Civilinė byla Nr. e2S-1027-232/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04465-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėja civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. ir atsakovės E. J. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) pakeitė Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo sprendimu 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintą Vaiko priežiūros sutarties 2 skyriuje ir 8 skyriaus c punkte nustatytą tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Pareiškėjas (ieškovas) G. Č. (toliau – ir ieškovas) pateikė prašymą: 1) išaiškinti Sprendimo rezoliucijos 2 punktą „G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje.“ – išaiškinti, koks yra punkto dalies „G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą <...>“ turinys: ar tuo atveju, jei ieškovas su dukra E. C. bendravimo per tarpininką paslaugą teikiančio specialisto vertinimu, atsakovės E. J. (toliau – ir atsakovė) dalyvavimas procese, siekiant rezultato – realaus tėvo ir vaiko ryšio atstatymo – yra būtinas (pvz., specialistas numato vieną ar kelis pirminius parengiamuosius susitikimus su šalimis, nedalyvaujant dukrai; specialistas nurodo atsakovei dalyvauti konsultacijoje su dukra ir pan.), ar atsakovė turi pareigą vykdyti specialisto rekomendacijas/laikytis numatyto plano?; 2) išaiškinti Sprendimo rezoliucijos 4 punktą „E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus.“ – išaiškinti, ar šis punktas aiškintinas kaip apibrėžiantis atsakovės pareigų vykdant Sprendimą visetą, t. y., atsakovės pareigos šiame procese (išskyrus psichologo pasirinkimą ir susitikimų laiko derinimą) apsiriboja dukters atvežimu į suplanuotus susitikimus su ieškovu.
3. Nurodė, kad vykdant Sprendimą 2020 m. gruodžio 16 d. E. J. iš 3 pareiškėjo pasiūlytų kandidatūrų pasirinko psichologo A. A. (toliau – psichologas) kandidatūrą. Šalys ir psichologas suderino susitikimų su psichologu laikus. Psichologas, įvertinęs situaciją ir veikdamas sprendimo bei savo kompetencijos ribose, sprendė, kad vienas ar keli pirmieji susitikimai (pagal poreikį) turi vykti dalyvaujant abiem šalims ir psichologui, nedalyvaujant vaikui, siekiant pasiruošti bendram tėvo ir dukters ryšio atstatymo darbui, aptariant vaiko interesus, šalių lūkesčius, darbo formą, galimą naudą ar žalą vaikui, suteikiant detalią informaciją, kaip vaikas turėtų būti rengiamas susitikimui su tėvu, kitiems aktualiems susijusiems klausimams. Atsakovė atsisakė veikti pagal psichologo pasiūlytą planą, raštu nurodydama, kad susitikimų organizavimas tarp jos ir pareiškėjo neatitinka sprendimo. Teigė, kad būtinas Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto išaiškinimas, išaiškinant atsakovės pareigas, ar atsakovė turi pareigą bendradarbiauti, t. y., vykdyti specialisto rekomendacijas/laikytis numatyto plano, paruošti vaiką susitikimams.
4. Nurodė, kad atsakovė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą aiškina kaip apibrėžiantį jos pareigų vykdant Sprendimą visetą. Ieškovas Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą supranta kaip nustatantį, kuris iš tėvų turi pareigą pristatyti dukrą į suplanuotus susitikimus, t. y. šią konkrečią pareigą priskiriant konkrečiai šaliai, šiuo atveju – atsakovai, tačiau ne kaip apibrėžiantį šalies bendradarbiavimo pareigos, vykdant Sprendimą, turinį. Paaiškino, kad atsakovė apeliacine tvarka skųsdama sprendimą suprato, kad šis punktas skirtas apibrėžti išimtinai dukters pristatymo specialistui pareigą, tačiau Sprendimo vykdymo procese šį punktą atsakovė jau interpretuoja kaip apibrėžiantį jos bendradarbiavimo pareigos turinį – iš esmės teigia, jog teismas Sprendimu nustatė jai tik pareigą atvežti dukrą į susitikimus bei kitų pareigų atkuriant tėvo ir dukters ryšį per psichologą atsakovei Sprendimu (išskyrus psichologo pasirinkimą ir susitikimų laiko derinimą) neva nenustatyta. Kadangi šalys skirtingai supranta aptariamą Sprendimo punktą ir tai turi esminę reikšmę sprendimo tinkamam (į)vykdymui, pareiškėjas prašo jį išaiškinti.
5. Atsakovė E. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl Sprendimo išaiškinimo.
6. Nurodė, kad ieškovas prašo išaiškinti aiškią sprendimo dalį, be to siekia pakeisti sprendimo turinį, t. y. siekia pakeisti sprendimo prasmę ir koreguoti ar keisti motyvus (argumentus), kuriais remiantis priimtas sprendimas, siekia, kad teismas išaiškintų sprendimo nuostatas aspektais, kurių bylą išnagrinėjęs teismas civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
7. Sprendimu nustatyta (pakeista) tėvo ieškovo ir nepilnametės dukros E. C. bendravimo tvarka; – Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte aiškiai nustatyta, kad bendravimas dalyvaujant psichologui vyksta tarp tėvo ieškovo ir dukros E. C.. Kadangi Sprendimu nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui, planą psichologas sudaro tėvo ir dukros bendravimui. Atsakovė turi pareigą suderinti laiką ir užtikrinti vaiko atvykimą į suplanuotus susitikimus. Bylos nagrinėjimo metu jokiais aspektais nebuvo nagrinėta galimybė atsakovei dalyvauti susitikimuose su psichologu nei vienai, nei kartu su ieškovu, nei kartu su dukra, nei ieškovo susitikimuose su dukra. Teigė, kad psichologas siekia taikyti atsakovei psichologines intervencijas, kurios nebuvo svarstomos priimant sprendimą. Pareikštu prašymu ieškovas nepagrįstai siekia išplėsti sprendimo turinį, nustatyti papildomas, sprendime neįtvirtintas pareigas, kurių nustatymas net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Nurodė, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareigą atsakovei užtikrinti, kad dukra atvyktų į suplanuotą susitikimą, nedetalizuojant kaip, kokiu būdu ar pasitelkiant trečiuosius asmenis atsakovė šią pareigą įgyvendins.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo G. Č. bendravimo su dukra E. C. tvarka – rezoliucinės dalies 2, 4 punktus.
10. Nurodė, kad sprendimu, be kita ko, nustatyta, skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarka pasitelkiant tarpininką – psichologą. Teismo sprendimo išaiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Pareiškėjo prašymo teismas nevertino kaip keliančio abejones dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Pažymėjo, kad šiuo prašymu iš esmės siekiama išspręsti nepilnametės tėvų tarpusavio nesutarimus. Padarė išvadą, kad ieškovo prašymas išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies 2, 4 punktus neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies, kadangi teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškinti teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti.
11. Pažymėjo, kad pareikštu prašymu ieškovas, prašydamas išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies 2, 4 punktus, siekia pakeisti sprendimo prasmę ir (ar) koreguoti, keisti motyvus (argumentus), kuriais remiantis priimtas sprendimas, siekia, kad teismas išaiškintų teismo sprendimo nuostatas aspektais, kurių bylą išnagrinėję teismai civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog nepilnametės tėvai skirtingai interpretuoja sprendimo rezoliucinės dalies 2, 4 punktus, nesudaro pagrindo sprendimo išaiškinimui.
12. Visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su bendravimo tvarkos vykdymu, šalims teismas rekomendavo spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas G. Č. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Nurodė, kad nutartis priimta neatsižvelgiant į individualias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir motyvuojant deklaratyviomis rekomendacijomis, o taip pat priimta neįvertinus bei neatsakius į pareiškėjo pateiktus argumentus bei įrodymus. Nutartis užkerta kelią realiam sprendimo vykdymui – ieškovo ir jo dukters bendravimui pagal sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, o tai paneigia pamatines ieškovo ir jo dukters teises į šeiminius ryšius.
15. Pažymėjo, kad sprendimas realiai nėra vykdomas dėl prašomų išaiškinti sprendimo dalių neaiškumo. Teigė, kad teismas skundžiamoje dalyje dėl to nepasisakė. Paaiškino, kad nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje ne kartą konstatuota atsakovės pareiga bendradarbiauti užtikrinant ieškovo ir šalių dukters bendravimą, Sprendimo rezoliucijos 2 punkto dalyje atsakovės bendradarbiavimo pareiga nėra apibrėžta ir/ar konkrečiai įvardinta, kas lemia sprendimo dalies neaiškumą, t. y., lieka neaišku, ar bendravimas pagal specialisto sudarytą planą apima atsakovės bendradarbiavimo pareigą tokia forma ir apimtimi, kaip specialistas pagal savo kompetenciją numato tėvo ir dukters bendravimo plane.
16. Paaiškino, kad ieškovo ir šalių dukters bendravime tarpininkaujantis specialistas, įvertinęs situaciją pasiūlė ieškovo ir šalių dukters bendravimo planą, kuris pradinėse stadijose apima aktyvų atsakovės bendradarbiavimą (pvz., dalyvavimą konsultacijose). Tarpininkaujančio specialisto vertinimu, tik tokiu būdu įmanoma realiai ir netraumuojant šalių dukters siekti tėvo ir dukters ryšio atkūrimo. Atsakovė kategoriškai atsisakė veikti pagal specialisto sudarytą planą, kadangi, jos vertinimu, specialisto numatytas planas neatitinka teismo sprendimo.
17. Nurodė, kad sprendimo rezoliucijos 2 punkto dalies neaiškumas – ar ir kiek bendravimas pagal specialisto numatytą planą apima sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotą atsakovės pareigą bendradarbiauti – užkerta kelią realiam sprendimo vykdymui, todėl ši sprendimo dalis turi būti išaiškinta. Teigė, kad sprendimas yra vykdomas išimtinai tik formaliai – atsakovė atveža dukrą pas psichologą, tačiau pati atsisako veikti pagal psichologo numatytą planą (pvz., likti konsultacijoje), kas lemia ir šalių dukters atsakymą pasilikti, taigi, realus ieškovo ir šalių dukters bendravimas pagal sprendimą nevyksta – sprendimo neįmanoma įvykdyti.
18. Nurodė, kad susiklosčiusi situacija pažeidžia pamatinę šalių dukters teisę į šeimos ryšius. Nors sprendimu formaliai yra užtikrinta dukters bendravimo su ieškovu teisė ir numatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka, dėl sprendimo 2 punkto dalies neaiškumo realiai ši teisė nėra įgyvendinama.
19. Dėl prašomos išaiškinti sprendimo dalies nevienareikšmiškumo net ir minimali sprendimu nustatyta bendravimo tvarka (bendravimas tarpininkaujant tretiesiems asmenims) nėra vykdoma, taigi, tiek ieškovo, tiek šalių dukters teisė į tėvų ir vaikų bendravimą yra apribota tokia apimtimi, jog prilygsta šios teisės paneigimui.
20. Nurodė, kad yra reikalingas ir sprendimo rezoliucijos 4 punkto išaiškinimas, nurodant, ar šis punktas apibrėžia visas atsakovės pareigas vaiko ir tėvo ryšio atstatymo (bendravimo per psichologą) procese, ar tik numato, kuri iš šalių atveža vaiką pas tarpininkavimo paslaugą teikiantį psichologą. Atsakovė punktą aiškina kaip apibrėžiantį jos pareigų vykdant sprendimą visetą, kas lemia poziciją, kad atsakovė bendradarbiavimo pareigos neturi. Ieškovas prašo atsakyti, ar
21. sprendimo rezoliucijos 4 punktas turi būti suprantamas kaip konkrečią pareigą – pristatyti šalių dukrą į susitikimus su ieškovu – priskiriantis konkrečiai šaliai (šiuo atveju – atsakovei), ar kaip apibrėžiantis (apribojantis) šalies bendradarbiavimo pareigos, vykdant sprendimą, turinį, t. y., apibrėžiantis atsakovės pareigų vaiko ir tėvo ryšio atstatymo (bendravimo per psichologą) procese visetą.
22. Atsakovė atsiliepimu prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodė, kad ieškovas prašo išaiškinti aiškią teismo sprendimo dalį, be to siekia pakeisti teismo sprendimo turinį, t. y. siekia pakeisti teismo sprendimo prasmę ir koreguoti ar keisti motyvus (argumentus), kuriais remiantis priimtas sprendimas, siekia, kad teismas išaiškintų teismo sprendimo nuostatas aspektais, kurių bylą išnagrinėjęs teismas civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
24. Pažymėjo, kad planas yra sudaromas ieškovui, t. y. vaiko tėvui. Bylos nagrinėjimo metu jokiais aspektais nebuvo nagrinėta galimybė atsakovei dalyvauti susitikimuose su psichologu nei vienai, nei kartu su ieškovui, nei kartu su dukra, nei ieškovo susitikimuose su dukra. Paaiškino, kad tėvas turi pasirinkti psichologą, aptarti situaciją, išanalizuoti savo klaidas, susitarti dėl bendravimo su vaiku strategijos, informuoti mamą, o mama turi užtikrinti dukros atvykimą, motyvuoti ją bendrauti su tėvu.
25. Nurodė, kad tuo atveju, jei sprendimas būtų aiškinamas išplečiant jo turinį ir nustatant papildomas pareigas atsakovei dėl kurių teismo sprendime nėra pasisakyta, sprendimas būtų laikomas sąlyginiu ir jo privalomai vykdytinas turinys priklausytų nuo trečiojo asmens, t. y. psichologo valios išreikštos per psichologo planą.
26. Nurodė, kad sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkto nuostata įtvirtina bendro pobūdžio pareigą atsakovei užtikrinti, jog dukra atvyktų į suplanuotą susitikimą, nedetalizuojant kaip, kokiu būdu ar pasitelkiant trečiuosius asmenis atsakovė šią pareigą įgyvendins.
27. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai siekia išplėsti teismo sprendimo turinį, nustatyti papildomas, teismo sprendime nenumatytas pareigas kurių nustatymas net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
28. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi įpareigojo psichologą iki 2021 m. balandžio 8 d. pateikti teismui sudarytą ieškovo bendravimo su dukra planą.
29. Psichologas A. A. pateikė atsakymą, nurodydamas, kad psichologo planas yra sudaromas palaipsniui, įvertinant kiekvieno pirmesnio etapo rezultatus ir atsižvelgiant į juos, planuojant ir sprendžiant dėl tolimesnių etapų. Paaiškino, kad laikė būtinu pirmiausiai organizuoti parengiamąjį etapą, o tolimesnius etapus – atsižvelgiant į šio, pirmojo, etapo rezultatus. Kol pasirengimas nėra įvykdytas, kiti etapai negali būti įgyvendinami. Pažymėjo, kad atsakovė atsisakė vykdyti parengiamąjį etapą. Nurodė, kad atsakovei kategoriškai atsakius dalyvauti parengiamajame etape, objektyviai negali suplanuoti tolimesnių tėvo ir dukters ryšio atkūrimo etapų. Pažymėjo, kad tai, jog teismo sprendime nėra nurodyta, kokiu būdu ir forma turi būti pateiktas psichologo planas (atitinkami plano etapai), taip pat nėra apibrėžta, koks yra „bendravimo pagal psichologo pasiūlytą planą“ turinys, šie neapibrėžtumai kelia sunkumų realiai ir efektyviai pasiekti teismo sprendimu nustatyto tikslo – realaus tėvo ir dukters ryšio atkūrimo.
30. Atsakovė E. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad psichologas nėra sudaręs jokio ieškovo bendravimo su dukra plano. Psichologas taip pat nepagrindžia aplinkybės ir nepateikia argumentų, kad tėvo bendravimo su dukra plano sudarymui yra reikalingas atsakovės dalyvavimas, šios aplinkybės psichologas jokia forma nepaaiškino ir atsakovei. Psichologas taip pat nepaaiškina, kodėl informacijos neteikia elektroniniu paštu, o reikalauja gyvo susitikimo su atsakove vaiko ir tėvo susitikimams skirtu laiku. Pabrėžė, kad atsakovė psichologo pasirinkimo etape nuotoliniu būdu savo iniciatyva jau buvo susitikusi su psichologu ir aptarė informaciją apie paslaugą ir jos teikimo sąlygas, galimus metodus, jų įtaką dukrai, galimą žalą ir pan. Pažymėjo, kad vykdo pareigą bendradarbiauti, kuri pasireiškia dukros parengimu susitikimams su tėvu dalyvaujant psichologui, dukros skatinimui atvežus dukrą pas psichologą, kad ši užeitų į kabinetą ir pabendrautų su psichologu ir tėvu, visos informacijos, kurios tik paprašo psichologas, suteikimu. Teigė, kad psichologas atsisako bendradarbiauti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
33. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali išaiškinti savo priimtus sprendimus ar nutartis tuo atveju, kai jie yra neaiškūs, nekeičiant sprendimo turinio.
34. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 18 punktą).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
36. Pažymėtina, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
37. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pakeitė nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarką ir, be kita ko, nustatė, kad: 2. G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje; 4. E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma išaiškinti sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai suformuluota ir nedviprasmiška, joje konkrečiai nustatyta ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka, sprendimas yra pakankami aiškus, kad jį būtų galima tinkamai vykdyti. Sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovo bendravimas su dukra vyksta dalyvaujant psichologui pagal jo sudarytą planą, taip pat nurodyta, kad atsakovė turi užtikrinti vaiko dalyvavimą suplanuotose susitikimuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimo tvarka nustatyta tėvui, t. y. tėvo bendravimas su dukra turi vykti dalyvaujant psichologui pagal psichologo sudarytą planą.
39. Ieškovas iš esmės siekia, kad jo susitikimuose su dukra dalyvautu ne tik psichologas bet ir atsakovė. Pažymėtina, kad prašomame išaiškinti sprendime nekalbama apie atsakovės pareigą (būtinumą) dalyvauti tėvo susitikimuose su vaiku. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareikštu prašymu ieškovas siekia pakeisti Sprendimo prasmę ir (ar) koreguoti, keisti motyvus (argumentus), kuriais remiantis priimtas Sprendimas, siekia, kad teismas išaiškintų teismo sprendimo nuostatas aspektais, kurių bylą išnagrinėję teismai civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
40. Aplinkybė, kad Sprendime atsakovei nenumatyta pareiga dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose nereiškia, kad atsakovė, ieškovui ir/arba psichologui prašant negali tokiose susitikimuose dalyvauti siekiant atkurti ieškovo ir šalių nepilnametės dukters ryšį.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi siekti vaiko interesų ir savo veiksmais (neveikimų) nedaryti jam neigiamo poveikio, atsižvelgti būtent ne į savo bet į vaiko interesus. 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad nepilnamečio vaiko tėvai turi itin atsakingai ir ne savo, bet nepilnamečio vaiko interesais, vykdyti savo pareigas vaikui ir šiuo tikslu bendradarbiauti tarpusavyje, t. y. ieškovas turi aktyviai dalyvauti bendraudamas su vaiku, o atsakovė – dėti pastangas padedant suvokti vaikui tėvo (ieškovo) reikšmę vaiko gyvenime. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pareiga – bendradarbiauti užtikrinant ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimą, užtikrinant dukters atvykimą ir dalyvavimą suplanuotuose susitikimuose.
42. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ginčo šalys turėtų atsižvelgti į psichologo rekomendacijas ir pastebėjimus, kad pasiruošimas tėvo ir dukters susitikimams, vykimas į juos, patys susitikimai ir grįžimas iš susitikimų ne darytų neigiamą poveikį vaikui, o sukurtų teigiamas emocijas bei prisidėtų prie tėvo ir vaiko ryšio atkūrimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad jeigu ieškovas norėtų, kad jo susitikimuose su vaiku dalyvautų ir vaiko motina, ieškovas turėtų kreiptis į teismą ne dėl sprendimo išaiškinimo bet dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Taip pat paaiškina, kad aplinkybė, jog atsakovė pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą neprivalo dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose, nereiškia, kad atsakovė neprivalo užtikrinti vaiko dalyvavimą susitikimuose bei atsižvelgti į psichologo rekomendacijas, kad tiek pasiruošimas susitikimams, tiek patys susitikimai nedarytų vaikui žalos.
44. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ieškovo nurodomų reikalavimų apimtyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
45. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 217,80 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėja Liuda Uckienė