skvitrfCivilinė byla Nr. e2-164-1099/2024

(buvęs bylos Nr. e2-546-1099/2023)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03600-2022-4

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18; 2.6.20; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“ atstovams vadovui A. D. ir advokatui Gintui Andruškai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“ atstovams vadovui R. R. ir advokatui Dariui Pinkevičiui,

trečiajam asmeniui E. Č.,

liudytojams R. Š., I. R.,

teismo ekspertams Zitai Beržienei, Dariui Kalibatui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santjana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. Č..

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Bylos esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Trifazis“ atliktų darbų sutartos/nesutartos kainos dydžio ir atsiskaitymo už juos, taip pat dėl tariamo atstovavimo (ne)egzistavimo.

 

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

 

2.       Ieškovė MB „Trifazis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Santjana“ 31 105,47 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje, dublike ir kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad tarp jos ir atsakovės 2021 m. gegužės mėnesį buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal pateiktus užsakymus atlikti elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir apmokėti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (toliau – Sutartis). Ši Sutartis raštiškai nebuvo patvirtinta.

4.       Ieškovė pažymi, kad nuo Sutarties sudarymo pradžios atsakovė užsakymus pateikdavo el. paštu, nurodydama objektą ir kokius darbus jame reikia atlikti. Ieškovė užsakytus darbus ir paslaugas teikė laiku ir tinkamai, perdavus darbus iš karto pateikdavo ir PVM sąskaitą faktūrą darbų apmokėjimui. Atsakovė darbus priimdavo ir jokių nusiskundimų dėl jų kokybės neturėjo.

5.       Anot ieškovės, su tuometiniu atsakovės projektų vadovu E. Č. buvo sutarta 100 Eur + PVM vienos schemos braižymo kaina. Pažymi, kad pasikeitus atsakovės projektų vadovui, toliau buvo siunčiami el. laiškai, susiję su užsakytais darbais, darbai toliau buvo priimami, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog sudarytas susitarimas nepakito. Kita vertus, atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, įskaitant ir išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, neapmokėjo (apmokėta tik pirmoji PVM sąskaita faktūra), nors ieškovė atliktus darbus ir PVM sąskaitas faktūras persiuntė atsakovės projektų vadovui E. Č., vėliau pakartotinai R. Š.. Nesulaukus apmokėjimų už pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir pareikalavus, kad kuo greičiau būtų padengtas įsiskolinimas, atsakovė paprašė pateikti skolų suderinimo aktą. Ieškovė, reaguodama į atsakovės prašymą, parengė skolų suderinimo aktą, pagal kurį bendra atsakovės skola, įskaitant ir išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, sudarė 43 299,85 Eur.

6.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė po skolų suderinimo akto pateikimo neįvykdė savo įsipareigojimų, priešingai, pradėjo kvestionuoti jų susitarimą dėl principinių schemų kainos. Ieškovei paaiškinus, kad kaina negali toliau būti derinama, nes atsakovei ir taip jau yra taikoma nuolaida, atsakovė šalių sudarytą susitarimą sustabdė; papildomai žodžiu nurodė, jog nesant rašytinės sutarties, atlikti darbai nebus apmokėti. Anot ieškovės, darbai jau buvo beveik baigti, todėl jie negalėjo būti sustabdyti, tačiau atsakovė toliau laikėsi pozicijos stabdyti užsakymus. Reaguodama į tokią situaciją, ieškovė sustabdė paskutinių nubraižytų elektros prietaisų principinių schemų skaitmenizavimo darbus ir išrašė atsakovei išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330.

7.       Ieškovė aiškina, kad atsakovė pasiūlė vienos schemos braižymo kainą – 7 Eur (turėtų būti ne didesnė nei 10 Eur) ir jei ieškovė su tokia kaina nesutiks, darbai liks neapmokėti. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pasiūlyta darbų kaina, 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė jai pretenziją. Vėliau atsakovė, be jokio atskiro pranešimo, 2021 m. gruodžio 30 d. pervedė ieškovei 1 280,18 Eur ir taip apmokėjo tris PVM sąskaitas faktūras, nors pavedimo paskirtyje aiškiai nenurodyta kokios konkrečios PVM sąskaitos faktūros apmokamos. Teigia, kad 2022 m. sausio 24 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nepagrįstai nurodė, jog atsakovės direktorius nežinojo apie sutartą su ieškove įkainį, todėl nesutinka su ieškovės reikalavimu.

8.       Ieškovės vertinimu, šalių sudaryta Sutartis yra teisėta ir galiojanti, t. y. užteko bendros ieškovės ir atsakovės valios, jog būtų sudaryta mišri rangos (dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo) ir paslaugų (dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros) sutartis. Nors atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad tariamai nežinojo apie ieškovės ir E. Č. atsakovės vardu suderintą kainą dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo, o E. Č. apskritai neturėjo teisės atlikti tokių veiksmų atsakovės vardu, tačiau E. Č. informavo ieškovę, jog tiek užsakymai, tiek kaina buvo suderinta su atsakovės vadovu. Ieškovės teigimu, net jeigu paaiškėtų arba atsakovei pavyktų įrodyti, kad kaina su vadovu nebuvo derinta, bet kuriuo atveju E. Č. atsakovės vardu sudaryta Sutartis ir pagal ją sutarta elektros prietaisų principinių schemų braižymo kaina yra privalomi atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 2 dalį.

9.       Ieškovė pabrėžia, kad jeigu asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, jog atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti. Nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotojui E. Č. susisiekus su ieškove dėl darbų atlikimo, paslaugų suteikimo bei susitarus dėl taikomo darbų įkainio, ieškovė pagrįstai tikėjo, kad Sutartis sudaroma su įgaliotu asmeniu, todėl tiek pati Sutartis, tiek įkainiai yra įpareigojantys atsakovę. Taigi, ieškovė nesutinka su tuo, kad atsakovė negalėjo žinoti apie tai, kokie darbai ir kas tuos darbus atlieka pačios atsakovės kontroliuojamuose objektuose, tuo labiau, jog visi darbai buvo atlikti atsakovės naudai, t. y. nėra pagrindo teigti, kad Sutartyje trūksta atsakovės valios, bei abejoti, jog nebuvo suderinta paslaugų kaina.

10.       Ieškovė nurodo, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti jai susidariusį įsiskolinimą už jos atliktus elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbus bei suteiktas elektrofizikinių matavimų paslaugas, nes ieškovė yra atlikusi atsakovės el. laiškais užsakytus darbus – elektros prietaisų principinių schemų braižymus, taip pat suteikusi elektrofizikinių matavimų paslaugas, ir viską perdavusi atsakovei. Atitinkamai pagal atliktus darbus yra pateikti darbų perdavimo aktai bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas 10 d. apmokėjimo terminas. Atsakovė visus atliktus darbus yra priėmusi ir nei karto nepareiškusi jokių prieštaravimų ar kitokių pastabų dėl darbų kokybės.

11.       Ieškovė pažymi, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovė yra apmokėjusi 4 iš 27 PVM sąskaitų faktūrų: Nr. TRF353, Nr. TRF442, Nr. TRF451 ir Nr. TRF492; pirmoji PVM sąskaita faktūra yra apmokėta dar 2021 m. vasarą, o kitos trys – po pretenzijos pateikimo dienos.

12.       Anot ieškovės, atsakovė atsakyme į pretenziją neneigia savo pareigos sumokėti už atliktus darbus, tik nepagrįstai teigia, kad darbų kaina neatitinka rinkos kainos, kas reiškia, jog atsakovė pripažįsta Sutartį kaip sudarytą. Nepaisant to, atsakovė vis dar nėra atsiskaičiusi už elektrofizikinių matavimų paslaugą pagal 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF462 bei nėra apmokėjusi nei vienos PVM sąskaitos faktūros už schemų braižymą.

13.       Aiškina, kad atsakovė, pateikdama užsakymus nubraižyti elektros prietaisų principines schemas, suformavo pagrįstą lūkestį ieškovei, jog atlikti darbai bus apmokėti pagal sutartą įkainį laiku ir tinkamai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju buvo pažeista bendradarbiavimo pareiga ir tai lėmė neplanuotas išlaidas ieškovei, kurie traktuojami kaip patirti nuostoliai. Ji iš savo pajamų turėjo padengti darbuotojų kelionių išlaidas (kurą, apgyvendinimą, dienpinigius – iš viso 707,98 Eur), nes atsakovės užsakymuose visi nurodyti objektai buvo už Vilniaus ribų, vakarinėje Lietuvos dalyje. Taip pat ieškovė turėjo sumokėti 5 410,65 Eur PVM mokestį nuo pajamų, kurių negavo.

14.       Ieškovė pažymi, kad jos taikomas vienos schemos braižymo įkainis (100 Eur + PVM) atitinka rinkos kainas ir protingumo principą, todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, jog įkainis yra nepagrįstas ir atitinkamai privalo apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras už elektros įrenginių principinių schemų braižymą. Sudarant Sutartį ieškovė nurodė, kad vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina bus 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM), o tuometinis atsakovės projektų vadovas E. Č., pasitaręs su direktoriumi, tokiam pasiūlymui pritarė.

15.       Ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovės nesąžiningumą ir bandymą išvengti prievolės, o būtent į tai, jog atsakovė, pati būdama atsakinga už tai, kokie darbai yra užsakomi, specialiai ir piktavališkai bando prilyginti ieškovės atliktus darbus visai kitokio pobūdžio, žymiai paprastesniems darbams. Teigia, kad atsakovė atsakyme į pretenziją nuolatos vartoja sąvoką „schemos atnaujinimas“. Ieškovė neabejoja, kad schemos atnaujinimo braižymo darbai gali kainuoti ir kainuoja ne daugiau kaip 10 Eur, kadangi tokio darbo metu schemą braižantis asmuo (įmonė) jau turi seną schemą ir ją perbraižo pagal naujus reikalavimus, tinkamus formatus ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju schemų atnaujinimo braižymo kaina nėra aktuali. Nurodo, kad ieškovės atlikti elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbai, kuriems buvo pateikti atsakovės užsakymai, yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau specialių žinių, laiko bei sąnaudų. Atliekant principinių schemų braižymo darbus reikia nustatyti iš kokių elektros skydelių, pastočių ar paskirstymo punktų pajungta (priklausomai nuo objekto, kuriame atliekami darbai), kas yra pajungta, nustatyti tikslias pajungimo vietas ir taškus, bei visa tai nubraižyti schemoje su komutaciniais aparatais, kitaip sakant, identifikuoti seniai sumontuotas elektros linijas ir parengti realias, tikslias jungiamąsias principines schemas, tačiau, ne kaip bando teigti atsakovė, perbraižyti buvusias senas schemas.

16.       Ieškovė aiškina, kad siekdama įrodyti, jog jos taikomas 100 Eur + PVM įkainis už vienos schemos braižymą yra pagrįstas ir atitinkantis rinkos kainas, kreipėsi į dvi nepriklausomas įmones, atliekančias analogiškus darbus. Remdamasi ieškovės atliktų darbų apibūdinimu, pirmoji įmonė nurodė, kad tokio pobūdžio vienos schemos braižymo darbus atliktų už ne mažiau kaip 250 Eur + PVM, o antroji – už 130 Eur + PVM. Taigi, ieškovės taikomas įkainis yra ne tik kad atitinkantis, bet ir mažesnis nei rinkos kaina, siūloma analogiškiems elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbams. Be to, į schemų braižymo kainą nebuvo įtrauktos ir ieškovės darbuotojų išlaidos dėl kuro sąnaudų vykstant iš Vilniaus į Lietuvos vakarų regione esančių miestų objektus. Galiausiai, taikomo įkainio pagrįstumą taip pat įrodo ir tai, kad 100 Eur + PVM (už schemą) įkainį ieškovė taiko visiems savo klientams, pateikiantiems užsakymą nubraižyti elektros prietaisų principines schemas.

17.       Anot ieškovės, į skolų suderinimo aktą yra įtraukta išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. 505, išrašyta už darytus, bet atsakovei atsisakius susimokėti, galutinai nepabaigtus ir atsakovei neperduotus darbus. Kadangi šie darbai nėra baigti, ieškovė jų neįtraukė į reikalavimą priteisti susidariusią skolą už neapmokėtus darbus, o skolos dydį grindžia 2022 m. vasario 28 d. apyvartos žiniaraščio duomenimis, t. y. atsakovė yra skolinga ieškovei 31 105,47 Eur sumą, kurią sudaro neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. 443, Nr. 453, Nr. 462, Nr. 463, Nr. 464, Nr. 465, Nr. 467, Nr. 468, Nr. 469, Nr. 470, Nr. 471, Nr. 472, Nr. 476, Nr. 477, Nr. 478, Nr. 479, Nr. 483, Nr. 484, Nr. 485, Nr. 487, Nr. 493, Nr. 494, Nr. 503 ir Nr. 504.

18.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog apie Sutartį ir kainą ji nieko nežinojo, nurodo, kad E. Č., dar dirbdamas atsakovės įmonėje projektų vadovu, neabejotinai buvo informavęs atsakovę, jog objektuose, esančiuose Lietuvos vakarų regione, prižiūrimuose pagal su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį, nėra būtinųjų elektros prietaisų principinių schemų. Atsakovei taip pat buvo nurodyta ir žodžiu sutarta kaina, kuri yra užfiksuota atliktų darbų aktuose bei PVM sąskaitose faktūrose.

19.       Ieškovė pažymi, kad siuntė tiek atliktus darbus, tiek PVM sąskaitas faktūras net keliems atsakovės darbuotojams (E. Č., R. Š., E. S. ir kt.) ir nei vienas iš jų nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų kainos, toliau ragino daryti užsakytus darbus kuo greičiau, uždavinėjo klausimus kokie darbai dar turi būti atlikti, buvo žadama apmokėti PVM sąskaitas faktūras; ieškovė negavo jokio pranešimo, kad darbų kaina yra netinkama ir/ar kad darbai turėtų būti sustabdyti. Anot ieškovės, tokie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad principinių schemų braižymo kaina buvo suderinta su atsakove ir ji jai pritarė.

20.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ji siuntė atliktus darbus ir PVM sąskaitas faktūras jau realiai nebedirbančiam asmeniui, nurodo, kad didžioji dalis darbų buvo pateikta E. Č. dar iki 2021 m. lapkričio 3 d. Be to, ieškovė, vos tik sužinojusi, kad E. Č. nebedirba atsakovės bendrovėje, iš karto pradėjo kontaktuoti su naujai paskirtu projektų vadovu R. Š.. Net jeigu per klaidą ir buvo nusiųsta sąskaita el. paštu jau nebedirbančiam E. Č., visas PVM sąskaitas faktūras atsakovė neabejotinai gavo, kadangi ji kurį laiką kontroliavo buvusio darbuotojo el. pašto dėžutę. Be to, pats R. Š. ieškovei nurodė siųsti PVM sąskaitas faktūras ne tik jam, bet ir el. paštu siauliai@santjana.lt.

21.       Ieškovė aiškina, kad atsakovė sužinojo apie principinių schemų braižymo įkainį gerokai anksčiau nei tik gavusi skolų suderinimo aktą, tačiau nekėlė jokio klausimo dėl darbų kainos iki kol nebuvo atsakovei priduoti visi atlikti darbai. Visą lapkričio mėnesį ieškovė siuntė nubraižytas schemas atsakovės darbuotojui R. Š. ir šiam nekilo jokių klausimų nei dėl ieškovės ir E. Č. sudarytos Sutarties, nei dėl darbų kainos.

22.       Anot ieškovės, tik gavusi visas užsakytas ir nubraižytas principines schemas, atsakovė pradėjo kelti klausimą ne dėl darbų kainos, o tik dėl nuolaidos, t. y. atsakovė kainos nesuderinimo klausimo iš pradžių net nekėlė. Tokie teiginiai atsirado tik po to, kai ieškovė nesutiko suteikti atsakovei nuolaidą. Ieškovei pranešus, kad atsakovei jau ir taip yra taikoma nuolaida, neskaičiuojant papildomo 5 Eur mokesčio, kai schemoje yra virš 20 komutacinių aparatų, atsakovė staiga pareiškė, kad stabdo visus darbus. Ieškovė darbų stabdymui iš esmės neprieštaravo, tačiau nurodė, kad paskutiniai užsakyti darbai jau yra baigiami braižyti, teliko juos skaitmenizuoti, t. y. objektai jau yra apvažiuoti, schemos braižomos, todėl darbai faktiškai jau yra baigti ir sąskaita už darbų atlikimą vis tiek bus pateikta.

23.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, kad E. Č. neturėjo įgaliojimų sudaryti Sutartį, nurodo, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas protingas asmuo analogiškoje situacijoje būtų tikėjęs, kad Sutartį sudaro su tokiam veiksmui atlikti tinkamu asmeniu. Pažymi, kad pirmo telefoninio pokalbio metu su E. Č. ieškovei buvo pranešta, jog jis dirba projektų vadovu UAB „Santjana“ ir yra atsakingas už jos sutarties su AB „Kelių priežiūra“ tinkamą vykdymą jam priskirtame Lietuvos vakarų regione. Ieškovei buvo nurodyta, kad vakarų regione esančiuose ir atsakovės prižiūrimuose objektuose nėra būtinų principinių elektros prietaisų schemų, todėl tartasi, kokia galėtų būti tokių darbų atlikimo kaina. Vėliau ieškovė buvo informuota, kad E. Č. suderino su atsakovės direktoriumi R. R. dėl darbų atlikimo. Ieškovė tiesiogiai komunikavo su E. Č. ne kaip su fiziniu asmeniu, bet kaip su atsakovės darbuotoju, kuris ieškovei atrodė kaip kompetentingas savo srities specialistas, gerai išmanantis situaciją, todėl suprantantis kokių darbų atlikimo reikalauja iš ieškovės. Visų aplinkybių kontekste ieškovei nekilo jokių abejonių, kad sudaro Sutartį su įgaliotu asmeniu, kadangi E. Č. veikė ne savo, o išimtinai atsakovės vardu.

24.       Be to, atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino darbų, užsakytų E. Č., atlikimą. Atsakovė nė karto nepranešė ieškovei, kad principinių schemų braižyti nereikėjo, kad jos atsakovei nereikalingos, perteklinės; priešingai, ieškovė, net ir po atsakovės darbo sutarties su E. Č. nutraukimo, kaip tik buvo skatinama ir raginama vykdyti dar E. Č. pateiktus užsakymus ir schemas nubraižyti bei pateikti atsakovei kuo greičiau. Ieškovės žiniomis, nubraižytos principinės schemos yra pakabintos objektuose Lietuvos vakarų regione, kas reiškia, kad jos atsakovei buvo/yra būtinos ir naudojamos. Tai patvirtina, kad atsakovė pripažino E. Č. teisę pateikti ieškovei užsakymus dėl principinių schemų nubraižymo. Atitinkamai, jeigu atsakovės darbuotojui buvo realiai suteikta teisė teikti užsakymus, tai tas pats darbuotojas turėjo visas teises ir suderinti užsakymo kainą, t. y. nėra pagrindo teigti, kad E. Č., kaip atsakovės projektų vadovas, buvo įgaliotas teikti užsakymus dėl darbų vykdymo, tačiau negalėjo derinti tokių darbų kainos.

25.       Ieškovė nurodo, kad Sutartis buvo sudaryta ne tik dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo, bet ir dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų, tačiau atsakovė ginčija tik principinių schemų braižymo kainą. Šiuos darbus ir jų kainą taip pat derino E. Č., dirbdamas atsakovės projektų vadovu. Taigi, atsakovė, apmokėdama ieškovės atliktus žaibosaugos ir elektrofizikinių matavimų darbus, iš esmės patvirtino, kad ji pripažįsta tiek E. Č. teisę sudaryti tokią Sutartį, tiek nustatyti konkrečią darbų kainą.

26.       Ieškovė pažymi, kad ji neturi ir neprivalo žinoti kokia yra susiklosčiusi vidinė tvarka atsakovės įmonėje, kaip ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiami įgaliojimai, kokius dokumentus (subrangovinių sutarčių korteles ar kt.) darbuotojai turi pildyti ir pan. Visų aplinkybių kontekste, kai į ieškovę buvo kreiptasi padėti įvykdyti atsakovės su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį, t. y. atlikti elektrofizikinius matavimus, patikrinti žaibosaugą bei nubraižyti elektros prietaisų principines schemas, ieškovei užteko pagrįstai tikėti, kad Sutartis yra sudaroma su įgaliotu asmeniu. Anot ieškovės, atsakovė, tvirtindama, kad E. Č. nesilaikė vidinės tvarkos, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, susijusių su nagrinėjama situacija; nepateikė įrodymų apie E. Č., kaip projektų vadovo, teisių ribas.

27.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, susijusiais su rinkos kaina, nurodo, kad principines schemas gali braižyti tik kvalifikuoti specialistai, o ne paprasti darbuotojai, todėl atitinkamai ir kaina turi atitikti darbą atliekančio asmens kvalifikaciją. Tarp atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sudarytoje sutartyje viena iš teikiamų paslaugų numatyta principinių elektros schemų atnaujinimo paslauga, tačiau iš tiesų, kaip paaiškėjo E. Č. sutarties vykdymo eigoje, vakarų regiono objektuose nebuvo jokių schemų, kurias būtų galima atnaujinti. Tai reiškia, kad atsakovės pasirašyta sutartis iš esmės net neatitiko realios situacijos, o atsakovės prižiūrimi objektai neatitiko įstatyminių reikalavimų ir apskritai neturėjo jokių schemų, t. y. objektuose nebuvo būtinų techninių dokumentų elektros įrenginių eksploatavimo instrukcijų, veikiančių elektros įrenginių sąrašo bei schemų, kaip to reikalauja Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 42 punktas.

28.       Ieškovė pažymi, kad jai nėra aktuali atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartyje numatyta kaina, ji negali saistyti jos taikomų įkainių, t. y. AB „Kelių priežiūra“ nustatytas abonementinis mokestis už elektros ūkio priežiūrą negali būti lyginamas su ieškovės atliktų darbų (principinių schemų braižymo) kaina. Kadangi atsakovė neturėjo kompetentingų darbuotojų, galinčių parengti principines schemas, o AB „Kelių priežiūra“ ragino darbus atlikti, E. Č. kreipėsi į ieškovę – atestuotą įmonę, turinčią licencijas elektros įrenginius įrengti ir energetikos įrenginiams eksploatuoti, taip pat kvalifikuotus energetikos darbuotojus. Pažymi, kad ieškovė buvo skatinama subraižyti elektros prietaisų principines schemas kaip galima greičiau, nes atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartyje buvo numatytas 100 Eur už kiekvieną pradelstą dieną netesybų mokėjimas. Taigi, faktiškai ieškovė atsakovei padėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

29.       Ieškovė aiškina, kad AB „Kelių priežiūra“ pagal abonementą už 36 mėn. laikotarpį atsakovei sumokėjo 26 680 Eur (su PVM), o tai ne daug skiriasi nuo ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos. Net jeigu atsakovė ir patyrė papildomų nuostolių dėl kainų skirtumo, tai niekaip nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. Atsakovė pati derėjosi su AB „Kelių priežiūra“ dėl darbų kainos, todėl atsakovei ir kyla rizika dėl galimų nuostolių patyrimo.

30.       Anot ieškovės, atsakovės nurodoma 10 Eur + PVM schemos kaina nėra logiška dėl realiai patiriamų laiko sąnaudų ir išlaidų, todėl negali būti taikoma ieškovės atliktiems principinių schemų braižymo darbams. Teigia, kad ieškovė buvo pasamdyta atlikti naujų schemų braižymą, t. y. jos darbuotojui nuvykus į objektą, buvo matyti, jog jokių senų schemų nėra, todėl darbuotojas turėjo pats savarankiškai išnagrinėti iš kur, kas ir kaip yra pajungta, nesant duomenų ant kabelių ir jungčių, juos dar atskirai patikrinti, viską užfiksuoti ir tuomet braižyti naujas schemas. Tokio pobūdžio darbo negalėtų atlikti nekvalifikuotas darbuotojas. Be to, faktiškai nėra įmanoma atlikti užsakytų principinių schemų braižymo darbų už tokią kainą, kurią pasiūlė atsakovė. Ieškovė yra juridinis asmuo, samdantis darbuotojus, kuriems turi būti išmokėti jų kvalifikacijas atitinkantys atlyginimai, turi būti sumokėti privalomi mokesčiai. Be to, ieškovei turi likti pelnas nuo vykdomos veiklos. Minėto įkainio nepagrįstumą įrodo ir tai, kad už tokią kainą faktiškai nėra įmanoma net nuvykti iki objektų, kuriems reikėjo nubraižyti principines schemas (žemiausia galima kelionės kaina 13,40 Eur).

31.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog jos darbuotojas per mėnesį gali nubraižyti iki 39 elektros schemų, braižymui užtrukdamas 40 val., nurodo, kad vien nuvykti iki objekto jos darbuotojas užtrukdavo 1,5-3,5 val. Priklausomai nuo objekte esančių elektros įrenginių, apžiūra trukdavo labai skirtingai (nuo 20 min. iki visos dienos); du kartu dirbdami kvalifikuoti specialistai iki 5 principinių schemų gali nubraižyti per 3 val., tačiau, pavyzdžiui, braižant objekto, adresu Laisvės g. 50, Tauragė, 28 principines schemas, ieškovė užtruko 3 darbo dienas. Iš viso atsakovei buvo pateiktos net 262 elektros prietaisų principinės schemos, kurias ieškovė, pasitelkdama du darbuotojus, nubraižė per 2,5 mėn. Taigi atsakovės pateikiamas pavyzdys aiškiai neatitinka tikrovės ir ieškovės realiai patirtų laiko bei piniginių išteklių sąnaudų.

32.       Ieškovė, vertindama atsakovės pateiktus komercinius pasiūlymus, nurodo, kad nėra aišku ar įmonės įsivertino kokiu atstumu yra objektai. Ieškovė, susisiekdama su įmonėmis, visuomet nurodydavo, kad objektai, kuriuose reikėtų braižyti principines schemas, yra Lietuvos vakarų regione. Taip pat iš atsakovės į bylą pateiktų komercinių pasiūlymų negalima suprasti ar nustatant kainą buvo skaičiuotas darbuotojo valandinis įkainis, ar skaičiuota vienos principinės schemos nubraižymo kaina. Taigi, dėl duomenų trūkumo negalima teigti, kad įmonių, į kurias kreipėsi atsakovė, pateikti komerciniai pasiūlymai iš tiesų atitinka rinkos kainą.

33.       Anot ieškovės, atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo jos apyvartos dydį; ieškovė yra sąlyginai jauna, trejus metus veikianti įmonė. Bendra darbų suma yra visiškai pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad buvo aplankyta virš 20 objektų ir nubraižyta apie 300 principinių schemų.

34.       Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Pakartotinai paaiškino, kad 2021 m. gegužės mėn. į ieškovę (jos vadovą) kreipėsi trečiasis asmuo E. Č., veikdamas atsakovės vardu, dėl tam tikrų paslaugų suteikimo (iš pradžių dėl elektrofizikinių matavimų ir žaibosaugos patikros darbų, vėliau dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo); ieškovei nekilo jokių abejonių, jog trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu ir jos naudai, tuo labiau, jog, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovei spaudimą darė jos užsakovė – AB „Kelių priežiūra“, kuri net pradėjo taikyti sankcijas atsakovei už nevykdomas prievoles. Aiškino, kad su trečiuoju asmeniu buvo sutarta nurodytų schemų braižymo kaina – 100 Eur + PVM/vnt., taip pat dėl papildomų 5 Eur viršijus 20 komutacinių aparatų kiekį. Anot atstovų, schemų braižymas buvo laikui imlus darbas, nes reikėjo važinėti po visą Lietuvos vakarų regioną ir nurodytuose objektuose iš naujo braižyti minėtas schemas, kadangi senų schemų nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovei vykdant darbus ir pradėjus juos teikti atsakovei apmokėjimui, jokių pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl kainos nebuvo, tačiau kai atėjo laikas apmokėti nusiųstas sąskaitas, atsakovė pradėjo kvestionuoti sutartą kainą. Nurodė, kad atsakovė už dalį darbų (už žaibosaugos patikrą) yra apmokėjusi, nors tuos darbus irgi užsakinėjo trečiasis asmuo, atitinkamai, anot atstovų, trečiasis asmuo turėjo teisę užsakinėti darbus atsakovės vardu ir atitinkamai tartis dėl jų kainos, o atsakovė ginčija kitą dalį sutartų darbų tik dėl to, jog nesutinka su sutarta kaina, nors ją neabejotinai žinojo/turėjo žinoti; kita vertus, ieškovė neturėjo žinoti ir nežinojo atsakovės vidinės tvarkos, t. y. kas įgaliotas užsakinėti ir tartis dėl tam tikrų darbų. Be to, teigė, kad sutarta kaina atitiko tiek rinkos kainą, tiek įprastą ieškovės taikomą kainą tokie pobūdžio darbams. Atstovai nesutiko su atsakovės siūloma kaina už schemą (apie 10 Eur/vnt.), teigdami, jog ji yra neprotinga; taip pat prašė nesivadovauti atsakovės pateiktais komerciniais pasiūlymais, nes jie yra neaiškūs, juos galimai pateikė susijusios įmonės/partneriai. Teigė, kad nagrinėjamu atveju prašoma apmokėjimo už 252 schemas, kurios buvo nubraižytos ir perduotos atsakovei; bendrai schemų nubraižymas užėmė apie 4 mėn. – iš pradžių važiuota į objektus, braižoma ranka, o vėliau ranka subraižytos schemos perduotos pagal sutartį liudytojai I. R., kuri jas braižė kompiuterine programa. Pažymėjo, kad net ir po trečiojo asmens E. Č. atleidimo, kitas atsakovės darbuotojas R. Š. toliau ragino ieškovę atlikinėti darbus, nekvestionuodamas sutartos kainos. Atkreipė dėmesį į tai, jog į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovės vadovas 2022 m. spalio mėn. buvo informuotas, jog darbus (schemų braižymą) atlieka ieškovė, tačiau jokių veiksmų dėl darbų stabdymo, kainos derinimo nebuvo atliekama. Anot atstovų, šiuo atveju atsakovei netiko ne sutarta schemos kaina, o galutinė darbų kaina, nes atsakovė nežinojo/neįvertino kiek bus tų schemų; taigi, ieškovės atstovų vertinimu, pati atsakovė neįvertino rizikos dėl sutartų darbų apimties ir galutinės darbų kainos, tačiau būtent atsakovė turėjo/turi ją prisiimti. Nurodė, kad kadangi nagrinėjamu atveju schemos braižymo kaina buvo sutarta/suderinta dviejų juridinių asmenų, nėra pagrindo remtis rinkos kaina; kita vertus, net jeigu vertinti ir rinkos kainą, suderinta kaina ją atitiko arba buvo į ją panaši. Prašė nesiremti teismo ekspertės Zitos Beržienės ekspertizės išvadomis, nes jos yra netinkamos – vertinta tik schemos braižymo kaina, neįvertinta daug kitų dedamųjų; eksperto Dariaus Kalibato skaičiavimai yra tikslesni, tačiau jie yra tik orientaciniai, pats ekspertas nurodė, jog realybėje tokių darbų kaina gali būti ir didesnė.

35.       Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

36.       Nurodo, kad atsakovės įmonėje buvo įdarbintas 2020 m. lapkričio 16 d. ir jokių vidaus taisyklių ar tvarkų tuo metu nebuvo, su kuriomis, kaip darbuotojas, trečiasis asmuo turėjo būti supažindintas pasirašytinai. Teigia, kad kaip projektų vadovas buvo atsakingas už atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nors atskiro įgaliojimo neturėjo (turėjo tik įgaliojimą, kuris suteikė pirkti prekes parduotuvėse).

37.       Trečiasis asmuo pažymi, kad atsakovei buvo žinoma, jog jis, būdamas atsakingas, be kita ko, už sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“, pasitelkė ieškovę atlikti varžų ir elektrofizikinius matavimus bei elektros prietaisų principines schemas nubraižyti už sutartą kainą.

38.       Anot trečiojo asmens, dėl kompetentingų darbuotojų trūkumo, atsakovė nuo pat sutarties su AB „Kelių priežiūra“ pasirašymo dienos nebuvo atlikusi varžų bei elektrofizikinių matavimų prižiūrimuose objektuose ir atsakovei buvo pradėtos taikyti baudos, todėl šiuos darbus reikėjo atlikti kuo greičiau. Trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę dėl skubiai reikalingų atlikti varžų ir elektrofizikinių matavimų. Anot trečiojo asmens, ieškovė pavestus darbus atliko operatyviai ir gerai, o atsakovė niekada neišreiškė jokio nepritarimo dėl ieškovės pasitelkimo elektrofizikiniams matavimams objektuose atlikti. Priešingai, pačią pirmąją PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo be jokių klausimų.

39.       Trečiasis asmuo aiškina, kad nors atsakovė įsipareigojo AB „Kelių priežiūra“ atlikti elektros ūkio priežiūros paslaugas, tame tarpe ir atnaujinti arba nubraižyti naujas principines elektros schemas, kaip paaiškėjo vėliau, kai kuriuose objektuose nebuvo apskritai jokių schemų. Elektros prietaisų schemos buvo ypatingai jautrus klausimas, nes realiai atsakovė neturėjo personalo, kuris tokius darbus galėtų atlikti, o AB „Kelių priežiūra“ buvo nepatenkinta, kad beveik metus nuo pat sutarties sudarymo dienos schemų braižymo klausimas nepajudėjo. Teigia, kad darbai privalėjo būti atlikti, nes atsakovė siekė, jog AB „Kelių priežiūra“ sutartį pratęstų dar metams, todėl teko ieškoti situacijos sprendimo būdų ir bandyti pasitelkti įmonę, galinčią atlikti reikiamus darbus.

40.       Trečiasis asmuo nurodo, kad savarankiškai ieškojo įmonių, kurios galėtų atlikti principinių schemų braižymo darbus. Pasikreipus į keletą kompetentingų įmonių, kaina buvo nurodyta 70 Eur + PVM + kuro išlaidos, tačiau nei viena iš jų nesutiko apsiimti darbų atlikti, kadangi visi objektai buvo apie 200 km atstumu nuo Vilniaus. Tuomet trečiasis asmuo vėl kreipėsi į ieškovę, nes atsakovė buvo patenkinta gautu rezultatu dėl anksčiau teiktų paslaugų. Anot trečiojo asmens, ieškovė nurodė, kad vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina bus 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM). Matant tokios kainos pagrįstumą, ši kaina buvo patvirtinta, o apie ją buvo informuota atsakovė. Anot trečiojo asmens, ieškovės taikoma kaina yra pagrįsta ir iš esmės atitinka kitų įmonių pasiūlytą 70 Eur (+ PVM) kainą, prie kurios papildomai būtų priskaičiuotos kuro išlaidos.

41.       Trečiasis asmuo pažymi, kad pagal susiklosčiusią praktiką įmonės viduje, su atsakovės direktoriumi kiekvieną pirmadienį turėdavo susitikimą, kurio metu būdavo aptariami visi einamieji darbai. Pažymi, kad ne vieno iš susitikimų metu direktoriui buvo nurodyta, jog ieškovė yra pasitelkta elektros prietaisų principinių schemų braižymui objektuose, aptarnaujamuose pagal sutartį, sudarytą su AB „Kelių priežiūra“, žinojo darbų kainą, ir atsakovės direktorius niekada tokiam susitarimui neprieštaravo.

42.       Anot trečiojo asmens, atsakovės buhalterija nepriimdavo PVM sąskaitų faktūrų el. paštu, todėl gavęs el. paštu ieškovės išrašytas sąskaitas už atliktus darbus, jas pateikdavo atsakovės vadovybei kartu su pasirašytu abonementiniu aktu ir pagal jį išrašyta sąskaita. Tai reiškia, kad buhalterijai sąskaitos galėdavo patekti tik iš atsakovės vadovybės, todėl nėra abejonės, jog atsakovė ieškovės sąskaitas buvo gavusi ir su jomis susipažinusi. Teigia, kad sąskaitos būdavo pateikiamos kitą mėnesį po jų išrašymo, taigi visos ieškovės sąskaitos, išrašytos iki 2021 m. rugsėjo 30 d., buvo priduotos atsakovei; taip pat tikėtina, kad buvo priduotos ir sąskaitos, išrašytos iki 2021 m. spalio 15 d., nes trečiasis asmuo stengdavosi kuo greičiau jas perduoti atsakovei.

43.       Aiškina, kad dėl trečiajam asmeniui nežinomų priežasčių atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nors ieškovės pateiktos schemos buvo iškabintos atsakovės prižiūrimuose objektuose iki 2021 m. lapkričio 15 d. Nepaisant to, atsakovė visiškai nepagrįstai ginčija ieškovės reikalavimą sumokėti susidariusią skolą ir papildomai menkina trečiojo asmens reputaciją, nurodydama įvairiausias aplinkybes, susijusias su netinkamu pareigų ėjimu.

44.       Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės taikoma elektros prietaisų schemų braižymo kaina yra protinga ir atitinkanti rinkos kainas, o atsakovės į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai yra neatitinkantys tikrovės. Pabrėžia, kad jeigu realiai egzistavo 10 Eur + PVM schemų braižymo kaina, trečiajam asmeniui nesuprantama kodėl atsakovė laukė metus ir nedarė ar neužsakė jokių principinių schemų braižymo darbų prižiūrimuose objektuose, iki kol klientė (AB „Kelių priežiūra“) nepradėjo taikyti baudų. Be to, įmonės, dalyvaudamos konkurse dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbų atlikimo, 10 Eur + PVM kainų nenurodytų, nes realiai tokios žemos kainos analogiškiems darbams rinkoje neegzistuoja.

45.       Trečiasis asmuo nesutinka, kad susitardamas dėl darbų atlikimo su ieškove, jis turėjo užpildyti subrangos kortelę. Aiškina, kad darbo praktikoje subrangos kortelės buvo naudojamos samdant subrangovus papildomiems darbams, jog atsakovės direktorius matytų, kokie subrangovai yra samdomi ir kiek tokiems subrangovams reikės sumokėti. Pagal nerašytą vidaus taisyklę nuo kortelėje nurodytos sumos ne mažiau kaip 15 proc. turėdavo likti atsakovei. Tačiau pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“ buvo sudarytas abonementas (mėnesinis mokestis), todėl tokiems darbams subrangos kortelės niekada nebūdavo pildomos, kadangi atsakovė negalėjo išrašyti papildomų sąskaitų AB „Kelių priežiūra“ už atliktus darbus. Taigi, trečiojo asmens vertinimu, jis neprivalėjo užpildyti subrangos kortelės ginčui aktualiu atveju.

46.       Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė savo atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Paaiškino, kad atsakovės bendrovėje jis pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio mėn.; tuo metu jau buvo sudaryta sutartis su AB „Kelių priežiūra“, tačiau spaudimo iš pastarosios dar nebuvo. Jis buvo atsakingas už minėtos sutarties vykdymą, todėl, pažįstamam rekomendavus ieškovės vadovą, jis kreipėsi į jį dėl pirminių darbų atlikimo, kuriuos ieškovė atliko. Anot trečiojo asmens, iš AB „Kelių priežiūra“ prasidėjo spaudimas dėl darbų atlikimo, pradėtos skirti baudos, todėl jis pakartotinai kreipėsi į ieškovę ir dėl aptariamų schemų nubraižymo, buvo sutarta 100 Eur + PVM schemos kaina ir pradėti vykdyti darbai. Trečiojo asmens teigimu, nors jis neturėjo įgaliojimų atsakovės vardu sudarinėti sutarčių, bet įmonėje buvo įprasta praktika ieškoti subrangovų ir jis dažnai tokias sutartis sudarydavo, pasitelkdamas išorinius vykdytojus. Pažymėjo, kad subrangovinės kortelės buvo pildomos dėl papildomų darbų, todėl šiuo atveju, esant abonemento sutarčiai su AB „Kelių priežiūra“, tokios kortelės pildyti nereikėjo. Teigė, kad šiuo atveju buvo aišku, jog užsakyti ieškovės darbai kainuos pakankamai daug, bet AB „Kelių priežiūra“ jau skaičiavo baudas, todėl reikėjo skubiai imtis darbų; tuo labiau, jog trečiasis asmuo nesurado mažesnės kainos. Anot trečiojo asmens, jis maždaug 2022 m. rugsėjo mėn. informavo atsakovės vadovą, kad darbus atlieka ieškovė, informavo ir apie sutartą kainą, nežinojo tik dėl galutinio darbų apimties kiekio (galimai galėjo būti iki 200 schemų); atsakovės vadovas pretenzijų nei dėl šių darbų perdavimo ieškovei, nei dėl sutartos kainos neturėjo. Anot trečiojo asmens, atsakovės nurodoma 10 Eur/vnt. schemos kaina yra neįmanoma.

47.       Atsakovė UAB „Santjana“ atsiliepime į ieškinį, triplike ir kituose teiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.       Nurodo, kad jai apie tarp ieškovės ir E. Č. sutartą kainą nebuvo žinoma; apie ją atsakovė sužinojo tik gavusi iš ieškovės skolų suderinimo aktą, po kurio gavimo nedelsiant sustabdė visus užsakymus.

49.       Atsakovė pažymi, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo kokia nors forma susitarta tarp šalių dėl schemų braižymo kainos, t. y. byloje nepateikta rašytinė sutartis ar bent jau susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės buvusio darbuotojo E. Č. dėl paslaugų kainos. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad apie galimas schemų braižymo kainas buvo informuotas atsakovės vadovas. Taigi, akivaizdu, jog dėl schemų braižymo kainos tarp šalių suderintos valios nebuvo.

50.       Anot atsakovės, ieškovė PVM sąskaitas faktūras už atliktus atsakovei darbus teikė išimtinai E. Č. (atsakovė PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės gavo tik po 2021 m. lapkričio 3 d., kai atsakovė nutraukė darbinius santykius su E. Č.); atsakovė apie tokių PVM sąskaitų faktūrų už schemų braižymą egzistavimą net negalėjo žinoti ir tuo pačiu negalėjo realiai susipažinti su ieškovės taikomu rinkos sąlygų neatitinkančiu įkainiu už teikiamas paslaugas.

51.       Atsakovė aiškina, kad apie E. Č. atleidimą ieškovė buvo informuota; taip pat ji pareikalavo visus dokumentus persiųsti projektų valdymo vadovui R. Š.. Ieškovei pateikus PVM sąskaitas faktūras naujajam darbuotojui ir buvo pastebėtas įkainio už paslaugas dydžio nepagrįstumas bei imtasi veiksmų dėl susiklosčiusios situacijos tolesnės analizės: iš ieškovės pareikalauti skolų suderinimo aktas ir visos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, sustabdytas paslaugų teikimas ir kt.

52.       Nurodo, kad jos darbuotojas E. Č. niekada nebuvo įgaliotas sudarinėti sutartis su klientais ar kitais asmenimis, o tuo labiau derinti trečiųjų asmenų atsakovei teiktinų paslaugų įkainių bei tokiu būdu atsakovei sukurti atitinkamas pareigas ir teises prieš trečiuosius asmenis, kaip nagrinėjamu atveju ieškovei. Anot atsakovės, ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, jog būtų domėjusis ar atsakovės darbuotojas E. Č. buvo įgaliotas asmuo ne tik derėtis, bet ir priimti sprendimus atsakovės vardu dėl paslaugų poreikio, įkainių ir pan. Vien faktas, jog jis yra atsakovės darbuotojas, nesudaro pagrindo pagrįstai tikėtis, kad šis asmuo turi įgalinimus sudaryti sutartis ar priimti atitinkamus sprendimus atsakovės vardu.

53.       Atsakovė pažymi, kad pagal jos vidines tvarkas, padalinių vadovai, norėdami pasitelkti subrangą konkretiems darbams atlikti, pagal vidinę tvarką turi pildyti Subrangos kortelę, kurios pagalba atsakovės vadovas, įvertinęs subrangos poreikį ir pagrįstumą, gali suteikti įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Apie šią vidinę tvarką buvęs darbuotojas E. Č. puikiai žinojo ir ne kartą yra naudojęsis, tačiau nagrinėjamu atveju apie poreikį samdyti subrangovą neinformavo ir Subrangovo kortelės neužpildė.

54.       Anot atsakovės, tuo atveju, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo, kainos ir kitų sąlygų būtų buvusi derinama raštu, neabejotina, jog ieškovė būtų tikėjusis, kad tokia sutartis būtų pasirašoma (sudaroma) su atsakovės vadovu, kuris turi teisę sudarinėti sandorius bendrovės vardu – jam tokią teisę suteikia bendrovės įstatai, arba kad sutartis būtų pasirašoma (sudaroma) asmens, kuris tokią teisę turi pagal atitinkamą įgaliojimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, derindama susitarimo sąlygas, įskaitant ir įkainį, su atsakovės buvusiu darbuotoju E. Č., ne tik neįsitikino jo tinkamu atstovavimo faktu, kas iš esmės patvirtina, jog įkainis negali būti laikytinas šalių suderinta valia, ir dėl to teisėtu, bet ir galimai rašytinės sutarties nesudarė sąmoningai (pažymi, jog kiekvienas atidus ir rūpestingas juridinis asmuo siektų sudaryti rašytinę sutartį, kurioje aiškiai aptartų jos sąlygas, įskaitant sutarties kainą, atsiskaitymo tvarką bei kitas sąlygas), žinodama, jog atsakovės darbuotojas tokių įgalinimų neturi, o atsakovės vadovas su tokia sutarties kaina (įkainiu) niekada nebūtų sutikęs (mano, jog ieškovė su atsakovės darbuotoju galėjo būti susitarę dėl nesąžiningo įkainio už paslaugų teikimą dydžio).

55.       Atsakovės įsitikinimu, priešingai nei bando įrodyti ieškovė, šalys žodinėje sutartyje nebuvo susitarusios dėl paslaugų kainos ir jos apskaičiavimo būdų ar kriterijų, kadangi atsakovės darbuotojas E. Č. niekada neturėjo teisės atsakovės vardu nei su ieškove sudaryti sutarties, nei tuo labiau susitarti dėl konkrečių paslaugų įkainių ar kitaip sukurti atsakovei teises ir pareigas prieš ieškovę. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ar kitaip aiškiai ir vienareikšmiškai sutarusios dėl paslaugų kainos ar dėl jos apskaičiavimo būdų ir kriterijų, dėl rangos įprastinės kainos tokiu atveju sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis).

56.       Atsakovė nurodo, kad iš kitų nepriklausomų tiekėjų yra gavusi pasiūlymus dėl identiškos paslaugos ir 4 įmonės patvirtino, jog atliktų tokius darbus už kainą, artimą 10 Eur + PVM (už schemą). Be to, dėl kuro išlaidų nurodo, kad kiekvienu atveju ieškovė važiuodama į konkretų objektą braižyti principinių schemų, nevažiuoja su tikslu nubraižyti tik vieną schemą, priešingai, kiekviename objekte jos yra kelios, todėl ir išlaidos turėtų būti paskirstomos nubraižytų schemų kiekiui, kas faktiškai reiškia, jog kiekvienu atveju, jeigu įkainis už vienos schemos nubraižymą būtų 10 Eur + PVM, pagal pateiktą ieškovės išlaidų lentelę, jai būtų komerciškai naudinga atlikti schemų braižymo paslaugą atsakovei.

57.       Atsakovė pažymi, kad tiekėjai UAB „Elmoda“ ir UAB „Elektros darbai“ paaiškino, jog elektros schemos atnaujinimas, be kita ko, apima ir tiekėjo apsilankymą objekte, situacijos analizę, nustatymą iš kur ir kaip pajungta elektra, bei elektros schemos nubraižymą.

58.       Atsakovė aiškina, kad yra sudariusi su AB „Kelių priežiūra“ ilgalaikę paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti paslaugas, nurodytas sutarties priede „Techninė specifikacija“ (viena iš atsakovės teikiamų paslaugų yra ir elektros ūkio priežiūra bei remontas, o šiai paslaugai teikti Vakarų regione numatyti 25 objektai). Atsakovė pažymi, kad viena iš sudėtinių paslaugos dalių yra principinių elektros schemų braižymo paslauga, t. y. elektros tiekimo schemų bei kabelių adresų skydinėje ir elektros spintose atnaujinimas. Būtent dėl principinių elektros schemų̨ braižymo paslaugos teikimo, kaip teigiama ieškinyje, atsakovės tuometinis darbuotojas E. Č. 2021 m. gegužės mėnesį su ieškove galimai sudarė Sutartį, pagal kurią galimai susitarė, jog pagal atskirus E. Č. užsakymus ieškovė atliks elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus. Tačiau ieškovės nurodyta elektros schemos braižymo kaina (31 105,47 Eur) daugiau nei 50 kartų viršija visos paslaugos nurodytą kainą atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartyje (už vieną objektą Vakariniame regione numatytas 24,50 Eur be PVM mėnesinis mokestis, bendras mėnesinis mokestis už visus objektus – 612,50 Eur be PVM) ir atitinkamai neatitinka rinkos kainos. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nei derino, nei galėjo sutikti su tokia neprotinga kaina, nes tai reikštų nuostolius atsakovei.

59.       Atsakovė, susipažinusi su ieškovės pateiktu UAB „Caverion Lietuva“ pasiūlymu, nurodo, kad komerciniame pasiūlyme yra nurodytas net dviejų inžinierių pilnų darbo dienų įkainis, o ne vienos principinės schemos braižymas, kaip bando pateikti ieškovė. Taigi, anot atsakovės, tokiu būdu ieškovė siekia suklaidinti teismą, kad 100 Eur + PVM įkainis atitinka rinkos kainą. Pažymi, kad jos įmonėje iš esmės elektros schemų braižymą atlikdavo patys įmonės darbuotojai, tačiau dėl nežinomų priežasčių E. Č. nusprendė kreiptis į ieškovę dėl šių darbų atlikimo.

60.       Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti jos sąskaita. Teigia, kad pagal viešai prieinamus duomenis matyti, jog ieškovės apyvarta už 2020 m. siekė vos 82 080 Eur. Tuo tarpu vien šio ieškinio reikalavimas sumokėti 31 105,47 Eur dydžio skolą sudaro beveik pusę ieškovės 2020 m. metinės apyvartos. Ši aplinkybė tik įrodo, kad ieškovės veikloje tokio dydžio „sandoriai“ kaip šis yra visiškai netipinis ir neįprastas bei kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo.

61.       Nurodo, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 1 280,18 Eur už jos atliktus elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus, kadangi jų kaina atitinka rinkos kainas ir atsakovė jų neginčija.

62.       Atsakovė nurodo, kad nei vienas atsakovės darbuotojas (įskaitant patį E. Č.) niekada nepasirašė ieškovės atliktų darbų aktų ar PVM sąskaitų faktūrų. Vien tas faktas, kad ieškovė minėtus dokumentus siuntė atsakovės darbuotojams niekaip neįrodo, jog pastarieji ar atsakovė sutiko su juose nurodoma paslaugų kaina.

63.       Atsakovė pažymi, kad ieškovės teiginys, jog didžioji dalis darbų buvo pateikta E. Č. dar iki 2021 m. lapkričio 3 d. neatitinka tikrovės ir tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas apyvartos žiniaraštis; iš kurio matyti, kad pirmoji sąskaita už elektros įrenginių principinių schemų braižymo paslaugą buvo išrašyta 2021 m. spalio 29 d., vėliau išrašytos sąskaitos buvo arba 2021 m. lapkričio 3 d. (kai E. Č. jau nebedirbo atsakovės įmonėje), arba vėlesnėmis datomis.

64.       Atsakovė aiškina, kad kadangi Sutartis tariamai buvo sudaryta žodžiu, apie šių sąlygų egzistavimą nei atsakovės vadovas, nei kiti jos darbuotojai nežinojo. Apie tai, kad apie elektros įrenginių principinių schemų braižymo kainas, terminus bei kitas sąlygas atsakovės darbuotojai nebuvo informuoti, patvirtina tai, jog E. Č. nei elektroniniu paštu, nei tarnybiniu pranešimu, nei gamybinio pasitarimo metu, nei kitu tinkamu būdu neinformavo savo kolegų, tuo labiau atsakovės vadovo, apie Sutarties sąlygas. Pažymi, kad ieškovė bendravo išimtinai tik su atsakovės buvusiu darbuotoju E. Č.; šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad E. Č. ir ieškovė susirašinėjimui naudojo ne tik atsakovės įmonės oficialų domeną – Santjana.lt, bet išskirtinai savo asmeninį paštą (duomenys neskelbtini).

65.       Atsakovės vertinimu, vien ieškovės nurodomos aplinkybės, jog E. Č. pats tiesiogiai kreipėsi į ieškovę, tiesiogiai skyrė užsakymus būtent E. Č., kaip atsakovės darbuotojo, žinioje turimuose objektuose vakarų Lietuvoje, ragino darbus atlikti greičiau, o gautus darbus priimdavo be jokių pastabų, savaime nesudaro rimto pagrindo teigti, kad E. Č. yra įgaliotas atstovauti atsakovę. Derinant sutartį, įkainius ir kitas Sutarties sąlygas, šalys apsiribojo tik tarpusavio uždaru bendravimu, t. y. nei jokiame Sutarties derinimo etape ar vėliau E. Č. ar ieškovė neįtraukė į Sutarties derinimo procesą (ar vėliau ją vykdant) kitų atsakovės darbuotojų, kurie iš esmės galėtų patvirtinti E. Č. numanomą įgaliojimą. Nors, anot ieškovės, E. Č. prisistatė ieškovei kaip veikiantis atsakovės interesais, tačiau nepateikė jokio rimto pagrindo, kad jis yra tinkamas atstovas ir neviršija jam suteiktų įgaliojimų.

66.       Atsakovė pažymi, kad ieškovė, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, verslo subjektas, sudarydamas sandorį, kurio bendra vertė yra apie 31 000 Eur, turėjo įsitikinti ar sandoris sudaromas su tinkamu asmeniu, ar jis neviršija jam suteiktų įgaliojimų, ir ar bent jau apie tai žino atsakovės vadovybė. Akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės nebuvo įsitikinta, nebuvo prašoma jokių įrodymų dėl jo tinkamo atstovavimo, nebuvo kreipiamasi į atsakovės vadovybę bei nebuvo tinkamai įsitikinama E. Č. tinkamu atstovavimu ir ar jam suteiktos teisės derinti tokio pobūdžio ir dydžio sandorius.

67.       Taigi, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad žodinė sutartis buvo sudaryta tinkamai ir su tinkamu atsakovę atstovaujančiu asmeniu, nei tuo labiau buvo aiškiai susitarta dėl paslaugų kainos.

68.       Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl ieškovės nurodomos sudarytos žodinės sutarties ir tuo labiau dėl sutartos paslaugų/darbų kainos ar darbų apimties (pats trečiasis asmuo neįsivaizdavo darbų apimties); remiamasi tik ieškovės ir trečiojo asmens žodiniais paaiškinimais; tuo labiau, jog trečiasis asmuo net neturėjo teisės sudarinėti sutarčių atsakovės vardu, o nusprendęs pasinaudoti subrangovų paslaugomis – privalėjo pildyti subrangos korteles; atsakovė niekaip nepatvirtino šio tariamo susitarimo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo faktiškai buvo atleistas iš atsakovės bendrovės dėl netinkamo pareigų atlikimo, todėl prašė kritiškai vertinti trečiojo asmens paaiškinimus, kuris galimai siekia pakenkti atsakovei. Nurodė, kad į bylą pateiktame garso įraše nėra jokių duomenų apie darbų kainos iškomunikavimą atsakovės vadovui (tik buvo užsiminta apie ieškovę, tačiau atsakovės vadovas neklausė dėl kainos); realiai apie kainą ir darbų apimtis pranešta tik po darbų atlikimo. Be to, pastebėjo, kad kelia įtarimų ir tai, jog beveik visi aktai ir sąskaitos atsakovei buvo pateikti tik po trečiojo asmens atleidimo ir per labai trumpą laikotarpį, po ko atsakovė nedelsiant sustabdė tolesnį darbų vykdymą ir pradėjo aiškintis situaciją. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie sutartą kainą, turėtų būti taikoma rinkos kaina, kuri sudaro apie 10 Eur + PVM už schemos vienetą; šią rinkos kainą patvirtina atsakovės į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai; be to, už tokią kainą šiuos darbus vėliau atsakovei vykdė ir UAB „Elmoda“; tuo labiau, jog pagal su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį atsakovė gavo gerokai mažiau, nei kad turėtų sumokėti ieškovei; vien tai parodo, kad ieškovės nurodoma kaina yra neprotinga. Be to, atsakovei nebuvo poreikio ieškoti kitų subrangovų, nes ji pati turėjo pajėgumų vykdyti nurodytą sutartį su AB „Kelių priežiūra“, ką iš esmės ir darė po ieškovės darbų sustabdymo; patvirtino, jog AB „Kelių priežiūra“ atsakovei buvo skyrusi apie 2 000 Eur dydžio baudą už netinkamą sutarties vykdymą. Anot atstovų, ieškovė net neįrodė tokios kainos pagrįstumo, nes, pagal atsakovės skaičiavimus, šių darbų atlikimo sąnaudos ieškovei kainavo apie 3 000 Eur, todėl toks pelnas – apie 1 000 proc., šiuo atveju visiškai neprotingas. Atstovai taip pat kėlė abejones dėl prašomų apmokėti schemų skaičiaus, nurodydami, jog į bylą pateiktų ir prašomų apmokėti schemų skaičius nesutampa (anot atsakovės, į bylą pateikta tik 240 schemų); be to, ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog schemas tariamai braižė I. R. (iš pradžių teigta, jog jas braižė ieškovės vadovas), su kuria, kaip ji pati patvirtino, net nebuvo atsiskaityta. Atsakovės vadovas patvirtino, kad ieškovės pateiktos schemos buvo panaudotos, todėl ir buvo siūlyta sumokėti už jas rinkos kainą; be to, dėl žaibosaugos patikros buvo apmokėta, nes kaina atitiko rinkos kainą, šios paslaugos nebuvo nuostolingos atsakovei. Atstovai nurodė, kad ieškovės nurodomos kainos nepatvirtino nei vienas teismo ekspertas; prašė remtis Zitos Beržienės ekspertizės aktu, nes eksperto Dariaus Kalibato skaičiavimo metodai keistoki/neteisingi.

69.       Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje 2021 m. spalio mėn.; trečiasis asmuo E. Č. jokių darbų po išėjimo iš esmės neperdavė; apie ieškovę liudytojas sužinojo tik gavęs schemas, kurias persiuntė užsakovei AB „Kelių priežiūra“ (kuri grasino baudomis ir porą baudų (2 200 Eur ir 1 000 Eur) atsakovei jau buvo paskyrusi), o gautas sąskaitas faktūras persiuntė atsakovės buhalterijai. Aiškino, kad iš pradžių sumos už schemas nebuvo didelės, vėliau kainos pradėjo didėti; sąskaitose ir aktuose buvo nurodytas 100 Eur už schemą įkainis, tačiau kilo klausimų ar tikrai ši kaina buvo suderinta. Anot liudytojo, atsakovės vadovas kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl darbų vykdymo pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“, o pastarasis informavo, jog schemas braižys ieškovė. Liudytojo teigimu, vėliau, kilus ginčui su ieškove, atsakovė bandė vykdyti nurodytą sutartį su AB „Kelių priežiūra“ savo pajėgumais, vėliau schemas braižė UAB „Elmoda“. Pažymėjo, kad jokio sąrašo dėl objektų schemų nebuvo, atitinkamai atsakovė nežinojo kiek tų schemų reikėjo.

70.       Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove buvo sudariusi 2021 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo sutartį dėl schemų nubraižymo Autocad programa – ieškovės elektrikas persiųsdavo jai schemas, nubraižytas ranka, o ji perkeldavo jas į minėtą programą; buvo sutarta 20 Eur už schemą kaina. Anot liudytojos, įprastai vienos schemos nubraižymas jai užtrūkdavo apie 30 min.; ji nubraižė virš 200 ieškovės pateiktų schemų. Teigė, kad negavo dar apmokėjimo už nurodytą darbą ir neišrašė sąskaitos ieškovei, nes su ieškove buvo susitarta, jog gaus apmokėjimą, kai su ieškove atsiskaitys atsakovė. Pažymėjo, kad čia jos papildomas darbas, ji dirba ESO, turi aukštąjį elektrotechninį išsilavinimą.

71.       Teismo ekspertė Zita Beržienė teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateikto savo ekspertizės akto išvadas. Nurodė, kad už schemų braižymą bendrai nustatė 2 224,50 Eur rinkos kainą (su kelionės išlaidomis), kurią apskaičiavo padauginusi 15 Eur/val. įkainį (kurį nustatė apklaususi telefonu tris rangovus) iš 81,35 val., t. y. laiko, reikalingo tokių schemų nubraižymui. Teigė, kad nebuvo ginčo objektuose, tokios užduoties neturėjo; be to, jai nebuvo suteikta informacijos dėl konkrečių objektų, skydinių vietos ir pan., taip pat nėra duomenų ar tikrai nebuvo išlikusių senų schemų. Aiškino, kad atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartis bei joje nurodyti įkainiai neturėjo reikšmės jos apskaičiavimui. Nurodė, kad ieškovės pateiktos schemos nėra išsamios, nes nėra ženklinimo (tik dalis ženklinimo iš esmės suprantama).

72.       Teismo ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė į bylą savo pateiktą ekspertizės aktą, tik patikslino, jog akte yra įsivėlusi skaičiavimo klaida – schemų braižymo rinkos kaina sudaro 6 040,60 Eur (važinėjusio į objektus asmens išlaidos) + 4 027,06 Eur (Autocad programa braižiusio asmens išlaidos). Anot eksperto, vienos schemos braižymas (Autocad programa) užtrunka apie 1 val., vidutiniškai objekte užtrunkama apie 1,5 val. vienai schemai (vertino iš savo praktikos). Kita vertus, nurodė, kad kiekvieną kartą šios kainos gali būti skirtingos (įvertinus tokių darbų specifiškumą), nes tai iš esmės yra susitarimo dalykas (kaina gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė). Anot eksperto, 10 Eur kaina už vienos schemos nubraižymą yra neprotinga, kadangi patiriamos didesnės išlaidos jos nubraižymui.

 

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

 

73.       Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. lapkričio 26 d. el. laiškais teikė užsakymus ir/ar derino jų įvykdymo aplinkybes ieškovei.

74.       Iš 2021 m. lapkričio 4 d. el. laiško nustatyta, kad atsakovė savo kontaktiniu asmeniu nurodė projektų valdymo vadovą R. Š. (iki tol buvo trečiasis asmuo E. Č., su kuriuo atsakovės darbo santykiai prasidėjo 2020 m. lapkričio 17 d., o nutrūko 2021 m. lapkričio 3 d. pagal susitarimą).

75.       Byloje pateiktas rašytinis E. Č. patvirtinimas, kad atsakovės direktorius buvo informuotas apie ieškovės atliekamus darbus, terminus ir kainas; šią aplinkybę trečiasis asmuo patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. informavo atsakovės vadovą, jog ieškovė pasitelkta schemų braižymui pagal atsakovės sutartį su AB „Kelių priežiūra“, taip pat nurodęs, jog minėtų schemų tikėtina bus daug (atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino šio pokalbio buvimą).

76.       2021 m. lapkričio 11 d. ieškovės el. laiške atsakovei nurodyta, kad su E. Č. buvo sutartos tokios kainos: vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina – 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM). 2021 m. lapkričio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto atsiųstas patvirtinimas apie gautą informaciją.

77.       2021 m. lapkričio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto buvo siunčiamas paklausimas dėl kitų schemų nubraižymų.

78.       2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės atstovas R. Š. ieškovei nurodė siųsti PVM sąskaitas faktūras ne tik jam, bet ir el. paštu siauliai@santjana.lt.

79.       Ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 2 d. persiuntė neapmokėtų skolų suderinimo aktą (po to, kai atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. el. laišku jo pareikalavo); 2021 m. gruodžio 2 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto buvo siunčiamas paklausimas dėl kainos ir nuolaidos suteikimo; taip pat 2021 m. gruodžio 2 d. el. paštu atsakovės atstovas nurodė sustabdantis visus susitarimus, buvusius su trečiuoju asmeniu E. Č..

80.       Ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė 2022 m. sausio 24 d. pateikė ieškovei atsakymą į jos pretenziją, kuriame nurodė, kad su ieškovės pretenzija nesutinka.

81.       Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovė ieškovei pervedė 1 280,18 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta: 2021-10, 11. Ieškovė vertino, kad atsakovė apmokėjo PVM sąskaitas faktūras Nr. 492, 451 ir 442 (t. y. už varžų matavimus, elektrofizikinius matavimus ir žaibosaugos patikrą); atsakovė bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo.

82.       Iš 2021 m. gruodžio 13 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad ieškovės debetas atsakovei sudarė 43 299,85 Eur, o kreditas 1 597,20 Eur.

83.       Iš 2022 m. sausio 3 d. ieškovės apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovės debetas sudarė 32 772,85 Eur, kreditas – 2 877,38 Eur. Ieškovė kaip apmokėtas nurodė PVM sąskaitas faktūras: Nr. 492, 451 ir 442.

84.       Iš 2022 m. vasario 28 d. ieškovės apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovės debetas sudaro 33 982,85 Eur, kreditas – 2 877,38 Eur.

85.       Byloje pateikti įrodymai: 2021 m. spalio 13 d. UAB „Auktora“ svečių namai „Pas Stefą“ PVM sąskaita faktūra Nr. SNS21181, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 13 d., suma 80 Eur; 2021 m. spalio 27 d. UAB „Nemuno viešbutis“ PVM sąskaita faktūra serija NV11 Nr. 1705, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 28 d., suma 25,20 Eur; 2021 m. spalio 28 d. ūkininkės D. J. PVM sąskaita faktūra Serija DJ Nr. 00187, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. spalio 29 d., suma 20 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija KAR Nr. 21-096, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas, suma 20 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. UAB „Auktora“ svečių namai „Pas Stefą“ PVM sąskaita faktūra Nr. SNS21209, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d., suma 35 Eur.

86.       Byloje pateikti ieškovės direktoriaus įsakymai dėl darbuotojo D. K. siuntimo į komandiruotę: 2021 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. ĮS-21-10 dėl D. K. siuntimo į komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 14 d.; 2021 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. ĮS-21-11 dėl D. K. siuntimo į komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d.; 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. ĮS-21-13 dėl D. K. siuntimo į komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.

87.       Byloje pateikti kuro pirkimo išrašai, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 12 d. buvo užpilta kuro už 211,17 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. buvo užpilta kuro už 211,81 Eur.

88.       Nustatyta, kad ieškovė savo darbuotojui D. K. išmokėjo dienpinigius: 2021 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 168 – 105 Eur, 2021 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 195 – 60 Eur.

89.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovei parengė atliktų darbų aktus ir išrašė PVM sąskaitas faktūras:

-       2021 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 351, 1 597,20 Eur suma (nurodoma prekė PSK-005, tekstas – žaibosaugos elementų tikrinimas pagal perdavimo aktą). Minėta PVM sąskaita faktūra atsakovės buvo apmokėta 2021 m. liepos 27 d.;

-       2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 442, 387,20 Eur suma (nurodoma prekė PSK-003, tekstas – varžų matavimo protokolai Paukščių tak. 2, Šiauliai);

-       2021 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktą 446,49 Eur sumai (objektas: Turgaus a. 15A-2, Telšiai; atlikti darbai: elektrofizikiniai matavimai – 1 vnt., ir žaibosaugos patikra – 4 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 451, 446,49 Eur suma (nurodomos prekės PSK-001 ir PSK-004, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga ir žaibosaugos patikra);

-       2021 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktą 1 210 Eur sumai (objektas: Veiviržėnų g. 36, Pykantiškės k., Endrijavo sen.; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 10 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 443, 1 210 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemų braižymas Veiviržėnų g. 36, Pykantiškės k., Endrijavo sen.); 2021 m. spalio 21 d. ir 2021 m. spalio 25 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą 968 Eur sumai (objektas: Statybininkų g. 7, Pakruojis; atlikti darbai: schemos – 8 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 453, 968 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Statybininkų g. 7, Pakruojis); 2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 613,47 Eur sumai (objektas: Baltijos pr. 123, Klaipėda; atlikti darbai: elektrofizikiniai matavimai – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 462, 613,47 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga Baltijos pr. 123, Klaipėda); 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 3 146 Eur sumai (objektas: Struikų g. 10, Šilalė; atlikti darbai: schemos – 26 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 463, 3 146 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Struikų g. 10, Šilalė); 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 1 452 Eur sumai (objektas: Būbliškės g. 2, Būbliškės k., Pagėgiai; atlikti darbai: schemos – 12 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 464, 1 452 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Būbliškės g. 2, Būbliškės k., Pagėgiai); 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 1 331 Eur sumai (objektas: Struikų g. 17, Šilalė; atlikti darbai: schemos – 11 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 465, 1 331 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Struikų g. 17, Šilalė); 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktą 121 Eur sumai (objektas: Pašvenčio k., Jurbarko r. sav., Kalnėnų 3 (dabartinis adresas); atlikti darbai: schemos – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 467, 121 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Pašvenčio k., Jurbarko r. sav., Kalnėnų 3 (dabartinis adresas)); 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktą 605 Eur sumai (objektas: Švyturio g. 5, Tauragė; atlikti darbai: schemos – 5 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 468, 605 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Švyturio g. 5, Tauragė); 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktą 1 694 Eur sumai (objektas: Pramonės g. 4, Šilutė; atlikti darbai: schemos – 14 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 469, 1 694 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Pramonės g. 4, Šilutė); 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų aktą 484 Eur sumai (objektas: Gamyklos g. 3, Gargždai; atlikti darbai: schemos – 4 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 470, 484 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos Gamyklos g. 3, Gargždai); 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą 2 541 Eur sumai (objektas: Stoties g. 20, Pasvalys; atlikti darbai: schemos – 21 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 471, 2 541 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos Stoties g. 20, Pasvalys); 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą 1 573 Eur sumai (objektas: P. Paulaičio g. 25, Jurbarkas; atlikti darbai: schemos – 13 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 472, 1 573 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos P. Paulaičio g. 25, Jurbarkas); 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų aktą 1 936 Eur sumai (objektas: J. Basanavičiaus g. 54, Biržai; atlikti darbai: schemos – 16 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 476, 1 936 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos J. Basanavičiaus g. 54, Biržai); 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktą 1 210 Eur sumai (objektas: Pašvitinio g. 34B, Lietuva; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 10 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 477, 1 210 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos iki 20 komutacinių jungiklių Pašvitinio g. 34B, Linkuva); 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų aktą 605 Eur sumai (objektas: Pramonės g. 24, Kuršėnai; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 5 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 478, 605 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos iki 20 komutacinių jungiklių Pramonės g. 24, Kuršėnai); 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktą 726 Eur sumai (objektas: Tilžės g. 86, Šiauliai; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 6 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 479, 726 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos iki 20 komutacinių jungiklių Tilžės g. 86, Šiauliai); 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 452 Eur sumai (objektas: Girgždūtės g. 4, Varniai; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 12 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 483, 1 452 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Girgždūtės g. 4, Varniai); 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 210 Eur sumai (objektas: Veiviržėnų g. 36, Pykantiškės k., Endrijavo sen.; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 10 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 484, 1 210 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Veiviržėnų g. 36, Pykantiškės k., Endrijavo sen.); 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 484 Eur sumai (objektas: Dariaus ir Girėno g. 43, Seda; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 4 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 485, 484 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Dariaus ir Girėno g. 43, Seda); 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 726 Eur sumai (objektas: Purienų g. 4, Radviliškis, Baisogalos sen., Andriūnų karjeras; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 6 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 487, 726 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Purienų g. 4, Radviliškis, Baisiogalos sen., Andriūnų karjeras); 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir siauliai@santjana.lt pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 089 Eur sumai (objektas: Dubysos g. 48, Gėluvos k., Ariogala; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 9 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 493, 1 089 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Dubysos g. 48, Gėluvos k., Ariogala); 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir siauliai@santjana.lt pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 573 Eur sumai (objektas: Pagrybio Aušrinės g. 2, Iždonų k., Kaltinėnų sen.; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 13 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 494, 1 573 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos Pagrybio Aušrinės g. 2, Iždonų k., Kaltinėnų sen.); 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir siauliai@santjana.lt pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 3 388 Eur sumai (objektas: Laisvės g. 50, Tauragė; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 28 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 503, 3 388 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos Laisvės g. 50, Tauragė); 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir siauliai@santjana.lt pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 968 Eur sumai (objektas: Žalioji g. 8A, Plateliai; atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 8 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 504, 968 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos Žalioji g. 8A, Plateliai); 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir siauliai@santjana.lt pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 446,49 Eur sumai (objektas: P. Puzino g. 7, Panevėžys; atlikti darbai: elektrofizikiniai bandymai – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 492, 446,49 Eur suma (nurodomos prekės PSK-001, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga P. Puzino g. 7, Panevėžys);

-       2021 m. gruodžio 8 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330, 10 527 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – išmatuotos dar braižomos schemos), tačiau pagal šią sąskaitą ieškovė neprašo apmokėjimo pagal pateiktą ieškinį.

90.       Byloje pateiktos ieškovės nubraižytos schemos; taip pat pateikti varžų matavimo protokolai ir žaibosaugos patikros protokolai, kuriuos parengė ieškovė: 2021 m. spalio 11 d. varžų matavimo objekte Paukščių tak. 2, Šiauliai, protokolai, 2021 m. spalio 12 d. varžų matavimo ir žaibosaugos patikros objekte Turgaus a. 15A, Telšiai, protokolai, 2021 m. lapkričio 16 d. varžų matavimo objekte P. Puzino g. 7, Panevėžys, protokolai, 2021 m. spalio 14 d. varžų matavimo objekte Baltijos pr. 123, Klaipėda, protokolai.

91.       Atsakovė pateikė duomenis (darbo sutartį ir el. laišką, atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ ilgalaikę paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį), jog jos darbuotojas R. B. atlikinėjo elektros schemų sudarymo darbus AB „Kelių priežiūra“ šiaurės regione; buvo sudarytos ir nubraižytos 39 schemos; vertė – 324 Eur.

92.       2021 m. gegužės 28 d. el. laiške (siųstas ir E. Č.) nurodyta, jog atsakovės direktorius R. R. planuoja suteikti įgaliojimus vadovams patiems pasirašyti sutartis (iki tam tikros, atskirai sutartos sumos), prieš tai su atsakovės direktoriumi suderinus subrangovinių sutarčių kortelę.

93.       Šalys kreipėsi į nepriklausomas įmones, atliekančias iš esmės panašaus pobūdžio darbus:

-       remiantis ieškovės atliktų darbų apibūdinimu, UAB „Caverion Lietuva“ nurodė, kad tokio pobūdžio vienos schemos braižymo darbus atliktų už ne mažiau kaip 250 Eur + PVM, IĮ „Elektros ekspertai“ – už 130 Eur + PVM, UAB „Inservis“ – 120 Eur + PVM, UAB „Elsanta“ – 120 Eur + PVM;

-       ieškovė pateikė išrašą iš internetinio puslapio www.ekspertai.lt, kuriame pateikiama informacija apie elektros tinklo schemos parengimo, elektros instaliacijos, elektros įvado pajungimo darbų įkainius – UAB „Minelektrikas“ nurodė, kad atlikti jau sumontuotos elektros instaliacijos matavimus ir parengti elektros schemą su matavimų dokumentais, jeigu yra bent kokia schema – nuo 100 Eur + PVM; jeigu reikės išsiaiškinti sumontuotų instaliacinių kabelių paskirtį – nuo 150 Eur + PVM. Galutinė kaina būtų sutartinė apžiūrėjus objektą vietoje. Jeigu reikalinga Valstybinė energetikos inspekcijos pažyma – papildomai 30 Eur + PVM (pažymos išdavimo mokestis);

-       atsakovė pateikė: UAB „Elmoda“ pasiūlymą elektrinių vienlinijinių schemų atnaujinimui pagal pateiktą sąrašą, kuriame nurodoma vienos schemos atnaujinimo kaina 9,50 Eur be PVM (iš 2022 m. balandžio 5 d. rašto nustatyta, kad į kainą įeina apsilankymas objekte, situacijos analizė vietoje ir nustatymas (iš kur pajungta elektra, pajungimo vietų nustatymas ir kitų veiksmų atlikimas) bei elektros schemos parengimas (nubraižymas), neprašant iš užsakovo senesnių elektros schemų); UAB „Elektros darbai“ pasiūlymą elektrinių vienlinijinių schemų atkūrimui iš natūros, kuriame nurodoma vienos schemos atnaujinimo kaina 11,35 Eur + PVM (iš 2022 m. balandžio 11 d. paaiškinimo nustatyta, kad į kainą įskaičiuota: nuvažiavimas į vietą, išanalizavimas esamos elektros pajungimo situacijos bei pagal tai naujos elektros schemos parengimas; tam gauti senas elektros schemas nebūtina); UAB „Aktinis“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodoma vienos schemos atnaujinimo kaina 9 Eur be PVM (iš 2021 m. spalio 10 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, kad į kainą įskaičiuota pagal pateiktą sąrašą schemų atnaujinimas, apsilankymas objekte bei elektros schemos nubraižymas) ir UAB „Transmetus“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta vienos schemos kaina 10,21 Eur be PVM (iš 2021 m. rugsėjo 14 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, kad į kainą įeina esamos schemos atnaujinimas arba naujos nubraižymas, kai atvykstama į objektą ir įvertinama esama situacija);

-       trečiasis asmuo E. Č. pateikė D. G. 2022 m. gegužės 13 d. komercinį pasiūlymą atsakovei UAB „Santjana“, kuriame nurodoma elektros instaliacijos, įrenginių remonto ir priežiūros (el. schemų nubraižymas, linijų atsekimas kur eina, kuro sąnaudos į objektą) 1 vnt. kaina – 120 Eur.

94.       Iš atsakovės pateiktų gamybinių susirinkimo protokolų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. nenustatyta, kad juose buvo aptariami klausimai dėl ieškovės pasitelkimo atlikti darbus ir jos darbų kainos.

95.       Nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Elmoda“ 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė sutartį Nr. 21/12/17/02, kurios pagrindu UAB „Elmoda“ atsakovei parengė 103 vnt. elektrinių vienlijinių schemų atnaujinimą. Už minėtas paslaugas UAB „Elmoda“ atsakovei išrašė 2022 m. gegužės mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 140 ir 2022 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JPE Nr. 4631886, suma 1 183,99 Eur (1 vnt. kaina – 9,50 Eur + PVM).

96.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė su AB „Kelių priežiūra“ buvo sudariusi Ilgalaikę paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė, be kita ko, buvo įsipareigojusi prižiūrėti (įskaitant ir nubraižyti atitinkamas schemas) nurodytus objektus.

97.       Į bylą pateikta tarp ieškovės ir I. R. 2021 m. spalio 15 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią I. R. įsipareigojo suteikti ieškovei elektros prietaisų schemų perbraižymo paslaugas (naudojant Autocad programa), o ieškovė – suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti; sutartas atlygis – 20 Eur už 1 perbraižytą elektros prietaiso schemą. Taip pat į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovės ir I. R. dėl nurodytų perbraižytų schemų siuntimo ieškovei (pateiktos ir minėtos schemos).

98.       2022 m. lapkričio 9 d. teismo rangos darbų ekonominės ekspertizės akte teismo ekspertė Zita Beržienė nurodė, kad: 1) visų ieškovės atliktų darbų – elektros principinių schemų braižymo, varžų matavimo, kuro sąnaudų, apgyvendinimo, dienpinigių išlaidų kaina yra 5 715,94 Eur; 2) aplinkybė, kad darbus atliko Vilniaus r. esanti įmonė, o objektai yra ne Vilniaus r., iššaukė kuro sąnaudų, apgyvendinimo paslaugų bei dienpinigių išlaidų atsiradimą. Kaina už principinių elektros schemų braižymą yra 1 476,50 Eur, elektrofizikinių varžų matavimas yra 3 490,85 Eur, kuro sąnaudos yra 422,98 Eur, apgyvendinimo paslaugos yra 160,20 Eur, dienpinigių išlaidos yra 165 Eur, taigi bendra kaina – 5 715,94 Eur.

99.       2023 m. gegužės 31 d. teismo rangos darbų ekonominės ekspertizės akte teismo ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad: 1) dviejų darbuotojų darbas, vienam darbuotojui atliekant elektros objektų apžiūrą, patikrinimą ir schemų pabraižymą ranka, o kitam darbuotojui analizuojant ranka nubraižytas schemas ir perbraižant schemas kompiuterine programa, tai atliekančiai įmonei kainuotų 6 040,60 Eur x 2 darbuotojai = 12 081,20 Eur. Pelno marža (5 proc.) ir biuro (administracijos) (20,9 proc. nuo darbo užmokesčio, remiantis UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa) išlaikymui skirta dalis turėtų sudaryti 25,9 proc. nuo sąnaudų, kas sudarytų 12 081,20 Eur x 25,9 proc. = 3 129,03 Eur. Ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl prie suteiktų paslaugų vertės dar priskaičiuojamas 21 proc. dydžio PVM, taigi, 252 elektros objektų apžiūros ir elektros objektų principinių schemų subraižymo vertė yra 15 210,23 Eur + 21 proc. = 18 404,38 Eur su PVM. Į šią sumą nėra įtrauktos vykimo į objektus darbo sąnaudos, išlaidos kurui ir dienpinigiai darbuotojams; 2) ieškovės darbuotojo vykimo į objektus darbų, įskaitant apgyvendinimui kituose miestuose skirtas išlaidas ir dienpinigius, vertė yra 1 870,53 Eur + 21 proc. = 2 263,34 Eur su PVM; 3) susumavus elektros objektų apžiūros darbus, vykimo į objektus darbus ir būtinas išlaidas, elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbus, gaunama 20 667,72 Eur su PVM suma. Tai ir yra visų 232 vnt. elektros prietaisų principinių schemų parengimo kaina. Daroma išvada, kad vienos elektros prietaisų principinės schemos kaina – 67,78 EUR be PVM arba 82,01 Eur su PVM. Tačiau apskaičiuotą schemos parengimo įkainį tapatinti su rinkos kaina būtų neteisinga, kadangi įkainį sudaro daugybė dedamųjų dalių, kurios kinta, priklausomai nuo įveikiamų atstumų automobiliu, darbo užmokesčio susitarimų ir kitų veiksnių, kurie aptarti atliekant ekspertizę.

100.       2023 m. gruodžio 7 d. teismo ekspertizės papildyme teismo ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad: 1) suskaičiavus tik byloje nagrinėjamų objektų (kurie nurodyti atliktų darbų aktuose išrašytuose UAB „Santjana“) schemas, kurios pateiktos su ieškiniu, su 2022 m. spalio 11 d. ieškovės prašymu dėl įrodymų prijungimo (DOK-166367), bei su 2023 m. sausio 5 d. ieškovės prašymu dėl įrodymų prijungimo (DOK-2758), gaunasi, kad šiems objektams yra nubraižyta 254 vnt. schemų; 2) patikslino savo skaičiavimus, pateiktus pradiniame ekspertizės akte – dviejų darbuotojų darbas, vienam darbuotojui atliekant elektros objektų apžiūrą, patikrinimą ir schemų pabraižymą ranka, o kitam darbuotojui analizuojant ranka nubraižytas schemas ir perbraižant schemas kompiuterine programa, tai atliekančiai įmonei kainuotų 4 027,06 Eur + 6040,60 Eur = 10 067,66 Eur; pelno marža (5 proc.) ir biuro (administracijos) (20,9 proc. nuo darbo užmokesčio, remiantis UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa) išlaikymui skirta dalis turėtų sudaryti 25,9 proc. nuo sąnaudų, kas sudarytų 10 067,66 x 25,9 proc. = 2 607,52 Eur; ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl prie suteiktų paslaugų vertės dar priskaičiuojamas 21 proc. dydžio PVM, taigi, 252 elektros objektų apžiūros ir elektros objektų principinių schemų subraižymo vertė yra (10 067,66 + 2 607,52) + 21 proc.= 15 336,97 Eur su PVM; į šią sumą nėra įtrauktos vykimo į objektus darbo sąnaudos, išlaidos kurui ir dienpinigiai darbuotojams; 3) susumavus elektros objektų apžiūros darbus, vykimo į objektus darbus ir būtinas išlaidas, elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbus, gaunama 17 600,31 Eur su PVM suma. Tai ir yra visų 232 vnt. elektros prietaisų principinių schemų parengimo kaina. Daroma išvada, kad vienos elektros prietaisų principinės schemos kaina – 62,70 EUR be PVM arba 75,86 Eur su PVM (teismo pastaba – tikėtina, turėtų būti 69,84 Eur su PVM, jeigu skaičiavimai buvo atliekami vertinant 252 schemas, o ne 232). Pastaba: skaičiavimai atlikti su 252 vnt., nes tiek buvo pateikta atliktų darbų aktuose.

 

Ieškinys tenkintinas.

 

IV. Teismo argumentai ir motyvai

 

Dėl darbuotojo darbdavio vardu sudaryto sandorio (ne)galiojimo ir skolos priteisimo

 

101.       Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, keliamas klausimas dėl sandorio, sudaryto per atstovą, galiojimo. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

102.       Remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.); jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam; 3 dalyje – jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.

103.       Pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina; kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti sandorį arba jo nepatvirtinti; jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta; sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

104.       CK 2.133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.

105.       Remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

106.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, yra nurodyta, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).

107.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).

108.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalies reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

109.       Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. Kaip minėta, CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, o nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017).

110.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar atsakovės darbuotojas E. Č. turėjo teisę sudaryti sutartį su ieškove ir atitinkamai suderinti atsakovei teiktinų paslaugų (šiuo atveju schemų braižymo) įkainius bei tokiu būdu atsakovei sukurti atitinkamas pareigas ir teises prieš ieškovę, taip pat ar ieškovės ir trečiojo asmens nurodoma sutartis iš tiesų buvo sudaryta.

111.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

112.       Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju laikytina įrodyta aplinkybė, jog šalys – ieškovė ir atsakovė, veikdama per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį E. Č., maždaug 2021 m. gegužės mėn. sudarė žodinę sutartį dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo. Darytina išvada, pritariant ieškovės pozicijai, kad tarp šalių buvo sudaryta mišri rangos (dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo) ir paslaugų (dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros) sutartis. Nors atsakovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo E. Č. neturėjo teisės atsakovės vardu sudaryti tokio pobūdžio sandorių, tačiau iš esmės nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikti trečiojo asmens pareiginiai nuostatai ir/ar kiti įrodymai, galintys patvirtinti kokias teises trečiasis asmuo turėjo.

113.       Kita vertus, net jeigu ir laikyti įrodytą atsakovės nurodomą aplinkybę, jog trečiajam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai sudarinėti tokio pobūdžio sutarčių (ką iš esmės pripažino ir pats trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu), šiuo atveju turi būti vertinama, ar nebuvo tariamo atstovavimo atvejo. Sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims (šiuo atveju ieškovei) manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).

114.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, apmokėdama atsakovės per trečiąjį asmenį užsakytus ir ieškovės atliktus žaibosaugos patikros darbus 2021 m. liepos mėn., iš esmės sudarė ieškovei rimtą pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo turi įgaliojimus sudaryti sutartis atsakovės vardu, t. y. ieškovė pagrįstai ir teisėtai manė, kad sudaro sandorį (įskaitant ir dėl schemų braižymo) su tokią teisę turinčiu atstovu (nes prieš tai žodinis sutarimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens atsakovės iš esmės buvo patvirtintas – apmokėjus sutartus darbus), atitinkamai toks sandoris privalomas atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 9 dalis); be to, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas – šiuo atveju trečiasis asmuo, viršija savo teises/įgaliojimus. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta nuoseklia pozicija, kad telefoninio pokalbio metu su E. Č. ieškovei buvo pranešta, jog jis dirba projektų vadovu UAB „Santjana“ ir yra atsakingas už jos sutarties su AB „Kelių priežiūra“ tinkamą vykdymą jam priskirtame Lietuvos vakarų regione, atitinkamai trečiasis asmuo veikė ne savo, o išimtinai atsakovės vardu; šią aplinkybę patvirtina šalių bendravimas (elektroniniais laiškais), taip pat ieškovės atliktų darbų pobūdis, t. y. jie buvo atlikti AB „Kelių priežiūra“ nurodytuose objektuose, ieškovės atstovus į juos įleidžiant, o vėliau atsakovei šiuos darbus priėmus ir juos panaudojus. Be to, ieškovė neprivalėjo žinoti atsakovės įstatų ar įmonės viduje susiklosčiusios vidinės sandorių sudarymo praktikos reikalavimų dėl bendrovės sudaromų sandorių.

115.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati atsakovė ir kitais savo veiksmais iš esmės pripažino trečiojo asmens teisę sudaryti tokio pobūdžio sutartis – kaip nustatyta iš byloje pateikto garso įrašo, trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. informavo atsakovės vadovą, kad tam tikrus darbus pagal atsakovės sutartį su AB „Kelių priežiūra“ atlieka ieškovė, tačiau atsakovės vadovas į šią aplinkybę faktiškai niekaip nereagavo, t. y. nereikalavo sudaryti su ieškove atskiros rašytinės sutarties, trečiajam asmeniui užpildyti subrangos kortelę, sustabdyti šiuos darbus ir pan.; ieškovei pradėjus siųsti atsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas, atsakovė iš pradžių neginčijo šių darbų atlikimo poreikio ir/ar sutarimų su ieškove, atsakovė ieškovės atliktus ir nusiųstus darbus yra priėmusi ir nei karto nepareiškusi jokių prieštaravimų ar kitokių pastabų dėl darbų kokybės; be to, atsakovės vadovas patvirtino, kad visi ieškovės atlikti darbai buvo perduoti užsakovei AB „Kelių priežiūra“ ir faktiškai yra naudojami. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovės vadovas subjektyviai žinojo (buvo informuotas) apie sutartą schemos braižymo kainą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nėra reikšminga, nes rizika dėl vadovo nežinojimo ar darbuotojų nerūpestingo veikimo tenka būtent pačiai atsakovei (kaip minėta, tai jau vidiniai atstovo ir atstovaujamojo atstovavimo santykiai).

116.       Atsakovė iš esmės šiuos darbus ir kainą už juos pradėjo ginčyti tik tada, kai ieškovė nusiuntė didžiąją dalį sutartų darbų, teismo vertinimu, galimai supratusi, jog šis užsakymas atsakovei bus nuostolingas, lyginant su užsakovės AB „Kelių priežiūra“ mokama kaina (šią aplinkybę, ginčijant sutartą schemų braižymo kainą, atsakovė įrodinėjo ir šioje byloje). Teismas sprendžia, kad ši situacija iš esmės susiklostė dėl to, jog, kaip patvirtino tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojas R. Š., atsakovė nežinojo kiek bendrai nurodytų schemų reikės nubraižyti (atsakovė šios aplinkybės neginčijo), atitinkamai pati neįvertino rizikos, kad prisiimtų pagal su AB „Kelių priežiūra“ sutartį prievolių įvykdymas, tuo labiau pasitelkiant kitus asmenis (labiausiai tikėtina, savų pajėgumų neužtenkant (priešingai nei bandė įrodyti atsakovė), nes byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovei pagal šią sutartį jau buvo pradėtos taikyti baudos už savalaikį prievolių nevykdymą), jai gali būti nuostolingas. Kita vertus, teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad net jeigu atsakovė šiuo atveju ir patyrė tam tikrų nuostolių dėl kainų skirtumo (mokėtino ieškovei ir gauto iš AB „Kelių priežiūra“), ši aplinkybė nėra susijusi su ieškovės atliktais darbais ir jų sutarta kaina; tuo labiau, jog atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad atsakovei netiko ne sutarta schemos kaina, o galutinė darbų kaina, nes atsakovė nežinojo/neįvertino kiek bus tų schemų, tačiau ši rizika, kaip minėta, teko pačiai atsakovei.

117.       Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad buvo įrodyta ir tinkamai nustatyta tariamo atstovavimo aplinkybė, sandorio patvirtinimas papildomai nenustatytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016), tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju, kaip minėta, atsakovei apmokėjus dalį ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų (tiek 2021 m. liepos mėn., tiek 2021 m. gruodžio mėn.), nors ir dėl kitų darbų (elektrofizikinių matavimų ir žaibosaugos patikros), darytina išvada, jog atsakovė patvirtino Sutartį, sudarytą per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį.

118.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolės išskaičiuoti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

119.       Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teismas konstatuoja, kad atsakovės (jos atstovų) parašo sąskaitose nebuvimas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais (tuo labiau, jog atsakovė dalį ieškovės pateiktų sąskaitų, kurių ji taip pat nepasirašė, visgi apmokėjo). Kaip minėta, šiuo atveju laikytina įrodyta aplinkybė, kad šalys – ieškovė ir atsakovė, veikdama per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį E. Č., maždaug 2021 m. gegužės mėn. sudarė žodinę sutartį dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ir tarp šalių sutarta schemų braižymo kaina, t. y. vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

120.       Atitinkamai konstatavus, jog šalys buvo sutarusios konkrečią darbų kainą, atsakovės nurodoma CK 6.198 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą, netaikytina ir teismas plačiau dėl atsakovės įrodinėtos aplinkybės, kad ieškovės nurodyta kaina neatitinka rinkos kainos, nepasisako. Teismas tik pažymi, kad, jo vertinimu, atsižvelgiant į tokių darbų specifiką ir pobūdį, t. y. atliekant principinių schemų braižymo darbus (atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog objektuose senų schemų nebuvo) reikia nuvykti į patį objektą, kurių nagrinėjamu atveju buvo daugiau nei 20 (bei kurie buvo vakarų Lietuvoje), nustatyti iš kokių elektros skydelių, pastočių ar paskirstymo punktų pajungta (priklausomai nuo objekto, kuriame atliekami darbai), kas yra pajungta, nustatyti tikslias pajungimo vietas ir taškus, visa tai objekte nubraižyti schemoje su komutaciniais aparatais ranka, o vėliau tai skaitmenizuoti – perkeliant ranka subraižytą schemą su atitinkama programa, be to, įvertinus teismo eksperto Dariaus Kalibato išvadas, jog apskaičiuotą schemos parengimo įkainį tapatinti su rinkos kaina būtų neteisinga, kadangi įkainį sudaro daugybė dedamųjų dalių, kurios kinta, priklausomai nuo įveikiamų atstumų automobiliu, darbo užmokesčio susitarimų ir kitų veiksnių, kurie aptarti atliekant ekspertizę, šalių sutarta schemos braižymo kaina (100 Eur + PVM) nors, tikėtina, ir viršija įprastą rinkoje esančią tokio pobūdžio darbų kainą, tačiau atitinka protingumo kriterijus. Tuo labiau, kaip minėta, šalims – dviem juridiniams asmenims, dėl jos aiškiai susitarus, ji joms yra privaloma, todėl pagrįstai buvo taikoma.

121.       Nors atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, kėlė abejones dėl prašomų apmokėti schemų skaičiaus, nurodydami, jog į bylą pateiktų ir prašomų apmokėti schemų skaičius nesutampa (į bylą, anot atstovų, pateikta tik 240 schemų), tačiau teismas pažymi, kad atsakovė iš esmės neįrodinėjo kurių iš ieškovės aktuose nurodytų schemų ji negavo ir/ar kurios jai buvo nereikalingos/nepanaudotos, o tik tą aplinkybę, jog ieškovė su pradiniais savo procesiniais dokumentais nepateikė visų prašomų apmokėti schemų. Be to, teismui atlikus pateiktų schemų skaičiavimus, jų skaičius, kaip nurodo pati ieškovė ir patvirtino teismo ekspertas Darius Kalibatas, sudaro 252, už kurių nubraižymą (252 schemos x 100 Eur + PVM) ieškovė ir reikalauja apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas faktūras (PVM sąskaitos faktūros Nr. 443, Nr. 453, Nr. 463, Nr. 464, Nr. 465, Nr. 467, Nr. 468, Nr. 469, Nr. 470, Nr. 471, Nr. 472, Nr. 476, Nr. 477, Nr. 478, Nr. 479, Nr. 483, Nr. 484, Nr. 485, Nr. 487, Nr. 493, Nr. 494, Nr. 503 ir Nr. 504), taip pat pagal 2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 613,47 Eur sumai (objektas: Baltijos pr. 123, Klaipėda; atlikti darbai: elektrofizikiniai matavimai – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 462, 613,47 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga Baltijos pr. 123, Klaipėda), kurios atsakovė taip pat nėra apmokėjusi. Kaip minėta, atsakovė yra apmokėjusi tik sąskaitas faktūras Nr. 351, 442, 451 ir 492.

122.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės 31 105,47 Eur skolos už elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus (CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalys, 6.644 ir 6.716 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

123.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų normą (kuri 2022 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 0 proc.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (31 105,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

124.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

125.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

126.       Ieškovė patyrė byloje 19 361,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 354,30 Eur (1 164,63 + 2 038,85 + 1 941,45 + 2 401,85 + 763,81 + 1 028,50 + 3 006,85 + 296,45 + 701,80 + 739,61 + 665,50 + 605) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 692 Eur žyminis mokestis ir 3 315 (1 815 + 1 500) Eur išlaidos ekspertizių apmokėjimui.

127.       Ieškovei grąžintina 5 Eur žyminio mokesčio permoka, nes patikslintame ieškinyje pareikštas mažesnis reikalavimas (31 105,47 Eur) nei buvo teikiant pradinį ieškinį (31 492,67 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.

128.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 9 740,50 (1 573 + 847 + 907,50 + 1 331 + 1 089 + 968 + 847 + 1 210 + 968) Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, ir 200 Eur užstatą už eksperto Dariaus Kalibato apklausą, tačiau ieškinį tenkinus, šios išlaidos atsakovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

129.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti (tokio reikalavimo nekėlė ir atsakovė).

130.       Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 19 361,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo E. Č. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

131.       Byloje iš viso patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santjana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. Č., tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“, j. a. k. 122656944, ieškovei mažajai bendrijai „Trifazis“, j. a. k. 305069117, 31 105,47 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus 47 ct) skolos, 8 (aštuonių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31 105,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 361,30 Eur (devyniolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“, j. a. k. 122656944, valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Trifazis“, j. a. k. 305069117, 5 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties kodas ZK36443.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič