Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1082/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19657-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.4;

1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.4.5.1; 2.1.14;

 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Jolantai Žižiūnienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

kaltinamajam B. K. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nukentėjusiajai B. M. ir jos atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, esantis senatvės pensijoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

B. K. 2022 m. gegužės 27 d. apie 13.30 val., vairuodamas dviratį, važiuodamas pėsčiųjų taku, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 37, pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatsargus, važiuodamas kairiąja pėsčiųjų tako puse ir iš kairės pusės apvažiuodamas taku ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją B. M. su vaikštyne, nepaliko saugaus tarpo ir nuslydus dviračio ratui nuo pėsčiųjų tako bortelio, grūdamas ją kliudė ir partrenkė, padarydamas B. M. veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityse, viršutinio danties pusės 7-o danties lūžiu, odos nubrozdinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimu, ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. M. sveikatą.

Kaltinamasis B. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. dienos metu jis dviračiu važiavo iš (duomenys neskelbtini) sodų į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuodamas šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis pamatė šaligatviu ta pačia kryptimi kaip jis judančią moterį, kuri stūmėsi vežimėlį. Daugiau žmonių jis nematė. Jis pats važiavo lėtai, norėjo tą moterį apvažiuoti, neužkliudyti ir lenkė ją iš kairės pusės, bet jam dviračio ratas nuslydo nuo pėsčiųjų tako ir jis griuvo į šoną, kūnu numušdamas moteriškei vaikštynę. Atsikėlęs jis prišoko prie tos moters ir sako: „gal padėti“, o ji sako“: „nelįsk tu niekše, ką tu man padarei“, aš sakiau „noriu tau padėti“, o ji sako „pasitrauk“. Jis norėjo moteriai padėti, bet ji nepriėmė jo pagalbos. Tada atsirado moterų, kurios padėjo jai atsikelti, iškvietė greitąją ir policiją. Atvažiavusi greitoji jam liepė eiti į automobilį pas medikus. Jis iš to susijaudinimo, net nebegalėjo pastovėti, jis nejautė, kad jam visas šonas nubrozdintas. Įvykis jį taip sukrėtė, kad pablogėjo jo paties sveikata, jį paguldė į ligoninę. Jis pergyveno dėl to, kas bus toliau, dėl tos moters. Toks įvykis jam įvyko pirmą kartą, ankščiau jam neteko nei vieno pėsčiojo nutrenkti, kitų įvykių jam važiuojant su dviračiu nebuvo nutikę. Po šio įvyki jam nebėra sveikatos, ir jis su dviračiu nebevažinėja. Jei nebūtų jam ratas nuslydęs, jam būtų pavykę pravažiuoti ir jis nebūtų nugriuvęs. Gali būti, kad dėl nugriuvimo moteriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Jis atsiprašo nukentėjusiosios B. M.. Kad neturtinė žala padaryta nukentėjusiajai jis sutinka, tačiau mano, kad 5000 eurų yra per didelė suma. Jam gaila tos moters ir jei jis turėtų 5000 eurų, juos atiduotų jai, tačiau neturi. Žalą jis sutiktų sumokėti, tačiau mažesnę sumą – iki 1000 eurų. Labai gailisi, kad taip nutiko.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2022-06-01 B. M. protokolo -pareiškimo matyti, kad jame ji nurodė, kad 2022-05-27, apie 14.00 val., jai einant šaligatviu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. šalia namo Nr. 37, iš galo važiavęs dviratininkas B. K. nesuvaldė dviračio ir kliudė ją. Po smūgio ji nukrito ant šaligatvio ir susižalojo. VšĮ „Panevėžio respublikinė ligoninė“ skubios pagalbos skyriuje jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, dešiniojo peties sumušimas, kaklo raiščių patempimas. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Prašo nubausti B. K. dėl jos sveikatos sutrikdymo. Pareiškimą rašo praėjus po įvykio 5 dienoms dėl to, kad iki šiol labai blogai jaučiasi, praktiškai negali vaikščioti, nes jaučia didelius skausmus (1 t., b. l. 27-30).

Iš nukentėjusiosios B. M. 2022-06-02 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2022-05-27, apie 13 val., ji ėjo išnešti šiukšlių ir jas išnešusi bei įdėjusi į konteinerius ėjo remdamasi į keturratę vaikštynę pėsčiųjų taku šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Ėjo dešiniuoju pėsčiųjų tako kraštu. Jai praėjus konteinerius pajuto staigų, didelį smūgį į nugarą ir pakilusi į orą vertėsi per vaikštynę, atsirado vaikštynės priekyje. Po smūgio trenkėsi veidu į grindinį. Jai trumpam aptemo sąmonė ir po to pajuto, kad kažkokios moterys ją kalbina ir siūlo pagalbą, padėti atsistoti. Su moterų pagalba ji palengva užšliaužė ant vaikštynės ir apsidairiusi pamatė, kad už jos vaikštynės guli dviratis ir stovi pagyvenęs vyras, kuris nerišliai kalbėjo, kad norėjo ją aplenkti, bet nesuvaldęs dviračio trenkėsi į ją. Dėl šio įvykio, per kurį į ją trenkėsi dviratininkas, rašyti pareiškimo nenorėjo, nes nežinojo, kaip jausis ateityje (1 t., b. l. 121-124).

Iš liudytojos R. K. 2022-11-22 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai buvo 2022 metų liepos mėnesio galas. Pamena, kad tą dieną buvo labai stiprus vėjas. Ji pamena, kad apie pietus (tikslesnio laiko nepamena) ji ėjo šaligatviu palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė kad ant šaligatvio guli senyvo amžiaus moteris, šalia moters nuversta ant šaligatvio buvo vaikštynė, o šalia tos moters stovėjo senyvo amžiaus vyriškis, taip pat matė, kad ant šaligatvio, arčiau gatvės guli dviratis. Parodė, kad moters vaikštynė buvo nuvirtusi arčiau žolės, o dviratis arčiau gatvės, tai yra jo ratai buvo ant automobilių stovėjimo aikštelės, o vairas ir dviračio rėmas ant šaligatvio. Ji priėjusi arčiau pamatė, kad moters veidas kruvinas, dėl to ji moters paklausė ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba. Moteris pradėjo isteriškai šaukti, kad jai greitoji reikalinga, kad šalia jos stovintis vyriškis ant jos specialiai užvažiavo. Ji tada paskambino į bendrą pagalbos centrą ir iškvietė greitąją pagalbą. Iškvietus pagalbą, vyriškis jai sakė, kad jis norėjo apvažiuoti moterį, ėjusią su vaikštyne, bet jis griuvo su dviračiu ir taip pergriovė šaligatviu ėjusią moterį su vaikštyne. Vyriškis kalbėjo ramiai, ji matė, kad jis išsigandęs, bandė atsiprašyti moters ir sakė, kad netyčia. O moteris toliau isteriškai šaukė, kad vyriškis specialiai ant jos užvažiavo. Taip pat atsimena, kad šioje įvykio vietoje taip pat buvo moteris su dviračiu. Ta moteris buvo apie 60 metų amžiaus, daugiau jos veido bruožų ar aprangos neįsidėmėjo, tačiau ta moteris su dviračiu sakė, kad matė visą įvykį ir nurodė, kad vyriškis su dviračiu specialiai ant moters su vaikštyne nevažiavo o tiesiog griuvo su dviračiu. Moteris su dviračiu truputį pabuvo ir paskui nuvažiavo nesulaukusi policijos pareigūnų. Ji taip pat nelaukė policijos pareigūnų, nes skubėjo, dėl to nuėjo (1 t., b. l. 141-144).

Iš liudytojos E. Ž. 2022-11-23 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad įvykio datos neatsimena, bet tai buvo 2022 metų vasarą. Pamena, kad šio įvykio metu ji dirbo su kolega J. S. ir iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, neatsimena ties kuriuo namu, dviratininkas pertrenkė moterį. Nuvykus į iškvietimo vietą, moterį, kurią pertrenkė dviratis, jau apžiūrinėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Prie greitosios automobilio matė pastatytą vaikštynę ir iš to suprato, kad pertrenkta moteris vaikščiojo su vaikštyne. Ant šaligatvio, šalia gulinčio dviračio, stovėjo senyvo amžiaus vyras, kuris buvo susėmęs už galvos, matėsi, kad labai pergyvena. Dviratis gulėjo ant šono, jo ratai buvo ant automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, o pats dviračio rėmas buvo ant šaligatvio. Senyvo amžiaus vyriškis paaiškino, kad jis šaligatviu važiavo su dviračiu ir matė priekyje jo einančią moterį su vaikštynę. Moteris su vaikštyne ėjo arčiau žalios vejos. Senyvo amžiaus vyras, važiuodamas su dviračiu pasuko arčiau šaligatvio bortelio, kuris yra prie automobilių stovėjimo vietų, kad apvažiuotų moterį su vaikštyne, bet jo dviračio ratas nuslydo nuo bortelio ir jis griuvo link moters su vaikštyne ir dėl to moteris nugriuvo. Senyvo amžiaus vyras paaiškino, kad jis neužgriuvo ant moters su dviračiu o pats nugriuvo ir savo kūnu kliudė einančią moterį su vaikštyne. Senyvo amžiaus vyras labai pergyveno dėl moters su vaikštyne, klausė kaip moters sveikata. Ji taip pat bendravo su moterimi, kuri buvo greitosios automobilyje. Moteris nurodė, kad vyras su dviračiu specialiai ant jos važiavo, nes ji juto labai didelį smūgį iš nugaros pusės (jei neklysta) ir moteris nuo patirto smūgio net perskrido per vaikštynę ir veidu trenkėsi į šaligatvio plyteles. Ar ant moters matėsi kokie sužalojimai nepamena, dėl to, kad įvykis buvo senai, pamena tik tiek, kad senyvo amžiaus vyras vis laikėsi susiėmęs už galvos ir sakė, kad griūdamas susitrenkė galvą, bet greitosios pagalbos apžiūros atsisakė. Atsimena, kad vyriškis su dviračiu elgėsi ramiai ir labai pergyveno, o moteris su vaikštyne vis šaukė, kad ją tyčia pertrenkė. Taip pat įvykio vietoje buvo moteris, kuri prisistatė esanti vyriškio giminaitė ir nurodė, kad įvykio nematė, tik atėjo padėti vyriškiui. Taip pat buvo moteris, kuri sakė, kad įvykio nematė ir tik po įvykio atėjo. Kokie moterų duomenys ji neatsimena. Taip pat neatsimena vyriškio su dviračiu ir moters su vaikštyne duomenų (1 t., b.l. 147-150).

Iš 2022-05-27 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra pėsčiųjų ir dviračių takas, esantis (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvės ties amu Nr. 37. Pėsčiųjų ir dviračių tako plotis yra 2,3 m. Šiaurinėje pusėje yra blokinis penkių aukštų daugiabutis namas, kuris pažymėtas numeriu 37. Įvykio vietoje pėsčiųjų ir dviračių takas lygiagrečiai vakarine kryptimi ribojasi su automobilių parkavimo zona, kurios plotis 5,3 m., o ilgis 17,6 m. Dviratis guli ant dešinio šono šioje parkavimo zonoje priekiu į šiaurę. Nuo priekinio ir galinio ratų dviračio ašių iki pėsčiųjų ir dviračio tako krašto yra po 0,5 m. Nuo priekinio dviračio rato iki išvestos statmenos linijos nuo pietvakarinio 37-ojo namo kampo yra 2 m (1 t., b. l. 33-39).

Iš 2022-05-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – dviratis. Apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Dviračio rėmas yra mėlynos spalvos, ant jo yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Dviračio sparnai baltos spalvos, sėdynė ir vairas juodos spalvos. Dviračio gale virš galinio rato yra sumontuotas metalinis krepšys, kuriame yra geltona virvė. Prie krepšio yra pritvirtinta metalinė grandinė su spyna, kurios kitas galas apsuktas apie dviračio rėmą (1 t., b. l. 43-45).

Iš 2022-05-27 pakvitavimo matyti, kad dviratis perduotas saugojimui B. K. (1 t., b. l. 46).

Iš 2022-06-07 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. M. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityje, viršutinio dešinės pusės 7-o danties lūžiu, odos nubrozdinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, bei poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimas (klinikiniais duomenimis). Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio B. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b.l. 87-88).

Iš 2022-05-27 Panevėžio apskrities VPK tyrėjo J. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-05-27 apie 14 val. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu pėsčiųjų - dviračių taku, esančiu šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. 37, Panevėžyje, nesuvaldė dviračio ir kliudė ta pačia kryptimi einančią pėsčiąją B. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir ją sužalojo. B. M. buvo išvežta į Panevėžio ligoninę, kur jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, dešinio peties sumušimas, kaklo raiščių patempimas ir po apžiūros išleista į namus. Nustatoma veika atitinka LR BK 139 str., tačiau ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kadangi negautas B. M. pareiškimas (1 t., b. l. 25).

Iš 2022-08-12 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK VS vyresniosios tyrėjos S. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susiekta su nukentėjusiąja B. M., kuri nurodė, kad pageidauja, kad kaltas asmuo jai atlygintų padarytą žalą ir sumokėtų nemažiau kaip 5000 eurų. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susiekus su įtariamuoju B. K., kuris nurodė, kad žalą padarytą teritorinėms ligonių kasoms atlygins, tačiau nukentėjusiajai B. M. sumokėti reikalaujamų 5000 eurų ar daugiau negali, nes neturi tokių pinigų. Nukentėjusiajai B. M. paaiškinta, kad turi teisę pateikti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje dėl neturtinės ir turtinės žalos, taip pat išaiškinta apie galimybę kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybę dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir civilinio ieškinio surašymo (1 t., b. l. 87-88).

Iš 2022-11-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), garso įrašo trukmė 1,12 minutės. Garso įraše girdima operatorės ir moters pranešėjos R. K. balsai. R. K. praneša, kad „moteriškę nutrenkė dviratis, jai iš nosies kraujas bėga, galvą sako labai skauda“ (1 t., b. l. 57-59).

Iš 2022-11-09/2022-11-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų BodyCam vaido įrašai. Pateiktas failas Nr. (duomenys neskelbtini), atidarius pateiktą failą randami 6 vaizdo įrašai, kurie yra spalvoti su garsu. Kūno kamera pritvirtinta prie pareigūnės E. Ž., kartu dirba pareigūnas J. S.. Įrašuose užfiksuoti policijos pareigūnų pokalbiai su įvykio vietoje esančiomis I. T. ir I. K. (1 t., b.l. 62-69).

Kaltinamasis B. K. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas dviratį pažeidęs Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus, partrenkęs pėsčiąją B. M., padarydamas jai kaltinime bei specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdęs B. M. sveikatą. Šie jo parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su nukentėjusiosios B. M., liudytojų R. K., E. Ž. parodymais, apžiūrų protokolų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad būtent kaltinime nurodyto įvykio metu buvo padaryti nukentėjusiajai specialisto išvadoje bei kaltinime nurodyti sužalojimai. Netikėti specialisto išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir nukentėjusioji ar jos įgaliotas atstovas. Taipogi visų byloje surinktų įrodymų visuma nepalieka abejonių ir dėl kaltinamojo veikimo neatsargia kaltės forma.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas dviratį, važiuodamas pėsčiųjų taku, esančiu Panevėžyje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 37, pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatsargus, važiuodamas kairiąja pėsčiųjų tako puse ir iš kairės pusės apvažiuodamas taku ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją B. M. su vaikštyne, nepaliko saugaus tarpo ir nuslydus dviračio ratui nuo pėsčiųjų tako bortelio, grūdamas ją kliudė ir partrenkė, padarydamas B. M. veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityse, viršutinio danties pusės 7-o danties lūžiu, odos nubrozdinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimu, ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. M. sveikatą. Tokie kaltinamojo B. K. atlikti veiksmai, atsižvelgiant į specialisto išvada nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo B. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, jis atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą 161,73 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 95-96, 109) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors posėdžio metu lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo prašoma pripažinti ir kaltinamojo amžių, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teismas pagal BK 59 straipsnio 2 dalį gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2011, 2K-108-697/2017). Šiuo gi atveju nors kaltinamojo amžius aktualus sprendžiant bausmės klausimą, ši aplinkybė yra neišskirtinė, nemažinanti ir nekeičianti veikos pavojingumo bei jos padarinių. Todėl B. K. amžius nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas, taip pat prokurorė prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti.

Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje byloje kaltinamasis B. K. padarė vieną baigtą, neatsargią nusikalstamą veiką. Jis yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra garbaus amžiaus, pensininkas, vedęs, serga onkologine liga. Kaip matyti, kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl kaltės jis visiškai prisipažino, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamojo veiksmuose nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad veika yra atsitiktinio pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį ar rodančių jo polinkį elgtis priešingai teisės aktų reikalavimams. Bylos duomenys liudija, kad po įvykio B. K. nevengė savo atsakomybės, pagal galimybes stengėsi padėti nukentėjusiajai. Jo parodymų teisme turinys rodo ir tai, kad jis sutinka su neturtinės žalos padarymu nukentėjusiajai, reiškia apgailestavimą dėl įvykio ir jo padarinių, taipogi išreiškia norą savo finansinių galimybių ribose atlyginti nukentėjusiajai padarytą tam tikrą neturtinės žalos dydį. Tokius kaltinamojo teiginius vertinant surinktų bylos įrodymų kontekste teismui nekyla abejonių B. K. nuoširdumu ir ketinimais.

Visos aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės rodo esant visoms BK 39 straipsnyje numatytoms sąlygoms, todėl teismas sprendžia esant pagrindui atleisti kaltinamąjį B. K. pagal BK 39 straipsnio nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą, esant lengvinančių aplinkybių, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teismo vertinimu, kaltinamojo B. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Pagrindo B. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones teismas nenustatė.

Byloje civilinį ieškinį 161,73 Eur sumai buvo pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa, tačiau ieškinio atsisakė, nes padaryta žala kaltinamojo buvo atlyginta (1 t., b.l. 95-96, 109). Todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinį ieškinį teisminio nagrinėjimo metu pareiškė ir B. M., kuri civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisti jai visas patirtas išlaidas šios bylos nagrinėjimo metu bei valstybei išlaidas dėl jos atstovavimo (2 t., b.l. 49-52). Posėdžio metu civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos, jos dydžio žodžiu buvo patikslintas ir suformuluotas galutinis prašymas teismui – priteisti B. M. 4380 Eur neturtinei žalai ir 620 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 71).

Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, ji lyg šiol jaučia skausmą. Iš byloje esančių duomenų taipogi matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo sukelto įvykio patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji B. M. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ir patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas dviratį dėl neatsargumo pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Kaip matyti, B. K. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, jos neneigė, surinktų įrodymų visuma rodo atsitiktinį jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, siūlė savo pagalbą, domėjosi jos sveikata. Pats kaltinamasis yra garbaus pensijinio amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų (serga onkologine liga), yra vedęs, pasak kaltinamojo – jo sutuoktinė taip pat yra pensijinio amžiaus ir turinti sveikatos problemų, jis gyvena iš pensijos, kuri yra 479,92 Eur per mėnesį (2 t., b.l. 64-66).

Byloje nustatyta , kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal specialisto išvadą, B. M. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą lėmė nustatytas nosies kaulų lūžis. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisme, ji nurodė po įvykio jautusi ir dar šiuo metu tebejaučianti skausmą įvairiose kūno vietose, bet taip pat ji pažymėjo, kas matyti ir iš byloje esančių dokumentų (2 t., b.l. 60-63), jog dar iki įvykio ji turėjo įvairių sveikatos problemų, traumų, dėl kurių ir iki įvykio juto skausmą ar turėjo kitų sveikatos nusiskundimų (dėl peties, stuburo, judėjimo, dantų ir pan.). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nukentėjusiosios teisme nurodytieji, taip pat civiliniame ieškinyje minimi nusiskundimai susiję ne tik su kaltinime nurodytu įvykiu, bet ir galimai su ankstesnėmis, iki įvykio turėtomis traumomis, anksčiau jai diagnozuotomis ligomis.

Vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą (veika atsitiktinė, padaryta dėl neatsargumo) ir nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), abiejų jų amžių, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios B. M. prašoma priteisti 4380 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-813/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-885/2021 ir kt.), todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios B. M. naudai iš kaltinamojo B. K. priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 620 eurų turtinei žalai atlyginti. Šį reikalavimą B. M. grindžia tuo, kad jai po kaltinime nurodyto įvykio iškilo būtinybė keisti naujais buvusius dantų protezus, kurių kaina pagal pateiktą preliminarų protezavimo darbų planą yra 620 eurų (2 t., b.l. 59).

Nukentėjusiosios B. M. teigimu, prieš įvykį jai buvo baigtas protezų keitimas, ji iki įvykio dvi dienas buvo su naujais protezais ir jautėsi gerai, nors įvykio metu protezas nesulūžo, bet jis pasidarė nebetinkamas ir ji nebegali jo naudoti, nes po įvykio pasidarė skausmingas žandikaulis, buvo fiksuotos nuospaudos, todėl reikia keisti dabar abu protezus (viršutinį ir apatinį). Nukentėjusioji teismui pateikė medicininius dokumentus apie lankymąsi pas odontologus, jos manymu, patvirtinančius jos reikalavimą dėl turtinės žalos, tačiau, teismo manymu, nei pastarieji dokumentai, nei kita bylos medžiaga nėra pakankami B. M. reikalavimui dėl 620 eurų pagrįsti.

Teismas pastebi, kad pagal specialisto išvadą nukentėjusiajai buvo nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityse, viršutinio danties pusės 7-o danties lūžis, odos nubrozdinimas nosies srityje, nosies kaulų lūžis bei poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimas. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusioji nei ligoninėje iš karto po įvykio 2022-05-27 apžiūros metu, nei apsilankymo 2022-05-31 pas odontologus metu, nei teismo mediko apžiūros 2022-06-07 metu, apie žandikaulio skausmus neužsiminė bei žandikaulio pažeidimai, apart viršutinio danties pusės 7-o danties lūžio, kaip ir dantenų pažeidimai jai nebuvo nustatyti ar fiksuoti minėtuose dokumentuose. Specialisto išvadoje be kita ko nurodyta, kad odontologas 2022-05-31 konsultacijos metu konstatavęs viršutinio danties pusės 7-o danties lūžį pažymėjo, jog šį dantį išrovus bus reikalinga plokštelės pataisa (1 t., b.l. 87-88). Tačiau duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios turėtas išlaidas dėl plokštelės pataisos ar numatomą jų dydį, teismui nepateikta.

Iš nukentėjusiosios teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad B. M., po įvykio praėjus daugiau nei pusei metų, lankėsi pas odontologus dėl skausmo viršutiniame žandikaulyje (2 t., b.l. 61-63), tačiau šių dokumentų turinys anaiptol neleidžia kategoriškai tvirtinti apie pastarųjų skausmų sąsają su kaltinime nurodytu įvykiu. Iš Kauno klinikų 2023-01-13 apsilankymo aprašo matyti, kad skausmas viršutiniame žandikaulyje siejamas su žandikaulio priekinių išrautų dantų sritimi, be to, nustatytas uždegimo židinys aplink 17 danties šaknį, kuris nedengiamas kaulo, fiksuojamos ir kitos būklės bei diagnozės, rekomenduojamas 17 danties šalinimas ir viršutinio žandikaulio plokštelinio protezo korekcija ar naujo protezo gamyba (2 t., b.l. 63). Teismo manymu, nei pastarojo medicininio dokumento, nei kitų jos pateiktų dokumentų turinys nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai, kad minėtoji rekomendacija dėl viršutinio žandikaulio plokštelinio protezo korekcijos ar naujo protezo gamybos susijusi su nagrinėjamame kaltinime nurodytu įvykiu ir jo padariniais, tai yra kad sąlygota kaltinamojo veiksmų.

Taip pat primintina, kad nukentėjusioji teisme parodė, kad jai dvi dienos iki kaltinime nurodyto įvykio buvo įdėti nauji dantų protezai. Nors B. M. teisme teigė apie pastarųjų protezų tinkamumą ir jokio diskomforto su jais nebuvimą iki įvykio, vertinant tokį trumpą jos buvimą su šiais protezais laiką, šią aplinkybę vertinant ir aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste (jokių žandikaulio pažeidimų, apart viršutinio danties pusės 7-o danties lūžio, nenustatymas, nukentėjusiosios nesiskundimas žandikaulio skausmais po įvykio buvusių apžiūrų metu, žandikaulio pažeidimų nefiksavimas medicininiuose dokumentuose, odontologų rekomendacija po įvykio tik dėl plokštelės pataisos, daugiau nei po pusmečio sekusi rekomendacija dėl viršutinio žandikaulio plokštelinio protezo korekcijos ar naujo protezo gamybos dėl kaltinime bei specialisto išvadoje nefiksuoto sveikatos pažeidimo – 17 danties bei kitų diagnozių), teismui kyla pagrįstų abejonių, jog poreikis keisti dantų protezus (tiek viršutinio, tiek apatinio žandikaulių) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinime nurodytu įvykiu ir sąlygotas būtent kaltinamojo veiksmų. Teismo vertinimu, tai pagrindžiančių pakankamų duomenų byloje nėra, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje  (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jai priteistą žalą (1000 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo jo paskelbimo dienos, kaip prašoma civiliniu ieškiniu, iki visiško žalos atlyginimo.

Šioje byloje nukentėjusiosios interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus sprendimu paskirtas įgaliotas atstovas advokatas Audrius Leonavičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą. Byloje esanti 2023-02-28 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 431,67 eurų (2 t., b.l. 55-57). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. K. yra garbaus pensijinio amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų (serga onkologine liga), gyvena iš gaunamos pensijos, kuri yra 479,92 Eur per mėnesį, jis administracine tvarka nebaustas, jam šiuo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pastebėtina ir tai, kad B. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atsižvelgiant į turtinę padėtį, buvo paskirtas gynėjas, 50 procentų kompensuojant išlaidas (2 t., b.l. 38-39). Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms B. K. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neišieškotinos.

Taipogi aukščiau nurodytais motyvais, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos 19,92 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

B. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant lengvinančių aplinkybių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės B. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo B. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Proceso išlaidų valstybei dėl 431,67 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno euro 67 centų) už nukentėjusiajai B. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo neišieškoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                Rita Dirkė