Civilinė byla Nr. 3K-3-408/2011 (S)

                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                              75.6.1; 75.6.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 24 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamos UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams likviduojamai UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinei ūkinei bendrijai ir E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisių į prekių ženklą pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo.

Ieškovė teismo prašė: pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 28 d. teisių į prekių ženklą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos, atstovaujamos likvidatoriaus V. Š., ir E. K., ir taikyti restituciją – įpareigoti šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.82 straipsnio 1, 4 dalys, 2.87, 2.110 straipsniai, Ūkinių bendrijų įstatymo 18 straipsnis). 

UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinei ūkinei bendrijai (kurios nariai komanditoriai buvo sutuoktiniai E. Š. ir V. Š.; šiuo metu teisme nagrinėjama jų ištuokos byla) nuosavybės teise priklausė prekių ženklas „Pizza Jazz“ (fig.) (reg. Nr. 36359) 30, 35, 42 klasių prekėms ir paslaugoms žymėti. Šis ženklas buvo didžiausią vertę turintis bendrijos turtas; ženklo nuoma buvo pagrindinė ir vienintelė bendrijos veikla, o jos veiklos tikslas buvo pajamų gavimas iš prekių ženklo nuomos ir bendrijos dalyvių turtinių interesų tenkinimas (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Ginčijamąja sutartimi buvo siekiama sumažinti komanditinės ūkinės bendrijos turto vertę, taip pat likviduojamos bendrijos turto dalį, į kurią pretenduoja kiekvienas iš bendrijos dalyvių, taigi ir ieškovės turto, kuris dalijamas santuokos byloje, dalį. Ginčijamoji sutartis buvo sudaryta nesąžiningai: prekių ženklas parduotas už daug mažesnę, negu tikroji jo vertė, kainą; ženklas parduotas artimam atsakovo V. Š. draugui (atsakovui E. K.), kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog turtą iš likviduojamo juridinio asmens įsigyja už daug mažesnę negu rinkos kainą, taip nepagrįstai ir neteisėtai sumažinant juridinio asmens turto vertę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Atmesdamas ieškinį, teismas pažymėjo, kad ginčijamąja sutartimi prekių ženklas buvo parduotas už 92,3 tūkst. Lt, šią kainą mokant dalimis pagal nustatytą grafiką (iš prekių ženklo rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad 2000 m. spalio mėn. ženklo vertė buvo 193 tūkst. Lt). Santuokos nutraukimo byloje likviduojama UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinė ūkinė bendrija (bendrijos veiklos rūšis – kita, niekur nepriskirta, verslo veikla (operacijos su prekybos ženklais) neįtraukta į sutuoktinių dalytiną turtą. Sprendimą likviduoti komanditinę ūkinę bendriją priėmė patys dalyviai, likvidatoriumi paskirtas atsakovas V. Š. Sandorio kainą (92,3 tūkst. Lt) teismas vertino kaip protingą, atsižvelgiant į sandorio sudarymo metu buvusią ekonominę situaciją. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris neprieštarauja likviduojamos komanditinės ūkinės bendrijos tikslams, sudarant jį, nebuvo pažeista jungtinės veiklos sutartyje nustatyta likvidatoriaus kompetencija. Teismas taip pat nenustatė atsakovo E. K. nesąžiningumo, sudarant ginčijamąjį sandorį (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 7 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams likviduojamai UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinei ūkinei bendrijai ir E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pripažino negaliojančia 2009 m. balandžio 28 d. teisių į prekių ženklą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą likviduojamos UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos, atstovaujamos likvidatoriaus V. Š., ir E. K., nuo jos sudarymo momento, ir taikė abišalę restituciją, įpareigojant sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal šią sutartį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.82 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjama E. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo byla, privalėjo ginčijamąjį sandorį vertinti ir pagal CK 3.96 straipsnyje įtvirtintas nuostatas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Priešingai negu pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas ginčo sandorį vertino kaip akivaizdžiai prieštaraujantį bendrijos interesams ir nesąžiningą jungtinės veiklos sutarties dalyvių atžvilgiu. Bendrija neturėjo jokių kreditorinių įsipareigojimų, dirbo pelningai, o civilinių sandorių, susijusių su prekių ženklu „Pizza Jazz“ pagrindu, laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2007 metų gavo daugiau kaip 3 mln. Lt.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas likviduojama UAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą; priteisti iš ieškovės kasatoriaus naudai bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, reikalaudamas, kad atsakovas pateiktų įrodymus, paneigiančius ieškovės įrodymus apie prekių ženklo vertę ginčijamosios sutarties sudarymo metu. Priešingai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ženklas atsakovui E. K. buvo perleistas už rinkos sąlygų neatitinkančią kainą. Duomenys apie ženklo vertę (193 tūkst. Lt) yra 2000 m., t. y. daug metų iki ginčijamojo sandorio sudarymo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.96 straipsnio nuostatas. Atsakovo teigimu, ginčo sandoris buvo sudarytas dėl turto, kuris nepriklauso E. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip sutuoktiniams. Sandorio šalis yra ne V. Š., o likviduojama UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinė ūkinė bendrija, kurios likvidatoriumi buvo paskirtas V. Š. Abu sutuoktiniai turi turtines teises tik į likviduojamos UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos savo kaip komanditorių įnašo dydį. Ieškovė netgi neturėjo išreikšti savo valios dėl ginčijamojo sandorio, nes jis nebuvo susijęs su bendru sutuoktinių turtu.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas E. K. nurodo sutinkąs su atsakovo likviduojamos UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos kasaciniu skundu. Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu, nenustatė šios teisės normos taikymui būtinų sąlygų (bendrijos valdymo organų kompetencijos pažeidimo; kokiems juridinio asmens veiklos tikslams prieštarauja ginčijamasis sandoris). Kartu, kaip pažymima prisidėjime prie kasacinio skundo, nebuvo nustatytas ir kitos sandorio šalies (atsakovo E. K.) nesąžiningumas, CK 4.96 straipsnyje nurodytos aplinkybės, reikšmingos CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 1.82 straipsnio 4 dalies, 3.96 straipsnio 1 dalies taikymui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, tinkamai ištyrė ir

vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai) tiek dėl ginčo sandorio sąlygų, tiek dėl sandorio šalių sąžiningumo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių ženklo vertės, jo duodamų pajamų sumažėjimą.

2. Turtas, skirtas sutuoktinių įsteigtai įmonei funkcionuoti, taip pat priskirtinas bendrajai 

jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.91, 1.110 straipsniai). Ginčijamąja sutartimi perduotas prekių ženklas jo pardavimo metu taip pat buvo E. Š. ir V. Š. bendroji jungtinė nuosavybė. Prekių ženklas parduotas jau esant iškeltai E. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo bylai, kurioje, be kitų reikalavimų, keliamas ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl sutarties teisėtumo, būtina įvertinti jos sudarymo aplinkybes ir tikrąjį sutarties sudarymo tikslą. Ieškovės teigimu, sudarydamas ginčo sandorį, V. Š. turėjo tikslą, pasinaudodamas einamomis bendrijos likvidatoriaus pareigomis, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus išspręsti savo nuožiūra, vienasmeniškai, be ieškovės (kito bendraturčio) žinios ir jos sutikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 348 straipsnio 1 dalimi, tie pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodyti argumentai, kurie nėra kasacijos pagrindai, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

              Dėl CK 3.96 straipsnio taikymo ginčijamojo sandorio (teisių į prekių ženklą pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo) atžvilgiu

              Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamojo sandorio teisėtumas inter alia vertintinas ir pagal CK 3.96 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, t. y., kad vertinant ginčijamojo sandorio teisėtumą, aktualios yra ne tik sandorių negaliojimą, bet ir sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės normos. Kasatorius su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutinka.

              CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji sandorių, kuriuos sudaro sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ir šis vėliau jo nepatvirtina, nuginčijimo taisyklė. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių sudaryti sandoriai be kito sutuoktinio sutikimo yra ne niekiniai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o nuginčijami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. v. E. Š. ir kiti; bylos Nr. 3K-3-565/2006).

              Iš bylos duomenų matyti, kad 2000 m. rugsėjo 27 d. UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartimi (T. 1, b. l. 14­-20) UAB „V. Š. konsultacijos“, E. Š. ir V. Š. įsteigė komanditinę ūkinę bendriją (sutarties 1 punktas). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, skirtingai negu dabar, komanditinės ūkinės bendrijos nebuvo juridiniai asmenys (Ūkinių bendrijų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 31-747) (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 2001 m. gruodžio 5 d.) 3 straipsnis). Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi susitariama apjungti savo turtą į bendrosios dalinės nuosavybės teise veikiančią įmonę UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinę ūkinę bendriją (Sutarties 2 punktas). UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinę ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys vienas tikrasis narys ir du nariai komanditoriai. Bendrijos tikrasis narys yra UAB „V. Š. konsultacijos“; nariai komanditoriai – E. Š. ir V. Š. (Sutarties 6 punktas). Pradinis bendrijos veiklos kapitalas – 5000 Lt, sudaromas iš bendrijos narių įnašų. Kiekvieno nario jungtinėje nuosavybėje apjungto kapitalo yra: UAB „V. Š. konsultacijos“ – 1000 Lt (20 proc. bendrijos nuosavybės), E. Š. – 2000 Lt (40 proc. bendrijos kapitalo), V. Š. – 2000 Lt (40 proc. bendrijos nuosavybės) (Sutarties 5 punktas).

              Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių dalyvavimas komanditinėje ūkinėje bendrijoje (kaip narių komanditorių, įnešant atitinkamą turtą, taigi kuriam taip pat taikoma CK 3.87 straipsnyje nustatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumcija), o bendrijos tikruoju nariu esant vieno iš jų vardu įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei, neeliminuoja taip pat ir sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančių teisės normų (lex specialis) taikymo santykiams, susiklostantiems bendrijos veikloje (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 3.91 straipsnis). Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir iš to sutuoktiniams kylančių teisių ir pareigų.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno iš sutuoktinių vertimasis įmonės veikla, turint UAB akcijų, o kito dalyvavimas UAB valdyme rodo, kad atsirado bendro turto tvarkymo išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje H. Ž. ir kiti v. P. A. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-423/2006). Kitoje byloje, aiškindamas atitinkamas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, kasacinis teismas pažymėjo, jog CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenumato šios prezumpcijos išimties, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje D. S. v. R. S. ir kiti, bylos Nr. Nr. 3K-3-551/2005). Arba, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas; tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, būtų galima daryti priešingą išvadą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Z. K. v. E. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-512/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005; 2007 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007).

              Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad pagal Ūkinių bendrijų įstatymo (2003 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-1804 redakcija; Žin., 2003, Nr. 112-4990) 18 straipsnio 4 dalį po atsiskaitymo su likviduojamos komanditinės ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams. Pirmiausia įnašai grąžinami komanditoriams, po to – tikriesiems nariams. Likęs komanditinės ūkinės bendrijos turtas padalijamas visiems dalyviams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti ūkinę bendriją priėmimo dieną, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Kitaip tariant, prekių ženklas (jo vertė) ir būtų komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams dalytinu ūkinės bendrijos turtu, nes, kaip nustatyta byloje, likviduojama komanditinė ūkinė bendrija kreditorių neturėjo.

              Taigi, nors sudarydamas ginčijamąjį sandorį V. Š. veikė kaip atsakovo likviduojamos UAB „V. Š. konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos likvidatorius (šios bendrovės atstovas), remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, tai savaime nepaneigė jo pareigos gauti E. Š. sutikimą minėtam sandoriui (teisių į prekių ženklą pirkimo-pardavimo sutarčiai) sudaryti (CK 3.96 straipsnio 1 dalis).

              Apeliacinės instancijos teismas ginčo sandorį vertino kaip akivaizdžiai prieštaraujantį bendrijos interesams ir nesąžiningą jungtinės veiklos sutarties dalyvių (taigi ieškovės E. Š.) atžvilgiu.

Kasacinio skundai argumentai dėl įrodinėjimo taisyklių, įtvirtintų CPK 178 ir 185 straipsniuose pažeidimo, atmestini. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės argumentus dėl ginčo prekių ženklo vertės, jo pelningumo, turėjo ir pateikti objektyvius įrodymus dėl kitokios ženklo vertės, o ne apsiriboti subjektyvaus pobūdžio argumentais, kritikuojant ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau nepateikiant kritinius teiginius patvirtinančių įrodymų. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006; kt.).

              Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste padarytomis išvadomis ir atmeta kasacinio skundo argumentus.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

              Kasacinis skundas atmetamas, taigi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (65,38 Lt; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. spalio 24 d. pažyma), priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo likviduojamos UAB „V. Š. konsultacijos” komanditinės ūkinės bendrijos (juridinio asmens kodas 3567007) 65,38 Lt (šešiasdešimt penkis litus 38 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.