Civilinė byla Nr. e2S-2929-603/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30130-2015-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - G. V. C., išvadą teikiančios institucijos - Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. C. pateikė 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad gauti nauji duomenys, t. y. „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB), 2018 m. balandžio 27 d. pranešimas Nr. SR/18-10188, A/S „Danske bank“ 2018 m. gegužės 3 d. raštas ir 2017 m. rugsėjo 21 d. bei 2018 m. vasario 24 d. elektroninio pašto laiškai iš Mano Creditinfo sistemos, kuriuose išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, negalėjo būti žinomos Vilniaus miesto apylinkės teismui, priimant 2016 m. spalio 26 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimus. Pareiškėjas, remdamasis minėtais duomenimis, teigė, kad bankas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė delspinigių ir palūkanų sumos neteisėtu apskaičiavimu ir jo sąskaitų areštavimu. Pareiškėjas prašė peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 bei atnaujinti civilinį procesą.

2.       Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo prašymu ir nurodė, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytų naujumo požymių, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

3.       Trečiasis asmuo A/S „Danske bank“ pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo prašymu taip pat nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nepripažintinos naujomis, o prašymas atnaujinti civilinių bylų nagrinėjimą tuo pačiu pagrindu yra teikiamas pakartotinai, kai teismai jau ne kartą yra atmetę pareiškėjo tokio pobūdžio prašymus, todėl prašė teismo pripažinti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą bei prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Paskyrė pareiškėjui A. C. 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5.       Teismas nurodė, kad įvertinus duomenis, kuriais remiasi pareiškėjas, matyti, kad pateiktuose raštuose bankai iš esmės teikė bendro pobūdžio informaciją apie palūkanų ir delspinigių perskaičiavimą, pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir nurodė, kad vykdydami ją, sumažino pareiškėjui kredito sutartyje numatytą delspinigių ir palūkanų normą, perskaičiavo mokėtiną delspinigių bei palūkanų sumą. Pareiškėjas mano, kad tai yra naujos aplinkybės, kurios patvirtina banko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškia neteisingu delspinigių bei palūkanų skaičiavimu. Teismas neturėjo teisinio pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjui siekiamoje peržiūrėti byloje buvo žinomi ir turimi visi duomenys, susiję su palūkanų bei delspinigių paskaičiavimu. Vilniaus apygardos teismas prašomoje peržiūrėti teismo nutartyje pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir sumažino kredito sutartyje Nr. BS1133040103 numatytas delspinigių ir palūkanų normas, o „Swedbank“, AB, teismui pateikiamame rašte, nurodė, kad įvykdė įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį ir pagal ją perskaičiavo palūkanų bei delspinigių sumą. Tai nelaikytina naujomis aplinkybėmis, kurios turėtų įtakos išnagrinėtos bylos rezultatui ir nulemtų naujo - kitokio teismo sprendimo priėmimą.

6.       Taip pat teismas pažymėjo, kad dėl tų pačių sprendimų peržiūrėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra pasisakęs 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4753-534/2018, kuriuo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1921-262/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą dalyje dėl 2018 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo atmetė ir konstatavo, kad pareiškėjas savo dispozicijoje turėjo visus su nagrinėjama byla susijusius finansinius dokumentus, galėjo teismui teikti savus apskaičiavimus ir finansinius duomenis bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pagrindo konstatuoti neteisingą delspinigių ar palūkanų apskaičiavimą nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti kito teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo tuo pačiu klausimu. Pareiškėjo pateikti duomenys pripažinti kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo priėmimui ir nelaikyti naujomis aplinkybėmis išnagrinėtos ir prašomos peržiūrėti bylos kontekste.

7.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurių esminis argumentas buvo neteisingas ir nepagrįstas delspinigių bei palūkanų apskaičiavimas šiose civilinėse bylose: civilinė byla Nr. eA2-4753-534/2018, kurioje prašymą 2018 m. vasario 1 d. nutartimi teismas atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1921-262/2018 pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistą; civilinėje byloje Nr. eA2-30335-534/2018, kurioje teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi prašymą atmetė kaip nepagrįstą; civilinėje byloje Nr. eA2-4064-1064/2018, kurioje taip pat ginčijo skolos bei delspinigių dydį, pagal tą pačią ginčo kredito sutartį, tačiau teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, taip pat civilinėje byloje Nr. e2A-28136-809/2018, kurioje 2018 m. liepos 17 d. nutartimi teismas prašymą atsisakė priimti, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2568-881/2018 nutartį paliko nepakeistą.

8.       Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą ne vieną kartą dėl proceso atnaujinimo ir visi pareiškėjo pateikti prašymai savo turiniu iš esmės yra dėl to paties dalyko, t. y. netinkamai apskaičiuotų delspinigių bei palūkanų sumos, o pareiškėjo prašymai tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos visais atvejais buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pagal informacinės teismų sistemos duomenis, kad pareiškėjas sistemingai teikė teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo taip vilkindamas priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų vykdymą. Todėl teismas sutiko su trečiojo asmens išdėstytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta įstatymų teise teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas, esant rezultatui, kai ne kartą teismai atsisakė atnaujinti procesą dėl pareiškėjo įsivaizdavimu nurodytų neva naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjas suvokia susidariusią situaciją, kad jo kiekvieno naujo pareiškimo atnaujinti procesą patenkinimo tikimybė yra maža, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas teikia pakartotinius prašymus iš esmės tais pačiais argumentais, nurodant iš esmės tas pačias aplinkybes, bet nenurodant realaus ir objektyvaus pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai teismas vertino kaip akivaizdų piktnaudžiavimą pareiškėjui suteiktomis teisėmis, kuo sudaromos nepagrįstos kliūtys teismo sprendimo vykdymui ir daroma neigiama įtaka civilinių santykių stabilumui. Kartu pripažino, kad prašoma paskirti pareiškėjui 5 000 Eur bauda yra ženkliai per didelė ir neproporcinga, nes pareiškėjui dėl piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis bauda anksčiau nebuvo paskirta. Atsižvelgus į tai, remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, trečiojo asmens prašymą teismas patenkintino iš dalies ir pareiškėjui skyrė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - 100 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir patenkinti visus jo prašymo reikalavimus, panaikinti pareiškėjui paskirtą baudą, pratęsti jo prašymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikimo terminą iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo.

10.       Atskirajame skunde iš esmės nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybės, netinkamai įvertino jas, neatsižvelgė į bylai tinkamai išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes, netinkamai vadovavosi teisės normomis. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas iš esmės nesutinka visais Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atsisakyti atnaujinti procesą motyvais. Teigia, kad teismas ignoravo jo nurodytas aplinkybes, nepagrįstai paskyrė jam baudą.

11.       „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįsta nutartį, taip pat pagrįstai paskyrė pareiškėjui baudą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl proceso atnaujinimo.

14.       CPK 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalimi teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

15.       Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

16.       Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

17.       Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

18.       Pareiškėjas savo atskirojo skundo dalį dėl proceso neatnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, nes pareiškėjas nuo pat pradžios savo ieškinį grindė tuo, kad banko paskaičiuoti delspinigiai yra neteisėti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės galėjo būti nustatytos nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. pareiškėjas kredito finansinius dokumentus turėjo savo dispozicijoje, jam aplinkybės dėl prievolės kreditoriui buvo žinomos iki sprendimo priėmimo, buvo visą laiką žinomos civilinio proceso metu, pareiškėjas civilinio proceso metu galėjo teikti savo turimus finansinius dokumentus kaip įrodymus, teikti skaičiavimus. Kadangi, pareiškėjas turėjo visas galimybes teikti paskaičiavimus ir įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šiuo metu pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pripažinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes naujai paaiškėjusiomis. Dėl šios priežasties skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas neįrodė, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

20.       Atskiruoju skundu keliami fakto klausimai, kurie jau buvo išnagrinėti, dėl jų teismų jau pasisakyta, o proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje jie nenagrinėtini kaip neturintys įtakos šio klausimo išsprendimui.

21.       Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl paskirtos baudos.

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantas nurodė, kad teismas jam baudą paskyrė nepagrįstai, kadangi neatsižvelgė į susiklosčiusias faktines aplinkybes, jo kreditorių nesąžiningumą. Apeliantas nurodo, kad naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis gina savo pažeistas teises, todėl paskirta bauda turi būti panaikinta.

24.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas sistemingai teikė teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo taip vilkindamas priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų vykdymą. Pareiškėjas, esant rezultatui, kai ne kartą teismai atsisakė atnaujinti procesą dėl pareiškėjo įsivaizdavimu nurodytų neva naujai paaiškėjusių aplinkybių, pareiškėjas suvokia susidariusią situaciją, kad jo kiekvieno naujo pareiškimo atnaujinti procesą patenkinimo tikimybė yra maža, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas teikia pakartotinius prašymus iš esmės tais pačiais argumentais, nurodant iš esmės tas pačias aplinkybes. Teismo vertinimu, apeliantui (pareiškėjui) bauda paskirta pagrįstai, jos sumažinti ar panaikinti pagrindo nėra.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo.

25.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus paaiškinimus, kuriuose pareiškėjas iš esmės dėsto apeliaciniame skunde ir kituose ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kurios atskirojo skundo nagrinėjimui įtakos neturi. Kadangi panašaus turinio paaiškinimai buvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti pareiškėjo papildomai pateikiamų paaiškinimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018, palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. 2018 m. lapkričio 18 d. paaiškinimus.

Teisėja                                                    Loreta Bujokaitė