvo vykdoma, nepateikė. Pareiškėja taip pat nėra pateikusi teismui įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas statinius suformuoti kaip nekilnojamuosius daiktus. Todėl, nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį. Inspekcijos nuomone, statiniai nuosavybės teise galėjo būti įgyti kitu būdu (sudarant naują pirkimo–pardavimo sutartį). Vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška nei pagal adresą (Raudondvario pl. 93, Kaune), nei pagal pareiškėją su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota, taip pat inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjos nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį siekiamų pripažinti statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

8.       CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

9.       Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

10.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

11.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo UAB „Domus altera“ pardavė pareiškėjai UAB „Techninė instaliacija“ nebaigtos statybos ginčo statinius. Kad turtas buvo perduotas pirkėjai patvirtina PVM sąskaita faktūra 2004 m. lapkričio 2 d. PVM DAP Nr. 00186 bei daiktų priėmimo–perdavimo aktas. Nebaigtos statybos statinių kaina buvo sumokėta. BUAB „Domus altera“ jokių turtinių pretenzijų į minėtus nebaigtos statybos statinius neturi. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi ji nebuvo notarinės formos, pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į statinius, tačiau valdymo teisę rašytinės sutarties pagrindu ji įgijo.

12.       Iš 2002 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo matyti, kad sandorio sudarymo metu nebaigtos statybos objektams buvo suteikti unikalūs numeriai, jie buvo registruoti nekilnojamojo turto registre kaip nebaigta statyba išrašo 2.17, 2.18, 2.19 ir 2.22 punktuose. Byloje esantis 2019 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, jog minėti nebaigtos statybos statiniai aprašyti 2.15, 2.16, 2.17 ir 2.25 punktuose, ir į juos nuosavybės teisės niekam neįregistruotos.

13.       Išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tai yra pastato/reagentų siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigta statyti, statybos metai 1994 m., baigtumo procentas 69 proc.; pastato/reagentų rezervuarą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigta statyti, statybos metai 1994 m., baigtumo procentas 68 proc.; pastato/išlyginimo rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigta statyti, statybos metai 1994 m., baigtumo procentas 72 proc.; kitų inžinierinių statinių /kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1968 m., baigtumo procentas 100 proc. – savininkė (2019 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas).

14.       Pareiškėja nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į šiuos statinius, bet sąžiningai ją įgijo iš UAB „Domus altera“. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjos statinių valdymo laikotarpį jai dėl šio daikto kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėja, pradėdama valdyti nekilnojamąjį turtą pirkimo–pardavimo sutarties, nors ir nepatvirtintos notariškai, pagrindu buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daiktų valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei trejus metus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėja statinius nuo 2004 m. birželio 24 d. valdo atvirai, byloje patvirtina jos paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai, kad statiniams parengta kadastrinių matavimų byla, pareiškėja yra užsakiusi atlikti statinių tyrimą, yra parengta UAB „Kauno komprojektas“ 2007 m. gruodžio 5 d. ataskaita apie statinių būklę, pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, projektinės dokumentacijos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

15.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos nurodė, kad dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini), Kaune), nei pagal pareiškėją su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota, taip pat inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjos nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį siekiamų pripažinti statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Taigi teismo vertinimu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad statiniai yra savavališka statyba. Pažymėtina tai, kad per visą atviro ir sąžiningo statinių valdymo laikotarpį pareiškėjai nepareikšta reikalavimo juos, kaip savavališkai pastatytus, nugriauti. Pažymėtina ir tai, kad su pareiškėja sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pareiškėjos atstovo teigimu, 49 metų laikotarpiui (Žemės sklypo planas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

16.       Vien tik tiesioginių rašytinių, statybos teisėtumą pagrindžiančių, įrodymų nebuvimas savaime negali būti kliūtis pareiškėjui įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai pradėtus valdyti statinius. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai statinius valdžiusiam nuo 2004 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiškinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

17.       Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjos pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėja nepertraukiamai naudojosi daiktais, juos turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos Bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės „Techninė instaliacija“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad bendra Lietuvos ir Olandijos uždaroji akcinė bendrovė „Techninė instaliacija“, juridinio asmens kodas 110665280, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), Kaune esančius pastatą/reagentų rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą /reagentų rezervuarą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą/ išlyginimo rezervuarą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) statinį-įrenginį/ kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė