Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-594-255/2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02502-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.2; 45.4.3; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugpjūčio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo, ir
n u s t a t ė:
V. S. (V. S.) nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 22 d., apie 19.19 val., Klaipėdoje, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 224,00 km vairavo transporto priemonę „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas (0,46 promilės).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutarimu V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnį, skyrė administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. S. 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad faktas, jog asmuo nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, dėl asmens asmeninių interesų susijusių su asmeniniu komfortu, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad V. S. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, byloje nėra reikšminga. V. S. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Mano, kad teismas nenurodė kažkokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių V. S. būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas už tokį grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes V. S. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas atmestinas.
V. S. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad V. S. pripažįsta, kad padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl V. S. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas ginčija ATPK 301 straipsnio taikymą V. S. ir prašo panaikinti nutarimą dėl ATPK 301 straipsnio V. S. pritaikymo bei prašo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį V. S. paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas, paskirdamas V. S. nuobaudą, nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad leistina alkoholio koncentracijos organizme norma viršyta labai nežymiai, į V. S. sveikatos būklę, tai, jog jis yra vienintelis šeimoje vairuojantis transporto priemones asmuo ir dėl ligos pobūdžio turi nuolat vykti į medicinos įstaigas. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nusprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 301 straipsnį ir paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Įvertinus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 301 straipsniu ir paskirdamas 1000 Lt baudą su 3 (trijų) mėnesių laikotarpio teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Apeliantas skunde teigia, kad ATPK 301 straipsnio 1 dalį galima taikyti tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, ATPK 301 straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta visuma tokių aplinkybių: V. S. serga onkologine liga, yra vienintelis šeimoje vairuojantis asmuo ir dėl ligos pobūdžio nuolat turi vykti į gydymo įstaigas, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir labai dėl jo gailėjosi, V. S. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė yra ir tai, kad V. S. nustatytą leistiną neblaivumo normą viršijo nežymiai, tik 0,06 promilės (įvertinus paklaidą – tik 0,05 promilės). Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, jog V. S. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones, dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažįsta ir dėl jo gailisi, atsakomybės nevengia. Taigi ATPK 301 straipsnis V. S. taikytinas ne tik dėl to, kad jis prisipažino ir galisi dėl padaryto pažeidimo, o nustačius byloje visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. S. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje V. S. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas sutinka su apeliantu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pažymėtina ir tai, kad V. S. atėmus teisę vairuoti transporto priemones ilgesniam laikotarpiui bus apribotos jo galimybės pasirūpinti savo sveikata, todėl apelianto prašoma nuobauda būtų neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 8 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Regina Bertašienė