Civilinė byla Nr. e2-178-999/2016

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00088-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.3.6.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (N)

ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S   U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 17 d.

Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „4finance“ prašo iš atsakovo A. B. priteisti 173,77 € skolą, 52,22 € palūkanas, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € žyminį mokestį.

Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui A. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „4finance“, valdanti sistemą Vivus.lt, ir atsakovas A. B. 2013 m. gegužės 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9976767001, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 173,77 € kreditą 6 mėnesių terminui. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2013 m. rugsėjo 21 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovui suteikė 173,77 € kreditą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė ir šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 str.), CK 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina likusi negrąžinta 173,77 € kredito suma.

Sutinkamai su CK 6.874 str. 1 d. ir sutarties 7.1. p., nuo 2013-09-22 iki 2013-11-13 atsakovas privalo sumokėti ir sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą (98,98 %), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų.

Nustatyta, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 str. 1 d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2013-05-01 Vartojimo kredito sutartyje buvo susitarta dėl 98,98 procentų dydžio palūkanų normos, taigi šios sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.

Vertinant, kad tarp sutarties šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, minėtos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos pagrindu mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d.). 2013-05-01 sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 158,90 procentų. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutartyje nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis yra mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl iš viso pagal CK 6.874 str. 1 d. nustatytą taisyklę už pradelstas dienas iš atsakovo priteistina – 52,22 € palūkanų po kredito grąžinimo termino.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 15 € žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 str., teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) I k., 173,77 € (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 centus) negrąžintą paskolos sumą, 52,22 € (penkiasdešimt du eurus 22 centus) palūkanas, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € (penkiolika eurų) žyminį mokestį, UAB „4finance“,  į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, sąsk. Nr. LT08 7300 0101 2644 8433, AB „Swedbank“, naudai.

Atsakovas A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „4finance“, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Daina Dyburienė