LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       N. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2023 m. sausio 6 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 11 d. 20.37 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 1,36 promilės girtumas, pažeidimą padarė pakartotinai, pažeidimo padarymo metu administracinio poveikio priemonės terminas už ankstesnį ANK pažeidimą nebuvo praėjęs (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, N. S. paskirta 1500 Eur dydžio nuobauda, 23 170 Eur turto vertės konfiskavimas ir 60 mėnesių atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

2.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto N. S. skundas tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje pakeistas nurodant, kad iš N. S. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3000 Eur.

3.       Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintas. Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 6 d. nutarimas nepakeistas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto N. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį be pakeitimų. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų sprendžiant dėl turto vertės dalies konfiskavimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir teisingumą vykdė tik formaliai. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles dėl galimybės išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nutartyje padarytos absoliučiai bylos duomenų neatitinkančios išvados ir tai niekaip nedera su esama įrodymų vertinimo tvarka bei ANK paskirtimi (ANK 1 straipsnio 1 dalis, 567 straipsnis, 569 straipsnio 4 dalis).

5.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie savo ir savo šeimos turtinę padėtį, padarė esminį nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis), neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, taip, be kita ko, padarydamas ir esminį ANK 566 straipsnio 2 dalies pažeidimą. ANK 566 straipsnio 2 dalis nustato, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę, bet ne pareigą, rinkti ir pateikti bylai įrodymus, net ir tuos, kurie galimai lengvintų jo teisinę padėtį. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies sąlygų nustatymas sudaro įrodinėjimo dalyką administracinio nusižengimo byloje, tad būtent administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai arba apylinkės teismas savo iniciatyva turėjo pareigą rinkti įrodymus apie pareiškėjo ir jo šeimos turtinę padėtį, tačiau to nepadarė. Nesant šių duomenų, priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinio poveikio priemonė negali būti laikomi nei teisėtais, nei pagrįstais, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reikalaujančios įvertinti turto konfiskavimo proporcingumą.

5.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo sumažinimo būtent iki 3000 Eur, padarė esminį ANK 652 straipsnio 1 dalies, reikalaujančios patikrinti priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažeidimą. Iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties akivaizdu, kad teismas visus bylos duomenis ir bylai reikšmingas aplinkybes visapusiškai ir išsamiai įvertino, tačiau nepateikė pakankamai motyvų. Priešingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, bylai buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo sutuoktinės M. S. pajamas, patiriamas išlaidas vaikų švietimui ir ugdymui. Tai reiškia, kad byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės net nebuvo nagrinėta, o pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo ir negalėjo būti tinkamai patikrinti.

5.4.                      Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 20 d. sudarė lizingo sutartį su AB SEB banku dėl transporto priemonės „KIA Sportage“ išsipirkimo per 84 mėnesius – nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2028 m. rugsėjo 20 d., kartą per mėnesį lizingo davėjai AB SEB bankui mokant 360,18 Eur sumą. Nurodyta transporto priemonė įsigyta šeimos, kurią sudaro keturi asmenys, poreikiams tenkinti. Pareiškėjas N. S. dirba (duomenys neskelbtini) projekto vadovu, jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjo sutuoktinė M. S. dirba pardavimo vadybininke, jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, už sūnaus ir dukters mokymą bendrojo ugdymo mokykloje moka po 200 Eur už kiekvieną vaiką; už dukters neformalųjį švietimą šeima moka po 25 Eur kas mėnesį.

5.5.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstitucinio teisinės valstybės principo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, kad sprendimas dėl konkretaus socialinio konflikto bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).

5.6.                      Priešingai apeliacinės instancijos teismo motyvams, iš pareiškėjo nusprendus konfiskuoti 23 170 Eur, jo padėtis žymiai labiau apsunkinta nei tuo atveju, jeigu transporto priemonė „KIA Sportage“ priklausytų jam nuosavybės teise. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal lizingo sutartį neišpirkta automobilio kainos dalis sudaro 23 323,28 Eur, t. y. beveik visą automobilio vertę. Pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį, konfiskuotina visą automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 23 170 Eur. Tuo atveju, jeigu aptariamas automobilis nuosavybės teise priklausytų pareiškėjui, jis būtų konfiskuojamas kaip daiktas. Taip pareiškėjas netektų 23 170 Eur vertės automobilio. Tuo tarpu konfiskuojant visą šio automobilio vertę, t. y. 23 170 Eur, pareiškėjas ne tik netektų šios pinigų sumos, bet ir privalėtų visiškai įvykdyti lizingo sutartį, dėl to, be minėtos 23 170 Eur sumos, jis bankui dar sumokėtų lizingo sutarties likutį, t. y. 23 323,28 Eur. Galiausiai pareiškėjas netektų iš viso 46 493,28 Eur, o tai gerokai viršija ir aptariamo automobilio vertę. 

5.7.                      Akivaizdu, kad ši situacija niekaip nekoreliuoja su teisingumo bei proporcingumo principais. Administracinės atsakomybės tikslams įgyvendinti negali būti pasitelkiamos pernelyg griežtos, neproporcingos priemonės. Pareiškėjas sutinka, kad, iš AB SEB banko išsipirkęs minėtą transporto priemonę, galės ją parduoti ir taip kompensuoti dalį savo finansinių praradimų, tačiau šiuo metu 23 170 Eur finansinė našta pareiškėjui N. S. ir jo šeimai būtų nepakeliama. Kaip minėta, šeima neturi jokio nekilnojamojo turto, patiriamos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, vaikų švietimui ir išlaikymui nesudaro galimybių pareiškėjui sutaupyti bent šiek tiek pinigų, be to, prasidėtų priverstinis skolos išieškojimo procesas, sukelsiantis dar didesnę finansinę naštą N. S. ir jo šeimai.

5.8.                      Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė bylai teisingai išnagrinėti ir teisingam baigiamajam teismo aktui priimti reikšmingų teisės principų, aptariamas bylai reikšmingas teisės normas taikė tik formaliai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

6.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Joana Gudelytė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1.                      Savo prašyme pareiškėjas nenurodo materialiosios ar proceso teisės pažeidimų dėl administracinio nusižengimo sudėties, įrodymų rinkimo, vertinimo ir asmens kaltės nustatymo. Prašymo dalykas – nuobaudos neproporcingumas, pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės (konfiskuotino turto vertės išieškojimo) individualizavimo klausimas. Institucija nemano, kad paskirta poveikio priemonė dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo yra neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė N. S. skunde minimų nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų, o išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino galiojantį teisinį reguliavimą, kuris buvo reikšmingas bylai teisingai išspręsti, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

6.2.                      Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas buvo kvalifikuotas kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neturint specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) ir apsvaigus nuo alkoholio. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą; esant įstatyme įtvirtintoms aplinkybėms, gali būti svarstoma dėl alternatyvos taikymo – konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Iš bylos duomenų matyti, kad N. S. įvykio metu vairavo automobilį, kurio savininkė yra AB SEB bankas, todėl Institucija netaikė transporto priemonės konfiskavimo natūra, o paskyrė transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 23 170 Eur, išieškojimą. ANK nenustato galimybės išieškoti pusę ar dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl Institucija pagrįstai išieškojo visą konfiskuotino daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, o nustatydama konfiskuotino turto vertę, rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma. Šioje pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „KIA Sportage“, kurio pagaminimo metai – 2021, vidutinė kaina Lietuvoje nusižengimo padarymo metu buvo 23 170 Eur su PVM. Transporto priemonės vertė sudarius lizingo sutartį 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo 32 930 Eur. Taigi, nustatyta transporto priemonės vertė administracinio nusižengimo padarymo metu buvo net palankesnė N. S. ir ženkliai mažesnė nei ta, už kurią ši transporto priemonė buvo pirkta, todėl yra pagrįsta ir proporcinga.

6.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis, apibūdinančius nusikaltimą (šiuo atveju – administracinį nusižengimą) padariusį asmenį. Būtent tai ir įvertino apeliacinės instancijos teismas.

6.4.                      N. S. neblaivus vairavo transporto priemonę pakartotinai ir neturėdamas tam teisės. Abu nusižengimus, kai vairavo transporto priemonę neblaivus, N. S. padarė 2022 metais (2022 m. rugpjūčio 19 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d.). Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – N. S., būdamas neblaivus, valdė didesnio pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Pirmuoju atveju jam buvo nustatytas 0,65 promilės neblaivumas, antruoju stipriai viršijo leistiną normą (pirmu pūtimu nustatytas 1,31 promilės, antru pūtimu – 1,36 promilės girtumas pritaikius paklaidas) ir buvo netoli ribos, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė. Tokiu savo elgesiu N. S. sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė reikšmingesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Laiko tarpai tarp nusižengimų padarymo rodo sistemingumą ir didėjantį pavojingumą. Pirmą kartą už nusižengimą, nurodytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, N. S. buvo paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – minimalus terminas, taip pat pritaikyta alternatyvi poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam terminui. Tačiau paskirtos nuobaudos nesulaikė N. S. nuo naujo analogiško šiurkštaus tyčinio nusižengimo padarymo. Jis ne tik ignoravo faktą, jog tuo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bet, vėl būdamas neblaivus, sėdo vairuoti automobilio. Taigi ankstesnės poveikio priemonės neužtikrino prevencinių administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, nepaveikė pažeidėjo tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų administracinių nusižengimų, neapribojo galimybės daryti naujus nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, ypač buvo svarbu asmeniui skiriant administracinio poveikio priemonę, o konkrečiu atveju – nustatant ir priteisiant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, objektyviai įvertinti šiuos duomenis, siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir jį paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų.

6.5.                      Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (poreikis pasirūpinti artimaisiais, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

6.6.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas N. S. palankią nutartį, kurią pareiškėjas prašo palikti, vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, aukščiau iškeliant jo poreikius ir suvaržymus, vertinant tik asmens materialinę padėtį, šeimos sudėtį, materialinius įsipareigojimus, o tai dažnu atveju gali pateikti kiekvienas administracinį nusižengimą padaręs asmuo ir nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis bei pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar laikyti, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga. Asmuo žinojo, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, todėl turėjo numatyti ir įsivertinti galimai kilsiančias pasekmes jam ir jo šeimai, tačiau to nepaisė, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, o tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

6.7.                      Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, naujausią teismų praktiką analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo nutartis AN2-8-317/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-38-387/2023) ir į bylos medžiagą bei prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateiktus argumentus, prašyme nurodyti motyvai nėra pagrįsti ir pakankami daliniam konfiskuotino turto vertės išieškojimui iš N. S. taikyti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, turėjo būti pagrindas mažinti priteistą konfiskuotino turto vertę, nėra išimtinės ir sudarančios pagrindą manyti, kad nuobauda yra neproporcinga. Pareiškėjo teismams pateikta šeimos sudėtis, duomenys apie gaunamą darbo užmokestį ar finansiniai įsipareigojimai mokykloms, bankams egzistavo ir prieš darant pakartotinį administracinį nusižengimą, vairuojant transporto priemonę neblaiviam ir neturint tam teisės. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, kad kai asmeniui pritaikomos atitinkamos administracinio poveikio priemonės, jis patiria tam tikrų nepatogumų, neįprastą finansinę naštą, atsiradusią dėl savo paties priešingo teisei elgesio įvykdžius nusižengimą. Tai pagrįstai įvertino apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti nepakeistą Institucijos 2023 m. sausio 6 d. nutarimą, kuriame buvo paskirtas transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

6.8.                      N. S. argumentai, nurodyti prašymo 1.8 punkte, dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso pažeidimo perkeliant įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepagrįsti. Nei teismui, nei Institucijai nėra pareigos rinkti asmenį ar jo giminaičius charakterizuojančius duomenis, jų finansinius įsipareigojimus ar mėnesines išlaidas mokykloms, kaip pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, mažinant konfiskuotiną turto dalį. Pats asmuo, manydamas, kad jam paskirta nuobauda ar poveikio priemonė yra nepagrįsta ar neproporcinga, pateikia tai patvirtinančius duomenis, kurie yra vertinami sprendžiant nuobaudos ir poveikio priemonės proporcingumą konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visą bylos kontekstą. Nepateikus tokių duomenų negalima traktuoti, kad nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga. Tokių duomenų rinkimą pareiškėjas nepagrįstai prilygina įrodymų rinkimui, nes tai nėra įrodymai, pagrindžiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

6.9.                      Pareiškėjo argumentai, kad jis patirs dvigubą finansinę naštą mokėdamas lizingo sutartį ir priteistą valstybės naudai transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kas sudarytų 46 493,28 Eur, yra visiškai nepagrįsti ir taip siekiama suklaidinti teismą. Transporto priemonės „KIA Sportage“, kuri buvo vairuota įvykio metu, naudotojas yra būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau minėtas automobilis šiuo metu dar priklauso AB SEB bankui, iki bus įvykdyta lizingo sutartis, ir tik po to pereis kliento – N. S. – nuosavybėn. Lizingo sutartis neturi turėti įtakos išieškotinos konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mažinimui. Ši transporto priemonė yra iš N. S. nekonfiskuota, jis šia transporto priemone gali visiškai disponuoti, gali, gavęs lizingo davėjos sutikimą, parduoti ir padengti savo finansinius sunkumus. Jeigu asmeniui šiuo metu mokėti už tokią transporto priemonę yra per didelė našta, jis turi teisę ją parduoti ir įsigyti kitą pagal savo finansines galimybes. Atsiradusios finansinės prievolės yra paties asmens lengvabūdiško elgesio rezultatas, padarius pakartotinį šiurkštų administracinį nusižengimą, todėl jis turi prisiimti iš to kilsiančias pasekmes.

6.10.                      Šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skyrus pažeidėjui tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, asmeniui skiriant administracinio poveikio priemonę, o konkrečiu atveju – nustatant ir priteisiant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, objektyviai įvertinti tikslą atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų ir nebūtų daroma naujų nusižengimų.

6.11.                      Institucija priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 23 170 Eur, kuri buvo palikta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, paskyrė vadovaudamasi įstatymais, nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgdama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atsižvelgiant į tai, kad N. S. pakartotinai padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę intensyvaus eismo gatvėje, miesto centre, tamsiu paros metu, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Tokia administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir kartu su paskirta bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu užkirs kelią pažeidėjui ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjui palankų sprendimą, nevertino pagrindinių dalykų – veikos pavojingumo, asmenį charakterizuojančių duomenų, asmens ankstesnių nubaudimų, nuobaudos tikslų. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė šias pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto N. S. prašymas atmestinas.

8.       Šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas dėl N. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. teigia, kad konfiskuota suma – 23 170 Eur (tretiesiems asmenims priklausančio automobilio vertė) yra neproporcinga, atlieka dvigubo baudimo funkciją, be to, taip baudžiamas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ir jo šeima. Konfiskuojant visą šio automobilio vertę, pareiškėjas ne tik netektų šios pinigų sumos, bet ir privalėtų visiškai įvykdyti lizingo sutartį, dėl to, be minėtos 23 170 Eur sumos, jis bankui dar sumokėtų lizingo sutarties likutį, t. y. 23 323,28 Eur. Galiausiai pareiškėjas netektų iš viso 46 493,28 Eur, o tai gerokai viršija ir aptariamo automobilio vertę.

9.       Nagrinėjamoje byloje N. S. nubaustas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų padarymą. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeidimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, už pastarojo nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

10.       Nustačius, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, o tretiesiems asmenims, privaloma vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

11.       Kaip jau minėta, už N. S. padarytus administracinius nusižengimus automobilio konfiskavimas yra privaloma administracinio poveikio priemonė. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Nepaneigdama proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šio principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, ar tretiesiems asmenims.

12.        Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti konfiskuotino automobilio vertės sumažinimą, pateiktos ir vertintos N. S. finansinės, darbinės, šeiminės aplinkybės, taip pat teigiama, kad konfiskavus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pareiškėjas ne tik netektų šios pinigų sumos, bet ir privalėtų visiškai įvykdyti lizingo sutartį, dėl to jis bankui dar sumokėtų lizingo sutarties likutį ir galiausiai netektų iš viso 46 493,28 Eur, o tai gerokai viršija ir aptariamo automobilio vertę. 

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti Institucijos sprendimą, teisės taikymo klaidos nepadarė.

14.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

15.        Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019).‏‏‎ ‏‏‎Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neteisingai interpretuojama, jog pareiškėjas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo turės dvigubą finansinę naštą, nes dar turės mokėti ir lizingo sutarties įmokas. Paminėtina, kad automobilis, už kurį mokamos pagal lizingo sutartį nustatytos įmokos, nėra paimamas, juo gali naudotis pareiškėjo šeima arba galimas šio automobilio realizavimas, todėl teiginys, kad dvigubos sumos išieškojimas iš pareiškėjo pažeistų proporcingumo principą, nėra teisingas.

16.       ‏‏‎ ‏‏‎Atsižvelgiant į pirmiau aptartas ANK nuostatas ir įvertinus nagrinėjamos bylos situaciją pagal pareiškimo argumentus, darytina išvada, kad Institucija tinkamai pritaikė ANK 427 straipsnio 3 dalį N. S. paskirdama automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Įvertinus tai, kad galutinis Kauno apygardos teismo sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo – buvo priimtas nepažeidžiant ANK reikalavimų, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2023 m. sausio 6 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistus.