Civilinė byla Nr. 2-477-601/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00746-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.14.; 3.2.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. B., atsakovui A. K., jo atstovui adv. padėjėjui K. Ž., trečiajam asmeniui J. M., jo atstovei adv. J. V.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Langų stilius“ ieškinį atsakovams A. K. ir E. K. su trečiuoju asmeniu J. M., dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškinio esmė
- Ieškovė BUAB „Langų stilius“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) solidariai priteisti iš atsakovų E. K. ir A. K. ieškovo BUAB „Langų stilius“ naudai 119 702,27 Eur nuostolių; 2) priteisti iš atsakovų E. K. ir A. K. ieškovo BUAB „Langų stilius“ naudai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų E. K. ir A. K. ieškovo BUAB „Langų stilius“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovės atstovas nurodo, kad 2014 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Langų stilius“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“. Administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad ieškovė 2013 m. balandžio 8 d. pasirašė tarptautinę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį su Baltarusijos įmone UAB „Baltimor grup“ (toliau – sutartis), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti 1 305 tonas cemento, o pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti grynaisiais pinigais pardavėjui 100 procentų avansą, t. y. 120 000 Eur. Sutartį pasirašė ieškovės direktorius atsakovas E. K. (juridinių asmenų registre, kaip direktorius registruotas 2013 m. balandžio 9 d.). Iš atsakovo A. K. (ieškovės direktorius komercijai) apyskaitos matyti, kad jis tariamai apmokėjo sutarties kainą (413 308 Lt), įnešdamas grynais pinigais į pardavėjo kasą (pateikti 2013-04-09 ir 2013-04-11 kasos pajamų orderiai). 2013 m. gegužės 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 74 atsakovui A. K. iš ieškovės kasos išduota 366 550 Lt (pagrindas – „atsiskaitytinai“), o 2013 m. rugsėjo 30 d. jam išduota – 24 601,37 Lt (pagrindas – „atsiskaitytinai“). Kauno apygardos teismo nutartimi 2014 m. lapkričio 13 d. patvirtintas papildomas atsakovo A. K. 22 324,32 Eur finansinis reikalavimas.
- Administratorius, peržiūrėjęs jam perduotus įmonės dokumentus, nerado įrodymų apie sutarties derinimą, sutarties vykdymą. Prekės ieškovei nebuvo pradėtos gabenti ir nebuvo perduotos. 2013 m. sausio – gegužės mėnesiais buvo atleista net 11 darbuotojų (liko 5 darbuotojai, dirbantys po 0,5 arba 0,25 etato), nuo 2013 m. gegužės mėnesio ieškovė neturėjo jokių užsakymų, vykdytinų sutarčių. Nėra jokių duomenų, kad ieškovei po 2013 m. birželio mėnesio (pristatymo terminas) būtų reikėję tokio didelio kiekio cemento. Ieškovės veikla 2013 m. balandžio – gegužės mėnesiais buvo sustabdyta, nes neturėjo lėšų atsiskaitymams su subrangovais ir darbuotojais, todėl, sutarties sudarymo metu, sumokėjimas visos pinigų sumos už cementą, kurio įmonei nereikia, vertintinas kaip žalos padarymas įmonei.
- Žala ieškovei buvo padaryta abiejų atsakovų (E. K. ir A. K.) bendrais veiksmais, nes atsakovai žinodami apie įmonės finansinę padėtį ir cemento poreikio nebuvimą, pasirašė nenaudingą (nereikalingą) įmonei sutartį (pasirašė E. K.), iš karto sumokėjo visą pinigų sumą už cementą (sumokėjo A. K.), atsakovas E. K. išdavė, o atsakovas A. K. gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius. Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 119 702,27 Eur (413 308 Lt) nuostolių (CK 6.6 str. 3 d.).
- Atsakovų bandymas perkelti atsakomybę buvusiam ieškovės direktoriui trečiajam asmeniui J. M. (direktorius iki 2013 m. vasario 21 d.) yra nepagrįstas, nes nėra įrodymų, jog jis faktiškai vadovavo įmonei po jo atleidimo iš direktoriaus pareigų ir akcijų pardavimo atsakovui E. K. (2013 m. kovo 22 d.) bei vykdė sandorį su Baltarusijos įmone UAB „Baltimor grup“. Dėl sutarties su Baltarusijos įmone UAB „Baltimor grup“ ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu.
II. Atsakovų atsikirtimų esmė
6. Atsakovas E. K. (buvęs ieškovės direktorius ir esantis akcininkas) prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad faktiškai įmonei UAB „Langų stilius“ (ieškovei) vadovavo J. M., kurio paprašytas jis tapo įmonės fiktyviu direktoriumi, tačiau nepamena, kad būtų įsigijęs įmonės akcijas. Yra pasirašęs kažkokius dokumentus, važiavęs su J. M. į VĮ Registrų centrą, į banką išimti pinigų. Galėjo būti, kad išgėrusiam jam davė kažką pasirašyti, tačiau sutarties su Baltarusijos įmone, 2013 m. gegužės 28 d. avanso apyskaitos, kasos išlaidų orderių Nr. 74, 81 nepasirašė (neigia parašus). Jokių pinigų atsakovui A. K. neišdavė. Nurodė, kad panašiomis aplinkybėmis yra tapęs dar vienos įmonės direktoriumi.
7. Atsakovas A. K. (buvęs komercijos direktorius ir akcininkas) ir jo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis pasirašė byloje esančius dokumentus: 2013 m. gegužės 28 d. avanso apyskaitoje, kur yra atsakingo asmens parašas (kitoje lapo pusėje), kasos išlaidų orderius Nr. 74, 81, 2013 m. balandžio 26 d. įspėjimą Baltarusijos įmonei. Tačiau jokių pinigų nei sumokėjo Baltarusijos įmonei pagal sutartį, nei gavo pinigus pagal pasirašytus kasos išlaidų orderius iš ieškovės. Fiktyvią sutartį su Baltarusijos įmone parengė ieškovei teikusi paslaugas juristė ir J. M., siekdami padengti grynųjų pinigų trūkumą kasoje. Pasirašė aukščiau nurodytus dokumentus, nes prašė J. M., tikėjosi išgelbėti įmonę nuo bankroto.
8. Trečiasis asmuo J. M. (buvęs ieškovės direktorius ir akcininkas) nurodė, kad atleidus jį iš direktoriaus pareigų bei pardavus ieškovės akcijas atsakovui E. K., jis nedalyvavo įmonės veikloje. Galėjo būti atvejų, kad vykstant įmonės reikalų perdavimo procesui, jis kažką atlikdavo įmonėje, padėdavo vadovams. Apie sutartį su Baltarusijos įmone nieko pasakyti negali, nes nežino, nei jis, nei juristė šios sutarties nesudarinėjo. Atsakovų bandymas jį pateikti kaip faktinį ieškovės vadovą, vertintinas, kaip siekis pašalinti savo atsakomybę dėl įmonės ūkinės ir finansinės veiklos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
- Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
- Liudytojas J. J. (buvęs ieškovės darbų vadovas) nurodė, kad ieškovės faktinis vadovas buvo J. M., jis mokėdavo jam grynais pinigus, tik paskutiniais įmonės gyvavimo mėnesiais mokėjo grynais atsakovas A. K.. A. K. yra tolimas giminaitis. Apie sutartį su Baltarusijos įmone nieko nežino.
- Liudytoja V. U. (teisininkė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė) nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, tačiau sutarties su Baltarusijos įmone nesudarinėjo, apie tai nieko nežino.
- Liudytoja L. P. (ieškovės buhalterė nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. birželio mėnesio) nurodė, kad pasiūlė dirbti J. M. ir A. K.. E. K. nematė, bendraudavo su J. M. ir A. K..
- Liudytoja Z. P. (ieškovės buhalterė iki 2013 m. balandžio 4 d.) nurodė, kad jos darbo laiku įmonei vadovavo J. M., jis pateikdavo dokumentus. Dėl atleidimo iš darbo paskambino A. K..
13. Nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. trečiasis asmuo J. M. buvo atleistas iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskirtas I. S., kurį 2013 m. balandžio 5 d. pakeitė atsakovas E. K. (t. 1, b. l. 13). 2013 m. kovo 22 d. trečiasis asmuo J. M. pardavė savo 70 proc. ieškovės akcijų atsakovui E. K. (t. 1, b. l. 16). 2013 m. balandžio 8 d. atsakovas E. K. pasirašė tarptautinę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį su Baltarusijos įmone „Baltimor grup“, pagal kurią pardavėjas (Baltarusijos įmonė) įsipareigojo parduoti 1 305 tonas cemento, o pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti grynaisiais pinigais pardavėjui 100 procentų avansą, t. y. 120 000 Eur. Pagal pateiktus byloje 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. balandžio 11 d. kasos pajamų orderius bei 2013 m. gegužės 28 d. ieškovės avanso apyskaitą, atsakovas A. K. sumokėjo pardavėjui 413 308 Lt (119 702,27 Eur). 2013 m. balandžio 17 d. atsakovas A. K. pardavė savo 30 proc. ieškovės akcijų atsakovui E. K. (t. 1, b. l. 13, 156-157), tokiu būdu atsakovas E. K. tapo vieninteliu ieškovės akcininku. 2013 m. gegužės 3 d., pagal kasos išlaidų orderį Nr. 74, atsakovas E. K. išdavė atsakovui A. K. 366 550 Lt (pagrindas „atsiskaitytinai“), o 2013 m. rugsėjo 30 d., pagal kasos pajamų orderį Nr. 81, atsakovas E. K. išdavė atsakovui A. K. 24 601 Lt (pagrindas „atsiskaitytinai“). 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atsisakyta ieškovei kelti bankroto bylą, nustačius, kad įmonė yra moki, o 2014 m. birželio 4 d. įmonei iškelta bankroto byla. 2016 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistą), kurioje nurodyta, kad sutarties sudarymas su Baltarusijos įmone ir išankstinis pinigų sumokėjimas (120 000 Eur) jai už cementą, vertintini kaip įmonės lėšų iššvaistymas ir didelės žalos įmonei padarymas (t. 1, b. l. 136-143).
14. Atsakovo A. K. išsilavinimas aukštasis, jis yra trijų įmonių akcininkas, vienoje iš įmonių eina direktoriaus pavaduotojo pareigas.
15. Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą, esminės aplinkybės yra: ar atsakovas A. K. gavo prašomas priteisti pinigų sumas, ar jas gavo teisėtai ir pagrįstai, jei jas gavo nepagrįstai tai, ar atsakovo E. K. veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos šių pinigų išmokėjimui, ar šie veiksmai (neveikimas) neprieštaravo įmonės (jos kreditorių) interesams.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas A. K. negavo, pagal kasos išlaidų orderius Nr. 74 ir Nr. 81, 391 151,37 Lt (113 285,26 Eur). Atsakovas A. K. pasirašė kasos išlaidų orderiuose, jog gavo šiuos pinigus. Įrodymų, paneigiančių šių pinigų gavimą, atsakovas nepateikė. Tai, kad atsakovas E. K., kuris taip pat pasirašęs kasos išlaidų orderiuose, teigia, jog neišdavė šių pinigų (parašus neigia), nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu pinigų negavimą, nes E. K. yra suinteresuotas šioje byloje asmuo, kaip ir A. K.. Atsakovo A. K. teiginys, jog kasoje nebuvo pinigų, taip pat neįrodytas, tokių duomenų byloje nėra, įmonė dar vykdė ūkinę veiklą (pagal 2013 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas buvo 389 665 Lt; ), pagal 2013 m. spalio 31 d. balansą turėjo turto 990 949 Lt, todėl kasoje galėjo būti atsakovui išduoti pinigai. Šių pinigų išmokėjimo nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtina pats atsakovas A. K., nurodydamas, jog sutartis su Baltarusijos įmone buvo fiktyvi, sudaryta siekiant padengti grynųjų pinigų trūkumą kasoje, t. y. atsakovas pripažįsta, kad nėra sumokėjęs Baltarusijos įmonei pinigų (413 308 Lt), kurie nurodyti 2013 m. gegužės 28 d. avanso apyskaitoje (kurioje atsakovas A. K. pasirašė kaip sumokėjęs šiuos pinigus), kas sudarė pagrindą išduoti jam pinigus jau minėtais kasos išlaidų orderiais (391 151,37 Lt). Taigi, nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos nepagrįstai ir neteisėtai, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, laikytina nustatyta, todėl atsakovui A. K. kyla pareiga grąžinti gautus pinigus. Atsakovas A. K., turėdamas aukštąjį išsilavinimą, būdamas trijų įmonių akcininkas, vienoje jų dirbdamas direktoriaus pavaduotojo pareigose, neabejotinai turėjo suprasti ir suprato, jog patvirtindamas pinigų gavimą parašu, prisiima dėl to kylančią (galinčią kilti) atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad atsakovas A. K. ėmė neigti pinigų gavimą (kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą) tik ieškovei pateikus dėl šių pinigų priteisimo ieškinį teismui, netgi nagrinėjant ieškovės tyčinio bankroto klausimą (2016 m.), atsakovas tvirtino, kad sutartis su Baltarusijos įmone buvo galiojanti (t. 1, b. l. 136-143), kas rodo atsakovo paaiškinimų nenuoseklumą, prisitaikymą prie esančios situacijos ir duoda pagrindą netikėti jo paaiškinimais.
17. Ieškovas prašo nuostolius priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir A. K.. Atsakovas E. K., sudarant sutartį su Baltarusijos įmone ir išmokant atsakovui A. K. pinigus, buvo ieškovės direktoriumi.
18. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
19. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
20. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.
21.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas E. K., būdamas ieškovės direktoriumi, pasirašė kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos atsakovui A. K. buvo išduota 391 151,37 Lt, pasirašė 2013 m. gegužės 28 d. avanso apyskaitą, kurioje matyti atsakovui A. K. pinigų išdavimo neteisėti pagrindai (fiktyvūs Baltarusijos įmonės kvitai). Atsakovas E. K. nurodė, jog nesudarinėjo sutarties su Baltarusijos įmone, todėl turėjo suprasti ir suprato, kad bet koks pinigų išlaidavimas iš įmonės kasos negali būti pateisinamas sutartimi su Baltarusijos įmone, juo labiau pinigų išlaidavimas iš įmonės kasos (jeigu atsakovas ir nežinojo nieko apie sutartį su Baltarusijos įmone) negali įvykti nesant tam pagrindo (pvz.: trečiajam asmeniui J. M. ar atsakovui A. K. to paprašius). Atsakovas E. K. nepateikė įrodymų, kad ne jis pasirašė avanso apyskaitą, kasos išlaidų orderius, kurie buvo pagrindu pateisinti įmonės turėtas išlaidas, kurių galimai neturėjo. Tokie atsakovo E. K. veiksmai, kaip įmonės vadovo, negali būti laikomi teisėtais, rūpestingais, atidžiais ir apdairiais.
22. Netgi pripažinus, kaip teigia atsakovas E. K., jog jis galbūt įmonėje nepriiminėjo jokių sprendimų, o tai už jį darė J. M., o jis tik padėjo tai įgyvendinti (vyko į VĮ Registrų centrą, į banką išimti pinigų, kažkur pasirašė ir pan.) ir vertinant tai, kad tokiu „statytiniu“ direktoriumi jis sutiko būti jau antroje įmonėje, laikytina, kad atsakovas E. K. suprato savo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, t. y. tapęs direktoriumi, nesiekė realiai vykdyti savo pareigų. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovas E. K. sudarė sąlygas, nesant jokio teisėto pagrindo, parodyti neva teisėtą išlaidų turėjimą įmonėje. Toks elgesys neatitinka tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto.
23. Taigi, nustačius, kad atsakovas E. K. netinkamai vykdė (ar visai nevykdė) savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, jam taip pat tenka atsakomybė už nepateisinamą (nėra dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą įmonės interesais) pinigų išdavimą (išėmimą) iš įmonės kasos ir tokiu būdu nuostolių įmonei atsiradimą.
24. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys.
25. Teismas sprendžia, kad pagrįstai ieškinyje prašoma priteisti nuostolius iš abiejų atsakovų solidariai, nes nustatyta, kad abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais (neveikimu) (vienas atsakovas išdavė pinigus, kitas – gavo juos) buvo padarytos išlaidos iš įmonės (ieškovės), imituojant jų sumokėjimą Baltarusijos įmonei.
26. Ieškovė prašo priteisti 413 008 Lt (119 702,27 Eur), t. y. tiek, kiek neva buvo sumokėta Baltarusijos įmonei ir nurodyta 2013 m. gegužės 28 d. avanso apyskaitoje. Tačiau nustatyta, kad šie pinigai nebuvo sumokėti Baltarusijos įmonei, taip pat nustatyta, kad iš įmonės (ieškovės) pagal kasos išlaidų orderius išlaiduota 391 151,37 Lt (113 285,26 Eur), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant kasos išlaidų orderiuose nurodytą sumą (113 285,26 Eur), kuri yra reali nuostolių suma (šia suma sumažėjo ieškovės turtas), o ne neva sumokėtą Baltarusijos įmonei sumą.
27. Iš atsakovų už priteistą sumą (113 285,26 Eur) priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
28. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinėmis paslaugomis, kurias sudaro 1 452 Eur (ieškinio parengimas, atstovavimas teisme). Ieškinį patenkinus iš dalies (95 proc.), ieškovei priteistina 1 379,40 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 689,70 Eur). Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 str. 1 d.) ir bylinėjimosi išlaidos, įsisijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 2 355 Eur, todėl iš atsakovų valstybei priteistina 2 237 Eur (2 355 x 95 proc.) (iš kiekvieno atsakovo po 1 118,50 Eur). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 30,27 Eur, todėl iš atsakovų valstybei priteistina 28,76 Eur (30,27 x 95 proc.) (iš kiekvieno atsakovo po 14,38 Eur). Subendrinus priteistinas iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovų priteistina po 1 132,88 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Langų stilius“, į. k. (duomenys neskelbtini), 113 285,26 Eur (vieną šimtą trylika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 26 ct) žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Langų stilius“, į. k. (duomenys neskelbtini), po 689,70 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 132,88 Eur (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt du eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas