Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-801-360/2015

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03304-2015-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.; 3.26

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas T. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties

n u s t a t ė:

2015 m. birželio 26 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucijos) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje T. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1423 straipsnio 1 dalį, 1423 straipsnio 6 dalį ir subendrinus nuobaudas jam skirta 140 Eur dydžio bauda.

T. R. priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi T. R. skundo netenkino ir paliko galioti 2015 m. birželio 26 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą.

Apeliaciniu skundu T. R. prašo panaikinti 2015 m. birželio 26 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliantas skunde teigia, kad liudytojas R. Pocius negalėjo matyti ir nematė, automobilio salone esančio taksometro ir jo parodymų, tačiau teismas tinkamai jo parodymų neįvertino, o besąlygiškai priėmė už pagrindą. Skunde teigiama, kad R. Pocius net nematė automobilyje taksometro, tačiau patikrinimo akte nurodė, kad „vairuotojas vežė neįjungęs taksometro“. Taigi, kaip teigiama skunde teismas prieštaravimų tarp R. Pociaus parodymų ir jo surašyto patikrinimo akto turinio nepastebėjo, nesiaiškino ir, savaime aišku, šių prieštaravimų nepašalino. Apeliantas teigia, kad 2015m. gegužės 24d. patikrinimo metu jam buvo pareikštos pastabos tik dėl taksi automobilio apipavidalinimo ir, atvirkščiai, jokių pastabų dėl taksometro pareikšta nebuvo. Pažymėtina, kad iš esmės patikrinimo aktas surašytas dėl netinkamo taksi automobilio apipavidalinimo, tik vėliau parašytas vienas labai trumpas sakinys: „Keleivę taksi vairuotojas vežė neįjungęs taksometro". Kaip teisme nurodė liudytojas R. Pocius, šį aktą jis surašė pasibaigus reidui. Iš to apeliantas sprendžia, kad šį prierašą R. Pocius padarė supainiojęs jį su kitu per šį reidą patikrintu taksi automobilio vairuotoju, arba net specialiai, kad būtų nubaustas kuo griežčiau be to neatmeta ir to, kad jis padarytas ir kita rašymo priemone, t. y. jau po akto surašymo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigė, kad taksometras buvo uždengtas dangteliu, tačiau jokio dangtelio ant mano taksometro nėra ir niekad nebuvo, nes ant taksometro techniškai neįmanoma įrengti dangtelio. Apie tai, kad taksometras buvo įjungtas, galėtų patvirtinti keleivė, kurią jis vežė patikrinimo metu ir priešingai, negu teisme teigė apklausti liudytojai R. Pocius ir K. Graslys, ji sėdėjo ne gale, o priekyje, keleivio sėdynėje ir negalėjo nematyti įjungto taksometro, be to, nuvežus ją į Gedminų gatvę, ji atsiskaitė pagal taksometro rodmenis. Po patikrinimo jam buvo leista toliau vežti keleivę ir jis ją nuvežė į Gedminų gatvę, kur ji nurodė. Jeigu jo taksi automobilio taksometras nebūtų įjungtas, jam nebūtų leista tęsti pažeidimą, t. y. vežti keleivę neįjungus taksometro. Dėl visų išdėstytų priežasčių pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nepastebėjo akivaizdžių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir jų surašytų dokumentų, 2015 m. spalio 16 d. nutartyje pasisakė ne dėl visų jo skundo argumentų, neapklausę jo gynybos liudytojos, padarė neteisingas išvadas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą, todėl Klaipėdos m. apylinkės teismo  2015 m. spalio 16 d. nutartis naikintina.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad protokolas surašytas tinkamo asmens. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1423 straipsnyje, protokolą turi teisę surašyti tam įgalioti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai, bet ne įgalioti juridiniai asmenys. Šiuo atveju Klaipėdos m. savivaldybės vykdomoji institucija – administracijos direktorė įgaliojo surašyti administracinio teisės pažeidimų protokolus ne pareigūną, o juridinį asmenį - VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas", jokių įgaliojimų Klaipėdos miesto savivaldybes administracijos direktorė Aušrai Bacevičienei nėra suteikusi. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal LR ATPK 2591 str. 1 dalies 2 punktą patys savivaldybės vykdomųjų institucijų pareigūnai taip pat turi būti įgalioti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tuo tarpu, nėra jokių duomenų, kad pati Judita Simonavičiūtė yra įgaliota surašyti minėtus protokolus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimą administracinėje byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju Institucijai, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios Institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar taksi vairuotojas T. R. veždamas keleivę buvo įjungęs taksometrą. T. R. tvirtina, kad 2015 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu jam buvo pareikštos pastabos tik dėl taksi automobilio apipavidalinimo, ir jokių pastabų dėl neįjungto taksometro pareikšta nebuvo. Kaip teigia T. R. tai įrodo 2015 m. gegužės 24 d. surašytas patikrinimo aktas, iš kurio turinio matyti, kad surašytas dėl netinkamo taksi automobilio apipavidalinimo, o tik pabaigoje parašytas vienas labai trumpas sakinys: „Keleivę taksi vairuotojas vežė neįjungęs taksometro". T. R. nurodo, kad jam nebuvo duota susipažinti su patikrinimo aktu, jame nėra įrašyti kiti dalyvavę asmenys, tame tarpe ir keleivė, bei policijos darbuotojas. Be to, kaip teigia apeliantas byloje pridėtos nuotraukos, dėl automobilio išorės apžiūros, tačiau nėra nei vienos nuotraukos, dėl taksometro parodymų. Apeliantas mano, kad jei būtų buvęs užfiksuotas pažeidimas, jog jis keleivė vežė su neįjungtu taksometru, jam nebūtų buvę leista toliau ją vežti, tačiau tokio draudimo nebuvo.

Liudytojas R. Pocius teismo posėdžio metu parodė, kad sustabdžius automobilį jis automobilį pradėjo fotografuoti, kadangi jis neatitiko taksi automobilio apipavidalinimo reikalavimų. Priėjęs kolega K. Grauslys pasakė, kad automobilis neturi taksometro. Jis priėjęs pamatė, kad taksometras buvo uždengtas specialiu dangteliu, jį pakėlus, taksometras rodė laiką. Keleivė sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, jai buvo iškviestas kitas automobilis. Patikrinimo aktą surašė po reido, kad negaišti laiko.

Liudytojas K. Grauslys teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės 24 reido metu tikrino taksi automobilius. Apie 0.45 val. pastebėjo važiuojantį taksi automobilį, kurio plafonas buvo degantis, o pagal taisykles tai reiškia, kad neįjungtas taksometras. Sustabdžius automobilį, pastebėjo, kad nėra taksometro, vairuotojas atidarė dangtelį ir jis pamatė neįjungtą taksometrą.

2015 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. 856 nurodytas tikrinamas automobilis Lexus T12940, akte nurodyta, kad taksi paslaugos teikiamos su nepilnu apipavidalinimu, bei, kad keleivę taksi automobilis vežė su neįjungtu taksometru. Nurodyta, kad pridedama 1 foto. Pateiktose nuotraukose užfiksuota automobilio išorė.

Taigi iš šių pateiktų skirtingų duomenų neaišku, ar taksi vairuotojas T. R. keleivę vežė įjungtu taksometru, ar jo nebuvo įjungęs. Nei Institucijos atstovai, nei apeliantas, nei teismai nėra specialistai vertinti taksometro veikimo techninių galimybių, o Institucija, kuri turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo padarytą nepateikė jokių duomenų apie taksometro naudojimo taisykles ir jo technines galimybes. Be to priimant sprendimą buvo remtasi vien tik dviejų liudytojų parodymais, kurie tuo metu dalyvavo reide ir tikrino taksi automobilius, kai tuo metu tikrinant minimą taksi automobilį dalyvavo ir policijos pareigūnas, bei keleivė. Nebuvo aiškintasi dėl taksi keleivės įlaipinimo ir paslaugų teikimo – ar taksi buvo kviečiamas skambinant operatoriui, ar buvo fiksuoti duomenys apie keleivio maršrutą, ar duomenys dispečerinėje fiksuoja taksometro ar plafono veikimą. Taigi, apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, negali būti konstatuojama, jog tinkamai yra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad kai iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                      Savinijus Katauskas