Civilinė byla Nr. e2-348-450/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00312-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.5.7; 3.3.2.6.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tramera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties, kuria, patenkinus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ prašymą, nutraukta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ restruktūrizavimo byla bei iškelta bankroto byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tramera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (toliau – RUAB „Tramera“, bendrovė). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas Nr. 08.20. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano Nr. 08.20 pakeitimo projektas Nr. 02.
2. Nemokumo administratorė UAB „Eurobankrotas“ 2024 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad RUAB „Tramera“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, siekia įvykdyti restruktūrizavimo plane Nr. 08.20 numatytas prievoles kreditoriams, sumokėti einamuosius mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau darbus apsunkina nepalankios oro sąlygos. Atsakovei nepavyksta vykdyti numatytų mokėjimų pagal restruktūrizavimo planą ir atsiskaityti už mokestines prievoles. Atsakovė pagal restruktūrizavimo planą 2024 m. balandžio 5 d. turėjo atlikti 44 719,06 Eur dydžio mokėjimus kreditoriams, tačiau iki prašymo parengimo dienos nemokumo administratorei nepateikė pradelstų mokėjimų kreditoriams įvykdymą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė taip pat netinkamai vykdo mokestines prievoles kreditorėms VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriui. Bendrovės įsiskolinimas kreditorei VMI 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė 35 077,28 Eur, įsiskolinimas kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui – 17 196,39 Eur. Kadangi atsakovė nepateikė pagal restruktūrizavimo planą 2024 m. balandžio 5 d. atliktinų mokėjimų kreditoriams įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, o šios aplinkybės tęsiasi ilgiau kaip 4 mėnesius, atsakovė netinkamai vykdo mokestines prievoles, todėl nemokumo administratorė prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą.
3. Atsakovė RUAB „Tramera“ nurodė, kad kelti šiuo metu RUAB „Tramera“ bankroto bylą būtų skubota. RUAB „Tramera“, nors ir vėluodama, stengiasi vykdyti teismo patvirtintą bendrovės restruktūrizavimo planą. Planą numatyta vykdyti iki 2025 m. spalio 5 d., tačiau jau šiuo metu RUAB „Tramera“ yra padengusi apie 80 proc. skolų kreditoriams. Yra baigiama vykdyti rangos sutartis su UAB „Griovimo ekspertai“, ją užbaigus, atsakovė bus pajėgi visiškai padengti likusius kreditorių reikalavimus ir susidariusiais skolas VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriui. Atsakovė 2025 m. vasario 3 d. pateikė duomenis (DOK–1502), kad UAB „Griovimo ekspertai“ baigė vykdyti darbus pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2024 m. kovo 28 d. rangos sutartį Nr. 34-2024-103 objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos prie krantinės Nr. 139 dalies (duomenys neskelbtini), gilinimas iki 14 m“. Atsakovė pateikė duomenis apie nuosavybės teise turimo laivo „KISEL“ vertę, jis įvertintas 138 000 Eur (DOK–15496); 2025 m. vasario 10 d. atsiliepime (DOK–1778) pateikė 2025 m. vasario 7 d. balansą ir pelno (nuostolių) atskaitą.
4. Kreditorė UAB „Griovimo ekspertai“ atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo (DOK–15536) prašė nekelti atsakovei bankroto bylos. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta subrangos sutartis su UAB „Griovimo ekspertai“ dėl gilinimo darbų prie 139 krantinės, sutarties suma 340 000 Eur. Dėl minėtų darbų 2024 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonių buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 1, kuriuo sutarta, kad subrangos sutartis galios tol, kol RUAB „Tramera“ visiškai įvykdys sutartį. Kreditorė tikina, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau negu 80 proc. visų kreditorių finansini reikalavimų. Jos nuomone, neracionalu kelti bankroto bylą, nes bendrovė nebegalės užbaigti sutarčių, dėl to grės sankcijos.
5. Kreditorė VMI procesiniuose dokumentuose pritarė prašymui nutraukti RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovei nepavyksta įveikti finansinių sunkumų, stabilizuoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
6. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius procesiniuose dokumentuose prašė nutraukti RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui viršija skolą, buvusią teismo nutarties iškelti RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dieną. Teigė, kad siekiant nedidinti bendrovės skolų kreditoriams, būtina iškelti RUAB „Tramera“ bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nutraukė RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą ir atsakovei RUAB „Tramera“ iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė Gediminą Imbrasą.
8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintame 4 metų restruktūrizavimo plane atsakovė planavo padengti bendrą 426 330,35 Eur dydžio įsiskolinimą kreditoriams; iki 2024 m. balandžio 5 d. ji turėjo atlikti 44 719,06 Eur mokėjimus kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad pagal restruktūrizavimo planą neatliktų mokėjimų dydis išaugo nuo 44 719 Eur (turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. balandžio 5 d.) iki 89 439,12 Eur (turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. spalio 5 d.). Atsakovė restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų neatliko ilgiau nei 4 mėnesius. Bendrovė nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo sistemingai ir ilgą laiką nevykdė plane nustatytų įsipareigojimų, jų nevykdymą pateisino deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad atsiskaityti su kreditoriais sukliudė nenumatytos, išskirtinai blogos oro sąlygos, karas, debitorės bankrotas. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nepanaikina atsakovės pareigos vykdyti restruktūrizavimo planą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nuostatas mokėti mokesčius ir einamuosius mokėjimus.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas VMI ir VSDFV po to, kai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, padidėjo. 2024 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas VMI sudarė 35 077,28 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui – 17 196,39 Eur. Teismas pažymėjo, jog JANĮ 28 straipsnio 3 dalis nustato pareigą juridiniam asmeniui, jam iškėlus nemokumo bylą, mokėti visus einamuosius mokėjimus. Be to, einamųjų mokėjimų, įskaitant mokesčių, mokėjimas numatytas bendrovės restruktūrizavimo plane. Teismas konstatavo, kad atsakovei laiku nemokant einamųjų mokėjimų, egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas imperatyvus pagrindas teismui nutraukti restruktūrizavimo bylą.
10. Teismas deklaratyviais įvertino atsakovės argumentus apie restruktūrizavimo plane numatytą galimybę parduoti dalį kilnojamojo turto. Pažymėjo, kad turto pardavimo galimybė ateityje nepateisina kitų restruktūrizavimo plane prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė skaičiavimais nepagrindė, kad gautų lėšų pakaks tiesiogiai plane numatytoms išlaidoms ir restruktūrizavimo proceso metu atsiradusiems pradelstiems įsipareigojimams padengti, o likusio bendrovės turto pakaks sėkmingai tolimesnei veiklai vykdyti.
11. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai.
12. Pasisakydamas dėl RUAB „Tramera“ nemokumo JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme teismas pažymėjo, kad, viešai skelbiamais 2025 m. vasario 12 d. duomenimis, atsakovės skola VSDFV biudžetui sudaro iš viso 33 878,99 Eur, o VMI – 46 913,25 Eur. Valstybės įmonės Registrų centrui pateikto atsakovės 2023 metų balanso duomenimis, bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 401 152 Eur, įsipareigojimai – 270 904 Eur. Bendrovės 152 3892 Eur vertės ilgalaikį turtą faktiškai sudarė 142 643 Eur vertės 6 transporto priemonės, kurias teismas įvertino, kaip nuvertėjantį turtą.
13. 2025 m. vasario 7 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 880 764 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 302 906 Eur. Teismas pažymėjo, kad į jos trumpalaikį turtą (728 382 Eur) įtrauktas 130 000 Eur įvertintas laivas „KISEL“, kurio vertė gali neatitikti atsakovės lūkesčių. Atsakovė apie laivo pardavimą svarstė nuo 2021 metų, buvo rastas laivo pirkėjas, tačiau Lietuvai 2022 metais nutraukus visus prekybinius santykius su Rusijos Federacija, laivo pardavimas tapo neįmanomas; naujų pirkėjų nepavyko rasti. Teismas nusprendė, kad šis bendrovės turtas rinkoje nėra patrauklus, dėl to jo kaina gali neatitikti balanse nurodytos vertės, o pajamos iš laivo pardavimo iš esmės nesprendžia atsakovės turtinės padėties.
14. Teismas akcentavo, kad nuo 2021 metų atsakovės pirkėjų skolos sudaro 564 968 Eur, nuo 2021 metais jos padidėjo 443 875 Eur. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų (apskaičiavimų) apie realią galimybę susigrąžinti šias skolas; tik vienas iš vienuolikos skolininkų įsipareigojo sumokėti dalį skolos, kitos skolos faktiškai yra beviltiškos.
15. Teismas įvertino, kad bendrovės 2025 m. vasario 7 d. balansas neatitiko realios jos finansinės padėties, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog bendrovė disponuoja visu 2025 m. vasario 7 d. balanse nurodytu 880 764 vertės turtu.
16. Bendrovė restruktūrizavimo planą vykdė netinkamai, be to, laiku nemokėjo mokesčių valstybei; nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra gyvybinga, gauna pajamas, jos finansinė situacija artimiausiu metu pagerės ir ji galės atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės turtinė padėtis nuolat blogėja ir nėra pagrindo tikėtis, kad tokia padėtis gali pasikeisti artimiausiu metu. Teismas vertino, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl konstatavo, jog buvo nustatyti abu savarankiški nemokumo pagrindai – atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir atsakovės įsipareigojimai viršija jos į balansą įrašyto turto realią vertę. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atsakovė RUAB „Tramera“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria teismas atsakovei iškėlė bankroto bylą; 2) priimti į bylą kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. 2024 m. gegužės 31 d. atsakovė su UAB „Griovimo ekspertai“ sudarė subrangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir medžiagomis žemkase atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje esančios krantinės Nr. 139 ((duomenys neskelbtini)), gilinimo darbus iki 14 m. Sutarties kaina 340 000 Eur. 2025 m. vasario 18 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 01 patvirtina, kad nurodyti darbai yra atlikti. Šio akto teismui atsakovė negalėjo pateikti anksčiau dėl to, kad darbai nebuvo užbaigti.
17.2. Teismas, kaip bendrovės trumpalaikį turtą įvertino laivą „KISEL“, nors pagal pateiktą 2025 m. vasario 7 d. balansą laivas priskirtas prie ilgalaikio materialaus turto (11.4 eilutė transporto priemonės). Teismas nepagrindė, kodėl balanse nurodyta laivo vertė gali neatitikti atsakovės pateikto įvertinimo.
17.3. 2024 m. gegužės 31 d. RUAB „Tramera“ ir UAB „Griovimo ekspertai“ sudarė nuomos sutartį Nr. 24/05/31, kuria RUAB „Tramera“ įsipareigojo išnuomoti laivą žemkasę „KISEL“ už 30 000 Eur be PVM. Laivas „KISEL“ naudojamas bendrovės veikloje ir uždirba pajamas, tai pagrindžia 2025 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra TRA Nr. 02092, kuri patvirtina, kad iš laivo „KISEL“ nuomos atsakovė uždirbo 255 000 Eur be PVM. Šios sąskaitos nebuvo galimybės pateikti ankščiau dėl objektyvių priežasčių, nes nebuvo baigta vykdyti sutartis.
17.4. Vertindamas atsakovės debitorinius reikalavimus, teismas nevertino 2024 m. gegužės 31 d. subrangos sutarties su UAB „Griovimo ekspertai“ ir 2024 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties su UAB „Griovimo ekspertai“, kurios buvo įvykdytos 2025 m. vasario mėn. Teismas formaliai nurodė, kad pirkėjų skolos atsakovei sudaro 564 968 Eur. Teismo išvada, kad atsakovės veikla didinamos debitorinės skolos, yra nepagrįsta.
17.5. Atsakovė sutinka, kad bendrovės realus turtas neatitinka 2025 m. vasario 7 d. balanse nurodytų turto verčių, tačiau dėl to, jog balanse nurodyta likutinė turto vertė, o ne perkainuota rinkos vertė, kuri yra didesnė. Neaišku, kokiais duomenimis teismas nustatė, kad ilgalaikį turtą sudaro 6 transporto priemonės. Teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 9 d. laivo „KISEL“ vertinimo aktas pagrindžia atsakovės argumentus, kad balanse nurodyta likutinė ilgalaikio turto vertė yra žymiai mažesnė nei rinkos vertė.
17.6. Atsakovė 2025 m. vasario 7 d. balanso duomenimis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytos nemokaus juridinio asmens būsenos (turimi 302 906 Eur įsipareigojimai neviršija 880 764 Eur turto vertės). Pateiktas balansas ir pelno nuostolių ataskaita yra pasirašyti bendrovės vadovo ir buhalterės, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendė, ar kreditoriai turi galimybę išieškoti iš atsakovės skolas, o bankroto bylą iškėlė, neįvertinęs visų duomenų apie vykdomas sutartis bei gautinas pajamas.
17.7. Bankroto byla negali būti keliama gyvybingai įmonei (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Atsakovė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas ir galės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė pateikė duomenis apie vykdomas ir įvykdytas sutartis.
17.8. Po skundžiamos 2025 m. vasario 12 d. nutarties priėmimo atsakovė gavo papildomų rašytinių įrodymų: 1) 2025 m. vasario 17 d. AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimą dėl darbų užbaigimo“; 2) 2025 m. vasario 18 d. Atliktų darbų aktą Nr. 01; 3) 2025 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02092, 2025 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02093; 4) pardavimo faktūrų žurnalą. Nurodė, kad šie įrodymai yra reikšmingi klausimo nagrinėjimui, o jų priėmimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo. Prašo šiuos įrodymus priimti į bylą ir vertinti kartu su kitais įrodymais.
18. 2025 m. kovo 18 d. atsakovė teismui pateikė prašymą priimti į bylą papildomus rašytinius įrodymus: 1) 2025 m. kovo 18 d. banko išrašą; 2) einamųjų mokėjimų VMI ir VSDFV banko duomenis; 3) 2025 m. kovo 17 d. UAB „Griovimo ekspertai“ raštą; 4) reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Teigia, kad šie įrodymai patvirtina atliktus mokėjimus kreditoriams ir einamuosius mokėjimus VMI ir VSDFV, t. y. atsakovė atsiskaitė su kreditoriais ir valstybe. Dėl to atsakovė yra moki ir gyvybinga, nėra teisinio bei faktinio pagrindo kelti jai bankroto bylą. Teigia, kad anksčiau šių įrodymų pateikti negalėjo, kadangi tik 2025 m. kovo 18 d. gavo atsiskaitymą už atliktus darbus, iš karto atsiskaitė su kreditoriais.
19. Kreditorė UAB „Griovimo ekspertai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. RUAB „Tramera“ nuo restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo, nors ir vėluodama, pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą padengė apie 80 proc. kreditorių finansinių reikalavimų.
19.2. 2025 m. vasario 17 d. UAB „Griovimo ekspertai“ gavo užsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštą dėl darbų užbaigimo; kreditorė užsakovei pateikė savo atliktų darbų aktą bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Šiuos dokumentus užsakovė priėmė, laukiama apmokėjimo. UAB „Griovimo ekspertai“, gavusi apmokėjimą iš AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, visiškai atsiskaitys su subrangove RUAB „Tramera“.
19.3. 2025 m. vasario 14 d. RUAB „Tramera“ pateikė UAB „Griovimo ekspertai“ 308 550 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02092 už laivo žemkasės nuomą. 2025 m. vasario 18 d. subrangovė RUAB „Tramera“ pateikė kreditorei atliktų darbų aktą Nr. 01 bei 397 194,60 Eur PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02093; kreditorė sąskaitas priėmė.
19.4. RUAB „Tramera“ gavusi apmokėjimą už darbą pagal subrangos sutartį bei už laivo „KISEL“ nuomą bus pajėgi visiškai padengti įsiskolinimus kreditoriams bei vėluojančius einamuosius mokesčius VMI ir VSDFV bei toliau veikti, kaip konkurencinga įmonė. Iškelti RUAB „Tramera“ bankroto bylą šiuo metu būtų neracionalu.
19.5. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė pateikė papildomus dokumentus, kuriuos kartu su atskiruoju skundu pateikė ir atsakovė. Kreditorė procesinio prašymo dėl šių papildomų įrodymų priėmimo į bylą neišreiškė.
2. Kreditorė UAB „Narų servisas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės RUAB „Tramera“ atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindais argumentais:
20.1. Nemokumo administratorei turėjo būti žinoma RUAB „Tramera“ atskirajame skunde nurodyta informacija, kad 2024 m. gegužės 31 d. tarp UAB „Griovimo ekspertai ir RUAB „Tramera“ buvo pasirašyta subrangos sutartis dėl 340 000 Eur be PVM vertės darbų atlikimo ir atsakovė šiuos darbus vykdė. Nėra aišku, kodėl, teikiant prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo neįvertintos gautinos sumos pagal minėtą sutartį.
20.2. Kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, patvirtinantys gautinas sumas, kurios turėtų būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. RUAB „Tramera“ bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir toliau vykdyti veiklą.
20.3. Bendrovės mokumui (gyvybingumui) nustatyti turėtų būti įvertintos visos aplinkybės. Būtent gautinų pinigų pagal 2024 m. gegužės 31 d. subrangos sutartį fakto klausimas nebuvo nagrinėtas. Netinkamai įvertinus bendrovės finansinius duomenis, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. RUAB „Tramera“ negalėtų būti pripažinta nemokia.
3. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į RUAB „Tramera“ atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį, kuria atsakovei RUAB „Tramera“ iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Atsakovė nepateikė dokumentų, išskyrus UAB „Baltic Kontor Klaipėda“ jūrų eksperto Georgij Zaburin 2024 m. rugsėjo 11 d. įvertinimo aktą Nr. 037/24-K, įrodančių RUAB „Tramera“ 2025 m. vasario 7 d. balanse nurodytą jos turto sudėtį ir jo realią vertę, kad bendrovė faktiškai šiuo turtu disponuoja. Pagal UAB „Baltic Kontor Klaipėda“ jūrų eksperto Georgij Zburin 2024 m. rugsėjo 11 d. įvertinimo aktą Nr. 037/24-K, savaeigės žemkasės „KISEL“, statybos metai 1965 metai, rinkos vertė – 138 000 Eur. Kreditorius mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bendrovės finansinę padėtį.
21.2. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, kad atsakovė RUAB „Tramera“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių. RUAB „Tramera“ laiku nemokėjo einamųjų mokėjimų, tai tęsėsi daugiau nei pusę metų. Mokėjimų, kurie turėjo būti atlikti pagal restruktūrizavimo planą, dydis išaugo nuo 44 719 Eur, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. balandžio 5 d., iki 89 439,12 Eur, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. spalio 5 d. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad šios nustatytos aplinkybės yra pasikeitusios.
21.3. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 28 d. pateiktame prašyme nurodė informaciją apie vykdomas subrangos ir nuomos sutartis bei darbus, o kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Griovimo darbai“ yra pajėgi atsiskaityti su RUAB „Tramera“ ir (ar) įrodymų, kad UAB „Griovimo darbai“ yra atsiskaičiusi su RUAB „Tramera“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras (397 194,60 Eur + 308 550 Eur); įrodymų, kad RUAB „Tramera“ yra sumokėjusi einamųjų įmokų skolas VMI bei VSDFV Klaipėdos skyriui; informacijos apie kitas pasirašytas ir vykdomas sutartis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
16. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė RUAB „Tramera“ pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2025 m. vasario 17 d. AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimą dėl darbų užbaigimo“; 2) 2025 m. vasario 18 d. Atliktų darbų aktą Nr. 01; 3) 2025 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02092, 2025 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02093. Nurodė, kad šie įrodymai yra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, o jų priėmimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo. Prašo šiuos įrodymus priimti į bylą ir vertinti kartu su kitais įrodymais. Tapačius dokumentus teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir kreditorė UAB „Griovimo ekspertai“.
17. 2025 m. kovo 18 d. atsakovė RUAB „Tramera“ teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 1) 2025 m. kovo 18 d. banko sąskaitos išrašą; 2) 2025 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedimus, kuriais atklikti mokėjimai kreditoriams VMI ir VSDFV; 3) UAB „Griovimo darbai“ 2025 m. kovo 17 d. pranešimą apie reikalavimo teisės į atsakovę perleidimą bei kreditoriaus pasikeitimą; 4) 2024 m. gruodžio 31 d. dalies reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „Narų servisas“ perleidžia naujajai kreditorei UAB „Griovimo darbai“ reikalavimo teisę į atsakovės RUAB „Tramera“ 8 381 Eur skolą pradinei kreditorei. Atsakovė nurodė, kad šių papildomų rašytinių įrodymų anksčiau pateikti neturėjo galimybės, kadangi tik 2025 m. kovo 18 d. su ja buvo atsiskaityta už atliktus darbus, po to atsakovė atsiskaitė su savo kreditoriais.
18. 2025 m. kovo 20 d. byloje gautas kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pranešimas apie tai, kad, 2025 m. kovo 18 d. duomenimis, atsakovė nėra skolinga kreditoriui, jos permoka VSDFV biudžetui sudaro 421,33 Eur.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės ir kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes apie atsakovės sudarytų subrangos ir nuomos sutarčių vykdymą bei gautą atsiskaitymą už atliktus darbus bei prievolių kreditoriams po skundžiamos nutarties įvykdymą. Nepaisant to, kad šie duomenys gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, jie pripažinti reikšmingais teisingam ginčo išsprendimui, vertinant, ar atsakovė yra (ne)moki. Civilinės bylos procese dalyvavę kreditoriai turėjo galimybę susipažinti su atsakovės ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta informacija bei naujai teikiamais įrodymais, be to, kreditoriai atsiliepimuose į atskirąjį skundą remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis apie atsakovės sudarytų subrangos bei nuomos sutarčių įvykdymą. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima į bylą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir argumentų
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas, nutraukęs atsakovės restruktūrizavimo bylą, jai iškėlė bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šios byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
23. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi UAB „Tramera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas Nr. 08.20. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano Nr. 08.20 pakeitimo projektas Nr. 02.
24. Nemokumo administratorė 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Prašymą nemokumo administratorė grindė JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte numatytais pagrindais. Teigė, kad atsakovė ilgiau nei keturis mėnesius nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų kreditoriams ir nemoka mokesčių valstybės bei sveikatos draudimo biudžetams.
25. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutraukė RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą, tačiau ta pačia nutartimi neišsprendė, ar yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-912/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pasitvirtino nemokumo administratorės nurodyta aplinkybė, jog pagal restruktūrizavimo planą neatliktų mokėjimų dydis išaugo nuo 44 719,00 Eur (turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. balandžio 5 d.) iki 89 439,12 Eur (turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. spalio 5 d.), o atsakovė restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų neatliko ilgiau nei 4 mėnesius. Be to, atsakovės įsiskolinimas VMI ir VSDFV po to, kai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, išaugo, 2024 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas VMI sudarė 35 077,28 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui – 17 196,39 Eur. Teismas nusprendė, kad šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir, įvertinus atsakovės (ne)mokumo būklę, spręsti dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
27. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės (ne)mokumo būklės, konstatavo, kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių VMI ir VSDFV biudžetams. Teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog bendrovė šiuo metu disponuoja visu 2025 m. vasario 7 d. duomenimis parengtu balanse nurodytu 880 764 vertės turtu, kadangi: 1) nėra pagrindo 564 968 Eur debitorių skolų įtraukti į atsakovės turto sudėtį; 2) atsakovės ilgalaikį turtą (152 3892 Eur) faktiškai sudaro 6 transporto priemonės (142 643 Eur), kurios per laiką praranda savo vertę. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog gauna pajamas ir yra gyvybinga.
28. Atsakovė RUAB „Trameda“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo konstatuotas atsakovės nemokumas ir iškelta bankroto byla.
Dėl ginčo esmės
29. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas (1 punktas); 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano (2 punktas); 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (3 punktas); 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (4 punktas); 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita (5 punktas); 6) vykdomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai (6 punktas).
30. Pagal JANĮ 114 straipsnio 2 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
31. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).
32. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų registracijos Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būt naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
33. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi du testai – balanso ir likvidumo. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023).
34. Nemokumo administratorei pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, atsakovė byloje pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (DOK–12464). Šiame prašyme atsakovė nurodė jos gyvybingumui, o kartu ir potencialiai galimybei gauti pajamas iš savo veiklos, reikšmingas aplinkybes. Atsakovė nurodė informaciją apie vykdomas sutartis: 2024 m. vasario 14 d. rangos darbų sutartį su UAB „Dantės NT“ (sutarties kaina 50 000 Eur be PVM); 2024 m. gegužės 31 d. laivo (žemkasės „KISEL“) nuomos sutartį (sutarties kaina 30 000 Eur per mėn.); 2024 m. gegužės 31 d. subrangos sutartį su UAB „Griovimo darbai“ (sutarties kaina 340 000 Eur be PVM). Kartu atsakovė prašyme nurodė ir šių sutarčių vykdymą laiku įtakojusias sąlygas – būtinybę atlikti archeologinius kasinėjimus sutarties su UAB „Dantės NT“ atveju ir krantinių užimtumą bei nepalankias oro sąlygas subrangos atveju.
35. Minėta, rangovė UAB „Griovimo ekspertai“ vykdė darbus pagal AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2024 m. kovo 28 d. rangos sutartį Nr. 34-2024-103 objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos prie krantinės Nr. 139 dalies (duomenys neskelbtini), gilinimas iki 14 m“. Šiems darbams vykdyti buvo pasitelkta atsakovė, kaip subrangovė. Atsakovė 2025 m. vasario 3 d. pateikė duomenis (DOK–1502), kad UAB „Griovimo ekspertai“ baigė vykdyti darbus pagal AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2024 m. kovo 28 d. rangos sutartį Nr. 34-2024-103 objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos prie krantinės Nr. 139 dalies (duomenys neskelbtini), gilinimas iki 14 m“. Rangovė UAB „Griovimo ekspertai“ kreipėsi į užsakovę AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją su prašymu 2025 m. vasario 5 d. pradėti objekto priėmimo procedūrą. Kaip paaiškino apeliantė, rangos ir subrangos sutartys vertinamos ilgalaikėmis specifinėmis sutartimis, kurių vykdymą lėmė objektyvios, nuo rangovės (subrangovės) valios nepriklausančios priežastys – gamtinės sąlygos ir krantinės užimtumas, galimai ir kitos priežastys. Byloje nebuvo duomenų, kad šių sutarčių vykdymą rangovė vilkino ar jų nevykdė dėl kitų subjektyvių priežasčių, pvz., neturėjo tam išteklių. Vadinasi, atsiskaitymas pagal sutartis buvo neišvengiamai įvyksianti sąlyga, kuri įvyks po to, kai bus priimti darbai. Dėl atliktų darbų specifikos jų priėmimas taip pat yra sudėtingesnis. O visos nurodytos aplinkybės vertintinos imliomis laikui.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje susiklostė išskirtinė situacija, kai pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs turimą bylos medžiagą, konstatavo restruktūrizavimo plano vykdymo pažeidimus, įtvirtintus JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, tačiau, spręsdamas atsakovės gyvybingumo bei (ne)mokumo klausimus, kaip tai apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse, nors ir turėjo duomenis apie atsakovės atliekamų darbų pagal vykdomas sutartis pabaigos etapą bei realią galimybę jai gauti atsiskaitymą už atliktus darbus, tačiau neatsižvelgė į jos prašymą (paaiškinimus), neįvertino, jog atsakovės vykdomi rangos darbai buvo užbaigimo etape, galimas atsiskaitymas už atliktus darbus buvo gana realus, o tai galėjo turėti esminę reikšmę atsakovei, nors ir vėluojant, įvykdyti restruktūrizavimo planą.
37. Nurodytina, kad svarbus bendrovės gyvybingumo aspektas, kadangi bankroto byla negali būti keliama gyvybingai įmonei (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Kita vertus, pateikti rašytiniai įrodymai apie bendrovės gautą atsiskaitymą už atliktus rangos darbus bei atsiskaitymo su kreditoriais pagal restruktūrizavimo planą duomenys reiškia, kad bendrovė vykdo veiklą, generuoja pajamas, todėl atsakovės galimybės pašalinti teismo konstatuotus restruktūrizavimo plano pažeidimus skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo įtikinamos bei objektyvios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti šias aplinkybes visų bylos esančių aplinkybių apimtimi.
38. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 punktas).
39. Atsižvelgdamas į restruktūrizavimo instituto tikslus, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti visas atsakovės gyvybingumui ir galimybei realiai įvykdyti restruktūrizavimo planą reikšmingas aplinkybes, įvertinti konstatuotų restruktūrizavimo plano pažeidimų reikšmę viso bendrovės restruktūrizavimo procese ir galimybes juos ištaisyti. Nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant bendrovės (ne)mokumą, nebūtų teisinga neatsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovė realiai įvykdė didele apimtimi kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą, nors ir vėluodama pagal restruktūrizavimo plane numatytus terminus. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo būklės vertinimo balanso testo aspektu, kad bendrovė nedisponuoja 2025 m. vasario 7 d. balanse nurodytu 880 764 Eur vertės turtu.
40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2025 m. vasario 7 d. balanso duomenimis žemkasė „KISEL“ įtraukta į atsakovės trumpalaikio turto sudėtį. Minėto balanso duomenimis, šis turtas priskirtas ilgalaikiam materialiam turtui – transporto priemonėms. Aplinkybė, kad šio laivo nepavyko parduoti nuo 2021 metų savaime nepaneigia atsakovės nurodytos šio turto vertės (apie 130 000 Eur). Byloje patiekti duomenys, kad žemkasė buvo išnuomota ir naudojama krantinės gilinimo darbams, vadinasi, šis turtas buvo eksploatuojamas, atsakovei generavo pajamas, todėl nėra pagrindo jo vertinti materialios vertės neturinčiu turtu.
41. Skundžiama nutartimi teismas akcentavo, kad nuo 2021 metų atsakovės pirkėjų skolos padidėjo 443 875 Eur dydžiu ir išaugo iki 564 968 Eur. Teismo vertinimu, byloje pritrūko duomenų apie realią galimybę šias skolas susigrąžinti, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės faktiškai neanalizavo, nepaisant, kad byloje buvo pateikti duomenys apie tai, jog atsakovė atlieka rangos darbus, už kuriuos bus neišvengiamai atsiskaityta.
42. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad išsamiai neįvertinus paminėtų aplinkybių, teismo išvada, kad atsakovė nedisponuoja 2025 m. vasario 7 d. balanse nurodytu 880 764 vertės turtu yra skubota. Pažymėtina, kad šios aplinkybės suponuoja ir bendrovės (ne)mokumo vertinimą jos likvidumo testo aspektu. Apeliacinės instancijos teismui pateikti ir į bylą priimti papildomi įrodymai (žr., nutarties 16-18 punktus) neginčijamai patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla generuoja pajamas. Atsakovė 2025 m. kovo 18 d. gavo 350 000 Eur pajamų, iš kurių atsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir su VMI bei VSDFV. Šios aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo vertinti atsakovės (ne)mokumą.
43. Teisinis reguliavimas ir teismų praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas ir nemokumo bylos iškėlimo klausimas yra sprendžiami ta pačia nutartimi. Nagrinėjamu atveju dėl nutarties dalies, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, atskirasis skundas nebuvo pateiktas, tačiau šioje situacijoje, kai duomenys apie atsakovės atliktus ir priimtus darbus bei gautą atsiskaitymą už atliktus darbus buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui dėl jų gavimo momento, bei atsakovei atsiskaičius su kreditoriais (ir VMI bei VSDFV), šios aplinkybės neturi likti neįvertintos visų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, betarpiškai įvertinant byloje pakitusią faktinę situaciją, kuri turi reikšmę priimant teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl tik įvertinus į bylą priimtus papildomus rašytinius įrodymus kartu su visa bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) galės visapusiškai spręsti bendrovės gyvybingumą restruktūrizavimo plano vykdymo apimtimi bei iš naujo vertinti jos (ne)mokumo būklę.
44. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ iškelta bankroto byla, panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Asta Radzevičienė